Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2025-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-932/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-10-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
1A-450-932/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02319-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Marijus Kursevičius, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
J. M.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-932/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02319-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5; 1.1.9.13; 2.44.6.4.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nuteistajam J. M.,nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalimi, iš J. M. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 950 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2025 m. sausio 18 d. apie 14.15 val., vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatvėmis (tarp jų ir Kryžiokų g.), kai ties pastatu, Vilniuje, Kryžiokų g. 440, policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, jam nustatytas 3,03 prom. girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Loreta Masiulionytė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti nuteistajam J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog J. M. padarė vienų pavojingiausių nusikaltimų, kadangi vairavo būdamas neblaivus, esant sunkiam girtumo laipsniui (3,03 prom.). Taip pat iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis 2023 m. lapkričio 4 d., 10.19 val., vairavo neblaivus (nustatytas 1,47 prom. girtumas) ir padarė administracinį nusižengimų, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už šį nusižengimą 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 12 (dvylikai) mėnesių atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, baudą nuteistasis sumokėjo 2024 m. sausio 8 d. (1 t., b. l. 72 ). Po 2023 m. lapkričio 4 d. padaryto administracinio nusižengimo, nuteistasis pakartotinai ir vėl 2025 m. sausio 18 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Prokurorės vertinimu, J. M. daromi teisės pažeidimai tik sunkėja, kadangi nagrinėjamoje byloje jis padarė jau ne administracinį nusižengimą, o nesunkų nusikaltimą. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo įvertintos J. M. padarytą veiką ir jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia teigti, kad įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose kartu su kitomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis būtų proporcinga valstybės reakcija padarytai nusikalstamai veikai ir ši priemonė nesuvaržytų nuteistojo teisių labiau nei tai yra būtina bausmės tikslams pasiekti.

2.2. Taip pat apeliaciniame skunde argumentuojama, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nepažeidžia proporcingumo principo, yra būtina siekiant įgyvendinti baudžiamojo įstatymo tikslus bei užtikrinti, kad J. M. galutinai suvoktų nusikaltimo pasekmes ir tai atgrasytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Vien tik BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas nėra pakankamas teigiamai paveikti J. M. asmenybę, be to, tai neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė prašo nuteistajam paskirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

7. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

8. Skundžiamu nuosprendžiu J. M. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas 3,03 prom. girtumas. Be šios nusikalstamos veikos, kurios metu užfiksuotas nuteistojo neblaivumo vairuojant transporto priemonę faktas, nuteistasis dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio buvo baustas ir administracine tvarka, t. y. įsiteisėjusiu 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad 2023 m. lapkričio 4 d., 10.19 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,47 prom. girtumas. Kaip matyti, tąkart J. M. nustatytas neblaivumas buvo tik vos 0,04 prom. mažesnis už įstatyme numatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad J. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nuteistasis yra linkęs vairuoti transporto priemones būdamas išgėręs, o jo daromi teisės pažeidimai sunkėja.

9. Pabrėžtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio kelia grėsmę ne tik eismo saugumui ir asmens turtui, bet ir žmogaus gyvybei ir sveikatai, kurios yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. sausio 18 d., 14.15 val., J. M., būdamas neblaivus, vairavo automobilį Vilniaus miesto gatvėmis. Liudytojo G. J. parodymuose užfiksuota, kad nuteistasis važiuodamas keistai manevravo, kas matyti ir iš vaizdo įrašų. Šie įrašai buvo tiesiogiai peržiūrėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 121-126), juose užfiksuotas pavojingai manevruojantis nuteistojo vairuojamas automobilis (važiuoja vingiuodamas, kliudo ištisinę liniją, įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, darant posūkį neįjungiamas posūkio signalas ir kt.). Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas G. J. parodė, kad matant taip judančią transporto priemonę kilo įtarimas, jog jį vairuojantis asmuo yra neblaivus, todėl nusprendė pasekti automobilį, palaukti, kol iš jo išlips vairuotojas. Sustojus iš automobilio išlipo nuteistasis, kuris, liudytojo teigimu, vos išsilaikė ant kojų, atsirėmė į jo (liudytojo) automobilį, nerišliai kalbėjo, dėl ko buvo akivaizdu, kad šis yra neblaivus (b. l. 121-126). Iš tokių liudytojų G. J. parodymų, taip pat vaizdo įrašų nekyla abejonių, kad J. M. vairavimas buvo akivaizdžiai pavojingas, ką nesunkiai pastebėjo atsitiktinis eismo dalyvis, kuriam iškart kilo įtarimas dėl vairuotojo neblaivumo, nuteistojo manevrai prie vairo kėlė realų pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti, kad šią nusikalstamą veiką (beje, ir anksčiau minėtą administracinį nusižengimą) J. M. padarė dienos metu, kai eismo intensyvumas paprastai yra didelis, kas dar labiau rodo veiksmų pavojingumą ir dėl tokių veiksmų galėjusias kilti sunkias pasekmes.

10. Tikslinga pažymėti, kad pats nuteistasis, siekdamas sumenkinti savo veiksmus, tikino, kad vairavo išgėręs tik alaus, o stipresnį alkoholinį gėrimą (degtinę) vartojo jau po to, kai baigė vairuoti ir išlipo iš automobilio (prieš atvykstant policijos pareigūnams), tokiu būdu keldamas prielaidą, kad toks stiprus apsvaigimas nustatytas dėl alkoholio, kurį esą suvartojo jau baigęs vairuoti transporto priemonę. Vis dėlto tokie nuteistojo parodymai buvo motyvuotai paneigti, ką pagrindžia skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai. Iš to, kas aptarta, galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis yra linkęs sumenkinti alkoholio vartojimo įtaką jo elgesiui, nenusiteikęs gilintis į alkoholio vartojimo problemą, apeliacinės instancijos teisme teigė nemanantis, kad jam yra reikalinga prokurorės prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė, nors pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje visgi buvo užsiminęs, kad „kartais gal turiu problemų su alkoholiu“, kas bendrai neabejotinai patvirtina, jog alkoholio vartojimas nuteistajam daro neigiamą įtaką ir skatina elgtis neteisėtai.

11. Pažymėtina, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų. Jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą. Laikytina, kad ši priemonė gali paskatinti tokius asmenis kaip J. M. įvertinti alkoholio vartojimo riziką, pozityvia linkme keisti žalingus įpročius. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis, jau kelis kartus vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nagrinėjamu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, nuteistajam nustatytas net 3,03 prom. girtumas, laiko esant tikslinga paskirti J. M. dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebus perteklinė ar nesuderinama su kitomis nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (draudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuotino turto vertės išieškojimu). Tuo pačiu pažymėtina, kad aptariama baudžiamojo poveikio, kuri įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, taikytina, vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal BK 3 straipsnio 4 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos tos, kurios numatytos teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiame įstatyme. Tai reiškia, kad BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas dėl bausmę griežtinančio ar kitaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinančio įstatymo taikymo skiriant baudžiamojo poveikio priemones atgal negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2010).

12. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 30 d. pažyma kuria prašoma iš nuteistojo J. M. priteisti valstybės naudai 102,08 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021).

13. Šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Kadangi J. M. nebuvo pasirinkęs gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri parinko advokatę Daivą Dereškevičienę, ji ir buvo paskirta nuteistojo gynėja. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą, gynėja buvo paskirta teismo iniciatyva, kas reiškia, kad J. M. neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu patenkintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra tikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, paskirti J. M. BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant juose sudalyvauti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėMarijus KursevičiusUgnius Trumpulis