- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-1357-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02059-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Suinteresuotas asmuo
- PLUSPLUS CAPITAL AS, AB „SEB bankas“, UAB „Sergel“, UAB „Intrum Lietuva“, „PlusPlus Baltic OU“
- Pareiškėjas
- I. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens PLUSPLUS CAPITAL AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje: AB „SEB bankas“, UAB „Sergel“, UAB „Intrum Lietuva“, „PlusPlus Baltic OU“ Lietuvos filialas, UAB „Grinda“ , UAB „Ignitis“, UAB „Naujininkų ūkis“, antstolis V. M., antstolis R. V., antstolė B. P., antstolis D. Š., antstolis G. B., A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Taip pat prašė paskirti nemokumo administratoriumi G. V.. Nurodė, kad 2006 metais įkūrė įmonę UAB „Specialios technologijos”, kuri užsiėmė metalo prekyba. Iki krizės, kuri įvyko 2008 metais, įmonė dirbo, neturėjo skolų. Nurodė, kad 2007 metais sudarė santuoką su A. V., su sutuoktine nusipirko butą ir jau po metų prasidėjo krizė Lietuvoje. Nurodė, kad tuo metu jau turėjo du vaikus, kuriais rūpinosi, kiek galėjo. Pareiškėjas pažymėjo, jog susirgo ir Santariškių klinikose buvo numatytas gydymo planas vieneriems metams, skirti vaistai pareiškėjo būklę apsunkino, jautėsi prastai. Nurodė, kad ne tik sveikatos būklė, bet ir finansinė padėtis šalyje – krizė sukėlė nepatogumų įmonei, nes ji ne tik neturėjo pajamų, bet ir nenešė pelno. Dėl šių priežasčių pareiškėjas su žmona neturėjo pajamų, už kurias galėtų susimokėti už butą bei kitus įsipareigojimus. Pareiškėjas nurodė, kad kurį laiką bandė uždirbti pinigų sau ir šeimai važinėdamas po Europą. Šiuo metu įkūrė naują veiklą ir bando viską pradėti nuo pradžių, turi įsipareigojimų, stengiasi užsidirbti ir padėti vaikams. Pažymėjo, jog pareiškėjo sutuoktinė šiuo metu gyvena atskirai, o jis gyvena Vilniuje, savo draugo bute. Nurodė, kad išlaidos per mėnesį siekia apie 570 Eur, šiuos pinigus išleidžia vaistams, maistui, komunaliniams mokesčiams bei transportui, taip pat 300 Eur kas mėnesį moka savo trims vaikams. Pareiškėjas pažymėjo, jog nemokumą sukėlė krizė bei liga 2008 metais. Nurodė, kad šiuo metu negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), kas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą fizinio asmens nemokumo būseną.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad formaliai pareiškėjo būsena atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų įstatyme įtvirtintą nemokumo būseną, tačiau priimant galutinį sprendimą, būtina tiksliai įvertinti visus aspektus, patvirtinančius galimybę bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimui. Suinteresuotojo asmens teigimu, pareiškėjas išvis neplanuoja skirti jokių pajamų kreditorių reikalavimams tenkinti. Pareiškėjo visos šiuo metu gaunamos bei ateityje planuojamos gauti pajamos skiriamos jo bei jo išlaikytinių poreikiams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms dengti. Pažymėjo, jog pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti aiškią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus.
