Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenanatis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 2014 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 2 d. paskiriant 30 parų arešto bausmę, bausmė atlikta; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2014 m. balandžio 9 d. apie 19.00 val. Vilniuje, Fabijoniškių g., netoli pastato, esančio Vilniuje, Fabijoniškių 2A, kas laikytina viešąja vieta, nes ji yra laisvai prieinama bet kokiam asmeniui, vairuodamas automobilį „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, važiuodamas prieš eismą ir taip sukeldamas avarines situacijas kitiems eismo dalyviams, o kai jo vairuojamą automobilį sustabdė užkirsdamas kelią, kad nutrauktų jo neteisėtą ir pavojingą elgesį, iki įvykio nepažinotas A. B., vairavęs automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio ir kitų pašalinių nepažįstamų žmonių (kitus automobilius vairavusių V. P. ir A. B.) akivaizdoje, išsitraukęs peilį, pradėjo juo grasinti taip pat iš automobilio išlipusiam A. B., rusiškai sakydamas: „Tuoj aš tave pamokysiu!“, po to artėdamas su peiliu rankoje prie A. B., pabandė įspirti A. B. koja, tačiau nepataikė, nes A. B. spėjo atšokti, o kai iš automobilio išlipo kartu su A. B. važiavęs iki įvykio nepažinotas G. M. ir išsitraukęs teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, nukreipė į viršų bei paprašė jo sustoti, įspėdamas, kad priešingu atveju panaudos šaunamąjį ginklą, vis vien artinosi link jų, rusiškai sakydamas: „Davai, šauk!“, taip įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, nes G. M. dėl tokių jo veiksmų, siekdamas sustabdyti jo agresiją, buvo priverstas panaudoti šaunamąjį ginklą ir iššauti į orą, o V. P. nedelsdamas telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, kad praneštų apie daromą nusikalstamą veiką.

Šiais savo veiksmais E. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (iki 2016-12-31 gal. įst. red.).

Teismo posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad prie parduotuvės „Kubo“ stovėjo su E., atsisėdo į mašiną, mergina buvo už vairo, kai išvažinėjo užkabino E. mašiną. Kartu buvo išgėręs vyras. Nepamena, koks automobilis, numerių ir asmenų pavardžių neatsimena. Vyras iš karto rėkė, moteris buvo supanikavusi. Nežino, kodėl nekvietė policijos, susitarė. Mano, kad buvo G. M.. E. J. vairavo „BMW“, tai buvo prieš 4-5 metus. Su E. J. yra draugai gal kokius 6-7 metus. Neteistas. Buvo teisiamas su E. J. vienoje byloje ankščiau. Moteris buvo šviesiais plaukais, trumpais, kalbėjo lietuviškai, be akcento. Liudytojas buvo išlipęs iš automobilio. Jie su E. J. buvo parduotuvėje. E. J. paprašė liudyti šioje byloje jau seniai. Liudyti prašė jo draugė gal prieš 2-3 mėnesius (3 t., b.l. 52-58)

Byloje esančioje pranešimo BPC informacijoje matyti, kad 2014 m. balandžio 9d. 19.05 val. į BPC paskambino V. P. Jis pranešė, kad Vilniuje, Fabijoniškių g. 2A automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kilus konfliktui, grasino automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui peiliu. „Alfa Romeo“ vairuotojas iššovė su ginklu į orą ir „BMW“ vairuotojas pasišalino. Kiti įvykio dalyviai laukia pareigūnų įvykio vietoje (1 t., b. l. 42).

A. B. parodymo atpažinti protokole atpažino E. J. pagal šukuoseną, tamsius plaukus, pailgą veidą ir veido bruožų visumą (1 t., b. l. 47-50).

G. M. parodymo atpažinti protokole atpažino E. J. pagal veido bruožų visumą, šukuoseną, tamsius plaukus, pailgą (1 t., b. l. 62-65).

