Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-486/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
1-122-486/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. S., A. J., V. Ž.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J.,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant prokurorei A. N.,kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui V. B.,kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui V. R.,kaltinamajam V. Ž., jo gynėjams advokato padėjėjui K. P., advokatei E. Ž.,civilinio ieškovo UAB atstovui įgaliotam asmeniui E. S.,vertėjai H. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją byloje, kurioje

R. S., gim.., Latvijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, rusas, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str.1 d. (6 nusikalstamos veikos), BK 186 str.1 d. (2 nusikalstamos veikos) , BK 223 str. 1 d.,

A.J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., Alytuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nedirba, nevedęs, teistas 6 kartus:

1)1977-09-23 pagal LR BK 118 str. 3 d. laisvės atėmimu šešeriems metams,

2) 1984-05-28 pagal LR BK 212 ¹ str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams,

3) 1986-06-03 pagal LR BK 111 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams,

4) 2001-02-14 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 232 ¹ str. 1 d., pataisos darbai be laisvės atėmimo 1 metams, išskaitant 10% darbo užmokesčio į valstybės pajamas.

5) 2001-12-17 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 232 ¹ str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 43 str., galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

6) 2004-10-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., BK 300 str. 1 d., BK 300 str. 1 d.,

V. Ž., gim. Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis S. Ž. g. 20A-20, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, lietuvis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbantis UAB „MS Studija“, teistas:

1) 2009-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., LR BK 300 str. 2 d. – bauda 300 MGL (37500 lt), laisvės apribojimas 1 m. 8 mėn., įpareigojant per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos, ar nevalstybinėse organizacijose, nustatant baudą sumokėti per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-10 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str.- 70 (septyniasdešimties) MGL .t.y. 9100 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) baudą.

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 str. –150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL .t.y. 19 500 Lt (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., BK 300 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., BK 222 str. 1 d.,

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. S. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2009-07-27 dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuėmė nuo UAB(duomenys neskelbtini) sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 10200 Lt, po ko 2009-08-06, būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino, nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Jis gi, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2009-07-29, dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuėmė nuo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 10800 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Jis gi, eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2009-08-04, dienos metu, Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, AB SWEDBANK bankomate, nuėmė nuo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 1450 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Jis gi, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2009-08-05, dienos metu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, AB SWEDBANK bankomate, nuėmė nuo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 1400 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Jis gi, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2009-08-05, dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 3140 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Jis gi, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2009-08-06, dienos metu, būdamas SEB banke, esančiame (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), 5140 Lt ir 1980 eur, kas sudaro 6836,54 Lt, po ko 2009-08-06 būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino ir nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, jam patikėtus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą 11976,54 Lt sumai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

K. R. S. apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent:

jis, turėdamas tikslą išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, pagal 2009-05-15 sudarytą sutartį Nr. 8/2009 su UAB (duomenys neskelbtini) šiai bendrovei bendrovės (duomenys neskelbtini) užsakymu atliktus tarptautinį pervežimą maršrutu Belgija-Vokietija-Rusija, neužtikrino apmokėjimo pagal 2009-06-12 UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TR 0002796, 7941,44 Lt sumai už nurodytas suteiktas paslaugas, po ko 2009-07-22 UAB (duomenys neskelbtini) perleido kitam asmeniui ir iki 2009-08-06 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paimdamas nuo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų disponavo šios bendrovės piniginėmis lėšomis viso 38966,54 Lt, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) vardu apgaule išvengė atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą numatytai sumai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 186 str. 1 d.

Jis gi, turėdamas tikslą išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, pagal 2009-06-15 sudarytą sutartį Nr. 10/2009 su UAB “Transtrado“, šiai bendrovei bendrovės (duomenys neskelbtini) užsakymu atliktus tarptautinį pervežimą maršrutu Belgija-Rusija, neužtikrino apmokėjimo pagal 2009-06-29 UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TR 0002813, 8117,53 Lt sumai už nurodytas suteiktas paslaugas, po ko 2009-07-22 UAB (duomenys neskelbtini) perleido kitam asmeniui ir iki 2009-08-06 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paimdamas nuo UAB(duomenys neskelbtini) sąskaitų disponavo šios bendrovės piniginėmis lėšomis 38966,54 Lt, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) vardu apgaule išvengė atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą numatytai sumai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 186 str. 1 d.

K. R. S. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2007-07-04 iki 2009-08-06 eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatus, numatančius, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginamai pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 str. 2 d. nuostatus, numatančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – neorganizavo nurodytos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neišsaugojo grynųjų pinigų panaudojimo dokumentų, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2009-08-01 – 2009-08-06 laikotarpiu ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo rengiamos grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos pagal grynųjų pinigų išėmimo iš banko dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės trumpalaikio turto, tai yra grynųjų pinigų panaudojimo. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis A. J. padėjo pagaminti netikrą dokumentą, o būtent:

jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Ž., žinodamas, kad iš V. Ž. atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) neįsigyja ir neįsigys UAB (duomenys neskelbtini), akcijų, V. Ž. nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) už 50 Lt atlygį savo parašu patvirtino į 2009-08-06 UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, nuo 2009-08-06 atleido iš šios UAB direktoriaus pareigų R. S. ir į direktoriaus pareigas paskyrė save, tokiu būdu padėjo V. Ž. pagaminti žinomai netikrą dokumentą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d.

