- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-395-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00781-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- E. J.
- Advokatai
- Algimantas Kliunka
- Kategorijos
- 1.2Specialioji dalis
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams. E. J. įpareigotas per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per pirmus keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 12.05 val. iki 2017 m. gruodžio 29 d. išbūtas laiką, vieną laikino sulaikymo para prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
E. J. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 9 d. apie 19.00 val. Vilniuje, Fabijoniškių g., netoli pastato, esančio Vilniuje, Fabijoniškių 2A, kas laikytina viešąja vieta, nes ji yra laisvai prieinama bet kokiam asmeniui, vairuodamas automobilį „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, važiuodamas prieš eismą ir taip sukeldamas avarines situacijas kitiems eismo dalyviams, o kai jo vairuojamą automobilį sustabdė užkirsdamas kelią, kad nutrauktų jo neteisėtą ir pavojingą elgesį, iki įvykio nepažinotas A. B., vairavęs automobilį „Alfa Romeo“, v/n (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio ir kitų pašalinių nepažįstamų žmonių (kitus automobilius vairavusių V. P. ir A. B.) akivaizdoje, išsitraukęs peilį, pradėjo juo grasinti taip pat iš automobilio išlipusiam A. B., rusiškai sakydamas: „Tuoj aš tave pamokysiu!“, po to artėdamas su peiliu rankoje prie A. B., pabandė įspirti A. B. koja, tačiau nepataikė, nes A. B. spėjo atšokti, o kai iš automobilio išlipo kartu su A. B. važiavęs iki įvykio nepažinotas G. M. ir išsitraukęs teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, nukreipė į viršų bei paprašė jo sustoti, įspėdamas, kad priešingu atveju panaudos šaunamąjį ginklą, vis vien artinosi link jų, rusiškai sakydamas: „Davai, šauk!“, taip įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, nes G. M. dėl tokių jo veiksmų, siekdamas sustabdyti jo agresiją, buvo priverstas panaudoti šaunamąjį ginklą ir iššauti į orą, o V. P. nedelsdamas telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, kad praneštų apie daromą nusikalstamą veiką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu E. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti E. J. dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto įsitikinimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat BPK normų ir galiojančios teisminės praktikos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40, 2006 m. lapkričio 17 d. kasacinė nutartis Nr. 2-49/2006, Baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga). Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio išvados yra prieštaringos. Neaišku, kokias faktines aplinkybes teismas pripažino nustatytomis ir įrodytomis, kaip atitinkančiomis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nulemiančius veikos kvalifikavimą pagal šią normą. Nuteistojo teigimu, kaltinimas surašytas painiai ir nelogiškai, iš jo galima suprasti, kad teismas apeliantą nuteisė ne tik už tai, kad jis neva grasino peiliu A. B. ir bandė jam įspirti, bet ir už tai, kad G. M. demonstravus šaunamąjį ginklą ir įspėjus nesiartinti, apeliantas vis tiek artinosi prie jų, grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neva važiuodamas prieš eismą ir taip sukeldamas nenurodytas avarines situacijas nenurodytiems kitiems eismo dalyviams. Pagal suformuluotą kaltinimą galima suprasti, kad jis buvo nuteistas ir už tai, kad G. M. buvo priverstas panaudoti šaunamąjį ginklą ir iššauti į orą, o V. P. nedelsdamas telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą. Teismas nuosprendyje tik perrašė kaltinimą iš kaltinamojo akto, apie galimą jame nurodytų esminių faktinių aplinkybių pakeitimą proceso dalyviams nepranešė. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytos nevienareikšmės išvados dėl grasinimo peiliu ir spyrio nukentėjusiesiems. Teisinius veikos požymius, kurie turėtų atitikti visiems ar tik daliai nurodytų BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, teismas juos taip pat nurodė kiek skirtingai. Tariamą apelianto padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą įvertino kaip chuliganiškus veiksmus, kad yra ir viešosios tvarkos pažeidimas. Neaišku, ar apeliantas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas ir dėl tariamo jo chuliganiško vairavimo, eismo sutrikdymo, pavojaus eismo dalyviams sukėlimo, t.y. ar tai įeina į jam inkriminuoto įžūlaus elgesio apimtį, ar tai teismas pripažino veiksmais, sąlygojusiais visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymą. Be to, teismas išvadas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimą darė vadovaudamasis subjektyviu suinteresuotų eismo dalyvių vertinimu, nenurodydamas šių pažeidimų kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Apeliantas taip paaiškino įvykio aplinkybes: 2014 m. balandžio 9 d., apie 19 val., dar šviesiu paros metu ir jau ne kelių eismo piko metu, nesant jokių transporto priemenių grūsties, priešingai nei nurodė nukentėjusieji bei liudytojas V. P., automobiliu BMW, nepažeisdamas jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiavo dešiniąja eismo juosta Fabijoniškių gatve, Vilniuje, link PC „Mandarinas“, nekirsdamas ašinės neištisinės juostos. Nevažiavo priešpriešinio eismo juosta, laikėsi kiek kairiau, nes dešinėje gatvės pusėje buvo pristatyta automobilių. Priekyje ta pačia kryptimi lėtai važiavęs automobilis „Alfa Romeo“ laikėsi kiek dešiniau, pradėjo lėtinti greitį ir beveik sustojo. Apeliantas, pagalvojęs, kad vairuotojas nori sustoti, automobilį „Alfa Romeo“ pradėjo lenkti, net neišvažiuodamas į priešingos krypties kelio juostą. Nebaigus lenkimo manevro, automobilis „Alfa Romeo“ staiga pagreitėjo, pradėjo apelianto automobilį spausti į kairę pusę ir galiausiai užkirto kelią, užstatant savo automobilį prieš apelianto, taip jį sustabdydamas. Tai patvirtina, kad apeliantas nevažiavo greitai, nes kitaip būtų susidūręs su nukentėjusiųjų automobiliais. Apeliantui pavyko sustabdyti automobilį viduryje kelio, jo automobilis tik iš dalies kairiosios pusės ratais kirto ašinę kelio liniją. Nukentėjusieji rėkė, maskatavo rankomis. Pagalvojo, kad gal buvo kliudytas apelianto automobilis, be to, buvo sustabdytas, todėl išlipo iš automobilio. Iš įvykio vietos negalėjo pasišalinti, kad nebūtų apkaltintas padaręs administracinį teisės nusižengimą. Abu nukentėjusieji taip pat išlipo iš automobilio, įžeidinėjo apeliantą. Teigia, kad jokio peilio neturėjęs, juo negrasino ir nebandė įspirti vienam iš nukentėjusiųjų - A. B.. Rankoje turėjo automobilio užvedimo raktelius, prie kurių buvo prisegtas tuo metu nuomoto be nuomos sutarties metalinio garažo, esančio garažų masyve Pašilaičiuose, Gabijos gatvėje, durų spynos raktas. Vėliau po nagrinėjamo įvykio to garažo nebesinuomojo ir tą raktą grąžino garažo savininkui. Rakto atvaizdą iš interneto tinklalapių pateikė teismui. G. M. išsitraukė šaunamąjį ginklą, nusitaikė į apeliantą ir grasino nušauti. Apeliantas, išsigandęs dėl savo gyvybės ir sveikatos, išvažiavo iš įvykio vietos. Buvo priverstas išvažiuoti atbuline eiga, nes eismas į priekį buvo užkirstas. Policijai apie įvykį nepranešė, nes tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kaip nenuoseklius. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme parodė, kad išlipdamas iš automobilio paėmė automobilio raktelius, tačiau nedetalizavo, kad prie šių raktelių buvo prisegtas ir garažo raktas. Dėl tų daiktų rūšies ir paskirties teismo posėdžio metu jis detaliau apklaustas nebuvo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima patikrinti jo parodymų dėl be sutarties nuomoto garažo. Nebuvo atliekamas jo parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu būtų galėjęs tą garažą parodyti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai, neobjektyviai įvertino susitarusių nukentėjusiųjų parodymus, susijusius su tariamu jo pavojingu, chuliganišku vairavimu, kad