Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) akcinės bendrovės SEB bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-6319-868/2022 pagal pareiškėjo I. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys byloje – akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Estijos įmonė AS „PlusPlus Capital“, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“, antstolis V. M., antstolis R. V., antstolė B. P., antstolis D. Š., antstolis G. B., A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, bankroto administratoriumi paskyrė G. V.. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1357-779/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad kreditoriai 2022 m. rugsėjo 22 d. susirinkimo metu nepatvirtino pateikto mokumo atkūrimo plano projekto. Didžiausia kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ siūlė padidinti įmoką kreditoriams iki 75 Eur per mėnesį. Dėl to pareiškėjas patikslino planą ir sumažino administratoriaus atlyginimą, padidindamas mokėjimą kreditoriams iki 60 Eur per mėnesį. Kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ iš pradžių sutiko su tokiu pasiūlymu ir pritarė plano pakeitimui. Tačiau 2022 m. spalio 18 d. kreditorių susirinkime kartu su kitais kreditoriais nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui.

5. Pagrindinė visų kreditorių nepritarimo planui priežastis yra aplinkybė, kad pareiškėjas nepriėmė palikimo po jo motinos mirties, todėl kreditoriai neteko realios galimybės nukreipti skolos išieškojimą į skolininko paveldėtiną turtą. Tačiau nurodyta aplinkybė nėra susijusi su mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio nustatytus reikalavimus. Be to, ši aplinkybė jau buvo įvertinta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjamoje byloje.

6. Pagal FABĮ 12 straipsnio 3 dalį bankroto administratorius tikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir dėl jų pareiškia ieškinius. Pareiškėjo neveikimas, nepriimant motinos palikimo, nepatenka į šį periodą. Be to, ieškinys, kuriuo būtų bandoma nuginčyti šiuos pareiškėjo veiksmus (neveikimą), būtų sudėtingas, jo pareiškimui reikėtų lėšų. Pateiktas planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo netvirtinti. Patys kreditoriai raštu nesikreipė į administratorių dėl ieškinio teikimo, taip pat patys teisme palikimo nepriėmimo sandorių neginčijo.

7. Pareiškėją materialiai rėmė tėvas ir sesuo, jis buvo jiems skolingas, todėl nepriėmė palikimo. Be to, jis motinos mirties metu gyveno užsienyje ir negalėjo tvarkyti paveldėjimo teisių. Pareiškėjas buvo grįžęs iš užsienio, neturėjo Lietuvoje net vienerių metų darbo patirties. Dėl to nebuvo lengva susirasti darbą. Lietuvoje iki 2007 m. jis vadovavo savo įmonei. Nebūtinai pareiškėjui susiradus kitą darbą, jo darbo užmokestis padidėtų. Dabartinėje darbovietėje pareiškėjas dirba automobilių pardavimo vadybininku, taigi jo darbo užmokestis galės augti. Dėl to šiuo metu keisti darbą nebūtų tikslinga.

10. Mokumo atkūrimo plane numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Bankrutuojantis asmuo turi dėti maksimalias pastangas, kad užsitikrintų didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų bei išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Administravimo išlaidos, taip pat atlyginimas administratoriui turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis, administruojamo bei realizuojamo turto kiekiu. Tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą, turėtų būti analizuojama, ar siūloma administravimo išlaidų sąmata atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus, yra pagrįsta administruojamo bei realizuojamo turto kiekiu, jo specifiškumu, atliekamų procedūrų sudėtingumu, taip pat svarbu atsižvelgti, ar sąmata užtikrins tinkamą bankroto proceso administravimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.3. Klausimas dėl pareiškėjo turėtos paveldėjimo teisės neįgyvendinimo buvo nagrinėjamas fizinio asmens bankroto bylos kėlimo stadijoje. Teismai šios aplinkybės nelaikė reikšminga, vertindami pareiškėjo nemokumo priežastis. Kadangi pareiškėjas jau nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytus terminus, ši aplinkybė neturi jokios įtakos pareiškėjo būsimam mokumui, todėl nenagrinėtina plano tvirtinimo stadijoje. Teismas teisingai išaiškino, kad tokio sandorio ginčijimo klausimas nėra sprendžiamas plano tvirtinimo metu.