Kaltinamasis A. J. suklastojo, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent:

jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Ž., žinodamas, kad iš V. Ž. atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) neįsigyja ir neįsigys (duomenys neskelbtini), akcijų, V. Ž. nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , už 50 Lt atlygį į 2009-08-06 prašymą registruoti juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini), šios UAB akcininko ir vadovo vardu įrašė bei savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie (duomenys neskelbtini) akcininkų pasikeitimą, ir įrašydamas savo anketinius duomenis suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. Ž. nurodymu, tą pačią dieną, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, šį žinomai suklastotą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą – t.y. 2009-08-06 prašymą registruoti UAB j(duomenys neskelbtini) uridinių asmenų registre ir 2009-08-06 UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu V. Ž. organizavus, suklastojo tikrą dokumentą, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

K. V. Ž. pagamino netikrą dokumentą, o būtent:

jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., laikotarpyje nuo 2009-07-24 iki 2009-08-06, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės įrangos pagalba atspausdindamas pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2009-08-06 UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą, į kurį įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas nuo 2009-08-06 atleido iš šios UAB direktoriaus pareigų R. S. ir į direktoriaus pareigas paskyrė A. J., ir šį netikrą dokumentą už 50 Lt. atlygį pateikė pasirašyti A. J. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A. V. g. 16, Vilniuje, tokiu būdu padedant A. J., pagamino žinomai netikrą dokumentą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

K. V. Ž. organizavo tikro dokumento suklastojimą, žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, ir žinomai netikro dokumento panaudojimą, o būtent:

jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., žinodamas, kad pastarasis iš jo atstovaujamos UAB „Rekarta“ neįsigyja ir neįsigys UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, jo nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A. V. g. 16, Vilniuje, A. J. už 50 Lt atlygį į 2009-08-06 prašymą registruoti juridinių asmenų registre UAB(duomenys neskelbtini) šios UAB akcininko ir vadovo vardu įrašė, bei savo parašu patvirtino, žinomai netikrus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų pasikeitimą, įrašydamas A. J. anketinius duomenis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jo nurodymu, tą pačią dieną VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, A. J. žinomai suklastotą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą - t.y. 2009-08-06 prašymą registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre ir 2009-08-06 UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą, pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu jis organizavo tikro dokumento suklastojimą, žinomai suklastoto dokumento panaudojimą ir žinomai netikro dokumento panaudojimą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d.

K. V. Ž. taip pat paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2009-07-24, sudaręs UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) įgijo 100% bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13, „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, numatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydamas, kad paslėpus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir apskaitos registrus tuo bus trukdoma nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius, ar struktūrą ir to siekdamas, nusikalstamu būdu, t.y. 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A. V. g. 16, Vilniuje, kartu su A. J. pagamintų ir A. J. už atlygį panaudotų žinomai netikrų dokumentų pagrindu Juridinių asmenų registre įregistravęs žinomai netikrus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pasikeitimą, tuo sudaręs tariamai teisėtą UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, o taip pat įsipareigojimų perleidimo įvaizdį A. J., pagal 2009-09-18 priėmimo-perdavimo aktą priimdamas iš nurodytos bendrovės iki 2009-08-06 ėjusio direktoriaus pareigas R. S. UAB(duomenys neskelbtini) dokumentus, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje paslėpė šiuos UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), 2009 metų ir tame tarpe laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. S. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. vasarą su pažįstamu J. K. įkūrė įmonę UAB (duomenys neskelbtini) . Abu tapo šios įmonės akcininkais, turėjo po 50 procentų akcijų, įnešė po 150.000 Lt į įmonę, kad įsigytų vilkiką ir turėtų apyvartinių lėšų. Jau tuo metu jis artimai bendravo su A. L., kuri vėliau tapo jo žmona (šiuo metu jie yra išsiskyrę). J. K. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, o A. L. užsiminėjo ekspedicija, t.y. tarpininkavimu, atliekant pervežimus. Buhalterinius dokumentus tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterija buvo vedama tvarkingai. Jam nesuprantama, kad jis kaltinamas dėl to, kad buhalterija buvo aplaidžiai tvarkoma 6 dienas, tiesiog tuo metu nebuvo buhalterės, o buvo tvarkomi formalumai parduoti įmonę V. Ž., buhalteriniai dokumentai buvo renkami ir ruošiami perduoti jam. Įmonės veikla buvo normali, didelių finansinių problemų nebuvo. 2008 m. rugpjūčio mėn. J. K. nustojo dalyvauti įmonės veikloje, jis pasakė, kad palieka firmą, parduoda jam savo akcijų dalį ir pareikalavo pinigų, nuo to laiko jis pradėjo su J. K. atsiskaitinėti. Dėl bendrovės turto pasisavinimo kaltinamasis R. S. paaiškino, kad būdamas direktorius jis nuiminėjo pinigus nuo sąskaitos tam, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Su kokiais kreditoriais dabar tiksliai nepamena, kadangi praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškiai įvardijo įmones, su kuriomis buvo atsiskaityta. Prisimena tik vieną latvišką įmonę, kuriai sumokėjo grynais - eurais, internete galima patikrinti. Jie pasirašė priėmimo orderį, tą orderį perdavė V. Ž. su visais dokumentais, kodėl davė grynais –nepamena. Pinigus dažnai nuiminėdavo grynais, dar ir J. K. mokėdavo iš tų grynų pinigų, paimtų iš bankomatų. Vieną kartą J. K. mokėjo grynais. Po to jam kas 2-3 mėnesius mokėjo, apie 23.000 Lt jam buvo jau atidavęs, ir paskui dar 40.000 Lt perdavė J. K.. Kodėl nei vienas iš kreditorių nepatvirtina, kad buvo gautos sumos iš UAB (duomenys neskelbtini) tai galbūt sumos galėjo nesutapti, laikas galėjo nesutapti, gal grynais atsiskaitė, dabar negali prisiminti. Su dauguma kreditorių atsiskaitinėjo grynais, bet buvo ir pavedimu, dabar negali prisiminti. Pasak kaltinamojo R. S. su UAB „Transtrado“ jis nevengė atsiskaityti. Jokių nurodymų, neatsiskaityti su UAB „Transtrado“ jis nebuvo davęs, tikrai stengėsi mokėti tiems, kurie reikalavo pinigų, jo įmonę gąsdino. Mokėjo dalimis. Neatsiskaitė su UAB „Transtrado“, nes pardavė įmonę. Paaiškino ir tai, kad pas jį neliko jokių buhalterinių dokumentų, viską perdavė V. Ž.. J. K. parašė pakvitavimą, kad iš jo paėmė 40.000 Lt, tą perdavė V. Ž.. Pas jį jokių kopijų neliko, todėl negali pasiteisinti. Su UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymas gal vėlavo, o kitas terminas – gal nebuvo atėjęs mokėti. Pirkdamas iš R. S. įmonės akcijas V. Ž. žinojo, kad įmonė yra skolinga UAB (duomenys neskelbtini). Akcijas pardavė V. Ž. 2009-07-21, tačiau ir vėliau dar vyko pinigų išgryninimas, jis liko įmonės direktoriumi. V. Ž. turėdamas 100 proc. akcijų, leido jam disponuoti parduotos įmonės pinigais. Buhalterinius dokumentus perdavė po akcijų perrašymo. Du kartus važiavo atsiimti dokumentų į buhalteriją, nes reikėjo sutvarkyti juos buhalteriškai už 2009 m. Su A. J. susidurti neteko, tik teisme jį pamatė. Į advokato V. B. klausimus atsakė, kad 40.000 Lt J. K. grąžino tiksliai neprisimena kaip: ar kaip įmonės direktorius, ar kaip fizinis asmuo, formino kaip įmonės akcijų grąžinimą. Jam V. Ž. paaiškino, kad įmonė negali būti be direktoriaus pasirodo, jis paprašė pabūti, kol suras naują vadovą, jis suklydo, todėl atsiskaitymus vykdė, suprasdamas, kad yra direktorius.

