- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2YT-7869-1085/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03362-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. priėmė palikimą, atsiradusį po jo brolio V. P. mirties (duomenys neskelbtini)., pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytinas tikslu priimti palikimą, atsiradusį po V. P. mirties.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjos tėvas M. P. turėjo brolį V. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). V. P. vardu yra registruota nuosavybės teisė į dalį gyvenamojo namo, statinių, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). V. P. palikimo, atsiradusio po jo mirties, niekas nepriėmė. V. P. buvo išsituokęs. Pareiškėja žinojo, kad jis turėjo vaikų, bet su jais nebendravo ir jų surasti nepavyko. Valstybės registruose duomenų apie V. P. vaikus nėra. Pareiškėja kartu su tėvu M. P. organizavo tėvo brolio V. P. laidotuves, pareiškėjos tėvas toliau prižiūrėjo likusią V. P. turto dalį, mokėjo mokesčius, todėl jis priėmė brolio palikimą faktinio valdymo būdu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Valstybės įmonės Turto bankas atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. Š. yra M. P. ir J. P. dukra. M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. ir K. P. sūnūs. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra registruotas V. P. palikimo priėmimo faktas. M. P. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė įpėdinė R. Š.. Valstybės įmonės „Registras centras“ išrašas patvirtina, kad V. P. vardu registruota nuosavybės teisė į 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, 1/6 dalį kiemo statinių ir 1/5 dalį pastato – ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini). M. P. nuo (duomenys neskelbtini). deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus 1986 m. ir 1988 m. mokestinius pranešimus V. P., J., gyveno adresu (duomenys neskelbtini).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikėjo V. P. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK, 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK, 587 straipsnio 3 dalis). Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimusis po jo mirties; antrosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės (1964 m. CK, 573 straipsnis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. D. nurodė, jog broliai V. P. ir M. P. gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). Po V. P. mirties likusį turtą toliau prižiūrėjo ir juo naudojosi brolis M. P..
Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismo posėdžio metu teiktais pareiškėjos paaiškinimais, apklaustos liudytojos parodymais, teismas daro išvadą, kad M. P. po savo brolio V. P. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareikšimas tenkinamas, nustatant, kad M. P. priėmė savo mirusio brolio V. P. palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini). pradėjęs jo paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po V. P. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po brolio V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.