kelią jis pastariesiems užkirto neva du kartus. A. B. ir G. M. parodymams teismas suteikė prioritetą, juos nepagrįstai įvertindamas kaip patikimus, nors A. B. pats pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus sukeldamas avarinę situaciją. Liudytojų V. B., I. M. ir A. G. parodymus, patvirtinusius visus apelianto parodymus, teismas netinkamai įvertino kritiškai kaip neva nenuoseklius ir nelogiškus, ir juos nepagrįstai atmetė kaip įrodymus, paneigiančius nuteistojo kaltę. Dėl aplinkybių, kad šių liudytojų nuteistasis nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad labai ilgai truko jo tariama paieška, nors jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, po to du mėnesius buvo suimtas ir neturėjo galimybės pats kontaktuoti su liudytojais, sužinoti jų adresų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas labai paviršutiniškai, nebuvo sudaręs sutarties su advokatu, jį gynė gynėjas pagal paskyrimą. Įvykį matė ir daugiau žmonių, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai jokių kitų liudytojų neieškojo ir neapklausė. Liudytojas I. M. buvo apelianto keleivis, ką patvirtino ir nukentėjusieji. Nepagrįstai kritiškai vertinti liudytojo I. M. parodymai dėl to, kad pastarasis vartoja šeimos gydytojo skirtus raminamuosius vaistus. Apeliantas pažymi, kad liudytojų parodymų neobjektyvumo, nepatikimumo nenulemia vien tik tai, kad prašymas juos apklausti pateikiamas tik bylą nagrinėjant teisme. Apeliantas nurodo turįs teisę į gynybą visose proceso stadijoje, tarp kurių – teisė tylėti, taip pat teikti prašymus. Teismas nuosprendyje neteisėtai nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo pradžioje atsisakė duoti parodymus. Nurodo, kad teismas paneigė jo nekaltumo prezumpciją. Vadovaujantis nuosprendžio motyvais, būtent nuteistasis turėjo įrodinėti veikos aplinkybes. Apeliantas pabrėžia, kad liudytojai V. B., I. M., taip pat jam nepažįstamas liudytojas A. B. parodė, kad rankose ginklų neturėjo, iš įvykio vietos išvažiavo, kadangi buvo šaudoma. Teismas taip pat neteisingai įvertino kaip neturinčius reikšmės bylai jo ir liudytojo A. G. parodymus apie tai, kad G. M. galimai žmona prie parduotuvės „Kubas“ kliudė jo automobilį, o neblaivus G. M. po to elgėsi agresyviai. Nebuvo atlikti liudytojų V. B. ir A. B. parodymų patikrinimai vietoje, siekiant nustatyti, iš kokių vietų ir iš kokio atstumo jie stebėjo įvykio vietą, apeliantą, kadangi pastarieji subjektyviai vizualiai nesugebėjo nustatyti tikrojo atstumo. Šiems liudytojams dalyvaujant buvo būtina atlikti ir eksperimentus, siekiant patikrinti, ar jie iš jų buvimo vietos galėjo matyti pistoletą G. M. rankoje, peilį nuteistojo rankose, raktus ir kt. Tai patvirtina atlikto ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo neišsamumą ir skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą. Liudytojo A. B. pateiktame vaizdo įraše aiškiai nesimato, kad nuteistasis ką nors laiko rankoje, t.y. matyti, kad jis laiko rankose kažkokį daiktą, tačiau nesimato, kad tai yra būtent peilis. Apeliantas prašo Vilniaus apygardos teismo atlikti įrodymų tyrimą ir: 1) pavesti prokurorui organizuoti liudytojų V. B. ir A. B. parodymų patikrinimą įvykio vietoje, siekiant nustatyti vietas, iš kur jie stebėjo aptariamą įvykį, iš kokių atstumų jį stebėjo, ir atlikti eksperimentus, siekiant patikrinti liudytojų galimybę iš stebėjimo vietos matyti įvykio vietoje esančių asmenų rankose pistoletą, automobilio užvedimo raktelius, peilį, apelianto nurodyto dydžio raktą; 2) į teismo posėdį šaukti ir apklausti naują liudytoją T. L., kuris gali duoti reikšmingus bylos nagrinėjime parodymus apie 2014 m. balandžio 9 d. įvykio aplinkybes, nes jį stebėjo būdamas prie įvykio vietos, Fabijoniškių g., Vilniuje. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. J. ir jo gynėjas advokatas palaikė apeliacinio skundo argumentus, prašė skundą tenkinti ir išteisinti apeliantą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, nei vienam jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė išsamius ir detalia faktinių aplinkybių analize paremtus argumentus dėl byloje ginčijamų klausimų: įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo.Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jis su savimi turėjo peilį ir grasino juo nukentėjusiajam, teigdamas, jog tai buvo tokios formos garažo raktas. Tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti ir teisėjų kolegijos vertinami kritiškai. Faktą, kad nuteistasis E. J. turėjo peilį patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojo V. P. duoti parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. A. B. paaiškino, kad tiek jam, tiek nuteistajam išlipus iš jų vairuojamų transporto priemonių, E. J., sakydamas, kad pamokys, kaip vairuoti nukentėjusįjį, grėsmingai ėjo, išsitraukė peilį. Tiksliai prisiminė, kad nuteistasis turėjo peilį rankose. Nurodė, kad tai sulenkiamas, rusiškas peilis. Nuteistasis iš pradžių bandė spirti jam, po to mojavo su peiliu (t. 2, b.l. 157-158). Analogiškai nukentėjusysis parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinęs, kad nuteistasis peilį išsitraukė iš vidinės striukės kišenės, laikydamas peilį rankose ėjo link A. B., kai liko apie 1,5 m iki nukentėjusiojo, E. J. bandė spirti pastarajam, tačiau nepataikė (t. 1, b.l. 46). Nukentėjusysis G. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė matęs, kad aptariamomis aplinkybėmis abiejų automobilių vairuotojams išlipus, nuteistasis turėjo sulenkiamą peilį. Paaiškino, kad E. J. buvo agresyvus, mojavo su peiliu. Dėl tos aplinkybės, kad nuteistasis buvo su peiliu ir grasino juo A. B., jis ir ėmėsi ginti nukentėjusįjį. Teismo posėdžio metu G. M. apibūdino nuteistojo turėtą peilį, t.y. kad tai „peteliškė“ (analogiškai peilį pavadino ir nukentėjusysis A. B.), baltas, nikeliuotas, sulenkiamas. Šį peilį nurodė matęs iš 2 metrų atstumo (t. 2, b.l. 158-159). Analogiškai įvykio aplinkybes G. M. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinęs, kad pamatė, kaip BMW vairuotojo rankose yra peilis „peteliškė“, šiuo peiliu jis pradėjo mosikuoti prieš A. B. maždaug 1 metro atstumu. Išlipęs iš automobilio tikėjosi apeliantą nuraminti, tačiau nepavykus, panaudojo legaliai laikomą šaunamąjį ginklą (t. 1, b.l. 61). Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme metu patvirtino matęs, kaip BMW vairuotojas iššoko su peiliu rankoje. Matė peilio išsitraukimo momentą. Peilis paspaudus mygtuką atsilenkia, jis buvo su geležine rankena. Nuteistasis grasino kito automobilio vairuotojui, ėjo link jo mosikuodamas peiliu, suko jį ratu. Peilį matė iš 10-15 m atstumo. Apie įvykį pranešė Bendruoju pagalbos telefonu 112 (t. 2, b.l. 160-161). Analogiškai įvykio aplinkybes, kad buvo panaudotas peilis, liudytojas V. P. paaiškino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodęs, kad BMW vairuotojas, iššokęs iš automobilio išsitraukė peilį („plaštakę“), tuo metu liudytojas apvažiavo Alfa Romeo markės automobilį. Išlipęs iš savo vairuojamos transporto priemonės matė, kaip BMW vairuotojas mosikuoja peiliu prieš Alfa Romeo vairuotojo veidą. Kvietė policijos pareigūnus, siekdamas išsiaiškinti, kas kaltas dėl susidariusios situacijos, kodėl yra mosikuojama peiliu ir šaudoma (t. 1, b.l. 68- 69). Kad įvykio metu buvo panaudotas peilis liudytojas V. P. informavo ir Bendrąjį pagalbos centrą, nurodęs, kad kilus konfliktui tarp vairuotojų, automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, vairuotojas grasino peiliu (t. 1, b.l. 42). Teisėjų kolegija nenustatė jokio objektyvaus pagrindo netikėti šių asmenų parodymais. Nukentėjusieji įvykio metu nuo nuteistojo buvo nutolę vos 1,5 – 2 m atstumu. Nekyla jokių abejonių, kad iš tokio atstumo nukentėjusieji galėjo matyti, kad nuteistasis rankose laiko būtent peilį, o ne garažo raktą ar kitą panašų daiktą. Be to, nukentėjusiųjų parodymais, šiuo rankoje turėtu peiliu nuteistasis mosikavo priešais A. B. ir tokie apelianto veiksmai paskatino G. M. panaudoti šaunamąjį ginklą. Abu nukentėjusieji