Kaltinamasis A. J. parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažįsta iš dalies, kadangi pasirašė ant dokumentų, dėl daugiau nieko nežino. V. Ž. iki bylos nagrinėjimo nematė, dokumentus jam pateikė pasirašymui nepažįstamas asmuo. Asmens, vardu V. Ž. nepažįsta, niekada nedirbo direktoriumi. Nuo 2007 metų gyveno tik Alytaus nakvynės namuose. 2009 metais dažnai ir dideliais kiekiais vartojo alkoholinius gėrimus. Minėtais metais, kažkurią dieną, išėjo iš Alytaus nakvynės namų, Ulonų gatvėje, Alytuje. Stovėjo VW Golf markės automobilis, šviesios spalvos. Valstybinių numerių nematė. Automobilyje sėdėjo vienas vyras, kuris išlipęs pasiūlė važiuoti į Vilnių, kad jis pasirašytų dokumentus. Kaltinamasis nieko neklausė, išskyrus ar tas vyras nupirks alaus. Vyrui pasakius, kad nupirks, jis sutiko važiuoti į Vilnių. Minėto vyro vardo nežino. Jį nuvežė į Vilnių, Registrų centrą. Kur šis yra, nežino. Būnant patalpoje, nepažįstamas vyras išsiėmė iš segtuvo popierius, pateikė registrų centro darbuotojai, kuri jam liepė pasirašyti. Kiek kartų ir ant kokio dokumento jis pasirašinėjo, nežino. Iš registrų centro nuėjo į valgyklą, kur jis pasirašė ant pateiktų tuščių popieriaus lapų. Jų buvo gal 20 vienetų. Jis pas nepažįstamą vyrą nesidomėjo kam pasirašinėja. Jam davė 50 litų. Jis nusipirko alaus. Vėliau tas pats vyras automobiliu jį parvežė į Alytų. Vyras buvo juodų plaukų, 170-180 cm ūgio, kalbėjo lietuviškai. Kitų požymių neįsidėmėjo. Šio vyro neatpažintų, nes buvo išgėręs, praėjo daug laiko. Ar vieną, ar du kartus jį vežė į Vilnių, neatsimena.

K. V. Ž. parodė, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažįsta, o akcijos buvo parduotos ne V. Ž., o UAB(duomenys neskelbtini) kuriai jis atstovavo. 2009 m. R. S. jam pasakė, kad turi įmonę, turi nesutarimų su J. K.. Jis www.cardo.lt peržiūrėjo įmonės padėtį, nerado viešoje erdvėje apie ją neigiamos informacijos, pamanė, kad ta įmonė yra gana paklausi: www.cardo.lt „prekė“. Jam rūpėjo kuo mažiau sumokėti ir kuo daugiau gauti už akcijas. Jis pasiūlė R. S. parduoti tą įmonę. Pats neturėjo asmeninių pinigų, o jo valdomoje įmonėje UAB „Rekarta“ lėšų buvo, jis nutarė viską forminti įmonės vardu. Jis atspausdino akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašė, atidavė R. S., jis ir J. K. pasirašė ir jam grąžino. R. S. iš direktoriaus pareigų buvo atleistas 2009-08-06, kai akcijas V. Ž. pardavė A. J.. Jis anksčiau buvo turėjęs reikalų su vienu žmogumi, žino tik jo vardą – V. VĮ Registrų centre registravo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, akcininko pasikeitimas nėra tiek svarbus, kaip įmonės vadovo pasikeitimas, todėl jis tiksliai neatsimena kada tiksliai buvo nuvykta į Registrų centrą. V. Ž. R. S. paaiškino, kad dar nėra atleistas iš vadovų, todėl gali nuiminėti pinigus. V. domėjosi jo įmone (duomenys neskelbtini) , jis V. Ž. už kelių dienų paskambino, pasakė, kad sandoris gali įvykti. Sutarė, kad jis atvažiuos prie Registrų centro. A. V. su A. J., pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį pasirašė A. J.. Akcijas jis pirko su tikslu, kad jas būtų galima brangiau perdavinėti. Buvo iš pradžių prašyta 15.000 Lt už akcijas, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo stambų debitorių Vokietijoje, todėl V. užprotestavo, nenorėjo mokėti, davė 11.000 Lt. Pamanė, kad nėra taip ir blogai per 1,5 savaitės uždirbti tokią sumą. T. A. nebuvo toks pasiligojęs, kaip dabar teisme, buvo normalus. Įstatymas neįpareigoja domėtis turtine padėtimi, socialiniu laipsniu. Į Registrų centrą užėjo V. ir A. J.. V. Ž. liko laukti prie automobilio. Dokumentus VĮ Registrų centrui turi teisę įteikti tik įgaliotas vadovas. Naujasis vadovas turi teisę užregistruoti VĮ Registrų centre pasikeitimus akcininko ir vadovo per 5 dienas. Atnešė jie žyminio mokesčio kvituką, ir tai buvo įrodymas, kad įvyko sandoris. Sutartyje nenurodyta, kur A. J. gyvena, nežinojo, kur jis gyvena, o Vadimas nieko nesakė. Paaiškino, kad kai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, bendrovės buveinė buvo iki tol – Architektų gatvėje, po pardavimo pakeitė bendrovės buveinę į Žarijų gatvę. Naujasis akcininkas neiškėlė noro persiregistruoti įmonę, o V. Ž. tokio poreikio nebuvo.

