Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Krašto projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2231-54/05 pagal ieškovo akcinės bendrovės „krašto projektai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl išardyto statinio atstatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB „Krašto projektai“ kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovus atstatyti neteisėtai išardytą asfaltuotos aikštelės dangą; išieškoti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovų vykdomus griovimo bei statybos darbus bei įpareigoti atsakovus leisti naudotis aikštele, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovų vykdomus griovimo bei statybos darbus aikštelėje, esančioje prie pastato Konstitucijos pr. 23, Vilniuje, ir įpareigojo atsakovus leisti ieškovui naudotis aikštele.

Ieškovas pateikė prašymą, kuriame prašė vykdant Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigoti atsakovus iki 2005 m. gruodžio 9 d. atlikti būtinus statybos darbus, t.y. sutvarkyti aikštelės, esančias prie pastato Konstitucijos pr. 23, Vilniuje, dangos konstrukcijas taip, kad būtų galima ieškovui naudotis aikštele automobilių parkavimui, kaip numatyta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovai iki šiol nėra įvykdę teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties dalyje dėl leidimo ieškovui naudotis aikštele. Automobilių parkavimo aikštelė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų netinkama automobilių parkavimui, nes aikštelės danga yra sugadinta, nelygi, suverstas žvyras, skalda.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog iki šiol atsakovai nėra įvykdę Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties reikalavimo dalyje dėl leidimo ieškovui naudotis aikštele, bus tiriama ir vertinama bylos teisminio nagrinėjimo metu, todėl ši aplinkybė pati savaime neleidžia daryti išvados, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Teismas negali daryti išvados, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes sprendžiant šį klausimą ir vertinant jų paskirtį turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, t.y. nevaržyti vienos šalies interesų labiau, nei reikia tikslui pasiekti. Šiuo atveju atsakovų turtiniai interesai būtų pažeisti daugiau nei būtina. Be to teismas spręsdamas šį klausimą nenagrinėja ieškinio pagrįstumo.

Ieškovas AB „Krašto projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Teismui buvo pateiktas prašymas susijęs su nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymu. Teismo buvo prašoma patikslinti, kaip turi būti vykdomas įpareigojimas leisti naudotis aikštele, teismui nepatikslinus, įsiteisėjusi nutartis ir toliau nėra vykdoma. Todėl teismas privalėjo patikslinti nutartį.Bylos nagrinėjimo metu nėra tiriamas ir vertinamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, nes jis yra išspręstas teismo nutartimi, todėl teismas nepagrįstai teigia, jog bus tiriama aplinkybė dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties nevykdymo. Teismas nepagrįstai teigia, kad turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau yra išspręstas įsiteisėjusia 2005 m. liepos 26 d. nutartimi ir šis klausimas iš naujo nesvarstytinas.Teismas nutartyje nepateikė nė vieno motyvo pagrindžiančio prašymo netenkinimą, t.y. teismas pažeidė CPK 338 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas sustabdyti vykdomus darbus ir leisti ieškovui naudotis aikštele. Ši teismo nutartis vykdoma. Prašymas atstatyti aikštelę į pirminę padėtį išeina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų ir faktiškai būtų išspręstas teisminis ginčas iš esmės. Todėl teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes atsakovai vykdo teismo nutartį, t.y. jokių darbų ginčo aikštelėje nevykdo ir netrukdo ieškovui naudotis aikštele. Ieškovo prašymas sutvarkyti aikštelę yra nesuprantamas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš ieškinio matyti, kad ieškovas prašė atstatyti neteisėtai išardytą asfaltuotos aikštelės dangą. Šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovų vykdomus griovimo bei statybos darbus bei įpareigoti atsakovus leisti naudotis aikštele (b.l. 2-4). Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovų UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomus griovimo bei statybos darbus ginčo aikštelėje. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patikslino taikomas laikinąsias apsaugos priemones – griovimo bei statybos darbų sustabdymo taikymo ribas, fiksuojant, kad šie darbai sustabdomi aikštelėje prie pastatų Konstitucijos pr. 23, Vilniuje, kurios teritorija byloje esančio KSPI teritorijos sutvarkymo želdinių sodinimo vietų nužymėjimo brėžinio eksplikacijoje pažymėta numeriu 5 ir apribojama skaičiais 1-2-3-4 (b.l. 8-11).

Taigi, ieškinyje ieškovas reikalauja atstatyti neteisėtai išardytos aikštelės dangą. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ieškovas prašė, kad atsakovai vykdytų Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartį - leistų naudotis ginčo aikštele. Šio leidimo, naudotis aikštele, turiniu ieškovai nurodė įpareigojimą atsakovams atlikti būtinus statybos darbus - sutvarkytų ginčo aikštelės dangas. Iš esmės ieškovo reikalavimai dalyje ieškinio ir prašyme sutampa – prašoma atstatyti ginčo aikštelės dangą. Tokio klausimo sprendimas yra ieškinio dalyko nagrinėjimo dalis ir išeina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė bus vertinama bylos teisminio nagrinėjimo metu ir negalima teigti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu (CPK 144 str. 1 d.).

Iki teismo sprendimo priėmimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama, kad būtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimą ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Iki teismo sprendimo priėmimo nėra žinoma kuri ginčo šalis yra teisi. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti esamą ginčo šalių padėtį iki teisminio nagrinėjimo pabaigos. Teismui įpareigojus atstatyti aikštelės dangą, ieškovo padėtis pagerėtų, o teismui priėmus būsimą galimą sprendimą atsakovų naudai, atsakovai būtų patyrę nepagrįstų nuostolių, t.y. būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų prašymas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.