17.5. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai ginčija administravimo išlaidų sąmatą dėl to, kad atlyginimas administratoriui yra per mažas. Administravimo išlaidų sąmatą ir atlyginimą administratorius apskaičiavo ir pasiūlė tvirtinti kreditoriams. Tačiau didžiausias pareiškėjo kreditorius pateikė siūlymą sumažinti administratoriaus atlyginimą, todėl pakartotiniam susirinkimui buvo pateiktas svarstyti sumažintas atlyginimas. Kadangi administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidų sąmata bankroto procese gali būti keičiami, suinteresuotas asmuo gali atitinkamai inicijuoti ir kreditorių susirinkimui teikti siūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui padidinimo. Atskirojo skundo argumentai dėl būtinumo didinti administravimo išlaidų sąmatą bei administratoriaus atlyginimą yra abstraktūs. Suinteresuotas asmuo nenurodo, kaip turi būti pakeista sąmata, atlyginimas, kokie konkretūs dydžiai turi būti patvirtinti.

19.2. Mokumo atkūrimo planą teismas įvertino formaliai, neatsižvelgdamas į FABĮ nustatytą klausimo dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nepritarus kreditorių susirinkimui, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką. Teismas neįvertino kreditorių susirinkimuose pateiktų pastabų. Planas patvirtintas visapusiškai neištyrus ir neįvertinus priežasčių, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

23. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

24. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.

25. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

26. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-561/2014).

27. Vienu iš pagrindinių argumentų, kodėl kreditoriai nepritarė bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planui, buvo aplinkybė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nes nepriėmė palikimo po savo motinos mirties. Šia aplinkybe remiasi ir suinteresuotas asmuo atskirajame skunde, nurodydamas, kad pagal FABĮ 10 straipsnio nuostatas teismas bet kurioje fizinio asmens bankroto proceso stadijoje turi spręsti klausimus dėl pareiškėjo elgesio, informacijos nepateikimo ir kreditorių reikalavimų nevykdymo, bankroto administratorius privalo pasisakyti ir pateikti aiškią išvadą, kokie veiksmai bus atlikti, siekiant apginti pažeistas kreditorių teises ir teisėtus interesus.

28. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

29. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų.

30. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad bankrutuojančio asmens sąžiningumas ir teisingų duomenų mokumo atkūrimo plane nurodymas bei teisingos informacijos kreditoriams teikimas turi būti vertinamas bet kurioje fizinio asmens bankroto proceso stadijoje, taip pat ir tvirtinant mokumo atkūrimo planą. Tačiau FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose yra aiškiai apibrėžta situacija, kada tam tikros bankrutuojančio asmens nesąžiningumo aplinkybės paaiškėja jau po bankroto bylos jam iškėlimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad pareiškėjas nepriėmė palikimo po jo motinos mirties, buvo žinoma kreditoriams jau teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje, kuria pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, pažymėjo, kad palikimo nepriėmimas nesudaro pagrindo neiškelti pareiškėjui bankroto bylos, nes nėra jokių duomenų, jog jam priklauso koks nors vertingas nekilnojamasis turtas, taip pat tai neatima teisės suinteresuotam asmeniui ir vėliau kreiptis į teismą su ieškiniu actio Pauliana pagrindu.

32. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1357-779/2022 Vilniaus miesto 2022 m. kovo 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutarties 36-40 punktuose detaliai vertino pareiškėjo sąžiningumą dėl jo motinos palikimo nepriėmimo ir konstatavo, kad pareiškėjo neveikimas, nepriimant motinos palikimo, pasibaigė kartu su termino, skirto palikimui priimti, pasibaigimu, taigi (duomenys neskelbtini). Kadangi 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2022 m. vasario 21 d., pareiškėjo veiksmai (neveikimas), atlikti laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nepatenka į FABĮ aptarto nesąžiningumo vertinimo ribas. Dėl to aplinkybės dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų (neveikimo) pobūdžio pripažintinos teisiškai nereikšmingomis, sprendžiant pareiškėjo sąžiningumo klausimą FABĮ prasme.