A. B. parodymo atpažinti protokole atpažino E. J. pagal veido bruožų (1 t., b. l. 72-75).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog vaizdo įraše matyti, kad antroje kelio juostoje stovi tamsiai mėlynos spalvos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam iš dešinės, pirmoje juostoje stovi mėlynos spalvos automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priekyje prie automobilio BMW stovi keturi vyrai, vienas iš kurių kalbasi telefonu. Matyti jaunas, aukštas vyras, apsirengęs tamsiais rūbais su kapišonu, kuris eina link automobilio „BMW“, rankoje laikydamas daiktą, panašų į peilį, atsisėda į automobilį „BMW“, į kurį iš kitos pusės atsisėda žemesnis vyras, rusvų plaukų, apsirengęs juodos spalvos pūsta, prasiūta striuke. Kai vyrai atsisėda į „BMW“ automobilį, prieš „BMW“ automobilį stovintis ir telefonu kalbantis vyras kažką rodo ranka. Matyti, kad į prie „BMW“ stovintį automobilį „Alfa Romeo“ ruošiasi atsisėsti du vyrai. Automobilis „BMW“ atbulas važiavo iki sankryžos, apsisuko ir išvažiavo. Tuo metu prie automobilio „Alfa Romeo“ liko 3 vyrai – vienas aukšto ūgio, stamboko kūno sudėjimo, praplikęs, apsirengęs juoda liemene, džinsais mėlynos spalvos; kitas žemesnio ūgio, apsirengęs juoda striuke, džinsais su rankine per petį; trečias vyras, kalbantis telefonu, apsirengęs juodos spalvos striuke, tamsių plaukų (1 t., b. l. 55-56).

Pagal byloje esančią VĮ „Regitros“ ir UAB „Veroloda“ informaciją matyti, jog automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 16 d. buvo parduotas E. J. (1 t., b. l. 76, 83-88).

Prie bylos prijungtose nuotraukose matyti, kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu atrodo įvykio vieta (2 t., b. l. 54-84, 103-154).

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. J. kaltę. (2 t., b. l. 197-201).

Byloje esančioje administracinių nusižengimų registro pažymoje matyti, jog liudytojas V. B. yra baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 7-9).

Liudytojo V. B. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (3 t., b. l. 10-11).

Pagal byloje esantį tarnybinį pranešimą matyti, jog 2017 m. rugsėjo 9 d. buvo sulaikytas galimai narkotinių medžiagų turintis V. B.. Prie stovinčio automobilio vairo tuo metu buvo E. J. (3 t., b. l. 12).

Pagal byloje esančią medžiagą matyti, jog bromazepamas priskiriamas prie psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicininiais tikslais (3 t., b. l. 23-25).

Byloje esančioje vaizdo įrašo iškarpoje užfiksuotas E. J. rankoje laikomas daiktas (3 t., b. l. 31).

Pagal byloje esančią informaciją liudytojas A. G. yra teistas (3 t., b. l.

Byloje esančioje informacijoje nurodomi daiktų, kuriuos galimai laikė rankoje įvykio metu E. J., pavyzdžiai (3 t., 51).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal įvykio metu galiojusią BK 284 straipsnio redakciją, BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą duomenis, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė grasinimu peiliu, bandymu spirti koja nukentėjusiajam A. B., o taip pat ir G. M. artindamasis ir prie jo, kitų žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina nukentėjusiųjų G. M. ir A. B. ir liudytojų V. P. bei A. B. paaiškinimai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir nurodyti pareiškimuose (1 t., b.l. 45-46;60-61; 70-71; 68-69; 2 t., b.l.157-159; 160-161),taip pat išrašo iš BPC pranešimo turinys (1 t., b. l. 42), Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t., b.l.47-49), apžiūros protokolų turinys (1 t., b.l.55-56, 62-65 ), fotomedžiaga (3 t., b. l. 31, 1 t., b.l. ).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neigė kaltinimą, parodydamas, jog būtent nukentėjusysis G. M., kuris iš kito, anksčiau įvykusio autoįvykio aplinkybių žinojo, jog kaltinamajam yra atimta teisė vairuoti, tuo pasinaudojo, atkeršydamas už ankstesnį autoįvykį kaltinamajam; parodė, jog kelių eismo taisyklių 2014 m. balandžio 9 d. apie 19 val. Fabijoniškių g. jis nepažeidė, priešingai, jam kelią užkirto nukentėjusiojo A. B. automobilis; peilio jis nesinešioja ir neturėjo minėtą dieną, o rankoje matyti ne peilis, bet garažo raktai; jis pats išsigando, kad nukentėjusysis G. M. gali nušauti, todėl iš įvykio vietos pasišalino važiuodamas atbuline eiga (1 t., b.l.119; 2 t., b.l.90-92, 162).

