- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-232-166/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00670-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Regina Pocienė, Angelė Ikasalienė
- Nuteistasis
- R. S., V. Ž., A. J.
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-166/2015
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00670-2009-8
2015 m. kovo 27 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S., A. J., V. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. S. (R. S.), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. (6 nusikalstamos veikos), LR BK 186 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), LR BK 223 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-07-27 nusikalstamos veikos - 30 MGL, t.y. 3900 Lt (1129,51 Eur) dydžio bauda,
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-07-29 nusikalstamos veikos - 30 MGL, t.y. 3900 Lt (1129,51 Eur) dydžio bauda,
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-08-04 nusikalstamos veikos - 30 MGL, t.y. 3900 Lt (1129,51 Eur) dydžio bauda,
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-08-05 nusikalstamos veikos, pasisavinant turtą AB „Swedbank“ bankomate - 30 MGL, t.y. 3900 LT (1129,51 Eur) dydžio bauda,
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-08-05 nusikalstamos veikos, pasisavinant turtą SEB banke - 30 MGL, t.y. 3900 LT (1129,51 Eur) dydžio bauda,
pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-08-06 nusikalstamos veikos - 40 MGL, t.y. 5200 Lt (1506 Eur) dydžio bauda,
pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. dėl 2009-06-29 UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TR 0002796 - 25 MGL, t.y. 3250 Lt (941 Eur) bauda,
pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. dėl 2009-06-29 UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TR 0002813 - 25 MGL, t.y. 3250 Lt (941 Eur) bauda,
pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. - 25 MGL, t.y. 3250 Lt (941 Eur) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnės bausmės ir paskirta R. S. galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL, t.y. 9100 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) (2635,54 Eur) dydžio bauda.
A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. – 40 ( keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir paskirta A. J. galutinė subendrinta bausmė – 50 (penkiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., keičiant vieną suėmimo dieną į vieną arešto parą, A. J. įskaitytas jo suėmimo laikas nuo 2013-12-11 iki 2014-01-08.
V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. , 24 str. 4 d., LR BK 300 str. 1 d., LR BK 222 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. – 45 MGL, t.y. 5850 Lt (1694 Eur) bauda,
pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. - 50 MGL, t.y. 6500 lt (1882,53 Eur) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir paskirta V. Ž. galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL, t.y. 9100 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) (2635,54 Eur) dydžio bauda.
Civilinis ieškinys tenkintinas.
Priteista iš R. S. (R. S.) BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, į.k. 186191365, naudai 16058,97 (šešiolika tūkstančių penkiasdešimt aštuonis litus 97 ct) (4651 Eur).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:
jis, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-07-27 dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuėmė nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. LT60 7044 0605 09384, 10200 Lt, po ko 2009-08-06, būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino, nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-07-29, dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuėmė nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 10800 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-08-04, dienos metu, Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, AB SWEDBANK bankomate, nuėmė nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 1450 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-08-05, dienos metu, Architektų g. 152, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, AB SWEDBANK bankomate, nuėmė nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. 47 7300 0101 1501 7639, 1400 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-08-05, dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 3140 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-08-06, dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 5140 Lt ir 1980 eur, kas sudaro 6836,54 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą 11976,54 Lt sumai.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
R. S. nuteistas už tai, kad apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent:
jis, turėdamas tikslą išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, pagal 2009-05-15 sudarytą sutartį Nr. 8/2009 su UAB „“duomenys neskelbtini“, šiai bendrovei bendrovės „duomenys neskelbtini“ užsakymu atliktus tarptautinį pervežimą maršrutu Belgija-Vokietija-Rusija, neužtikrino apmokėjimo pagal 2009-06-12 UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TR 0002796, 7941,44 Lt sumai už nurodytas suteiktas paslaugas, po ko 2009-07-22 UAB „duomenys neskelbtini“ perleido kitam asmeniui ir iki 2009-08-06 būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi paimdamas nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitų disponavo šios bendrovės piniginėmis lėšomis viso 38966,54 Lt, tokiu būdu UAB „duomenys neskelbtini“ vardu apgaule išvengė atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, padarydamas UAB „duomenys neskelbtini“ turtinę žalą numatytai sumai.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 186 str. 1 d.
Jis gi, turėdamas tikslą išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, pagal 2009-06-15 sudarytą sutartį Nr. 10/2009 su UAB “duomenys neskelbtini“, šiai bendrovei bendrovės „duomenys neskelbtini“ užsakymu atliktus tarptautinį pervežimą maršrutu Belgija-Rusija, neužtikrino apmokėjimo pagal 2009-06-29 UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TR 0002813, 8117,53 Lt sumai už nurodytas suteiktas paslaugas, po ko 2009-07-22 UAB „duomenys neskelbtini“ perleido kitam asmeniui ir iki 2009-08-06 būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi paimdamas nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitų disponavo šios bendrovės piniginėmis lėšomis 38966,54 Lt, tokiu būdu UAB „duomenys neskelbtini“ vardu apgaule išvengė atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, padarydamas UAB „duomenys neskelbtini“ turtinę žalą numatytai sumai.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 186 str. 1 d.
R. S. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, nuo 2007-07-04 iki 2009-08-06 eidamas UAB „duomenys neskelbtini“, kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatus, numatančius, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginamai pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 str. 2 d. nuostatus, numatančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – neorganizavo nurodytos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neišsaugojo grynųjų pinigų panaudojimo dokumentų, nes UAB „duomenys neskelbtini“ 2009-08-01 – 2009-08-06 laikotarpiu ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo rengiamos grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos pagal grynųjų pinigų išėmimo iš banko dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės trumpalaikio turto, tai yra grynųjų pinigų panaudojimo.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.
A. J. nuteistas už tai, kad padėjo pagaminti netikrą dokumentą, o būtent:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Ž., žinodamas, kad iš V. Ž. atstovaujamos UAB „duomenys neskelbtini“ neįsigyja ir neįsigys UAB „duomenys neskelbtini“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, V. Ž. nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A.Vivulskio g. 16, Vilniuje, už 50 Lt atlygį savo parašu patvirtino į 2009-08-06 UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelio akcininko sprendimą įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelis akcininkas, nuo 2009-08-06 atleido iš šios UAB direktoriaus pareigų R. S. ir į direktoriaus pareigas paskyrė save, tokiu būdu padėjo V. Ž. pagaminti žinomai netikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d.
A. J. nuteistas už tai, kad suklastojo, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Ž., žinodamas, kad iš V. Ž. atstovaujamos UAB „duomenys neskelbtini“ neįsigyja ir neįsigys UAB „duomenys neskelbtini“, kodas(duomenys neskelbtini), akcijų, V. Ž. nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A.Vivulskio g. 16, Vilniuje, už 50 Lt atlygį į 2009-08-06 prašymą registruoti juridinių asmenų registre UAB „duomenys neskelbtini“, šios UAB akcininko ir vadovo vardu įrašė bei savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkų pasikeitimą, ir įrašydamas savo anketinius duomenis suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. Ž. nurodymu, tą pačią dieną, VĮ Registų centro Vilniaus filialo patalpose, šį žinomai suklastotą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą – t.y. 2009-08-06 prašymą registruoti UAB „duomenys neskelbtini“ juridinių asmenų registre ir 2009-08-06 UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelio akcininko sprendimą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu V. Ž. organizavus, suklastojo tikrą dokumentą, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.
V. Ž. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., laikotarpyje nuo 2009-07-24 iki 2009-08-06, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės įrangos pagalba atspausdindamas pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2009-08-06 UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelio akcininko sprendimą, į kurį įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad A. J., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelis akcininkas nuo 2009-08-06 atleido iš šios UAB direktoriaus pareigų R. S. ir į direktoriaus pareigas paskyrė A. J., ir šį netikrą dokumentą už 50 Lt. atlygį pateikė pasirašyti A. J. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A.Vivulskio g. 16, Vilniuje, tokiu būdu padedant A. J., pagamino žinomai netikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.
V. Ž. nuteistas už tai, kad organizavo tikro dokumento suklastojimą, žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, ir žinomai netikro dokumento panaudojimą, o būtent:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., žinodamas, kad pastarasis iš jo atstovaujamos UAB „duomenys neskelbtini“ neįsigyja ir neįsigys UAB „duomenys neskelbtini“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, jo nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A.Vivulskio g. 16, Vilniuje, A. J. už 50 Lt atlygį į 2009-08-06 prašymą registruoti juridinių asmenų registre UAB „duomenys neskelbtini“, šios UAB akcininko ir vadovo vardu įrašė, bei savo parašu patvirtino, žinomai netikrus duomenis apie UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkų pasikeitimą, įrašydamas A. J. anketinius duomenis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jo nurodymu, tą pačią dieną VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, A. J. žinomai suklastotą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą - t.y. 2009-08-06 prašymą registruoti UAB „duomenys neskelbtini“ juridinių asmenų registre ir 2009-08-06 UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelio akcininko sprendimą, pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu jis organizavo tikro dokumento suklastojimą, žinomai suklastoto dokumento panaudojimą ir žinomai netikro dokumento panaudojimą.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d.
V. Ž. nuteistas už tai, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:
jis, eidamas UAB „Rekarta“ direktoriaus pareigas, 2009-07-24, sudaręs UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jo vadovaujama bendrovė „duomenys neskelbtini“ įgijo 100% bendrovės „duomenys neskelbtini“ akcijų, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13, „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, numatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydamas, kad paslėpus UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentus ir apskaitos registrus tuo bus trukdoma nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius, ar struktūrą ir to siekdamas, nusikalstamu būdu, t.y. 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A.Vivulskio g. 16, Vilniuje, kartu su A. J. pagamintų ir A. J. už atlygį panaudotų žinomai netikrų dokumentų pagrindu Juridinių asmenų registre įregistravęs žinomai netikrus duomenis apie UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pasikeitimą, tuo sudaręs tariamai teisėtą UAB „duomenys neskelbtini“ akcijų, o taip pat įsipareigojimų perleidimo įvaizdį A. J., pagal 2009-09-18 priėmimo-perdavimo aktą priimdamas iš nurodytos bendrovės iki 2009-08-06 ėjusio direktoriaus pareigas R. S. UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentus, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje paslėpė šiuos UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“, 2009 metų ir tame tarpe laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendį dalyje dėl R. S. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d., 186 str. 1 d. ir BK 223 str. 1 d. ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti; panaikinti dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir 16 058,97 Lt (4651 EUR) sumos iš R. S. UAB "duomenys neskelbtini" bankroto administratoriaus UAB" TOP CONSULT" naudai priteisimo.
Nuteistasis R. S. su nuosprendžiu nesutinka, nes jis buvo priimtas pažeidžiant BK normas, reglamentuojančias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, taip pat nevertinant ir nepasisakant dėl įrodymų, kurie buvo surinkti teisminio bylos nagrinėjimo metu, o vadovaujantis vien tais įrodymais, kurie buvo gauti atliekant ikiteisminį tyrimą.
Pažymima, kad visos R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, paskutinė iš R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo baigta daryti 2009-08-06, todėl senaties termino eiga turėjo būti pradėta skaičiuoti būtent nuo šios dienos. Nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tik šios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo jokių prielaidų senaties termino eigai sustoti arba nutrūkti, nes R. S. nebuvo pasislėpęs nei nuo ikiteisminio tyrimo, nei nuo teismo, taip pat nepadė jokių kitų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu senatis apkaltinamajam nuosprendžiui priimti suėjo 2014-08-06. Pasak apelianto, nuosprendyje negalėjo būti naudota jokių formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas netyrė visų bylos medžiagoje esančių įrodymų, susijusių su R. S. vykdytais atsiskaitymais su UAB „duomenys neskelbtini" kreditoriais, teismas neanalizavo tų įrodymų bei argumentų, kurie buvo išdėstyti R. S. gynėjo į bylą pateiktoje 2014-10-27 baigiamojoje kalboje. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Didžiojoje knygoje esantys įrašai patvirtina, kad 2009-07-28 UAB “duomenys neskelbtini" atsiskaitė su bendrovėmis BTA Draudimas ir Jantrans, o atsižvelgiant į tai, kad prie bylos pridėtose UAB „duomenys neskelbtini" banko sąskaitų išrašuose nei viena iš Didžiojoje knygoje užfiksuotų operacijų nėra užregistruota, šie mokėjimai buvo padaryti grynaisiais pinigais, kurie tuo laikotarpiu buvo išgryninti iš UAB „duomenys neskelbtini" banko sąskaitos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame dokumente "Skolos datai 2009.07.31 „duomenys neskelbtini" yra įrašyta kaip UAB “duomenys neskelbtini" kreditorė 6 905,60 Lt sumai, t.y. lygiai tokiai pat sumai, kuri pagal Didžiosios knygos duomenis buvo sumokėta 2009-07-28. Didžiosios knygos lapo kopija, taip pat patvirtina, kad įmonė UAB „duomenys neskelbtini'' turėjo finansinių įsipareigojimų ne tik tretiesiems juridiniams asmenims, bet ir savo akcininkams, vienas iš kurių buvo J. K., pagal 2007-08-14 Paskolos sutartį Nr. 2 paskolinęs bendrovei 150000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ši paskola J. K. bendrovei buvo suteikta ir įforminta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ikiteisminio tyrimo metu į ją visiškai nebuvo kreipiama jokio dėmesio Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą kai kurie buvę UAB „duomenys neskelbtini" kreditoriai bankrutavo ir tyrimui nebuvo pateikta jokios informacijos, susijusios su atsiskaitymu su šiomis įmonėmis. Pasak apelianto, nors ikiteisminiam tyrimui nepavyko nustatyti, kokią sumą pinigų R. S. buvo grąžinęs UAB „duomenys neskelbtini", esant tokioms aplinkybėms (t.y. įmonės direktoriaus dingimui bei dokumentų nepateikimui) negalima daryti išvados, kad R. S., kaip UAB „duomenys neskelbtini" direktorius, AB „duomenys neskelbtini" nieko nemokėjo, o visos abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Pasak apelianto, dar vienas dokumentas, pagrindžiantis, kad R. S. darė įmokas UAB „duomenys neskelbtini" naudai, yra AB Swedbank banko pateikta 2013-03-19 lentelė "Dėl informacijos apie atliktus mokėjimus". Apelianto manymu negalima buvo konstatuoti, kad R. S. siekė pasisavinti, o juo labiau pasisavino UAB „duomenys neskelbtini" priklausančius ir jam patikėtus pinigus. Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat liudytojų parodymų matyti, laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2009-08-06 išgryninęs iš UAB „duomenys neskelbtini" banko sąskaitos pinigus, šiuos pinigus R. S. naudojo atsiskaitymams su įmonės kreditoriais. Pažymima, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nebuvo įrodyta, kad dėl R. S. veiksmų UAB „duomenys neskelbtini" patyrė žalą. Pasak apelianto, tas faktas, kad laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2009-08-06 AB "duomenys neskelbtini" direktorius R. S. iš įmonės sąskaitos išgrynino 38966,54 Lt sumą, negali būti vertinamas kaip tyčinis vengimas atsiskaityti su UAB „duomenys neskelbtini" jos atžvilgiu panaudojant apgaulę, nes ši suma pinigų buvo išgryninta su tikslu atsiskaityti su kitais UAB "duomenys neskelbtini" kreditoriais.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant įrodymų, kad UAB "duomenys neskelbtini" direktorius R. S. panaudojo apgaulę UAB "duomenys neskelbtini" atžvilgiu su tikslu išvengti prievolės šiai įmonei vykdymo, taip pat nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB "duomenys neskelbtini" atstovai buvo klaidinami taip apsunkinant jiems savo interesų gynimą civilinio proceso tvarka, bet byloje esant įrodymams, kad UAB „duomenys neskelbtini" vien per antstolį pavyko išieškoti pusę įsiskolinimo iš UAB "duomenys neskelbtini", šiuo atveju negali būti konstatuota, kad R. S. padarė nusikalstmą veiką, numatytą LR BK 186 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kas nepagrįsti yra ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyti teiginiai: "Kaltinamojo R. S. tiesioginės tyčios požymiai įžvelgtini tame, kad jis būdamas bendrovės direktoriumi ir UAB "duomenys neskelbtini" sąskaitose esant piniginių lėšų jis neužtikrino, kad už tuos pinigus būtų apmokamos gautos paslaugos < ... > ", kadangi vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais asmens pažado atsiskaityti už suteiktas paslaugas n tesėjimas be apgaulės požymių baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.
Taip pat nurodoma, kad R. S. veiksmų, kuriais jis 2009-07-30 nutraukė buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „duomenys neskelbtini" ir iki 2009-08-06, t.y. iki jo atleidimo iš direktoriaus pareigų dienos, rinko visus pirminius buhalterinius dokumentus su tikslu juos perduoti naujajam įmonės akcininkui negali būti vertinami kaip UAB duomenys neskelbtini" buhalterinės apskaitos tvarkymo neorganizavimas.
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad R. S. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko padarė BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pasak apelianto, jeigu teismas visgi konstatavo, kad V. Ž. paslėpė apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, tai reiškia, kad šie buhalteriniai dokumentai V. Ž. buvo perduoti ir jis jais disponavo (ką patvirtino ir abu kaltinamieji bei byloje esantis priėmimo - perdavimo aktas - T. 9, b.l. 12-13), todėl R. S. nepagristai apkaltintas, o vėliau ir nepagristai nuteistas už tų pačių dokumentų neišsaugojimą pagal BK 223 str. 1 d.
Apeliantas nesutinka su civiliniu ieškiniu. Nurodoma, kad kai dalis įsiskolinimo jau išieškota, pirmos instancijos teismas pareikšto civilinio ieškinio visiškai patenkinti neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pasak apelianto, teismas turėjo arba nustatyti, kokia konkrečiai suma buvo išieškota ir priteisti likusią, arba klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosprendžio 21-ame lape pasisakydamas dėl R. S. asmenybės, pirmos instancijos teismas nurodė: "Į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. ", tačiau apeliantas nurodo, kad toks teiginys neatitinka tikrovės. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta tokio turinio pažyma, tačiau vėliau iš Vilniaus priklausomybės ligų centro buvo gauta kita pažyma, kurioje nurodyta, kad ankstesnėje pažymoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, įrašyti per klaidą, R. S. į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apylinkės teismo savo nuosprendį ir priimti naują, išteisinanti nuosprendį.
Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme jis visą laiką teigė, kad tik pasirašė už pažadą jam nupirkti alaus ant apeliantui nepažįstamo vyriškio pateiktų dokumentų bei tuščių popieriaus lapų. Šis vyriškis ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nebuvo. Pasak apelianto, kam vyriškis naudojo jo parašus nėra žinoma, o vyriško pavarde V. Ž. tuo metu nepažinojo ir nematė. Pasak apelianto teismo argumentas, kad duodamas parodymus V. Ž. pripažino, kad matė A. J. pasirašinėjantį dokumentus visiškai nereiškia, kad aš apeliantas matė, o jei ir matė - atkreipė į jį dėmesį. Nuteistasis A. J. bendravo tik su asmeniu, kuris bylos medžiagoje vadinamas Vadimu ir kuris jam žadėjo už apelianto parašus -atlygį, ir kiti, galimai netoliese buvę, asmenys apeliantui nerūpėjo, kaip nerūpėjo ir tai, ant ko ir kokiu tikslu jis pasirašinėja. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas tikrai nesupratau (nes jam tas ir nebuvo svarbu) kam reikalingi jo parašai ir kaip jie bus naudojami, t.y. nesuprato, jog siekiant teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, aš neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo arba realizavo ir norėjau taip veikti. Pasak apelianto jo padarytus veiksmus teismas niekaip negalėjo įvertinti kaip padarytus esant tiesioginei tyčiai. Mano, kad jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip atlikti esant netiesioginės tyčios formai.
Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistojo A. J. padarytos veikos atveju teismas nenustatė vieno iš subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių - nesurinko įrodymų, kad nusikaltimą apeliantas padarė veikdamas tiesiogine, todėl apelianto manymu, nėra įrodyta ir jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas privalėjo apeliantą išteisinti.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaip nustatė apylinkės teismas, veiksmus už kurių padarymą apeliantas nuteistas jis padarė 2009 m. rugpjūčio 6 d., t.y. galiojant Lietuvos Respublikos BK 95 str. redakcijai, kuri numatė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.) 5 metų terminą. Pasak apelianto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu senatis buvo pasibaigusi 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu negalėjo būti priimtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - išteisinti apeliantą dėl visų nusikalstamų veikų padarymo; teismui nusprendus neišteisinti dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, prašo panaikinti nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-486/2014 ir perduoti bylą prokurorui, kadangi buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kalinamasis aktas.
Pasak apelianto apkaltinamasis teismo nuosprendis yra prieštaringas, neteisingas ir nepagrįstas, prieštarauja LR Baudžiamojo proceso kodekso normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Apeliantas nesutinka dėl kaltinimo įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., BK 222 str. 1 d., už kurių padarymą yra nuteistas, kadangi šių nusikaltimų jis neįvykdė. Pasak apelianto byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie būtų neginčijamai pagrindę jo kaltę, nuosprendis grindžiamas tik jokiais įrodymais neparemtomis prielaidomis ir spėlionėmis, o taip pat prieštaringais ir nepatikimais įrodymais, dalies patikimų bylos įrodymų net neišnagrinėjant ir neįvertinant. Pirmosios instancijos teisme atliktas įrodymų įvertinimas nėra pagrįstas išsamiu, visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų veikos kvalifikavimui ir kaltinimui pagrįsti ar paneigti, išnagrinėjimu, atliktas šališkai. Nurodoma, kad toks LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė teismui visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti bylos medžiaga pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Taip pat nurodoma, kad byloje nesurinkta duomenų, kad aplamai buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, nuosprendis buvo pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis bei tik nuteistąjį kaltinančiais įrodymais, visiškai neatsižvelgiant ir nevertinant teisinančių įrodymų.
Apeliantas nesutinka su teismo teiginiais, kad būtent jis kompiuterinės įrangos pagalba atspausdino dokumentus, kuriuos teismas įvardijo kaip suklastotus; kad būtent jis sumokėjo A. J. 50 Lt atlygį už jo parašus dokumentuose arba, kad aplamai kas nors A. J. mokėjo už jo parašus dokumentuose; kad būtent apeliantas davė nurodymą A. J. įrašyti ir savo parašu patvirtinti žinomai netikrus duomenis apie UAB „duomenys neskelbtini" akcininkų pasikeitimą. Pažymima ir tai, kad pats A. J. nenurodė, kad būtent apeliantas būtų liepęs įrašyti kokius nors duomenis ar pasirašyti kokius nors dokumentus. Taip pat apeliantas nurodo, kad nei vienas bylos įrodymas nepagrindžia teismo teigimo, kad jis žinojo, jog A. J. neįsigyja ir neįsigys UAB „duomenys neskelbtini" akcijų, kad apeliantas žinojo, A. J. gyvena Alytaus nakvynės namuose ir kad jis jam siūlėsi ar davė kokį nors mokestį už dokumentų pasirašymą. Nesutinka, jog žinojo ar suprato, jog A. J. yra benamis ar alkoholikas, o su juo bendravęs VĮ "Registrų centras" darbuotojas to nežinojo ir nesuprato.