Dėl A. J. paskyrimo akcininku, tai šį dokumentą pasirašė A. J., ir kaltinamasis V. Ž. negali pasakyti, ar tai jo paties valios sprendimas ar ne. Ir ką jis toliau veikė su įmone – negali pasakyti. V. Ž. tik prašė pasirašyti viską jo akivaizdoje, parodyti dokumentą. Kiek pamena, tarp V. ir A. nekilo jokių diskusijų, vienas padavė dokumentus, kitas pasirašė. 2009-07-21 kaltinamasis V. Ž. nupirko akcijas dalyvaujant J. K. Jis buvo akcininkas UAB (duomenys neskelbtini) o direktoriumi (duomenys neskelbtini) buvo R. S. tas kelias dienas. Yra terminas, per kurį turi naujas akcininkas sušaukti susirinkimą ir paskirti naują direktorių. Bet, jeigu akcininkas pasitikti esamu direktoriumi, tai įstatymas neįpareigoja per dieną ar per valandą pakeisti vadovą. Juo labiau, kad R. S. sakė, kad reikės vykdyti atsiskaitymus, o jis neturėjo kandidatūros į direktoriaus pareigas. su R. pažįstami nuo vaikystės, todėl pasitikėjimo klausimas išspręstas. O naujas direktorius gali daug „pridirbti“ įmonėje, todėl sprendimas tą pačią dieną pakeisti vadovą buvo pateisinamas. V. gyvena Vilniuje, anksčiau jis buvo nupirkęs kaltinamojo vieną įmonę, jokių keblumų neturėjo. Jis žadėjo paskambinti, bet taip ir nepaskambino.

Dėl dokumentų suklastojimo epizodo jis taip pat neprisipažįsta, tvirtina, kad nebuvo šie dokumentai suklastoti, nes kaltinamojo V. Ž. akivaizdoje buvo pasirašyti būtent to asmens, t.y. A. J.. Dėl kito kaltinimo, t.y. BK 222 str. 1 d., numatyto nusikaltimo padarymo, tai kaltinamasis V. Ž. savo kaltės neįžvelgia ir neigia, kadangi jis nebuvo atsakingas už įmonės vadovą, dokumentus priėmė neturėdamas teisės. Nei naikino, nei slėpė dokumentus, tai dokumentai buvo perduoti vėliau. Ruslanas turėjo atvažiuoti tą dieną, bet negalėjo. Todėl dokumentus priėmė kaltinamasis V. Ž., R. S. atvežė juos į Žarijų gatvę. Kaltinamasis nuodugniai dokumentų netyrė, tik suskaičiavo segtuvus ir lapų skaičius. Kitą kartą atvyko vėl atvežė dokumentus į Žarijų gatvę, su E. K., jo darbuotoju. Tada E. F., V. Ž. padėjėja, tikrino vėl segtuvus, paskutinį lapų skaičių. Niekas netikrino jų vėlgi nuodugniai. Jis nunešė vieną dėžę, kitą Eltonas, o dar kitą – V. A. sėdėjo mašinoje. Jis paruošė tokį patį priėmimo-perdavimo aktą kaip R. S., nunešė į baltą Golfą. Už vairo buvo V. V. paėmė tuos aktus, pasakė, kad perskaičiuos ir atveš, brūkštelėjo „ant“ akto ir išvažiavo. Tada jis kelis kartus skambino V., jis atvežė aktą, jis jau buvo surašytas kitaip, jau ne segtuvais, o pagal temą. Ir jau buvo su A. J. parašu, uždėjo savo parašą, ir taip išsiskyrė visi.