33. Taigi nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai, spręsdami bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai dėl palikimo nepriėmimo neturi įtakos, sprendžiant jo sąžiningumo klausimą pagal FABĮ nuostatas. Dėl to ši aplinkybė nebeturi įtakos ir mokumo atkūrimo plano vertinimui bei jo tvirtinimui. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1357-779/2022 nevertino ir nepasisakė dėl suinteresuotų asmenų teisės ar galimybės vėliau kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo actio Pauliana pagrindu.

34. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2-5 punktus plane turi būti nurodytos: lėšos (tarp jų palikimas ir kita), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą; numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas; numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos; kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Kadangi pareiškėjas nepriėmė savo motinos palikimo, plane nebuvo jokio teisinio pagrindo nurodyti motinai priklausiusį turtą. Tuo tarpu pareiškėjo turėta teisė priimti palikimą pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį baigėsi (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas taip pat neturėjo teisinio pagrindo plane nurodyti ir šios teisės.

35. Pagal FABĮ 12 straipsnio 3 dalį bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Bankroto administratorius motyvuotu prašymu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo.

36. Nagrinėjamoje byloje jau konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) nepriėmė jos palikimo, taigi šią teisę prarado. Tuo tarpu bankroto byla pareiškėjui buvo iškelta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. gegužės 26 d. Taigi nuo termino palikimui priimti pabaigos jau buvo praėję beveik ketveri metai. Dėl to bankroto administratorius pagrįstai nurodė, kad pagal FABĮ 12 straipsnio 3 dalį jis nebeturi teisinio pagrindo tikrinti aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas nepriėmė motinos palikimo, bei ginčyti šiuos bankrutuojančio asmens veiksmus (neveikimą) teisme. Pažymėtina, kad ir suinteresuotasis asmuo bei kiti kreditoriai nepateikė jokių tikslių duomenų, kokio dydžio savo reikalavimus jie galėtų patenkinti iš pareiškėjui po motinos mirties paveldėtino turto dalies, kokius reikalavimus teismui turėtų teikti pareiškėjas ar bankroto administratorius, siekdami įgyvendinti paveldėjimo teisę, kokia yra tokių ieškinių tenkinimo tikimybė, atsižvelgiant į galimą bylinėjimosi išlaidų bei priteistinų sumų santykį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog mokumo plano tvirtinimui aplinkybės, susijusios su palikimo nepriėmimu, įtakos neturi.

39. Plane pareiškėjas taip pat nurodė kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas, kurias sudaro 550 Eur, iš kurių 300 Eur skiriama vaikų išlaikymui, 50 Eur – komunaliniams mokesčiams, 150 Eur – maistui, drabužiams, 30 Eur – transporto išlaidoms, 10 Eur – vaistams, 10 Eur – higienos prekėms. Pagal planą numatyta administravimo išlaidoms suma – 16 Eur per mėnesį, iš viso iki bankroto proceso pabaigos – 726 Eur, kreditoriams skirta po 50 Eur per mėnesį, iš viso – 1 800 Eur. Kadangi bendra kreditorių reikalavimų suma yra 106 083,41 Eur, nurašyta bus 158 390,13 Eur skolų suma (el.b., failas 2, l. 133-138).