Apelianto manymu nepagrįsti teismo nuosprendžio teiginiai, jog perleisdami A. J. UAB "duomenys neskelbtini" akcijas jis ir R. S. apgaulės būdu norėjo išvengti skolų apmokėjimo. Be to apeliantas nurodo, kad teismas iškraipė jo parodymus ir neteisingai konstatavo, kad jis akcentavo, kad finansinius dokumentus taip pat atvežė Vadimas.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra įrodymų, kad jis paslėpė UAB „duomenys neskelbtini" apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, kad tai jis nupirko iš R. S. UAB „duomenys neskelbtini" ir kad dėl šios priežasties tapo atsakingas už dokumentų išsaugojimą. Pasak apelianto neteisingi teismo teiginiai, kad jo kaltę dėl buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo pagrindžia rašytinė specialisto išvada, specialistės paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisiamųjų posėdžių metu. Pasak apelianto iš specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų išplaukia išvada - kad jis neturėjo jokios pareigos nei organizuoti UAB „duomenys neskelbtini" buhalterinės apskaitos tvarkymą, nei jos tvarkyti, nei saugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, kadangi jis niekada nebuvo šios įmonės vadovas, jis buvo tik UAB “duomenys neskelbtini" akcininko UAB „duomenys neskelbtini" vadovas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas neišnagrinėjo ir neįvertino liudytojų J. F., E. K. parodymų, o tai pat nevertino ir netyrė aplinkybių - kad Vadimas, apie kurio vaidmenį sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį įregistruojant pakeitimus ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą parodė ne tik apeliantas, kitas kaltinamasis A. J., bet ir liudytojai E. K. bei J. F. ir kuris, galimai turėdamas kažkokių teismo net nenustatytų savų ketinimų ir tikslų, apeliantą apgavo dėl A. J. vaidmens perkant akcijas, o taip pat jo gyvenamosios vietos, socialinės ir finansinės padėties ir kitų reikšmingų tiesai byloje nustatyti aplinkybių.
Atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje nėra nustatyta net galimo nusikaltimo padarymo vieta.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepritaikė apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino, kuris nuosprendžio priėmimo metu jau buvo pasibaigęs. Nurodoma, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 300 str. 1 d.) ir prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 222 str. 1 d.). Nesunkiems nusikaltimams tuo metu galiojusioje LR BK redakcijoje (2004-07-05 Įstatymas Nr. IX-2314) buvo nustatytas penkerių metų senaties terminas. Apelianto galimai nusikalstama veika buvo baigta 2009-08-06, senaties terminas nenutrūko, kadangi iki nuosprendžio priėmimo jis nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. padarymo, todėl pasak apelianto, netgi jeigu būtų įrodyta jo kaltė, jam baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta dėl suėjusio penkerių metų senaties termino.
Teismo posėdyje nuteistieji R. S., V. Ž. ir jų gynėjai, nuteistojo A. J. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų R. S. ir A. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, baudžiamoji byla R. S. ir A. J. nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendis naikintinas dalyje ir baudžiamoji byla R. S. ir A. J. nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kitoje dalyje nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl V. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį
Nuteistasis V. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nepritaikė jo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino, kuris nuteistojo manymu, nuosprendžio priėmimo metu buvo pasibaigęs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu nuteistojo V. Ž. teiginiu.
BK 95 straipsnio 4 dalyje, pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusią redakciją, nustatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.
Nuteistojo V. Ž. nusikalstama veika pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. yra padaryta laikotarpyje nuo 2009-07-24 iki 2009-08-06. Apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu priimtas 2014 m. gruodžio 18 d.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. kviečiamas į apklausas neatvyko, buvo nutarta jį atvesdinti, 2011-02-07 paskelbta jo paieška ( t 9 b.l. 60-63, 66). Atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. buvo paskelbta paieška, nusikaltimo senatis pradedama skaičiuoti nuo 2011-02-07, todėl skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, apkaltinamojo nuosprendžio senatis pasibaigusi nebuvo ir neegzistavo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygų. Šiuo atveju baudžiamasis įstatymas byloje dėl BK 300 str. 1 d. pritaikytas tinkamai.
Taip pat V. Ž. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. Ši nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu 2009-08-01 iki 2009-12-31, nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ir jo senatis ne penkeri, kaip nurodoma skunde, o, pagal nusikaltimą padarymo metu galiojusią redakciją- aštuoneri metai, todėl ir dėl šio nusikaltimo senaties terminas nėra suėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti nuosprendį baudžiamojoje byloje ir perduoti bylą prokurorui, dėl to, kad buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kalinamasis aktas. Šį apelianto prašymą teisėjų kolegija vertina, kaip nepagrįstą, todėl jis atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Nors apeliantas nurodo, jog byloje nėra nustatyta galimo nusikaltimo padarymo vieta, apeliuoja į galimą „Registro centro“ adreso netikslumą, tačiau ši aplinkybė nedaro kaltinamojo akto nesuprantamu. Akivaizdu, kad nusikaltimas padarytas - VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, todėl nuteistojo V. Ž. teisės į gynybą pažeistos nebuvo. Teisėjų kolegija esminių pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tai jog nėra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygų V. Ž. atžvilgiu bei tai, jog kaltinamasis aktas atitinka įstatymo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas dėl V. Ž. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį pasisakys iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai V. Ž. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais, bet prielaidomis, dėl ko apelianto manymu, apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nuostatas, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK straipsnių nuostatos, nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti paties apelianto, kitų kaltinamųjų R. S., A. J. parodymai, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga, apelianto kaltė dėl paminėtų veikų įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir teismo nuosprendyje padarytos išvados, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Skundo argumentai, jog teismo išvados paremtos vien prielaidomis, taip pat nepagrįsti, todėl atmetami. Vien apelianto nesutikimas su įrodymų vertinimu ir atitinkamu traktavimu teismo nuosprendyje, nėra pagrindas tvirtinti buvus baudžiamojo proceso pažeidimams. Teisėjų kolegija ištyrusi bylos medžiagą, esminių pažeidimų nenustatė.