Liudytoja E. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2008 m. sausio mėn. įsidarbino UAB vadybininke. Ši firma užsiimdavo tarptautiniais pervežimais ir ekspedicija, t.y. tarpininkavo gaunat pervežimų užsakymus ir perduodant tokius užsakymus kitoms firmoms, iš to gaunant procentą. Firma buvo nedidelė, turėjo du automobilius, po to atsirado 3. Kai ji įsidarbino, firmoje dirbo jos pažįstama, kuri ją ir pakvietė dirbti - A. S., firmos direktorius buvo R. S. ir akcininkas J. K.. Kai pradėjo dirbti, viskas lyg tai buvo tvarkoje, patys veždavo krovinius, tarpininkaudavo užsakymuose, apmokėdavo. Kiekviena vadybininkė dirbo su savo klientais, ji taip pat turėjo savo klientus. Apie visus surastus klientus ji pranešdavo savo vadovybei, iš kurių gaudavo leidimus dirbti su naujais klientais. 2008 m. pabaigoje, prieš Naujuosius metus, firmos klientai – firma (duomenys neskelbtini) iš Estijos neapmokėjo už paslaugas, dingo, firma patyrė nuostolius, ir liko skolinga lietuviškom bendrovėm (duomenys neskelbtini) ir dar kažkokiai firmai. Nori pabrėžti, kad prieš tai, kai daryti užsakymus, jie tikrindavo kaip dirba firmos. Taip pat buvo patikrinta ir firma (duomenys neskelbtini) jų kolegos patvirtino, kad tai patikima firma, kuri apmokėjimus daro laiku. Be to, pagal pirmą atliktą firmos (duomenys neskelbtini) užsakymą viskas buvo apmokėta greitai ir laiku. Kiek ji girdėjo, tik firmai (duomenys neskelbtini) Estijos firma liko skolinga virš 13000 Eurų, neįskaitant tarpininkavimo paslaugų. Tada UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi su pareiškimu į Estijos policiją, asmeniškai ji rašė pareiškimą. (duomenys neskelbtini) įmonė buvo girdėta, bet nežino nieko daugiau.

Liudytoja I. L. parodė, kad 2008 m. spalio mėn. pabaigoje įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. Ši firma jau dirbo, užsiimdavo tarptautiniais pervežimais, turėjo du automobilius, po to įsigijo dar du. Firma buvo nedidelė, tarpininkavo gaunat pervežimų užsakymus ir perduodant tokius užsakymus kitoms firmos, iš to gaudavo procentą. Jai įsidarbinus, firmoje dirbo A. L. E. P., firmos direktorius R. S. ir dar kitas vadovas – S. M., jie abu ją priėmė į darbą ir ji suprato, kad jie yra pagrindiniai firmos savininkai. Veiklai vadovavo A. L. kuri taip pat sprendė finansinius reikalus, prie banko galėjo prieiti tik A. L. ir R. S.. Kiek žino, firmos buhalteriją tvarkė kažkokia bendrovė, pavadinimo nežino. Kai pradėjo dirbti, viskas lyg tai buvo tvarkoje ir patys veždavo krovinius, tarpininkaudavo užsakymuose ir apmokėdavo. Kiekviena vadybininkė dirbo su savo klientais, ji turėjo savo klientus taip pat. Kažkur 2008 m. pabaigoje tarp A. ir E. kilo konfliktas dėl darbo, kažkokie E. klientai iš Estijos dingo, neapmokėjo už paslaugas ir firma (duomenys neskelbtini) atitinkamai liko skolinga lietuviškoms bendrovėms (duomenys neskelbtini). A. L. kreipėsi į prokuratūrą dėl E. P. veiksmų. Po to firmoje „Arrowtrans“ prasidėjo finansinės problemos, firma turėjo apmokėti nurodytiems užsakovams, firmai pačiai nesumokėjo už jų pačių atliktus pervežimus, išaugo skola už kurą. Ar įmonė sumokėjo UAB(duomenys neskelbtini) pasakyti negali, kadangi tokios informacijos jai neteikia. Pamena, kad atsiskaitymas su kita įmone (duomenys neskelbtini) vyko prieš įmonės pardavimą. Nurodymų mokėti ar nemokėti ji negalėjo gauti, nes ji finansiškai nėra atsakinga. Liudytoja I. L. paaiškino, kad apie įmonės akcijų pardavimą sužinojo kai ofise buvo V. Ž.. Tada jai buvo paaiškinta, kad įmonė parduota, bet realiai dirbs visi kaip dirbę, bet ji išėjo atostogų ir vėliau ją atleido.

L. M. K. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) o 2009 m. dirbo(duomenys neskelbtini) kuri užsiiminėja krovinių pervežimu. Paaiškino ir tai, kad šiuo metu praėjo daug laiko, visų aplinkybių tiksliai nepamena, todėl prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtino. Liudytojas M. K. parodė, kad su (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo, pamena, kad ta įmonė neapmokėjo už pervežimus. Dėl įmonės skolos išieškojimo niekur nesikreipė.

Liudytoja A. L. parodė, kad R. S. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo santuoka buvo nutraukta 2010 metais. Jokių ryšių su buvusiu sutuoktiniu nepalaiko. Paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadove, įmonė vykdė tarptautinius pervežimus. Kiek metų dirbo tiksliai nepamena. Sunkumų buvo kaip ir visose įmonėse, įmonės vėluodavo su atsiskaitymais. Paaiškino ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, todėl prašė pagarsinti jos duotus parodymus, kurie yra teisingi. Įmonę buvo nuspręsta parduoti, kadangi ji vis dažniau sulaukdavo grasinimų dėl pavėluotų atsiskaitymų. Prie banko sąskaitų priėjimą turėjo ji ir R. S. Buvęs sutuoktinis R. S. neprašė neatsiskaitinėti su įmonėmis, neatsiskaitydavo, nes neturėjo pinigų.

L. N. L. parodė, kad pažįsta tik R. S. UAB ji dirbo buhaltere, vedė buhalterinę apskaitą su direktoriumi R. S.. Direktorius R. S. atveždavo dokumentus, paskaičiuodavo mokesčius, pasakydavo kiek mokėti. Būdavo tokių pavedimų, kad yra pavedimas, bet nėra sąskaitos faktūros, tokius finansinius dokumentus perduodavo direktoriui. Direktorius neprivalo atsiskaityti dėl grynųjų pinigų nuėmimo, kadangi įmonė yra jo, todėl gali daryti ką nori. Nurodymų kažkokiai įmonei nemokėti iš direktoriaus R. S. nėra gavusi.