Teismo vertinimu, paties kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Apklaustas 2017 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. parodė, jog išlipdamas iš automobilio, pasiėmė automobilio raktelius (2 t., b.l. 8-94). Teisiamajame posėdyje, vykusiame po pertraukos 2018 m. sausio 4 d. kaltinamasis, atsakydamas į teismo klausimus, teigė, jog įraše matyti, jog jo „rankose tikrai nėra peilio. Galėjo būti raktai ir pakabukas. Arba prožektorius“ (3 t., b.l. 26-29). Teisiamajame posėdyje, vykusiame po pertraukos 2018 m. vasario 19 d. kaltinamasis jau teigė, kad nagrinėjamo įvykio metu rankose laikė garažo, kurį tuo laiku nuomojosi, raktą, be to pateikė raktų nuotraukas iš įvairių Interneto tinklalapių (3 t., b.l. 53-58). Tačiau kaltinamasis negalėjo nurodyti iš ko nuomojosi garažą, negalėjo nurodyti garažo adreso, kad šiuos duomenis teismas galėtų patikrinti. Todėl šie kaltinamojo pirminiai argumentai, kad jis rankoje laikė ne peilį, bet automobilio raktelius, o vėlesniame posėdyje naujai pateikti argumentai, kad rankoje laikė garažo raktą, yra vertinami kaip jo gynybinė versija, taip siekiant išvengti atsakomybės už nusikalstamą veiką. Aptarti kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, pateikti tik teisminio nagrinėjimo metu, juos paneigia abiejų nukentėjusiųjų ir liudytojo V. P. parodymai, kurie aptariami žemiau.

Pirma, pažymėtina, jog kaltinamasis tik bylą nagrinėjant teisme paprašė apklausti liudytojus V. B., I. M. bei A. G., bet aplinkybės, kad šie liudytojai matė įvykį nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo argumento, kad šie liudytojai bijojo nukentėjusiųjų, patys liudytojai nepatvirtino, duomenų, kad kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl grėsmės liudytojams byloje nėra.

Kaltinamojo parodymus, kad rankoje jis laikė ne peilį, patvirtino liudytojas V. B., teigdamas, jog jis stovėjo prie „Iki“ parduotuvės apie 100-150 metrų nuo įvykio vietos ir matė, kad kaltinamasis rankose laikė raktus. Vėliau nuėję prie geltonų garažų pamatė kaltinamąjį, jo paklausė, kodėl jį norėjo nušauti. Policijos nekvietė. V. B. parodė, jog prie „Alfa Romeo“ priėjo „Subaru“ vairuotojas ir pradėjo grasinti. Kaltinamasis važiavo pagal taisykles. Daugiau automobilių sustojusių neprisimena. Taip pat V. B. parodė, kad eidamas pro „Subaru“ automobilį, girdėjo, jog nukentėjusieji šnekėjosi tarpusavyje apie tai, ką kalbės policijai (2 t., b. l. 92-94).

Kaltinamojo parodymus, kad rankoje jis laikė ne peilį, patvirtino liudytojas I. M., kartu įvykio metu buvęs su kaltinamuoju, teigdamas, kad E. jokio peilio rankose neturėjo; išlipdamas iš automobilio kaltinamasis rankose turėjo raktelius. Liudytojo I. M. teigimu, nukentėjusieji labai agresyviai elgėsi, konfliktas kilo nežinia dėl ko, nukentėjusiesiems kažkas nepatiko, jų elgesys buvo labai keistas. Kylant konfliktui pasišalino iš įvykio vietos, nes bijojo būti nužudyti. Nesikreipė į policiją dėl šoko. Tą dieną liudytojas patvirtino vartojęs vaisto „Bromazepam“ (2 t., b. l. 162-163).

Tačiau kaltinamojo naudai liudijusių šių dviejų liudytojų parodymai taip pat nėra nuoseklūs ir logiški.

Vertinant liudytojo V. B. parodymus, atkreiptinas dėmesys, jog jis teigė, kad stovėjo už 100-150 metrų ir matė kaltinamojo rankoje automobilio raktelius, kai kitas liudytojas – V. B. patvirtino, kad sėdėdamas automobilyje prie parduotuvės gal už 50 metrų, bet daugiau nei 15 metrų (t. y. daug arčiau nei V. B.), ginklą matė, bet įžiūrėti smulkesnius daiktus negalėjo (2 t., b. l. 159). Be to, valstybinis kaltintojas, paneigdamas kaltinamojo argumentus, kad jis su liudytoju V. B. nėra susijęs, ( 2 t., b.l. 91-92), pateikė duomenis, kad kaltinamasis su liudytoju buvo kartu, kuomet liudytojas buvo sulaikytas (3 t., b.l.12). Todėl liudytojo V. B. parodymus teismas vertina kritiškai, juo labiau, kad liudytojas nurodė visiškai kitokią įvykių seką, skirtingus konflikto metu buvusius automobilius (tik automobilį Alfa Romeo ir Subaru, bet neminėjo automobilio BMW).