Nuteistasis V. Ž. savo kaltės dėl netikro dokumento pagaminimo, organizavimo tikro dokumento suklastojimo, žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, žinomai netikro dokumento panaudojimą bei tai, kad paslėpė apskaitos dokumentus, siekdamas nuslėpti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įpareigojimų dydžio ar struktūros – nepripažino. Nors apeliantas kaltės nepripažįsta ir savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: kaltinamųjų R. S., A. J. parodymais, specialisto išvada, kita byloje esančia rašytine medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos 2011-11-29 apklaustas specialiu liudytoju R. S. nurodė, kad „duomenys neskelbtini“ patyrė nuostolių, laiku negalėjo atsiskaityti su lizingu, dėl ko jis nusprendė perduoti įmonę pažįstamam V. Ž.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. S. nuosekliai laikėsi parodymų, jog visi UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentai buvo perduoti V. Ž. (t 9 b.l. 8-9, 11). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. S. atstovaudamas UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2009-07-21 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį visas įmonės akcijas perdavė įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui V. Ž. (t 9 b.l. 18). Byloje yra 2009-07-22 R. S. prašymas Nr. 853847 įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre ir nuo 200-07-24 akcininku tapo UAB „duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini), Vilnius (t 2 b.l. 39-45). V. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įmonę „duomenys neskelbtini“ jis nutarė parduoti Vadimui, kad Vadimas atvažiavo kartu su A. J., atvežė dokumentus, A. J. pasirašė. Tuo tarpu iš A. J. 2010-04-09 parodymų matyti, kad 2009 metų rudenį, jam būnant prie Alytaus nakvynės namų pastato, prie jo priėjo vyras, paklausė, ar pastarasis nenori užsidirbti pinigų, A. J. sutikus, jam buvo pažadėti 50 Lt, pasakyta, kad reikės nuvažiuoti į Vilnių ir pasirašyti kažkokius dokumentus. A. J. nurodė, kad kitą dieną jis susitiko su tuo pačiu vyriškiu, nuvyko į Vilnių, Registrų centrą, kur pasirašė ant 4-5 dokumentų, kuriuos jam davė tas vyras, o taip pat ir būdamas vyro automobilyje, dar pasirašė ant maždaug 20 lapų tuščių A4 formatų lapų. Pasak A. J. apie įmonę „A. T.“ jis nieko nežino, nežiūrėjo kur pasirašo, kur ši įmonė registruota, kas jos akcininkas, kas jai vadovavo, kokią veiklą ji vykdė – nežino, joje niekada nebuvo. Be to, A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme neneigė, kad už atlygį pasirašė dokumentus, pasirašė ir ant tuščių lapų, nurodė, kad įmonės akcijų nepirko, jokių įmonės buhalterinių dokumentų negavo. A. J. nurodo, kad apie aptariamą įmonę jis nieko nežino, vis tik byloje yra 2009-08-06 A. J. prašymas Nr. 890771 dėl pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre (t. 2, b.l. 58), o taip pat UAB „duomenys neskelbtini“, kaip vienintelio akcininko A. J. 2009-08-06 sprendimas atleisti R. S. iš UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigų ir paskirti A. J. eiti UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas (t. 2, b.l. 66). Be to ikiteisminio tyrimo metu A. J. nurodė, jog į Vilnių, Registrų centrą jis vyko su vienu asmeniu, jam pasirašė ant dokumentų bei tuščių lapų ir V. Ž. jis nepažįsta, tačiau tai iš esmės prieštarauja V. Ž. parodymams, kad jis, A. J. ir asmuo vardu Vadimas buvo centre ir A. J. jo akivaizdoje pasirašė dokumentus. Nors V. Ž. nurodo, kad į Registrų centrą vyko su asmeniu vardu Vadimas, kad tai jam turėjo parduoti įmonę, o pastarasis į Registrų centrą atvyko su A. J., tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, toks asmuo šioje byloje nebuvo nustatytas, be to teisėjų kolegijai kelia abejonių ta aplinkybė, kad V. Ž. neva ketindamas parduoti įmonę asmeniu, težino jo vardą. Apeliantas, nurodo, jog Vadimas galimai jį apgavo, tačiau tokia apelianto pozicija permetant kaltę tariamam asmeniui Vadimui, vertintina, kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi nepateikiama duomenų, kad toks asmuo būtų nustatytas, todėl kyla abejonių ar toks asmuo išviso egzistuoja. Nuteistasis V. Ž. apeliuoja į liudytojų E. K. bei J. F. parodymus, tačiau iš šių liudytojų parodymų, duotų pirmosios instancijos nematyti, kad jie būtų minėję asmenį, vardu Vadimas, o tik nurodė rusakalbį vyrą, kuris nešiojo dėžes (t 12 b.l. 104-105). Nors apeliantas nurodo, jog ta aplinkybė, kad dėžės su dokumentais buvo nešiojamos į automobilį, įrodo, jog dokumentai buvo perduoti A. J.. Ši aplinkybė, jog dėžės su dokumentais buvo nešiojamos, dar nesuteikia pagrindo teigti, kad dokumentai A. J. buvo perduoti, ką, kaip jau buvo minėta, jis kategoriškai neigia, o visos kitos aplinkybės, šio fakto nepatvirtina. Apeliantas stengiasi nesuteikti reikšmės tai aplinkybei, kad tiek V. Ž., tiek A. J. Registrų centre atsirado iš esmės tuo pačiu laiku. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo V. Ž. kaltę, pagrįstai į tai atsižvelgė. Byloje yra UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelio akcininko UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujamo įmonės direktoriaus V. Ž. 2009-07-24 vienintelio akcininko sprendimas pakeisti UAB „A. T.“ įstatų redakciją pakeičiant įmonės registracijos adresą iš senojo Architektų g. 158-13 į naująjį Žarijų g. 2a, Vilniuje, Lietuva (t. 2, b.l. 55). Su prašymu registruoti UAB „duomenys neskelbtini“ įstatus, 2009-07-24 vienintelio akcininko sprendimą V. Ž. kreipiasi 2009-08-06 12. 28 val. (t 2 b.l. 50), tuo tarpu 2009-08-06 13.14 val. su prašymu registruoti 2009-08-06 vienintelio UAB „A. T.“ akcininko A. J. sprendimą, kuriuo jis atleidžia iš bendrovės direktoriaus pareigų R. S. ir pats pasiskiria eiti direktoriaus pareigas (t 2 b.l. 66). Taigi iš byloje esančių Registro centro duomenų matyti, kad tą pačią dieną, beveik tuo pačiu laiku V. Ž. ir A. J. būna Registrų centre, todėl ši, bei aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad V. Ž., būdamas vienintelis „A. T.“ akcininkas, V. Ž. pagamino žinomai netikrą dokumentą, o būtent 2009-08-06 UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelio akcininko sprendimą, į kurį įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad A. J., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelis akcininkas nuo 2009-08-06 atleido iš šios UAB direktoriaus pareigų R. S. ir į direktoriaus pareigas paskyrė A. J., ir šį netikrą dokumentą už 50 Lt atlygį pateikė pasirašyti A. J. VĮ Registrų centre. O taip pat, V. Ž. 2009-08-06 Registrų centre davė A. J. įrašyti ir savo parašu patvirtinti žinomai netikrus duomenis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, po ko V. Ž. davė nurodymą A. J. pateikti žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams.
Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis V. Ž. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria A. J. asmenybei, išvaizdai, tačiau teisėjų kolegijai neįtikinama, kad asmuo, būdamas atsakingas už savo turtą, sąžiningai jį perleistų asmeniui, kuris gyvena nakvynės namuose. Nors apeliantas nurodo, kad tai, jog A. J. gyvena Alytaus nakvynės namuose nežinojo, o tai pat pateikia eilę argumentų, kartais klausiamos formos, nurodo, jog neįrodyta, kad tai jis atspausdino dokumentus, jis sumokėjo A. J. 50 Lt bei kt., tačiau kolegijos vertinimu jie nėra esminiai, o daugiau pertekliniai, kurių pagrindu nuteistasis bando nuneigti savo kaltę.
Nuteistasis V. Ž. buvo nuteistas ir už tai, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir už šią nusikalstamą veiką apeliantas buvo nuteistas pagrįstai. Kaip jau buvo minėta, R. S. atstovaudamas UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2009-07-21 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pardavė įmonės akcijas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui V. Ž.. Pats R. S. patvirtino, kad visus buhalterinius dokumentus jis perdavė V. Ž.. Be to, byloje yra 2009-09-18 dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės dokumentus perdavė R. S., o juos priėmė UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas V. Ž. (t 9 b.l. 12). Taip pat byloje yra pateiktas UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinių dokumentų priėmimo – perdavimo aktas 2009-09-25 pasirašytas tarp V. Ž. ir A. J., kuriuo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas V. Ž. perdavė, o UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius A. J. priėmė įmonės dokumentus (t 10 b.l. 144). A. J. neneigė, kad už atlygį pasirašė ant dokumentų, tuščių lapų, bet nurodė, jog jokių dokumentų jis neturi, apie UAB „duomenys neskelbtini“ nieko nežino. Kad UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentai buvo perduoti V. Ž., tai patvirtina pats apeliantas ir R. S.. Taigi V. Ž. nupirkęs įmonės akcijas, tapo atsakingas už dokumentų išsaugojimą, jų panaudojimą, be to, turėjo juos perduoti kitam akcininkui ar direktoriui, atsakingam už įmonę asmeniui, o kaip patvirtina A. J., jis jokių dokumentų iš V. Ž. negavo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Ž. paslėpė UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ 2009 metų, tame tarpe ir laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 veikos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas pagrįstai rėmėsi 2011-08-17 specialisto išvada bei specialistės paaiškinimais, nes būtent tai patvirtina, kad UAB „duomenys neskelbtini“, kaltinime nurodytu laikotarpiu, V. Ž. tapus atsakingu už įmonės ūkinę veiklą, ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo organizuojamas ir buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Apeliantas nurodo, kad jis nenorėjo išvengti skolų, kad jos yra likę, tačiau pažymėtina, kad skolos nėra padengtos, o ieškovams apsunkintas ieškojimas, dėl jo aukščiau nurodytų nusikalstamų veiksmų.
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde bandoma nuginčyti beveik visus teismo nuosprendyje išdėstytus teiginius, pateikiama savo aplinkybių bei faktų interpretacija, tačiau tokie nuteistojo V. Ž. argumentai nenuneigia faktinių byloje esančių įrodymų, nepaneigia teismo padarytos pagrindinės išvados, dėl nuteistojo V. Ž. kaltės. Šiuo atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog nuteistasis nėra kaltas dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Nagrinėjamu atveju veikos kvalifikacija teisinga, paskirta bausmė tinkamos rūšies Dėl šių priežasčių nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl nuosprendžio priėmimo senaties termino R. S. ir A. J. atžvilgiu
R. S. ir A. J. apeliaciniuose skunduose prašoma nutraukti baudžiamąją bylą apkaltinamajam nuosprendžiui priimti suėjus senaties terminui. Šie prašymai tenkintini, baudžiamoji byla R. S. ir A. J. nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendis dėl R. S. ir A. J. yra neteisėtas ir nepagrįstas.
BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte pasakyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu ir skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Takiu būdu baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė – suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, nagrinėjimo teisme metu byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis).
Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai egzistuoja atitinkamų sąlygų visuma, t.y. kai a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (BK 95 straipsnis). Taigi, suėjus baudžiamojo įstatymo numatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kai yra įvykdytos visos aukščiau nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 95 straipsnio nuostatas (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus bei jų skaičiavimo taisykles nustato BK 95 straipsnis (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
Iš baudžiamosios medžiagos matyti, kad R. S. buvo pareikštas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., tai yra, dėl to, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:
jis, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-07-27 dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuėmė nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. LT60 7044 0605 09384, 10200 Lt, po ko 2009-08-06, būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino, nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-07-29, dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuėmė nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 10800 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-08-04, dienos metu, Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, AB SWEDBANK bankomate, nuėmė nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 1450 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-08-05, dienos metu, Architektų g. 152, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, AB SWEDBANK bankomate, nuėmė nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. 47 7300 0101 1501 7639, 1400 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-08-05, dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 3140 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai.
Jis gi, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, 2009-08-06, dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 5140 Lt ir 1980 eur, kas sudaro 6836,54 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą 11976,54 Lt sumai.