L. R. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Su UAB yra (duomenys neskelbtini) tekę dirbti – jie buvo užsakovai, o UAB (duomenys neskelbtini) buvo vežėjai. Jie atsiųsdavo CMR, o po 30 dienų buvo apmokama. Nežino, kas buvo tos įmonės direktoriumi. Paaiškino, k(duomenys neskelbtini) ad nematė nei vieno įmonės darbuotojo, bendraudavo tik telefonu arba skype. Kokia buvo UAB finansinė padėtis nežino, jo tai nedomino, dirbo su ta įmone apie 1,5 metų. Be to, paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra teisingi. UAB(duomenys neskelbtini) jiems nebuvo skolinga, priešingai jie buvo jai skolingi.

L. P. Andriukaitis parodė, kad prieš penkis metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) epamena, kad dirbdamas UAB „Gelvora“ būtų važiavęs į Alytaus nakvynės namus kur gyvena A. J.

Liudytojas A. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirba antstolio G. B. kontoroje antstolio padėjėju. Pamena, kad dirbo su skolininke UAB (duomenys neskelbtini). Sumą iš dalies pavyko išieškoti. Paaiškino ir tai, kad visiškai palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas J. K. parodė, kad kartu su R. S. 2007 metais įsteigė bendrovę (duomenys neskelbtini), tapo šios bendrovės akcininkais, kiekvienas turėjo po 50% akcijų. Be to, jis įsidarbino šioje bendrovėje, buvo ūkio direktoriumi. R. S. tapo įmonės direktoriumi. Bendrovėje iš karto pradėjo dirbti ekspeditore Ruslano žmona A. (šiuo metu jie yra išsiskyrę). Bendrovės veikla nuo pat pradžios buvo tik tarptautiniai pervežimai, turėjo 3 didelius vilkikus. Dirbo iki 2008 metų, o vėliau prasidėjo nesutarimai, todėl jis nusprendė išeiti, pardavė savo akcijas R. S.. R. S. pinigus grąžindavo dalimis, yra grąžinęs 68 000 Lt, likusios dalies iki šiol nėra grąžinęs. Kam R. S. pardavė įmonę jam nėra žinoma.

Liudytoja E. F. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį V. Ž., tiek R. S. Įmonė UAB jai yra (duomenys neskelbtini) žinoma, nes prieš 5 metus V. Ž. jos paprašė patikrinti dokumentus – ar pagal sąrašą atitinka, ar tiek dokumentų kiek sunumeruota, ar atitinka pavadinimai, kiekvieno dokumento tikrai neskaitė atskirai. Liudytoja parodė ir tai, kad patikrinusi dokumentus ji vėl juos dėjo į dėžes ir kartu buvęs rusakalbis vaikinas nešiojo ir dėjo dokumentus su dėžėmis į balto Volkswagen automobilio bagažinę. Dokumentų tikrinimo procesas užtruko apie valandą. Mano, kad rusakalbis žmogus nebuvo tiesiog paprastu kroviku.

Liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta tiek V. Ž., tiek R. S., su V. Ž. supirkinėjo įmones, o R. S. užsiminėjo pervežimais. Jis vieną dieną nuėjo pas V. Ž. ir jo paklausė ką jis parduoda, o iš V. Ž. sužinojo, kad logistikos įmonę. Liudytojo teigimu, V. Ž. jo paprašė padėti sunešioti dėžes į baltą automobilį. Ten buvo liudytoja E. F., kuri pildė kažką.

L. S. Rutkauskas parodė, kad palaiko savo parodymus pateiktus ikiteisminio tyrimo metu bei akcentavo, kad nuo 1996 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis yra pervežimų direktorius. Jo darbo pobūdis - pervežimų organizavimas, koordinavimas ir atsiskaitymų kontrolė. UAB (duomenys neskelbtini) atliko UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu sekančius tarptautinius pervežimus ir pateikė jai atitinkamas sąskaitas pagal užsakymų sąlygas: Belgija-Vokietija-Rusija, ir Belgija-Rusija. UAB (duomenys neskelbtini) išrašė UAB (duomenys neskelbtini) 2009-06-12 sąskaitas-faktūras Nr.0002796 sumai 7941,44 Lt ir 2009-06-29 sąskaitą faktūrą Nr. 0002813 sumai 8117,53 Lt. Pasibaigus sąskaitų apmokėjimo terminui sąskaitos nebuvo apmokėtos, o vėliau ir išjungtos visos įmonės(duomenys neskelbtini) ryšio priemonės. Dirbdama su pervežimų užsakovu UAB (duomenys neskelbtini) jų vadybininkė R. Š. bendravo su UAB „Arrowtrans“ atstove Inesa tel. 60186804, biuro tel. (5) 2448779. Su ja buvo bendraujama ir dėl apmokėjimų už atliktus pervežimus. Vėliau ji nustojo atsakinėti į skambučius, o dar vėliau telefonas buvo išjungtas. Tuomet bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) atstove A., bet apmokėjimo nesulaikė. Nuvykus nurodytais įmonės registracijos adresais (duomenys neskelbtini) Vilnius, taip pat jokių duomenų apie įmonę nerasta. Jiems pavyko sužinoti (kaip neprisimena), kad vieno iš pervežimų (pagal sąsk. TR 0002813) pirminis užsakovas yra UAB „Olertros logistika“ ir apmokėjimas už šį pervežimą iš tiesioginio kliento gautas į šios firmos sąskaitą. Tai patvirtino ir įmonės direktorius R. D.. Jie kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių R. D., detaliai paaiškindami situaciją ir prašydami apmokėjimą už jų atliktą darbą pervesti tiesiogiai į UAB „Transtrado“ sąskaitą, nurodant, kad apmokama už UAB (duomenys neskelbtini) R. D. pasakė, kad tam prieštarauja UAB „Arrowtrans“ atstovai. Kokie atstovai ir kaip pastarajam pavyksta su jais susisiekti, R. D. nurodyti atsisakė, bet pareikalavo pateikti šių atstovų sutikimą apmokėti sąskaitą tiesiogiai. Dėl skolos išieškojimo jie kreipėsi į UAB „Gelvora“, kuri apie susidariusią padėtį informavo atsakingas valstybines institucijas. Taip pat iš jų pavyko sužinoti, kad naujasis UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresas Ulonų g. 24, Alytus, o įmonės savininkas A. J.Nuvykus nurodytu registracijos adresu paaiškėjo, kad Ulonų g. 24 yra benamių nakvynės namai, o A. J. – vienas iš jų globotinių. Pastarasis teigė apie įmonę UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežinąs ir turįs įtarimų, kad jo vardu naudojasi nežinomi asmenys. Bet ant jų pateikto rašto pasirašė, kad neprieštarauja dėl sąskaitos apmokėjimo. Nurodžius visas aplinkybes R. D., pastarasis pareiškė, kad „būtina pasitarti“. 2009-09-22 po primygtinų jų reikalavimų, R. D. iš pradžių sutikęs atlikti apmokėjimą, vėliau pareiškė, kad jų pateiktas tariamo UAB (duomenys neskelbtini) savininko sutikimas nėra pakankamas ir kad jie būtinai turi pateikti UAB (duomenys neskelbtini) trišalę sutartį dėl sąskaitos tiesioginio apmokėjimo. Anksčiau jie yra atlikę pervežimą UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-16 sąskaita faktūra Nr. 0002639 sumai 9 667,84 Lt, kuri buvo apmokėta 2009-05-08. Tačiau niekas iš UAB(duomenys neskelbtini) asmeniškai nebuvo susitikę su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais, bendravo tik telefonu ir per „Skype“ programą. UAB (duomenys neskelbtini) padaryta žala yra 16058,97 Lt.

