- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-826-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01886-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Albertas Bandžius, Vaida Gulbinienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei V. K. dėl su paveldėjimu susijusių ir paveldėtų lėšų dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė V. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. K. 4053,12 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės V. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei V. K. (toliau – ir atsakovė) dėl su paveldėjimu susijusių ir paveldėtų lėšų dalies priteisimo paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovės V. B. atsakovei V. K. 2662,00 Eur jos turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė ir jos atstovas advokatas Albertas Bandžius į teismo posėdį neatvyko (per ZOOM programą neprisijungė), apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai – teismo šaukimas į 2026 m. sausio 15 d. posėdį ieškovei ir jos atstovui per EPP buvo išsiųstas 2025 m. lapkričio 12 d., o ZOOM posėdžio prisijungimo nuoroda išsiųsta el. paštu 2026 m. sausio 14 d. Prašymų nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą iki posėdžio pradžios gauta nebuvo. Atsakovės atstovė advokatė posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu ir priteisti iš ieškovės atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad ieškovė procesinius dokumentus pageidavo gauti elektroninių ryšių priemonėmis, kad teismo šaukimas į posėdį kartu su ZOOM posėdžio prisijungimo nuoroda ieškovei ir jos atstovui advokatui buvo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis, kad ieškovė ir jos atstovas per ZOOM programą neprisijungė, ieškovės ieškinį dėl su paveldėjimu susijusių ir paveldėtų lėšų dalies priteisimo paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2662,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Šios atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko paruošimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius, paties proceso trukmę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas sprendė, kad nors procesas nebuvo užbaigtas galutiniu sprendimu dėl bylos esmės, atsakovė turi teisę susigrąžinti visas patirtas byloje išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė V. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-83-948/2026, panaikinti ir priimti naują sprendimą (nutartį) – civilinės bylos Nr. e2-83-948/2026 nagrinėjimą atidėti paskiriant kitą teismo posėdžio datą arba Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Byloje buvo iš anksto paskirtos kelios teismo posėdžių datos, o bylos nagrinėjimas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo ir elektroninio ryšio priemonėmis. Ieškovė su tuo metu ją atstovavusiu advokatu A. Bandžiumi buvo susitarusi 2026 m. sausio 16 d. teismo posėdyje dalyvauti kartu, atvykus į atstovo darbo vietą ir prie posėdžio jungiantis per atstovo naudojamą kompiuterinę įrangą. Artėjant teismo posėdžio laikui, ieškovės atstovas bandė prisijungti prie posėdžio naudodamasis teismo pateikta nuoroda, tačiau dėl techninių priežasčių prisijungimas nebuvo sėkmingas – aktyvavus nuorodą vis nepavykdavo tęsti prisijungimo proceso, o naudojama programa išsijungdavo. Siekdamas informuoti teismą apie susiklosčiusią situaciją ir galimą vėlavimą, atstovas mėgino susisiekti su teismo darbuotojais telefonu, tačiau, tikėtina dėl to, kad teisėjas ir posėdžio sekretorė tuo metu jau dalyvavo teismo posėdyje, susisiekti nepavyko. Pašalinus technines kliūtis paaiškėjo, kad teismo posėdis jau buvo pasibaigęs ir byla išspręsta ieškovei nespėjus prisijungti prie posėdžio.
5.2. Teismas apsiribojo formaliu ieškovės ir/ar jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį konstatavimu ir nepagrįstai netaikė jokių organizacinių priemonių, kurios būtų leidusios objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Posėdžiui trukus itin trumpą laiką (3 min.), nebuvo suteikta reali galimybė teismui išsiaiškinti neatvykimo priežasčių ar sudaryti sąlygas pašalinti galimus techninius trikdžius, jeigu aiškinantis neatvykimo priežastis, jos būtų paaiškėjusios. Toks proceso organizavimas neatitinka teisingo proceso ir proporcingumo principų, nes griežta procesinė ieškovės neatvykimo į posėdį pasekmė – ieškinio palikimas nenagrinėtu – buvo pritaikyta faktiškai automatiškai, neįvertinus konkrečių procesinių aplinkybių. Be kita ko, teismas net nevertino procesinio ieškovės elgesio iki minėto teismo posėdžio, t. y. faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir jos atstovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat tinkamai vykdė procesines pareigas – teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, ieškovės atstovas iš anksto informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti 2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje, bei pateikė nedalyvavimą pagrindžiančius dokumentus. Teismas ne tik nenustatė, bet net ir nevertino ieškovės elgesio kaip nesąžiningo ar piktnaudžiavimo procesu, kas reiškia, kad nebuvo jokio objektyvaus pagrindo taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių.
5.3. Ieškinio palikimas nenagrinėtu vertintinas kaip neproporcinga procesinė priemonė, pritaikyta neįgyvendinus teismo pareigos aktyviai organizuoti nuotolinį procesą ir užtikrinti realią proceso šalių galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime. Procesinių normų taikymas negali būti atsietas nuo teisingumo, sąžiningumo ir rungimosi principų, kurie suponuoja pareigą teismui siekti realaus, o ne vien formalaus proceso tikslų įgyvendinimo. Palikti ieškinį nenagrinėtu yra teismo teisė, bet ne pareiga.