R. S. buvo pareikštas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., tai yra, kad jis apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent:
jis, turėdamas tikslą išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, eidamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, pagal 2009-05-15 sudarytą sutartį Nr. 8/2009 su UAB „“duomenys neskelbtini“, šiai bendrovei bendrovės „duomenys neskelbtini“ užsakymu atliktus tarptautinį pervežimą maršrutu Belgija-Vokietija-Rusija, neužtikrino apmokėjimo pagal 2009-06-12 UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TR 0002796, 7941,44 Lt sumai už nurodytas suteiktas paslaugas, po ko 2009-07-22 UAB „duomenys neskelbtini“ perleido kitam asmeniui ir iki 2009-08-06 būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi paimdamas nuo UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitų disponavo šios bendrovės piniginėmis lėšomis viso 38966,54 Lt, tokiu būdu UAB „duomenys neskelbtini“ vardu apgaule išvengė atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, padarydamas UAB „duomenys neskelbtini“ turtinę žalą numatytai sumai.
Jis gi, turėdamas tikslą išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, eidamas UAB „duomenys neskelbtini “ direktoriaus pareigas, pagal 2009-06-15 sudarytą sutartį Nr. 10/2009 su UAB “ duomenys neskelbtini“, šiai bendrovei bendrovės „duomenys neskelbtini“ užsakymu atliktus tarptautinį pervežimą maršrutu Belgija-Rusija, neužtikrino apmokėjimo pagal 2009-06-29 UAB „duomenys neskelbtini “ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TR 0002813, 8117,53 Lt sumai už nurodytas suteiktas paslaugas, po ko 2009-07-22 UAB „duomenys neskelbtini“ perleido kitam asmeniui ir iki 2009-08-06 būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi paimdamas nuo UAB „duomenys neskelbtini “ sąskaitų disponavo šios bendrovės piniginėmis lėšomis 38966,54 Lt, tokiu būdu UAB „duomenys neskelbtini “ vardu apgaule išvengė atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, padarydamas UAB „duomenys neskelbtini“ turtinę žalą numatytai sumai.
R. S. buvo pareikštas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., tai yra, kad jis aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, nuo 2007-07-04 iki 2009-08-06 eidamas UAB „duomenys neskelbtini “, kodas duomenys neskelbtini , direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatus, numatančius, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginamai pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 str. 2 d. nuostatus, numatančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – neorganizavo nurodytos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neišsaugojo grynųjų pinigų panaudojimo dokumentų, nes UAB „duomenys neskelbtini “ 2009-08-01 – 2009-08-06 laikotarpiu ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo rengiamos grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos pagal grynųjų pinigų išėmimo iš banko dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės trumpalaikio turto, tai yra grynųjų pinigų panaudojimo.
A. J. buvo pareikštas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., tai yra, kad jis padėjo pagaminti netikrą dokumentą, o būtent:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Ž., žinodamas, kad iš V. Ž. atstovaujamos UAB „duomenys neskelbtini “ neįsigyja ir neįsigys UAB „duomenys neskelbtini “, kodas duomenys neskelbtini , akcijų, V. Ž. nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A.Vivulskio g. 16, Vilniuje, už 50 Lt atlygį savo parašu patvirtino į 2009-08-06 UAB „duomenys neskelbtini “ vienintelio akcininko sprendimą įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelis akcininkas, nuo 2009-08-06 atleido iš šios UAB direktoriaus pareigų R. S. ir į direktoriaus pareigas paskyrė save, tokiu būdu padėjo V. Ž. pagaminti žinomai netikrą dokumentą.
A. J. buvo pareikštas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., kad jis suklastojo, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Ž., žinodamas, kad iš V. Ž. atstovaujamos UAB „duomenys neskelbtini “ neįsigyja ir neįsigys UAB „duomenys neskelbtini“, kodas duomenys neskelbtini , akcijų, V. Ž. nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A.Vivulskio g. 16, Vilniuje, už 50 Lt atlygį į 2009-08-06 prašymą registruoti juridinių asmenų registre UAB „duomenys neskelbtini “, šios UAB akcininko ir vadovo vardu įrašė bei savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkų pasikeitimą, ir įrašydamas savo anketinius duomenis suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. Ž. nurodymu, tą pačią dieną, VĮ Registų centro Vilniaus filialo patalpose, šį žinomai suklastotą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą – t.y. 2009-08-06 prašymą registruoti UAB „duomenys neskelbtini“ juridinių asmenų registre ir 2009-08-06 UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelio akcininko sprendimą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu V. Ž. organizavus, suklastojo tikrą dokumentą, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Ruslan safonov inkriminuotos nusikalstamos veikos epizoduose pagal BK 183 str. 1 d.; BK 186 str. 1 d.; BK 223 str. 1 d. padarytos iki 2009-08-06.
A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizoduose pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d; BK 300 str. 1 d. padarytos iki 2009-08-06.
R. S. ir A. J. visos inkriminuotos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.) , joms taikomas 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio nustatytas 5 metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, todėl svarstytinas R. S. ir A. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties klausimas. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, jog R. S. ir A. J. aprašytos veikos padarytos iki 2009-08-06. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką R. S. ir A. J. nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nesislėpė, taipogi nepadarė ir naujos nusikalstamos veikos. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis R. S. ir A. J. buvo priimtas 2014-12-18, taigi jau suėjus 5 metų senaties terminui, todėl esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei, dėl kurios buvimo pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, baudžiamoji byla R. S. epizoduose dėl BK 183 str. 1 d., BK 186 str. 1 d.; BK 223 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Baudžiamoji byla A. J. epizoduose dėl BK BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d; BK 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų - nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas (2K-10/2014). Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-9/2012). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl R. S. ir A. J. apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jų kaltės. Be to, bylos nutraukimo atvejais įstatymas nenumato reikalavimo (ir galimybės) tenkinti civilinį ieškinį. Pagal teismų praktiką, kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Todėl šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dalyje panaikinti.
Baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 186 str. 1 d., 223 str. 1 d. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Baudžiamąją bylą A. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
R. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Civilinį ieškinį BUAB „duomenys neskelbtini “ bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, naudai 16058,97 (šešiolika tūkstančių penkiasdešimt aštuonis litus 97 ct) (4651 Eur) – palikti nenagrinėtą
Nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.