3. Suinteresuotas asmuo PLUSPLUS CAPITAL AS pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme, o bankroto procesu bandoma pasinaudoti kaip formalia priemone atsikratyti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Suinteresuotojo asmens teigimu, pareiškėjas įsidarbino tik 2021 m. spalio 15 d., t. y. beveik prieš pat kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, koks buvo pareiškėjo pragyvenimo šaltinis nuo 2019 m. vasario 18 d. iki įsidarbinant dabartinėje darbovietėje. Pažymėjo, jog iki įsidarbinimo pareiškėjas turėjo turėti kokį nors pajamų šaltinį, kuris padėtų patenkinti bent būtiniausius poreikius. Pareiškėjas pats nė karto nesikreipė į kreditorių, siekdamas susitarti dėl įsiskolinimo grąžinimo. Nurodė, kad ankščiau paminėtos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjas visiškai nesuinteresuotas įsiskolinimų dengimu. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad po savo motinos mirties pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų palikimui, kurį sudaro daug nekilnojamojo turto objektų, priimti. Nurodė, kad pareiškėjas, žinodamas apie savo skolas, kurios išieškomos dar nuo 2011 metų, sąmoningai nepriėmė palikimo, tokiu būdu nesąžiningai siekdamas išvengti bent dalinio atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėjo, jog būtent laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, jokios bankinės operacijos lietuviškoje banko sąskaitoje nevyko, o tai galimai tik patvirtina, jog pareiškėjas netinkamai atskleidžia savo turtinę padėtį, sąmoningai slėpdamas pajamas, kurias gavo būdamas užsienyje.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad susipažino su pareiškėjo pateiktais dokumentais, tačiau nei darbo sutartyje, nei pažymoje apie darbo sutartį nėra jokių įrašų, liudijančių tai, jog po bandomojo laikotarpio pareiškėjui bus keliamas darbo užmokestis, todėl pareiškėjas turėtų patikslinti šią aplinkybę. Suinteresuotojo asmens manymu, pareiškėjas turi vertingos patirties, užimant vadovaujančias pareigas įmonėje ir vystant verslą (pareiškime nurodyta, kad 2006 m. pareiškėjo atidaryta įmonė UAB „Specialios Technologijos” iki 2008 m. krizės dirbo visu pajėgumu, neturėjo jokių skolų), pareiškėjo darbingą amžių (42 metai), todėl darytina išvada, jog pareiškėjas neįdėjo pakankamai pastangų susirasti geriau apmokamą darbą. Nurodė, jog nenurodoma jokios informacijos apie atidarytą naują veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, todėl ši pareiškimo vieta tikslintina, nurodant, kokią veiklą pareiškėjas atidarė, kokios iš jos gaunamos pajamos. Taip pat pažymėjo, jog vienoje pareiškimo dalyje pareiškėjas teigia, jog registruotino turto neturi, o kitoje dalyje teigia, jog yra UAB „Statvil“ akcininkas (100% akcijų), o tai kreditorius vertina kaip bandymą suklaidinti. Pareiškėjas pareiškime nedetalizuoja, kokia minėtų akcijų vertė, todėl ši pareiškimo vieta tikslintina. Taip pat pareiškėjo dabartinis darbo užmokestis (apie 552 Eur) nesuteikia galimybės bankroto proceso metu bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais, kadangi pareiškėjo būtinųjų išlaidų suma (550 Eur) atitinka gaunamą darbo užmokestį, todėl iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, nebūtų pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurti pareiškėjo mokumą.
5. Suinteresuotieji asmenys UAB „Sergel“, UAB „Grinda“ , UAB „Ignitis“, UAB „Naujininkų ūkis“, antstolis V. M., antstolis R. V., antstolė B. P., antstolis D. Š., antstolis G. B., A. V. atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo patenkino, iškėlė pareiškėjui I. V. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. V., patvirtino 150 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 550 Eur sumą kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinio įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 MMA. Pareiškėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankamos skoliniams įsipareigojimams padengti, nes prievolių atsiskaityti suma ženkliai didesnė nei 18 250 Eur ir sudaro apie 130 542 Eur. Pareiškėjas yra nemokus.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo nemokumas galėjo būti sąlygotas jo žalingų įpročių, arba kad pareiškėjas būtų baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, todėl nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjo nesąžiningumo ar galimo piktnaudžiavimo siekiant nepagrįstai bankrutuoti, o byloje esantys įrodymai patvirtina esant įstatyme numatytiems pagrindams iškelti bankroto bylą.
Šalies argumentai
9. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo PLUSPLUS CAPITAL AS yra pateikęs ieškinį actio Pauliana pagrindu dėl pareiškėjo atsisakymo priimti palikimą, sandorio pripažinimo negaliojančiu, nesudaro pagrindo neiškelti pareiškėjui bankroto bylos, kai šiuo metu nėra jokių duomenų, kad jam priklauso koks nors vertingas nekilnojamasis turtas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas prisipažino, jog 2009 metais jo pažįstami paprašė jo vardu atidaryti įmonė Jungtinėje Karalystėje – (duomenys neskelbtini), tačiau jis teigė, kad porą metų jis iš šios įmonės gaudavo apie 50 Eur pajamų per mėnesį, tačiau jau daugelį metų jokių pajamų iš šios įmonės negauna. Uždaryti įmonę neturi lėšų. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti tai kaip pagrindą nekelti pareiškėjui bankroto bylos. Jeigu paaiškėtų, kad iš šios įmonės pareiškėjas gauna pajamas, ir/ arba įmonės neuždaro, tai gali būti savarankiškas pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo.
11. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjas ir dirbo užsienyje, tačiau nėra duomenų, kad jis buvo finansiškai pajėgus vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kai turėjo tuo metu išlaikyti save bei savo 3 nepilnamečius vaikus.
12. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į pareiškėjo turimą išsilavinimą, pareiškėjas turi galimybę gauti ženkliai didesnes pajamas negu minimali alga ir turės galimybę įvykdyti dalį skolinių įsipareigojimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
13. Suinteresuotas asmuo PLUSPLUS CAPITAL AS atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – neiškelti fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas savo vardu yra atidaręs įmonę Jungtinėje Karalystėje - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šios informacijos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo neatskleidė ir galimai tikslingai nuslėpė, o šis faktas paaiškėjo tik kreditoriui pateikus atsiliepimą į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, nurodydamas, jog atsižvelgiant į pareiškėjo išsilavinimą, jis gali gauti ženkliai didesnes pajamas negu minimali alga. Tokia pirmosios instancijos išvada ne tik įrodo pareiškėjo nesąžiningumą, tačiau kartu parodo, jog bankroto procesu bandoma išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo.
13.3. Tiek kreditorius, tiek kiti suinteresuoti asmenys atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad pareiškėjas įsidarbino tik prieš pat bankroto bylos inicijavimą už nedidelį atlyginimą. Pirmosios instancijos iš esmės pritarė pareiškėjo kreditorių pozicijai, tačiau nepaisydamas to, vis dėlto skundžiama nutartimi iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
13.4. Vertindamas pareiškėjo sąžiningumą bei nemokumą sukėlusias priežastis, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kreditoriaus pateiktų duomenų, jog pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, bei akivaizdžiai elgdamasis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, nesiėmė jokių veiksmų palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti.
13.5. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, galėjo išreikalauti duomenis iš notaro biuro, kuriame buvo užvesta pareiškėjo motinos paveldėjimo byla ir išsiaiškinti, koks konkrečiai turtas sudarė mirusio asmens palikimą, kokio turto pareiškėjas savo neveikimu atsisakė priimti bei ar palikimo nepriėmimas, kuris akivaizdžiai yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, galėjo turėti tiesioginės įtakos pareiškėjo nemokumui padidėti.
13.6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien pareiškėjo žodiniais paaiškinimais, sprendė, jog pareiškėjas, nors laikotarpiu nuo 2011 iki 2021 dirbo užsienyje, ir apytiksliai gavo 500-700 Eur darbo užmokestį, nebuvo finansiškai pajėgus vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kadangi turėjo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Iš pareiškime pateikiamos informacijos galima daryti išvada, jos pareiškėjas išvis neplanuoja skirti jokių pajamų kreditorių reikalavimams tenkinti. Pareiškėjo visos šiuo metu gaunamos bei ateityje planuojamos gauti pajamos, skiriamos jo bei jo išlaikytinių poreikiams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms dengti. Bankroto bylos iškėlimo tikslas yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.
Šalies argumentai
14.2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas neturėjo informacijos apie pareiškėjo vardu atidarytą įmonę Jungtinėje Karalystėje, informacijos apie atidarytą įmonę nebuvo pateikta ir teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos fizinio asmens atžvilgiu iškėlimo, todėl suinteresuotas asmuo sutinka su suinteresuoto asmens PLUSPLUS CAPITAL AS atskirajame skunde išsakyta nuomone, jog vien faktas, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuslėpė, jog savo vardu turi registruotą įmonę užsienyje, patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą.
14.3. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas taip pat pritaria suinteresuoto asmens PLUSPLUS CAPITAL AS atskirajame skunde išsakytai nuomonei, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino suinteresuoto asmens pateiktų duomenų, jog pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu bei akivaizdžiai elgdamasis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, nesiėmė jokių veiksmų palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti. Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo.
14.4. Suinteresuoto asmens AB SEB banko nuomone, pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti aiškią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus kaip bus įgyvendinama pagrindinė FABĮ paskirtis, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pritaria nuomonei, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, dėl pareiškėjo atitikimo nemokaus ir sąžiningo asmens sąvokai FABĮ prasme, dėl ko priėmė neteisingą ir visiškai nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismo nutarties išvados yra pagrįstos. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 iki 2021 metų pareiškėjas dirbo sezoninius arba laikinus darbus Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje. Dirbant šiuos darbus pareiškėjo pajamos buvo nuo 500 Eur iki 700 Eur į rankas, jam buvo suteikiamas nemokamas būstas. Pareiškėjas turi 3 nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nors ir dirba užsienyje, nėra duomenų, kad buvo finansiškai pajėgus vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kai turėjo tuo metu išlaikyti save bei savo 3 nepilnamečius vaikus.
