Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „4finance“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės K. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsniu teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus: bendrąsias ir specialiąsias vartojimo kredito sutarties sąlygas, iš kurių matyti, kad 2012-09-23 ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9937540001, kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 72,41 EUR kreditą. Kredito laikotarpis – 24 mėnesiai, vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 139,20 %, galutinė kredito grąžinimo data – 2014-09-23, tačiau remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 ir 3.7 punktais, atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2014-11-23. Pateikti mokėjimo išrašai patvirtina, kad pagal sutartį pinigai buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, ieškovas 2013-07-13 vienašališkai nutraukė sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas padengė įsiskolinimą ieškovui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas negrąžino kredito sutartu terminu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 65,68 EUR negrąžinto kredito yra pagrįstas ir įrodytas, taigi, tenkintinas.

Be to, ieškovas prašo priteisti palūkanų skaičiuojamų iki ir po kredito grąžinimo termino pabaigos iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant nuo 2012-09-23 iki 2013-07-13 sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą 90,45 %, ir nuo 2013-07-14 iki 2014-05-06 nustatytą meinę palūkanų normą 139,20 % skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir Sutarties 7.1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 106,01 EUR palūkanų, nes tai yra ieškovo nuotoliai (negautos pajamos) remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu.

Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovą sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; Nr. 3K-3-161/2004; Nr. 3K-3-434/2005; Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (žr. pvz., nutartis civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012). Todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 %. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma yra 139,20 %. Nors kreditas nebuvo grąžintas Sutartyje numatytu terminu, tačiau ieškinys pateiktas tik praėjus beveik keturiems metams, o metinės palūkanos skaičiuotos 139,20 % dydžio. Tačiau kai rinkos profesionalu esantis ieškovas, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, skaičiuoja ir didžiules metines palūkanas, jos praranda mokėjimo funkciją, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Tokiu būdu įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas iki 20,00 EUR. Likusioje dalyje dėl palūkanų ieškinys atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu bei 93 straipsnio 2 dalimi, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 15,00 EUR žyminio mokesčio, t. y. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu bei 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi ir 286 straipsniu bei CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimis, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.881 straipsniu 6.882 straipsniu, 6.886 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,68 EUR (šešiasdešimt penkis eurus 68 ct) negrąžinto kredito, 20,00 EUR (dvidešimt eurų) palūkanų, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ieškovo UAB „4finance“ (įmonės kodas 301881644) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Varėnos rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Kauno apygardos teismui, skundą paduodamas per Varėnos rajono apylinkės teismą.