nurodė ir aptariamo peilio požymius, t.y. kad tai atlenkiamas peilis, dar vadinamas „peteliške“. Tokius nukentėjusiųjų duotus parodymus patvirtino ir pro šalį įvykio metu važiavęs liudytojas V. P., kuris jokiais draugystės ar giminystės ryšiais nėra susijęs nei su nuteistuoju, nei nukentėjusiaisiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų, kad įvykio metu nuteistasis E. J. naudojo peilį, grasindamas juo nukentėjusiajam A. B., pakanka, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo atlikti apeliaciniame skunde nurodomus veiksmus, t.y. V. B. ir A. B. parodymų patikrinimą vietoje bei eksperimentus, siekiant nustatyti, kokiu atstumu nuo įvykio vietos pastarieji stovėjo ir ar galėjo matyti nuteistojo rankose ginklą.Aptariant liudytojo V. B. parodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindo juos vertinti kritiškai. Šis liudytojas nuteistojo prašymu buvo apklaustas tik 2017 m. lapkričio 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu. Apie tai, kad V. B. gali duoti parodymus apie bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė. Be to, kaip paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, šis asmuo yra nuteistojo pažįstamas. Liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kitų byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai. V. B. nurodė, kad BMW vairuotojas neva jam sukliudžiusį automobilį lenkė iš dešinės pusės, nors pats nuteistasis patvirtino, kad darė manevrą į kairę, taip pat negalėjo identifikuoti, kurie asmenys kokius automobilius vairavo įvykio metu. V. B. aiškino buvęs su draugais, ėjęs link laisvalaikio ir prekybos centro „Akropolis“, tačiau nukentėjusysis G. M. paaiškino, kad įvykio metu buvo tik A. B., automobilio Subaru vairuotojas ir dar vienas asmuo, kuris fotografavo, iškvietė policiją, jokių kitų liudytojų nebuvo; liudytojas A. B. nurodė 5-10 žmonių būrelio įvykio vietoje nepastebėjęs (t. 2, b.l. 159); liudytojas V. P. paaiškino, kad aplink buvo gal 5-6 žmonės, buvo pagyvenę žmonės, netoliese grupės jaunuolių nepastebėjo, nei vienas jų nebuvo priėjęs. V. B. taip pat aiškino įvykį stebėjęs iš maždaug 100 m atstumo, ką kalbėjo įvykio dalyviai negirdėjo, tačiau eidamas pro šalį neva išgirdo, kad nukentėjusieji tarėsi, ką kalbės atvykus policijos pareigūnams. Visų pirma, aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar šis liudytojas tikrai stebėjo įvykį. Antra, natūralu, kad po tokio įvykio, laukiant kol atvyks policijos pareigūnai, nukentėjusieji ir liudytojas V. P. aptarė situaciją, nuteistojo bei su juo kartu važiavusio asmens elgesį. Taigi net jei V. B. galėjo girdėti šių asmenų pokalbį apie įvykį, negalima vertini, kad nukentėjusieji A. B. ir G. M. tarėsi tarpusavyje ir derino parodymus. Neteisus apeliantas teigdamas, kad nukentėjusysis A. B. pats pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, agresyviai vairavo ir be pagrindo trukdė jam važiuoti. Aplinkybes, kad būtent apeliantas vairavo BMW automobilį, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus (važiavo prieš eismą, taip sukeldamas avarines situacijas kitiems eismo dalyviams) vėlgi patvirtinta nuoseklūs nukentėjusiųjų A. B. ir G. M. parodymai (važiuojant automobilių spūstyje BMW automobilis užkirto pravažiavimą, sudarė avarinę situaciją, A. B. apvažiavo nuteistojo automobilį, o pastarasis vėl išvažiavo ir užkirto kelią nukentėjusiesiems); liudytojo V. P. parodymai (BMW automobilis važiavo prieš eismą, neturėdamas galimybės saugiai grįžti į savo eismo juostą). Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės dėl konkrečių Kelių eismo taisyklių pažeidimo neturi esminės reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tai yra vertinama kaip aplinkybės, kurioms esant buvo padaryta nusikalstama veika (viešosios tvarkos pažeidimas), kaip viena iš įžūlaus nuteistojo elgesio išraiškų. Šiuo atveju, nustatyta, kad būtent nuteistasis buvo konflikto su nukentėjusiaisiais A. B. ir G. M. iniciatorius. Ir net jeigu būtų pasitvirtinusi nuteistojo E. J. iškelta versija, kad neva nukentėjusysis vairavo pavojingai, tai jokiu būdu nepateisintų apelianto elgesio. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad liudytojų A. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina nuteistojo pateiktą įvykio versiją. Vertinant liudytojo A. B. parodymus, matyti, kad jis iš esmės patvirtino tik tą aplinkybę, kad girdėjo šūvius, t.y. kad įvykio metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Tačiau ginčo dėl šios aplinkybės baudžiamojoje byloje nėra. Tuo tarpu, liudytojo tvirtinimu, viso įvykio jis nematė, įdėmiau situaciją pradėjo stebėti tik tuomet, kai pasigirdo šūvis į orą. Jis taip pat paaiškino buvęs maždaug 50 metrų atstumu nuo įvykio vietos ir negalėjo įžiūrėti smulkesnių daiktų (t. 2, b.l. 159). Taigi šio liudytojo parodymai nepatvirtina nuteistojo teiginių, kad peilio rankose jis įvykio metu neturėjo. Be to, A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino paklausęs įvykį mačiusių vyrų, kas nutiko, ir iš jų sužinojo, kad vienas kelių eismo dalyvis vairavo agresyviai, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir sukėlė konfliktą, kurio metu grasino peiliu (t. 1, b.l. 70-71). Nuteistasis tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes, kad tarp jo bei nukentėjusiojo G. M. praeityje buvo kilęs konfliktas (dėl apgadinto automobilio), G. M. žinojo, kad nuteistasis neturi vairuotojo pažymėjimo, galbūt norėjo jam atkeršyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo keliama versija nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Tokią poziciją nuteistasis išreiškė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau šių aplinkybių nukentėjusysis G. M. nepatvirtino, nurodęs, kad nuteistojo iki aptariamo įvykio matęs nebuvo. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė tik manantis, kad G. M. buvo kartu su moterimi, kuri neva atsitrenkė į E. J. vairuojamą automobilį. Šio liudytojo parodymai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nei patvirtina, nei paneigia aptariamo įvykio aplinkybes, todėl teismas jais nesivadovavo. Be to, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, būtent nuteistasis transporto priemonę vairavo sudarydamas pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams, taip pat ir A. B., kuris ėmėsi veiksmų, kad toks apelianto elgesys būtų sustabdytas (nukentėjusysis vairuojamą automobilį sustabdė taip, kad nuteistasis negalėtų jam trukdyti). Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiojo A. B. elgesys buvo sąlygotas būtent nuteistojo sudarytos situacijos kelyje, o ne tariamų buvusių konfliktų su nukentėjusiuoju G. M.. Pagrįstai kritiškai įvertinti ir liudytojo I. M. parodymai. Šis liudytojas, važiavęs kartu su apeliantu automobiliu BMW, yra nuteistojo draugas, todėl gali būti suinteresuotas duoti palankius jam parodymus, t.y. kad įvykio metu ginklo (peilio) E. J. su savimi neturėjo. Be to, pagrįstai atsižvelgta ir į liudytojo būklę įvykio metu, kas sudaro pagrindą abejoti I. M. sugebėjimu objektyviai įvertinti situaciją. Jis pats, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė vartojantis vaistus, kurie ramina, atpalaiduoja, gali būti šiek tiek sulėtina koordinacija (t. 2, b.l. 162-163). Nukentėjusysis A. B. nurodė negalintis pasakyti, kad kaltinamojo keleivis buvo blaivus, akys buvo išsiplėtusios, atrodė apsvaigęs. Nukentėjusysis G. M. taip pat parodė, kad nuteistojo keleivio akys buvo „iššokusios“, jis atrodė kaip išgėręs arba apsvaigęs. Liudytojui V. P. nuteistojo draugas taip pat pasirodė neblaivus, jis nesiorientavo aplinkoje. Vertinant liudytojų A. B., I. M., A. G. parodymus, teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad visi šie asmenys, kaip patys nurodė, apie bylą sužinojo iš nuteistojo žmonos ir buvo paprašyti paliudyti, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių šių liudytojų parodymų objektyvumu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis nežino, už kokius veiksmus buvo nuteistas, ir kad teismo motyvai prieštaringi ir nenuoseklūs, taip pat yra nepagrįsti. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, iš kurių vienas yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas ir nuteistajam. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-120-628/2018).Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Šiuo atveju, tokie nuteistojo atliekami veiksmai kaip pavojingas manevravimas kelyje pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus (važiavimas prieš eismą, taip sukeliant avarines situacijas kitiems eismo dalyviams), taip pat grasinimas peiliu pašalinių nepažįstamų žmonių akivaizdoje, bandymas įspirti vienam iš nukentėjusiųjų buvo įvertinti kaip įžūlus nuteistojo elgesys. Nukentėjusiųjų A. B., G. M., liudytojo V. P. teigimu, nuteistasis po to, kai buvo sustabdytas nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu, išlipęs iš BMW automobilio, elgėsi labai agresyviai, rusų kalba aiškino, kad pamokys A. B., kaip reikia vairuoti, rėkdamas reiškė nepasitenkinimą, grėsmingai ėjo link jo, išsitraukė sulenkiamą peilį, mosikavo šiuo peiliu A. B. prieš veidą. Susidarius tokiai situacijai, kitas nukentėjusysis G. M. bandė ją kontroliuoti, išlipęs iš automobilio stengėsi nuraminti E. J., išsitraukęs šaunamąjį ginklą perspėjo nuteistąjį nutraukti savo neteisėtus veiksmus, o šiam nereaguojant, šovė vieną perspėjamąjį šūvį į orą. Taigi aplinkybės, kad G. M. buvo priverstas panaudoti šaunamąjį ginklą, o liudytojas V. P. apie įvykį pranešė Bendruoju pagalbos telefonu, vertintinos, kaip nuteistojo E. J. neteisėtų veiksmų pasekmė. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo pažeista viešoji tvarka. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl šių aplinkybių jis nuteistas nepagrįstai. Vadovaujantis bylos pirmosios instancijos teisme metu apklaustų nukentėjusiųjų A. B., G. M., liudytojų V. P., A. B. parodymais, įvykio metu prie Fabijoniškių g. 2, Vilniuje esančio pastato, buvo pašalinių žmonių, be to, eismas buvo gana intensyvus. Taigi nuteistasis, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, lenkdamas automobilius prieš eismą, taip sukeliant avarines situacijas, neabejotinai sukėlė nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Kaip minėta, nukentėjusysis A. B., vairavęs Alfa Romeo markės automobilį, užkirto kelią nuteistajam, taip siekdamas sustabdyti jo neteisėtus veiksmus, o liudytojas V. P., važiuodamas ta pačia kryptimi ir matydamas kylantį konfliktą kelyje, sustojo, pasukęs į dešinėje esantį kiemą, iškvietė policijos pareigūnus Bendruoju pagalbos telefonu. Nors iš nukentėjusiųjų bei minėto liudytojų parodymų turinio matyti, kad visa ši aptariama situacija netruko ilgą laiką, neabejotina, kad šį incidentą matė netoliese buvę asmenys (A. B. parodė, kad jo dėmesį atkreipė šūvis į orą, pradėjo įdėmiai stebėti situaciją, filmuoti ją mobiliuoju telefonu, net klausydamasis muzikos išgirdo šurmulį gatvėje), ir dėl tokių aukščiau nurodytų nuteistojo veiksmų buvo sukeltas aplink įvykio vietą buvusių žmonių sumišimas. Be to, liudytojas V. P. nurodė važiavęs su vaiku, kuris šios aptariamos situacijos išsigando, prašė nelipti iš automobilio. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas objektyviais bylos duomenimis pagrindė išvadas dėl įžūlių nuteistojo veiksmų ir pagrįstai sprendė, kad nuteistasis tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, skundžiamo nuosprendžio išvados dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvimo nuteistojo veiksmuose yra neprieštaringos, išsamiai, aiškiai ir logiškai motyvuotos abejonių nekeliančiais nukentėjusiųjų A. B., G. M., liudytojo V. P., A. B. parodymais bei ištirtais rašytiniais baudžiamosios bylos duomenimis. Atsižvelgdamas į ankščiau nurodytus argumentas, apygardos teismas nenustatė pagrindo tenkinti nuteistojo E. J. apeliacinio skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį, nepadarė ir esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, taigi keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.