40. Pareiškėjas 2022 m. spalio 1 d. mokumo atkūrimo plano pakeitimuose numatė, kad administravimo išlaidas sudarys 6 Eur per mėnesį, iš viso – 666 Eur. Nurodė, kad padidėjus pareiškėjo pajamoms, administratoriui mokestis bus padidintas iki 16 Eur. Kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui bus skiriama po 60 Eur per mėnesį, iš viso – 2 160 Eur (el.b., failas 2, l. 145-150). Pripažintina, kad pareiškėjo pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

41. Suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kokios yra jo buitinės išlaidos, kas konkrečiai jas sudaro, kam nuosavybės teise priklauso būstas, kuriame gyvena pareiškėjo šeimos nariai, kas apmoka jų buitines išlaidas.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia būtiniesiems poreikiams tenkinti galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų ( FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

43. Pagal pareiškėjo pateiktą planą jo būtiesiems poreikiams reikalingas išlaidas sudaro 550 Eur, iš kurių 300 Eur yra skiriama trijų vaikų išlaikymui. Taigi pačiam bankrutuojančiam asmeniui tenkanti 250 Eur būtinųjų išlaidų suma yra mažesnė už ½ MMA (316,50 Eur (633 Eur/2)). Pareiškėjas yra pateikęs teismui duomenis, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) su sutuoktine A. V. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią nuo šios sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas turtas bus laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pareiškėjas turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 12 d. deklaravo savo gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 15 d. dirba (duomenys neskelbtini) pardavimo vadybininku už 825 Eur darbo užmokestį.

44. Pripažintina, kad pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti mokumo atkūrimo plane nurodytų jo būtiniausių išlaidų, gaunamo darbo užmokesčio ir kreditoriams numatytų skirti lėšų pagrįstumą ir realumą. Teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi buvo nustatęs, kad pareiškėjas nurodė, jog turi (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo posėdžio metu buvo išsiaiškintos aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo tik vadovavimo savo įmonei patirtį 2007-2008 m. Vėliau pareiškėjas dirbo užsienyje, o grįžęs, Lietuvoje neturėjo vienerių metų nepertraukiamos darbo patirties.

45. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas nededa pastangų susirasti geriau apmokamą darbą ar gauti didesnes pajamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Duomenų, kad pareiškėjas būtų dirbęs jo išsilavinimą atitinkantį darbą, leidžiantį tobulinti kvalifikaciją, byloje nėra. Nei suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde, nei kiti kreditoriai nepateikė jokių duomenų apie šiuo metu esančias laisvas darbo vietas, kuriose būtų siūlomas daug didesnis, negu pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis, ir į kurias pareiškėjas, atsižvelgiant į jo darbo patirtį ir kvalifikaciją, galėtų pretenduoti. Dėl to negalima daryti išvados, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo darbą ir gaunamą užmokestį, būtų nesąžiningas ir pažeistų kreditorių interesus.

46. Pagal šiuo metu pirmosios instancijos teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą bankroto administravimo išlaidoms numatyta 6 Eur per mėnesį suma. Pagal FABĮ 22 straipsnio 1 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis).

47. Kreditorių 2022 m. spalio 18 d. susirinkimų protokolas patvirtina, kad kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo plano tvirtinimui, tačiau patvirtino atlyginimą administratoriui, numatytą mokumo atkūrimo plane (el.b., failas 2, l. 144). Suinteresuotasis asmuo balsavo prieš plane numatytą atlyginimą administratoriui, tačiau nepateikė pasiūlymo, kokio dydžio turėtų būti šis atlyginimas (el.b., failas 2, l. 152-152). Pažymėtina, kad ir atskirajame skunde suinteresuotasis asmuo taip pat nenurodo, kokio dydžio administravimo išlaidų suma turėtų būti pakankama. Atskirajame skunde kreditorius nurodo, kad plane numatyta suma administratoriui neleidžia ginti kreditorių interesų, nes administratorius dėl lėšų trūkumų nesutinka teikti actio Pauliana ieškinio. Tačiau teismo 2022 m. lapkričio 21 d. posėdyje administratorius paaiškino, kad veiksmai dėl palikimo nepriėmimo nepatenka į FABĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatytą 36 mėnesių terminą. Taigi administratoriui skirtos lėšos nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios administratorius neginčija pareiškėjo neveikimo.

48. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens (kreditorės) AB SEB bankas atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.