Kaltinamojo kviestas liudytojas A. G. patvirtino kaltinamojo argumentą, kad buvo sutikęs nukentėjusįjį G. M. iki įvykio prie „Kubo“ parduotuvės, kuomet nukentėjusiojo automobiliu vairavusi mergina kliudė kaltinamojo automobilį, tačiau negalėjo nurodyti nei koks tai buvo automobilis, nei kokie jo numeriai. Šie liudytojo A. G. parodymai yra abstraktaus pobūdžio, nei patvirtina, nei paneigia 2014 m. balandžio 9 d. apie 19.00 val. Vilniuje, Fabijoniškių g. įvykio aplinkybes, todėl teismas jais nesivadovauja.

Dėl liudytojo I. M. – tiek nukentėjusieji A. B., G. M., tiek liudytojas V. P. patvirtino, kad kaltinamojo draugas, važiavęs kartu „BMW“ automobiliu (I. M.), atrodė apsvaigęs, „nes jo judesiai buvo sulėtinti“, „akys iššokusios“, „išlipęs iš automobilio nesiorientavo aplinkoje“. Pats liudytojas I. M. patvirtino, kad vartojo vaistus „Broimazepam“, kurie yra raminantys. Todėl teismas liudytojo I. M. parodymus, kad ne kaltinamasis sukėlė konfliktą dėl eismo saugumo bei, kad jis neturėjo peilio, vertina kritiškai.

Antra, kaltinamojo ir liudytojų V. B. bei I. M. parodymus (kad konfliktą sukėlė ne kaltinamojo, bet nukentėjusiųjų veiksmai, ir kad jis negrasino peiliu, rankoje laikė ne peilį, bet raktus) paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų V. P., A. B. parodymai.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. patvirtino, jog „BMW“ automobiliu važiavęs kaltinamasis užstojo pravažiavimą į priekį, sudarė avarinę situaciją, todėl nukentėjusysis savo automobilį sustabdė taip, kad kaltinamasis negalėtų jam trukdyti. „BMV“ vairuotojas (kaltinamasis) išlipo iš automobilio ir pasakė „tuoj aš tave pamokysiu, kaip vairuoti“, ėjo grėsmingai, išsitraukė sulekiamą rusišką peilį. Vieną kartą bandė spirti koja, bet nepasiekė. Išlipęs kolega G. M., išsitraukė ginklą ir bandė kaltinamąjį įspėti, šovė vieną kartą į orą. Kaltinamasis net nesiruošė sėsti į mašiną. Pribėgęs pašalinis žmogus, pasakė, kad iškvietė policiją. Tada kaltinamasis sėdo į automobilį ir prieš eismą atbulas išvažiavo link S. Stanevičiaus g. Iki to įvykio kaltinamojo nei karto nebuvo matęs. Tiksliai atsimena, kad buvo peilis. Kaltinamasis buvo priėjęs, bandė spirti su koja ir po to su peiliu mojavo (2 t., b. l. 157-158). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad E. J. po avarinės situacijos sudarymo ėjo link jo, ir nukentėjusiajam paklausus „ką, nemoki vairuot?“, „BMW“ vairuotojas rusiškai atsakė „tuoj aš tave pamokysiu“ ir iš striukės vidinės kišenės ištraukė peilį – „peteliškę“. Jis laikydamas peilį rankoje, ėjo link nukentėjusiojo. Kai jam liko apie l,5 m iki nukentėjusiojo, E. J. bandė spirti koja, bet nepataikė. Tada nukentėjusiojo bendradarbis G. M. išlipo iš automobilio, išsitraukė revolverį, nukreipdamas jį aukštyn ir pasakė „stop“. Nukentėjusysis pažymėjo, kad vienas nepažįstamas vyras filmavo įvykį telefonu ir atsiuntė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 45-46).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. M. taip pat patvirtino, jog būtent kaltinamasis automobiliu „BMW“ chuliganiškais veiksmais užkirto kelią A. B. automobiliui (1 t., b. l. 60-61; 2 t., b.l.158-159.). Abiem vairuotojams išlipus, nukentėjusysis G. M. patvirtino matęs, kad kaltinamasis turėjo sulekiamą peilį. A. B. nieko neturėjo. Nukentėjusysis teismui patvirtino, kad E. J. buvo agresyvus, mojavo su peiliu. G. M. stojo ginti A. B., nes kaltinamasis grasino (mojavo) jam su peiliu. „Peteliškė“, baltas, nikeliuotas, sulenkiamas peilis. Nukentėjusysis pamatė tai po automobilio langą. Nukentėjusysis kaltinamąjį perspėjo, tada ginklu savigynai iššovė į orą, tik tada kaltinamasis nurimo. Kaltinamasis buvo su draugu, kurio akys buvo „iššokusios“. Po šūvio pradėjo raminti kaltinamasis su draugu sėdo į automobilį, atbulas išvažiavo. Jis su A. B. laukė policijos. Kaltinamojo E. J. iki įvykio nebuvo matęs. Iššovė tik vieną kartą į viršų įspėjamąjį šūvį. Įvykio metu buvo A. B., „Subaru“ vairuotojas ir dar kitas asmuo, kuris fotografavo, iškvietė policiją (2 t., 158-159). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. M. taip pat parodė, kad kaltinamojo (vairuotojo) rankoje jis pamatė peilį – „peteliškę“. Šiuo peiliu vairuotojas pradėjo mosikuoti prieš A., stovėjusį nuo jo apie 1 m atstumu. Iš kur „BMW“ vairuotojas ištraukė peilį, jis nepastebėjo (1 t., b. l. 60-61).

