- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-443-430/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45040-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- R. K. A., uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“
- Atsakovas
- R. K. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“ (toliau – UAB „Jurita“) ieškinį atsakovui R. K. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jurita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. A. 222,51 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Jurita“, veikdama 2012 m. liepos 20 d. ir 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. 30-1525 ir Nr. 30-2592 pagrindu, teikė daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui šiame name asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to jis turi pareigą laiku mokėti komunalinius mokesčius už namo bendrųjų patalpų ir inžinerinių sistemų eksploatavimą ir priežiūrą. Ieškovo teigimu, atsakovas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. savo pareigos (atsiskaityti už teikiamas paslaugas) tinkamai nevykdė ir liko įsiskolinęs 222,51 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. K. A. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nėra pasirašęs sutarčių su namo (duomenys neskelbtini), gyventojais dėl komunalinių ir administravimo paslaugų teikimo, taip pat nebuvo supažindintas su atliktų darbų sąmatomis, darbų atlikimo techninėmis specifikacijomis, jam nėra žinoma, kur panaudojamos kaupiamosios lėšos, skirtos daugiabučio namo išlaikymui. Akcentavo, kad daugiabučio namo gyventojai rinko lėšas namo remonto darbams atlikti, kuriuos patys ir atliko. Teigė, kad atsakovas mokėjo visus mokesčius tinkamai, išskyrus mokesčius už namo bendrų objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir namo administravimą, kadangi minėtos paslaugos faktiškai nebuvo teikiamos. Atsakovo vertinimu, ieškovas, pateikdamas nepagrįstą ieškinį, siekia pasipelnyti.
4. Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus. Pažymėjo, kad atskira komunalinių paslaugų ir pastato administravimo sutartis su atsakovu nesudaryta, tačiau atsakovas ieškovo teikiamomis paslaugomis faktiškai naudojasi, todėl pagal 2012 m. liepos 20 d. ir 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus Nr. 30-1525 ir Nr. 30-2592 turi prievolę už ieškovo suteiktas paslaugas atsiskaityti. Papildomai nurodė, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovo apmokėjimo už darbus, kuriuos atliko pats atsakovas ar kiti asmenys. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo atsiliepime į ieškinį nurodytus teiginius, jog ieškovas jam neteikė bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų, kad ginčo laikotarpiu atsakovui nebuvo suteiktos paslaugos ar jos buvo suteiktos netinkamai.
5. Triplike atsakovas palaikė ankstesnio atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovės su ieškiniu ir dubliku pateikti dokumentai neįrodo atsakovo skolos, ieškovė nepateikė finansinės apskaitos dokumentų, sąmatų, darbų atlikimo aktų, o pateikti įrodymai panašūs į juodraštinius užrašus įmonės veiklos viduje, kurie nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių dėl suteiktų paslaugų realumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovės UAB „Jurita“ naudai iš atsakovo R. K. A. 222,51 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (222,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė yra namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratorė ir teikė šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, veikdama pagal 2012 m. liepos 20 d. ir 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. 30-1525 ir Nr. 30-2592 pagrindu. Atsakovui priklauso nuosavybės teise butas (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės pateiktą 2017 m. gruodžio 13 d. išrašą, atsakovui laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. apskaičiuoti 222,51 Eur nesumokėti mokesčiai už suteiktas komunalines paslaugas ir administravimą namui Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, jog nemoka dalies mokesčių, t. y. moka visus mokesčius, išskyrus mokesčius už namo bendrų objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir namo administravimą. Teismas konstatavo, kad 2017 m. gruodžio 13 d. ieškovės pateiktas išrašas patvirtina, jog atsakovui apskaičiuota skola yra ne tik už namo administravimą, bet ir už šildymo, karšto vandens sistemų priežiūrą, bendrojo naudojimo patalpų valymą ir pan., t. y., už tas paslaugas, kurių atsakovas nekvestionuoja. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, jog atsakovas nemoka ieškovui mokesčių nepagrįstai, o atsakovo nurodyti argumentai, kad jis nėra sudaręs su ieškove sutarčių, nepaneigia atsakovo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir teikiamas administravimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ieškovės pateiktame išraše nurodytomis sumomis ir susidariusio įsiskolinimo apskaičiavimu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo nesutikimas su ieškovės paskaičiuotomis išraše nurodytomis sumomis, be kita ko, grindžiamas ir jo nepasitenkinimu ieškovo teikiamų paslaugų kokybe, tačiau teismas padarė išvadą, kad teikiamų paslaugų kokybė ar galimos žalos atlyginimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas R. K. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo skolą, o pateikti darbų žurnalai su ieškovės darbuotojų žymomis nėra tinkamas įrodymas, kuris galėtų patvirtinti ieškovės nurodomos atsakovo skolos dydį. Kitų įrodymų apie skolos dydį byloje nėra. Akcentuoja, kad pareiga įrodyti skolą yra ieškovės, o ne atsakovo.