15.2. Atskirojo skundo argumentai dėl įmonės Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) yra fragmentiški, nevertinant visų aplinkybių visumos, kaip kad buvo įvertinta teismo nutartyje.
15.3. Pareiškėjas teismui atskleidė aplinkybes apie šią įmonę (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas nepagrįstai apelianto yra kaltinamas nesąžiningumu.
15.4. Šiuo metu įmonė (duomenys neskelbtini)pareiškėjui nebepriklauso. Tai patvirtina pridedami dokumentai: išrašas iš Jungtinės Karalystės registro, bei informacinio tinklapio GOV.UK vertimas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ir suinteresuoti asmenys, ir bankroto administratorius po bankroto bylos iškėlimo gali gauti duomenis apie įmonėje (duomenys neskelbtini) pareiškėjo gautas pinigines lėšas. Jeigu paaiškėtų, kad iš šios įmonės pareiškėjas gauna pajamas, ir/ arba įmonės neuždaro, tai gali būti savarankiškas pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo.
15.5. Apeliantas jokių duomenų apie neva pareiškėjo gautas pajamas įmonėje (duomenys neskelbtini) nepateikė, taigi skundą grindžia vien formaliais argumentais ir prielaidomis, kurie nepaneigia teismo išvadų visumos.
15.6. Kaip pripažinta ir atskirajame skunde, pareiškėjo motinos palikimas nepatenka į šioje byloje vertinamą laikotarpį, taigi šiuo klausimu plačiau nepasisakytina.
Žemesnės instancijos teismas
15.7. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo turimą išsilavinimą, pareiškėjas turi galimybę gauti ženkliai didesnes pajamas negu minimali alga ir turės galimybę įvykdyti dalį skolinių įsipareigojimų. Taigi, ši išvada patvirtina kad bus galimybių mano mokumui atkurti, kas yra vienu iš reikalavimų mokumo atkūrimo planui.
15.8. Priešingai, nei nurodoma skunde, teismas nekonstatavo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Apeliantas visiškai neatsižvelgia į pareiškime nurodomas buvusias pareiškėjo sveikatos problemas ir kitas esmines aplinkybes, sąlygojusias nemokumą. Atskirajame skunde nenagrinėta ir nevertinta pareiškime nurodytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
4. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Dėl sąlygų fizinio asmens bankroto bylai iškelti
5. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
6. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.
7. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA (sudaro apie 130 542 Eur) ir pareiškėjas pagal turtinę padėtį (turimą turtą bei gaunamas pajamas) negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina, dėl ko ši aplinkybė pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai.
8. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla negalėjo būti iškelta, kadangi pareiškėjas elgėsi nesąžiningai: 1) neatskleisdamas informacijos apie tai, kad pareiškimo pateikimo metu buvo Jungtinėje Karalystėje registruoto įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu/dalyviu; 2) nepateikdamas duomenų, patvirtinančių užsienyje gautų pajamų dydį; 3) nesiekdamas didesnio darbo užmokesčio; 4) nesiimdamas veiksmų palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti.
9. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
10. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
11. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. Aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 10 d. praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1).
12. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas nutraukia bankroto bylą, jeigu po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Taigi pagal minėtą teisės normą, fizinio asmens bankroto procese teisiškai reikšmingu laikytinas toks pareiškėjo nesąžiningumas, kuris lemia fizinio asmens bankroto proceso tikslo nepasiekimą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016).
14. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 9 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog 2009 metais pažįstami asmenys paprašė pareiškėjo jo vardu atidaryti įmonę Jungtinėje Karalystėje – (duomenys neskelbtini), tačiau porą metų pareiškėjas iš šios įmonės gaudavo apie 50 Eur pajamų per mėnesį; daugelį metų jokių pajamų iš šios įmonės negauna; uždaryti įmonę neturi lėšų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po 2008 metų kurį laiką dirbo užsienyje ir apytiksliai gavo 500-700 Eur darbo užmokestį.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų atsistatydino 2022 m. balandžio 14 d., taigi pareiškimo pateikimo metu tebebuvo jos vadovu. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo darbo užsienyje faktus ir aplinkybes, pagrindžiančias užsienyje gauto darbo užmokesčio dydį.
16. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gavo nedidelio dydžio atlyginimą, vėliau pajamų iš įmonės negavo, po 2008 metų kurį laiką dirbo užsienyje ir apytiksliai gavo 500-700 Eur darbo užmokestį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, šioms aplinkybėms nepasitvirtinus, tai savaime nebūtų savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste. Taigi, atsakovo veiksmai nepateikiant įrodymų aptartoms aplinkybėms pagrįsti nesudaro savarankiško pagrindo atsakovą pripažinti nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Suinteresuotas asmuo nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kaip atsakovo veiksmai nepateikiant įrodymų aptartoms aplinkybėms pagrindžia tokių veiksmų reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui (CPK 178 str.).
17. Suinteresuoto asmens manymu, nemokumo bylos iškėlimui reikšmingą pareiškėjo nesąžiningumą taip pat patvirtina ir tai, kad atsakovas nesiekia didesnio darbo užmokesčio, tokiu būdu sumažindamas galimybę didesne dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus.
18. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
20. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškimo pateikimo metu pareiškėjas dirbo UAB „VOLVOSAAB EU“ pardavimų vadybininko pareigose, gaudamas 825 Eur (neatskaičius privalomųjų mokesčių) darbo užmokestį per mėnesį.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės apie pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio dydį savaime nėra pagrindu jį pripažinti nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Byloje nėra duomenų ir suinteresuotas asmuo neįrodinėjo aplinkybių apie tai, kad pareiškėjo veiksmai įsidarbinant UAB „VOLVOSAAB EU“ ir nesiekiant daugiau apmokamo darbo padarė reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui ar ženkliai prisidėjo prie turtinės padėties nepagerėjimo (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į pareiškėjo neįvykdytų piniginių prievolių dydį (130 542 Eur), pareiškėjui net ir gaunant didesnį darbo užmokestį, nei jis gauna šiuo metu, jam objektyviai nebūtų įmanoma per protingą laiko tarpą įvykdyti kreditorių finansinių reikalavimų vien iš gaunamo darbo užmokesčio.
22. Paminėtina ir tai, kad aplinkybės apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, pareiškėjo galimybes susirasti darbą, atitinkantį jo gebėjimus, išsilavinimą ir darbo patirtį, galės būti įvertintos kreditoriams sprendžiant pareiškėjo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimą (FABĮ 8 str. 3 d.).
23. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas pripažintinas nesąžiningu ir dėl to, kad nepriėmė po motinos mirties atsiradusio palikimo, tokiu būdu sumažindamas galimybės kreditoriams patenkinti reikalavimus iš pareiškėjo turto.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d. mirė pareiškėjo motina V. V.. Duomenų, kad per įstatyme nustatytą terminą pareiškėjas būtų priėmęs po motinos mirties atsiradusį palikimą, byloje nėra (CPK 178 str.). Pareiškėjas taip pat neneigė aplinkybių, kad motinos palikimo nepriėmė.
25. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi pareiškėjo motinos palikimas atsirado 2018 m. birželio 5 d. (CK 5.3 str. 1 d.), pareiškėjas turėjo teisę per 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. minėtą palikimą priimti.
26. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
27. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas teisme 2022 m. vasario 21 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo elgesys sąžiningumo aspektu, yra nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2022 m. vasario 21 d.
28. Pareiškėjo neveikimas, nepriimant motinos palikimo, pasibaigė kartu su termino, skirto palikimui priimti, pasibaigimu, taigi 2018 m. rugsėjo 5 d. Kadangi, kaip minėta, 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2022 m. vasario 21 d., pareiškėjo veiksmai (neveikimas), atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d., nepatenka į FABĮ aptarto nesąžiningumo vertinimo ribas. Nurodytų motyvų pagrindu, aplinkybės dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktų veiksmų (neveikimo) pobūdžio pripažintinos teisiškai nereikšmingomis, sprendžiant pareiškėjo sąžiningumo klausimą FABĮ prasme.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 punkto 2 dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog pareiškėjo veiksmai (neveikimas) nelaikytini pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
30. Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atitinka FABĮ įtvirtintas sąlygas fizinio asmens bankroto bylai iškelti ir bylą iškėlė.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadija, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.