Taigi, abiejų nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, nekito tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai vienas kitam neprieštarauja, priešingai – parodymai logiškai vienas kitą papildo. Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojų V. B. bei V. P. parodymai, aptariami žemiau, todėl netikėti tiek nukentėjusiųjų, tiek minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.

Liudytojas V. B. paaiškino, jog sėdėjo automobilyje prie parduotuvės gal už 50 metrų, daugiau nei 15 metrų. Kalbėjo telefonu, tuo metu matė grupelę žmonių, sustojo automobilis prie pėsčių perėjos. Po to gal po minutės pamatė kaip vienas iš asmenų išsitraukė pistoletą, kartus šovė į orą, atrodo, įspėjo. Iki šūvio agresijos nepastebėjo. Įžiūrėti smulkesnius daiktus negalėjo. Raktų kaltinamojo rankose nematė (2 t., b. l. 159). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad matė vyrą, kuris automobiliu „BMW“ iš įvykio vietos pasišalino dideliu greičiu atbulas, taip pažeisdamas kelių eismo taisykles (1 t., b. l. 70-71).

Kad kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisykles, važiuodamas prieš eismą iki įvykio, o po to pasišalino dideliu greičiu atbuline eiga, bei, kad kaltinamasis mosikavo atlenkiamu peiliu, patvirtino liudytojas V. P., kuris teismo posėdyje nurodė, kad privažiavus sankryžą Fabijoniškių g., sukant link „Iki“ pamatė du automobilius, iš kurių „BMW“ važiavo prieš eismą. Liudytojas paskambino 112, nes pamatė kaip „BMW“ vairuotojas su peiliu rankoje iššoko. Kaltinamasis turėjo peilį ir pasakė „Aš čia tau tuoj parodysiu, paskersiu tave“. Peilis buvo toks, kur paspaudi „knopkę“ ir atsilenkia, buvo su geležine rankena. Peilis buvo panaudotas, jis stovėjo ėjo link nukentėjusiojo, mosikavo, suko peilį ratu. Sakė „aš tave pamokysiu“. Po to, kai buvo iššauta, liudytojas sakė „dabar palaukim policijos“. Tada kaltinamasis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kelių eismo taisykles kaltinamasis pažeidinėjo nuo posūkio prieš „Iki“ parduotuvę. Važiavo visą kelią antra juosta. Kaltinamasis važiavo pavojingai, nesilaikė saugumo, nesirūpino šalia esančiu kelyje (2 t., b. l. 160-161). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad nepravažiavus posūkio į prekybos centrą „Iki“, jį dideliu greičiu, nežiūrint į tai, kad kelias turi tik dvi juostas ir jame susidarė kamštis, aplenkė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis prieš eismą. „BMW“ vairuotojas grubiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, važiuodamas didesniu nei galima greičiu prieš pėsčiųjų perėją bei važiuodamas prieš eismą ir neturėdamas galimybės saugiai sugrįžti į savo juostą. Dar neprivažiavus iki pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad „BMW“ vėl staiga išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą, o po to norėjo įvažiuoti prieš „Alfa Romeo“. Šio automobilio vairuotojas „BMW“ neįleido. Tada „BMW“ sustojo šalia „Alfa Romeo“ iš kairės priešingoje eismo juostoje. Po to „BMW“ vairuotojas iššoko iš automobilio ir išsitraukė peilį – „plaštakę“. Jis tuo metu apvažiavo „Alfa Romeo“ iš dešinės ir pasuko į dešinę, į kiemą. Išlipęs iš automobilio, jis grįžo į įvykio vietą ir matė, kad „BMW“ vairuotojas mosikuoja peiliu prieš „Alfa Romeo“ vairuotojo veidą. Tuo metu iš „Alfa Romeo“ keleivio pusės išlipo vyras, kuris iš pistoleto paleido šūvį į orą.