12. Teigia, kad ieškovė nepateikė teismui finansinių dokumentų, kaip buvo naudojamos kaupiamosios lėšos pastato techninei priežiūrai, o realiai per paskutinius 5 metus, ieškovė nepanaudojo nė vieno cento ginčo namo priežiūrai ir eksploatacijai.
13. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme turėjo vykti žodinis nagrinėjimas, nes teismas turi būti atviras ir vykdyti teisingumą, o tokiose bylose teismas turi būti aktyvus, teismas turėjo savo iniciatyva kviesti liudytojus, kurie patvirtintų, jog UAB „Jurita“ nesilaiko įstatymuose patvirtintų pastatų priežiūros nuostatų.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą nepakeistą.
15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus visas faktines bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad apeliantas skunde nenurodė jokių faktų, teisinių pagrindų ar argumentų, dėl kurių būtų galima teigti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar neteisingas.
16. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad byloje nėra pateikta įrodymų dėl paslaugų suteikimo fakto, ar kad apeliantas neturėjo galimybių ginti savo poziciją ar atsikirsti į ieškinį, nes apeliantas atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, o taip pat ir savo apeliaciniame skunde, teikė pasvarstymus ir prielaidas apie įvykius, vykusius iki ginčo laikotarpio, t. y. 2015 m. sausio 1 d., kurie nėra susiję su nagrinėjama byla. Tuo tarpu ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (statinio techninės priežiūros žurnalas) ir įsiskolinimo paskaičiavimas nenuginčyti objektyviais įrodymais.
17. Akcentuoja, kad ieškovės, kaip namo administratoriaus, veikla ir teikiamos paslaugos yra reglamentuojamos teisės aktais, o paslaugų mokesčiai yra apskaičiuoti pagal Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančius tarifus, kuriais ir vadovavosi ieškovė, apskaičiuodama ginčo mokesčius atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantas skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau neargumentuoja kokias būtent aplinkybes norėtų paaiškinti ar kokius konkrečiai prašymus pareikšti, kurių negalėjo pareikšti (paaiškinti) bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys atsakovo atžvilgiu dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nagrinėjimas turėjo vykti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur. Šiam tikslui tarnauja CPK 441 straipsnyje įtvirtintos nuostatos (viena iš įstatyme įvirtintų sumarinio proceso formų), kuriomis vadovaudamasis teismas savo iniciatyva pasirenka, kokiomis taisyklėmis – bendrosiomis ar nustatytomis minėtame CPK 441 straipsnyje – nagrinėti bylą. CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), o sąvoka „tvarka“ – kaip procesiniu požiūriu bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. tokiu atveju teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkus nuspręsti dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo – paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (EŽTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas Salomonsson, Dory ir Lundevall byloje prieš Švediją). Pažymėtina, kad viešas bylos nagrinėjimas netaikomas, jei šalis atsisako teisės į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir byla nesusijusi su viešuoju interesu. Atsisakymas gali būti išreikštas aiškiai arba konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, atsisakant pateikti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
22. Šios bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Jurita“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. A. 222,51 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, šiam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas pasirinko CPK 441 straipsnyje nustatytas sumarinio proceso taisykles, būtent rašytinio bylos nagrinėjimo formą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas šalims numato teisę reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo, teismas turėjo pareigą tinkamai informuoti šalis, jog yra visos sąlygos taikyti sumarinio proceso ginčams dėl nedidelių sumų nagrinėti taisykles, pranešti apie savo sprendimą nagrinėti bylą CPK 441 straipsnyje nustatyta tvarka.
23. Nagrinėjamos bylos atveju pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Pirmosios instancijos teismas, surinkęs šalių procesinius dokumentus ir baigęs pasirengimo veiksmus, 2018 m. vasario 14 d. priėmė nutartį dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Šioje nutartyje teismas išaiškino šalims apie teisę pateikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Minėta nutartis atsakovui įteikta 2018 m. vasario 17 d. (įteikimo pažymoje pasirašė atsakovo sutuoktinė), taip pat nutartis paskelbta viešo paskelbimo būdu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki teismo posėdžio būtų pateikęs prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, dėl to susiklosčiusi faktinė situacija patvirtina, kad teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, prieš tai tinkamai informavęs šalis apie galimą šios bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30–1525 ir 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-2592, ieškovė UAB „Jurita“ paskirta administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gruodžio 31 d. (e. b. l. 11–15). Atsakovui nuosavybės teise nuo 1992 m. vasario 13 d. šiame name priklauso butas Nr. 18 (e. b. l. 10). Iš ieškovės pateikto išrašo iš atsakovo buto sąskaitos apie priskaičiuotus mokesčius matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. už remonto darbus, administravimo, priežiūros/eksploatacijos, valymo, šiukšlių išvežimo ir kitas paslaugas bei nesumokėtų namo kaupiamųjų lėšų atsakovui iš viso susidarė 222,51 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 8–9).
25. Atsakovas nesutiko su įsiskolinimu ir paaiškino, kad mokėjo ieškovei visus mokesčius tinkamai, išskyrus mokesčius už namo bendrų objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir namo administravimą, kadangi minėtos paslaugos faktiškai nebuvo teikiamos, remontus daugiabučiame name darėsi patys gyventojai, atsakovas jokių sutarčių su ieškove nebuvo sudaręs ir atsakovui kelia abejonių, kur buvo panaudotos gyventojų sukauptos kaupiamosios lėšos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino visiškai, konstatavęs, kad ieškovės pateiktas 2017 m. gruodžio 13 d. išrašas patvirtina, jog atsakovui apskaičiuota skola yra ne tik už namo administravimą, bet ir už šildymo, karšto vandens sistemų priežiūrą, bendrojo naudojimo patalpų valymą ir pan., t. y., už tas paslaugas, kurių atsakovas nekvestionuoja. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, jog atsakovas nemoka ieškovui mokesčių nepagrįstai, o atsakovo nurodyti argumentai, kad jis nėra sudaręs su ieškove sutarčių, nepaneigia atsakovo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir teikiamas administravimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ieškovės pateiktame išraše nurodytomis sumomis ir susidariusio įsiskolinimo apskaičiavimu.
26. Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus. Teigia, kad ieškovė faktiškai nepateikė teismui dokumentų (įrodymų), kurie įrodytų atsakovo skolą ir faktiškai suteiktas paslaugas, nors įrodyti skolos dydį ir paslaugų faktą yra ieškovės, o ne atsakovo pareiga.
27. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo įgaliotas atstovas. Kadangi CK nuostatos imperatyviai numato prievolę savivaldybei paskirti bendrojo naudojimo patalpų administratorių aukščiau nurodytais atvejais, savivaldybė, vykdydama jai įstatyme numatytą pareigą, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskyrė ieškovą. Teisės aktai nenumato, jog paskyrus bendrojo naudojimo administratorių, jis privalo sudaryti atskiras sutartis su butų ir kitų patalpų savininkais. Santykiai tarp apelianto ir ieškovo yra susiklostę administracinio akto (Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo) pagrindu, todėl nebuvo pagrindo sudaryti raštinę sutartį (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2870-563/2014).
28. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.84 straipsnio 9 dalis nustato, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
29. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“. Pagal šio Reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Reglamento 7 punktas). Reglamento priede pateikto Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 4 punkte prie kitų darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, nurodytas namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137/2017).
30. Iš ieškovo pateikto 2017 m. gruodžio 13 d. išrašo matyti, kad ieškovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, apskaičiavo atsakovui mokesčius už namo administravimą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, bendrojo naudojimo patalpų valymą, šiukšlių išvežimą, kaupiamąsias lėšas, šiukšlių šalintuvų priežiūrą ir valymą, avarinę tarnybą, bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją. Pažymėtina, kad atsakovas minėtame išraše nurodytų taikytų tarifų neginčijo, o ginčija konkrečių paslaugų suteikimo faktus – namo bendrų objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir namo administravimą (jog tokios paslaugos realiai nebuvo ginčo daugiabučiam gyvenamajam namui teikiamos, dėl to neturi mokėti už šias paslaugas), taip pat kvestionavo kaupiamųjų lėšų panaudojimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog teikė ginčo daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), namo bendrų objektų nuolatinę techninės priežiūros (eksploatavimo) ir namo administravimo paslaugas. Ieškovė pateikė teismui įrodymus ((duomenys neskelbtini), statinio techninės priežiūros žurnalo kopiją (e. b. l. 60–78)), kurie patvirtina, jog daugiabutis gyvenamasis namas ginčo laikotarpiu buvo administruojamas ir eksploatuojamas, atliekama jo techninė priežiūra. Šiame techninės priežiūros žurnale detaliai nurodyti atlikti konkretūs darbai ir jų atlikimo datos, pastebėti defektai, rekomendacijos, pasirašyta priežiūrą atlikusio asmens.
32. Apeliantas taip pat kvestionuoja kaupiamųjų lėšų panaudojimo teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo ir panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390. Įstatymas nenustato namo bendraturčiui teisės pasirinkti, ar mokėti jam šitas išlaidas ar ne, nes įstatymas nustato, kad jos turi būti privalomai mokamos. Dėl to ieškovė pagrįstai įtraukdavo į ginčo mokesčius ir kaupiamąsias išlaidas. Jeigu kaupiamąsias išlaidas ieškovė panaudojo ne pagal paskirtį, tai nėra šios civilinės bylos dalykas, o šios aplinkybės gali būti ginčijamos atskiru ieškiniu arba kitu teisių gynybos būdu (pvz., kreipiantis į Savivaldybę, kuriai nustatyta funkcija vykdyti administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, kuri pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio nuostatas gali bausti už nustatytų funkcijų ir pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą).
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus pateiktus dokumentus dėl skolos fakto ir dydžio pagrindimo, nesutinka su apelianto argumentais, jog pateikti įrodymai yra nepakankami padaryti išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė savo prievolės. Apeliantas neįrodė paslaugos nesuteikimo fakto, neginčijo konkrečių tarifų (jų neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar faktinėms aplinkybėms), todėl argumentai dėl paslaugos nesuteikimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis).
34. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisės taikymo pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingas išvadas, nei padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
36. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.