5.4. Atsakovei buvo suteiktas papildomas laikas bylinėjimosi išlaidų dokumentams pateikti, nors tuo pačiu metu ieškovei nebuvo sudaryta reali galimybė dalyvauti procese ar paaiškinti neatvykimo priežasčių. Tokia procesinė eiga neatitinka šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų turinio, nes teismas, organizuodamas procesą, privalo užtikrinti ne tik formalų procesinių normų laikymąsi, bet ir realią šalių procesinių galimybių pusiausvyrą.
5.5. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, taikydamas CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nagrinėjamu atveju byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo materialinių teisinių santykių. Ieškinio palikimas nenagrinėtu yra procesinio pobūdžio sprendimas, nesprendžiantis šalių materialiųjų teisių ir pareigų, todėl tokioje situacijoje negali būti taikomas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, grindžiamas ginčo baigtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).
5.6. Teismas taip pat nesprendė klausimo dėl ieškovės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nesąžiningo procesinio elgesio ar proceso vilkinimo, todėl papildomas išlaidų priteisimas nėra pagrįstas nei bylos baigtimi, nei ieškovės procesiniu elgesiu. Nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė V. K. prašo ieškovės V. B. atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
6.1. Ieškovė V. B. atskiruoju skundu neginčija aplinkybių, kad buvo tinkamai informuota apie 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdį, neginčija aplinkybių, kad teismo posėdyje nedalyvavo nei ieškovė, nei jos atstovas, kad apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, nepranešė ir to priežasčių nenurodė. Tokiu elgesiu ieškovė V. B. savo procesinių pareigų tinkamai nevykdė, kadangi apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje nepranešė ir to priežasčių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilęs ginčas dėl nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovei ir jos atstovui neatvykus į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
10. Minėta teisės norma reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų tinkamu įgyvendinimu, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnio 1 dalis).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdis nevyko, teismui patenkinus ieškovės atstovo advokato Alberto Bandžiaus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos. Kitas teismo posėdis paskirtas 2026 m. sausio 15 d., ZOOM posėdžio prisijungimo nuoroda išsiųsta el. pašto adresais 2025 m. gruodžio 15 d. Ieškovė V. B. ir jos atstovas advokatas Albertas Bandžius į 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdį neatvyko (per ZOOM programą neprisijungė), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teismui nebuvo pateiktas. Teismas protokoline nutartimi atidėjo procesinio dokumento paskelbimą 2026 m. sausio 19 d., įpareigojo atsakovės atstovę pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. sausio 19 d. nutartimi, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad ieškovė procesinius dokumentus pageidavo gauti elektroninių ryšių priemonėmis, kad teismo šaukimas į posėdį kartu su ZOOM posėdžio prisijungimo nuoroda ieškovei ir jos atstovui advokatui buvo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis, kad ieškovė ir jos atstovas per ZOOM programą neprisijungė, ieškovės ieškinį dėl su paveldėjimu susijusių ir paveldėtų lėšų dalies priteisimo paliko nenagrinėtą.
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad dėl techninių kliūčių jos atstovas negalėjo prisijungti per ZOOM programą, o kai prisijungė, posėdis buvo pasibaigęs, todėl teismas, nesiaiškinęs konkrečių procesinių aplinkybių, formaliai ieškinį paliko nenagrinėtą, be to, teismas net nevertino procesinio ieškovės elgesio iki minėto teismo posėdžio.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje turėjo dalyvauti per ZOOM programą, teismas, ieškovei ir jos atstovui neprisijungus paskirto posėdžio metu, turėjo aiškintis (susisiekti su ieškove ir jos atstovu) dėl kokių priežasčių ieškovė ir jos atstovas nesijungia per ZOOM programą. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad teismas ėmėsi aktyvių veiksmų nurodytoms priežastims išsiaiškinti. Tiek teismo 2026 m. sausio 15 d. informacinėje pažymoje, tiek 2026 m. sausio 19 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovė ir jos atstovas apie teismo posėdį informuoti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvauja.
15. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų nesuinteresuota bylos nagrinėjimo tęsimu. Iš bylos proceso matyti, kad ieškovė teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, ieškovės atstovas iš anksto informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti 2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje, bei pateikė nedalyvavimą pagrindžiančius dokumentus. Be to matyti, kad ieškovė, skųsdama 2026 m. sausio 19 d. nutartį, jau neturėjo atstovo, o su advokate Vaida Gulbiniene atstovavimo sutartį ieškovė sudarė 2026 m. kovo 5 d. Šios aplinkybės rodo ieškovės suinteresuotumą tęsti bylos nagrinėjimą.
16. Nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai, o šiuo atveju bylos nagrinėjimui yra pasirengta paruošiamųjų dokumentų būtų, byla jau buvo nagrinėjama teismo posėdžiuose.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.