Liudytojas V. P. taip pat parodė, kad atstumas nuo liudytojo iki kaltinamojo buvo 10-15 metrų, todėl akivaizdu, kad liudytojas buvo pakankamai arti, kad galėtų įžiūrėti ir atpažinti daiktus, laikomus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo G. M. rankose.

Byloje esančioje pranešimo BPC informacijoje matyti, kad 2014 m. balandžio 9 d. 19.05 val. į BPC paskambino V. P.. Jis pranešė, kad Vilniuje, Fabijoniškių g. 2A automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kilus konfliktui, grasino automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui peiliu. „Alfa Romeo“ vairuotojas iššovė su ginklu į orą ir „BMW“ vairuotojas pasišalino. Kiti įvykio dalyviai laukia pareigūnų įvykio vietoje (1 t., b. l. 42). Taigi, liudytojas V. P. davė nuoseklius, nekintančius ir išsamius parodymus nuo pat pranešimo apie įvykį bendrosios pagalbos centrui momento, netikėti šiais liudytojo parodymais, kurie logiška seka atitinka nukentėjusiųjų parodymus, liudytojo V. B. parodymus, vaizdo medžiagos turinį, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymus, teismas neturi jokio pagrindo.

Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nukentėjusieji bei liudytojas V. P. siektų melagingai apkalbėti kaltinamąjį dėl jo padarytų veiksmų prieš nukentėjusiuosius.

Trečia, apžiūros protokole užfiksuota, jog vaizdo įraše matyti, kad jaunas, aukštas vyras, apsirengęs tamsiais rūbais su kapišonu, kuris eina link automobilio „BMW“, rankoje laikydamas daiktą, panašų į peilį, atsisėda į automobilį „BMW“, į kurį iš kitos pusės atsisėda žemesnis vyras, rusvų plaukų, apsirengęs juodos spalvos pūsta, prasiūta striuke (1 t., b. l. 55-56).

Peržiūrėjus teisiamajame posėdyje vaizdo įrašą (saugomą prie bylos) bei padarius vaizdo įrašo momentinių fotonuotraukų, teismui nekyla abejonių, kad tiek nukentėjusiųjų A. B., G. M., tiek liudytojo V. P. parodymai, jog kaltinamasis rankoje laikė peilį, pasitvirtino, tai akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašo medžiagos bei fotonuotraukų ( 3 t., b.l. 31; 50).

BK 284 straipsnyje yra numatyta, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), be to, įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad paminėti kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – Fabijoniškių g., Vilniuje, t.y. judrioje gyvenamojo rajono dalyje, netoli prekybos centro ir vaikų darželio, piko metu, kuomet buvo susidariusi automobilių grūstis, gatvėje, kurioje yra intensyvus automobilių eismas, o gatvėse ir šalia jų turi teisę lankytis kiti asmenys, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. J. grasinimus peiliu, bandymą spirti nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko viešoje vietoje.

Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aktyvių nukentėjusiųjų veiksmų, kurie būtų galėję išprovokuoti kaltinamojo agresyvų elgesį. Priešingai, tiek nukentėjusieji, tiek liudytojas V. P. patvirtino, kad pats kaltinamasis iki konfliktinės situacijos vairavo pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, siekdamas aplenkti kitus automobilius piko metu. Net ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikšmiškumas (kaltinamojo nuomone, netinkamas nukentėjusiojo vairavimas automobilį) negalėtų pateisinti jo nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių grasinimu peiliu ir bandymu spirti koja. Akivaizdu, kad grasinimas panaudoti peilį prieš nukentėjusiuosius, bandymas spirti koja nukentėjusiajam A. B. viešoje vietoje, nesant svarios priežasties, tai matant kitiems asmenims, pripažintinas įžūliu kaltinamojo elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai parodė nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė įprastą žmonių veiklą, tą patvirtina liudytojo V. P. įsikišimas į konfliktą iškviečiant policiją, siekiant sumažinti galimas neigiamas pasekmes; šis liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo automobiliu vežamas sūnus išsigando, pamatęs situaciją.

Dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių, aptartų kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, įvertintos kitos bylos medžiagos, įskaitant vaizdinę medžiagą, atmestina kaltinamojo gynėjo kelta abejonė dėl veikos kvalifikavimo – esą tai nėra viešosios tvarkos pažeidimas, pats įvykis turėtų būti vertinamas kaip komplikuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas; kad nėra paneigta aplinkybė, jog būtent kaltinamajam buvo užkirstas kelias važiuoti, tai emocinio pobūdžio situacija. Teismo aptarti ir įvertinti įrodymai paneigė šią kaltinamojo gynėjo keltą abejonę dėl veikos kvalifikavimo.

Todėl apibendrindamas teismas konstatuoja, kad minėti kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje nukentėjusiųjų A. B., G. M. atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie E. J. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis veiką padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismo vertinimu, kaltinamasis, viešoje vietoje grasindamas panaudoti peilį prieš nukentėjusiuosius, bandydamas spirti koja nukentėjusiajam A. B., nesukonkretino, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet privalėjo numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, dėl šių veiksmų. Taigi, tai patvirtina faktą, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka, jo veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Pažymėtina ir tai, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo E. J. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas konkrečią bausmę teismas visais atvejais turi atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, jis padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 123-124, 128-133), teistas vieną kartą, tačiau jau po šios nusikalstamos veikos padarymo, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 134-137). Duomenų apie jo darbovietę byloje nėra (1 t., b. l. 126-127), dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas (1 t., b. l. 139-141), augina kūdikį (2 t., b. l. 202-206). Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir tai, kad asmuo jauno amžiaus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam E. J. bus pasiekti paskyrus ne švelniausio pobūdžio laisvės apribojimo bausmę, jo dydį nustatant ne mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, su įpareigojimais, kurie priverstų nuteistąjį kontroliuoti savo elgesį ateityje ir nebedaryti įstatymų pažeidimo. Skirti kaltinamajam švelnesnes bausmes - viešuosius darbus ar baudą netikslinga (paties kaltinamojo teigimu jam nelabai sekasi verslas, trūksta lėšų, šeimoje gimęs vaikas, taigi šiuo atveju racionaliau būtų suteikti kaltinamajam galimybę dirbti ir užsidirbti, išlaikyti šeimą). Taip pat netikslinga jam skirti areštą ar laisvės atėmimą, nes šios bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, būtų pernelyg griežtos ir neproporcingos padarytai nusikalstamai veikai, juo labiau, kad E. J. laikytinas teisiamu pirmą kartą (BK 55 straipsnis).

2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. J. paskirtas suėmimas (1 t., b. l. 184-185). Kaltinamasis pagal šią nutartį sulaikytas 2017 m. lapkričio 1 d. 12.05 val. (1 t., b. l. 194). 2017 m. lapkričio 3 d. kardomoji priemonė – suėmimas palikti galioti ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas skaičiuojant jį nuo 2017 m. lapkričio 3 d. (2 t., b. l. 10-12). 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areštą 4 mėnesiams ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 211-213). Kaltinamasis paleistas teismo posėdžių salėje, posėdis baigtas 13.40 val. (2 t., b. l. 210, 213).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinąjame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 12.05 val. iki 2017 m. gruodžio 29 d. išbūtas laikas, kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas, kuris yra prisegtas prie bylos, paliekamas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Kardomosios priemonės – namų areštas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, nustatant tokius įpareigojimus:

per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per pirmus keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinąjame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 12.05 val. iki 2017 m. gruodžio 29 d. išbūtą laiką, kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską, kuris yra prisegtas prie bylos, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Kardomąsias priemones – namų areštą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.