Specialistė (ekspertė) T. K. parodė, kad ji yra Lietuvos policijos KTC specialistė. UAB (duomenys neskelbtini) 2009-08-01 – 2009-08-06 ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo organizuotas ir buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Pagal pateiktus tirti dokumentus nustatyta, kad 2009-08-01 – 2009-08-06 laikotarpiu iš banko sąskaitos, esančios Swedbanke, 2009-08-04 išimta iš bankomato 1450,00 Lt ir 2009-08-05 – išimta 1400,00 Lt. Pagal banko sąskaitos, esančios SEB banke, išrašą nustatyta, kad R. S. išėmė grynais : 2009-08-05 – 3140,00 Lt (grynųjų išmokėjimas iš sąskaitos pagal čekį), 2009-08-06 – 5140,00 Lt (grynų pinigų išmokėjimas iš sąskaitos pagal čekį), 2009-08-06 – 1980,00 EUR (arba 6836,54 litų) (grynų pinigų išmokėjimas iš sąskaitos pagal čekį). Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) 2009-08-01 – 2009-08-06 laikotarpiu ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo organizuotas ir buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, tuo buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. 2009-08-01 – 2009-08-06 laikotarpiu ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos pagal grynųjų pinigų išėmimo iš bankų dokumentus. Dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti bendrovės trumpalaikio turto, t. y. grynųjų pinigų panaudojimo. UAB (duomenys neskelbtini) iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, buvo išimta grynais pinigais iš bankomatų 2850 Lt (2009-08-04 – 1450,00 litų; 2009-08-05 – 1400,00 litų); iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, R. S. išėmė pagal čekius 8280,00 litų (2009-08-05 – 3140 litų, 2009-08-06 – 5140,00 litų) ir 2009-08-06 R. S. pagal čekį išėmė 1980,00 EUR (suma litais 6836,54 Lt). Tačiau grynųjų pinigų išėmimas nebuvo įforminamas kasos pajamų orderiais ir nebuvo tvarkoma kasos knyga. Dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) trumpalaikio turto, t. y. grynųjų pinigų panaudojimo. Parodė ir tai, kad 2009-08-07 – 2009-11-19 laikotarpiu ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pajamų ir sąnaudų. Paaiškino, kad pagal pateiktas tyrimui UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (litais), esančios Danske banke; Nr. (duomenys neskelbtini) (eurais), esančios AB Swedbank; Nr. (duomenys neskelbtini) (litais ir eurais), esančios SEB banke, banko išrašus nustatyta, kad iki 2009-11-19 UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, tačiau bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, nebuvo sudaryta 2009 m. finansinė atskaitomybė ir nepateikta VĮ Registrų centras, tuo buvo nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų. Specialistė pažymėjo ir tai, kad 2009-12-31 laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo A. J., kuris sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 str. reikalavimais neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, neišsaugojo bendrovės apskaitos dokumentų, sutinkamai su Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 11 d. 2 ir 5p. Juridinių asmenų registrui nepateikė 2009 m. įmonės finansinių ataskaitų. Specialistė akcentavo ir tai, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako vadovas. Tačiau nurodė ir tai, kad pats vadovas negali tvarkyti apskaitos, yra išimtys kas gali tvarkyti apskaitą, bet pažeidimas yra jau tame, kad įmonė 6 dienas buvo be buhalterio, nebuvo vedama apskaita. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) balansas yra padarytas iki 2009-07-31, bet ne iki 2009-08-06 kaip turėtų būti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų R. S., A. J., V. Ž. kaltę be jų parodymų patvirtina ir kita surinkta bylos medžiaga:

2009-10-27 Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „T. T.“ pareiškimas, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu sekančius tarptautinius pervežimus ir pateikė jai atitinkamas sąskaitas pagal užsakymų sąlygas: 1. Belgija-Vokietija-Rusija (a/m (duomenys neskelbtini)OK86HT), sąsk. TR0002796 – 23000 Eur, 2. Belgija-Rusija (a/m (duomenys neskelbtini)OV796), sąsk. TR0002813 – 2351 Eur. Pasibaigus sąskaitų apmokėjimo terminui sąskaitos nebuvo apmokėtos, o vėliau ir išjungtos visos įmonės (duomenys neskelbtini) ryšio priemonės. Nuvykus nurodytais įmonės registracijos A. A. g. 158-13, Žarijų g. 2A, Vilniuje, jokių duomenų apie įmonę nerasta. Pavyko sužinoti, kad vieno iš pervežimų (pagal sąsk. TR002813) pirminis užsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimas už šį pervežimą iš tiesioginio kliento gautas į šios firmos sąskaitą. Tai patvirtino ir įmonės direktorius R. D. Jie kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) prašydami apmokėti už jų atliktą darbą pervesti tiesiogiai į UAB (duomenys neskelbtini) nurodant, kad apmokama už UAB (duomenys neskelbtini) R. D. pasakė, kad tam prieštarauja UAB (duomenys neskelbtini) atstovai. Kokie atstovai ir kaip jam pavyksta su jais susisiekti, R. D. nurodyti atsisakė, bet pareikalavo pateikti šių atstovų sutikimą apmokėti sąskaitą tiesiogiai. Dėl skolos išieškojimo jie kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) kurie apie susidariusią padėtį informavo atsakingas valstybines institucijas. Iš jų pavyko sužinoti, kad naujasis UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresas – Ulonų g. 24, Alytuje, o įmonės savininkas A. J.. Nuvykus nurodytu registracijos adresu paaiškėjo, kad Ulonų g. 24 yra benamių nakvynės namai, o A. J. – vienas iš globotinių. Jis teigė jog apie įmonę (duomenys neskelbtini) nieko nežinąs ir turįs įtarimų, kad jo vardu naudojasi jam nežinomi asmenys, bet ant jų pateikto rašto pasirašė, kad neprieštarauja dėl sąskaitos apmokėjimo. Nurodžius visas aplinkybes R. D., jis pareiškė, kad jam būtina pasitarti. 2009-09-22 po primygtinių reikalavimų, jis iš pradžių sutikęs atlikti apmokėjimą, vėliau pareiškė, kad jų pateiktas tariamo UAB (duomenys neskelbtini) savininko sutikimas nėra pakankamas ir kad jie būtinai turi pateikti UAB (duomenys neskelbtini) trišalę sutartį dėl sąskaitos tiesioginio apmokėjimo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įvertinus nurodytas aplinkybes, išaiškinti tikruosius asmenis, naudojančius UAB (duomenys neskelbtini) o galimai ir UAB (duomenys neskelbtini) kaip svetimų pinigų neteisėto pasisavinimo įrankius, į šią veiklą įtraukiant ne tik fiktyvius, asocialius asmenis, bet ir oficialiai fiksuojančias „švarias“ įmones. Išdėstyti faktai leidžia įtarti esant organizuoto nusikalstamumo požymius, naudojantis objektyviai sunkia padėtimi tarptautinio krovinių pervežimo rinkoje (t. 1, b.l. 1-2).

2009-09-03 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas, Nr. 09-15-1666, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Teisės departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kad remiantis LR Civilinio kodekso 6.756 ir 6.757 str., LR Visuomeninės informavimo įstatymo 4 str., 5 str., LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. bei pavedimo su klientu sutartimi, siekiant užkirsti kelią galimiems LR teisės aktų ir finansinių interesų pažeidimams, informuojama, kad UAB (duomenys neskelbtini) kodas – 300920553, adresas – Vilnius, Žarijų g. 2A, vadovas – A. J., turi finansinių įsipareigojimų ir tinkamai neatsiskaito su UAB (duomenys neskelbtini) klientu (t. 1, b.l. 5).

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenys, pagrindžiantys apie tai, kad nuo 2007-07-13 iki 2009-08-10 įmonės (duomenys neskelbtini) registracijos vieta buvo Architektų g. 158-13, o po A. J. paskyrimo akcininku 2009-08-10 registracijos vieta keičiama į Ulonų g. 24, Alytus (t 2, b.l. 3-6).

Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008, 2009 metus, aiškinamasis raštas (t. 2, b.l. 7-39).

2009-07-22 R. S. prašymas Nr. 853847 įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre, nuo 2009-07-24 akcininku tampa (duomenys neskelbtini) (t 2., b.l. 39-45).

2009-08-06 V. Ž. prašymas Nr. 890590 įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre. (t. 2, b.l. 50).

UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įmonės direktoriaus V. Ž. 2009-07-24 vienintelio akcininko sprendimas pakeisti UAB „A. T.“ įstatų redakciją pakeičiant įmonės registracijos adresą iš senojo Architektų g. 158-13 į naująjį Žarijų g. 2a, Vilniuje, Lietuva (t. 2, b.l. 55).

2009-08-06 A. J. prašymas Nr. 890771 dėl pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre (t. 2, b.l. 58).

UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko A. J. 2009-08-06 sprendimas atleisti R. S. iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ir paskirti A. J. eiti UAB direktoriaus (duomenys neskelbtini) pareigas (t. 2, b.l. 66).

2009-09-09 Lietuvos Vokietijos UAB „T. T.“ kreipimasis į UAB „A. T.“ A. J., dėl sąskaitų apmokėjimo pagal UAB „A. T.“ užsakymą dėl krovinių pervežimų: B-D-RUS (a/m (duomenys neskelbtini)OK86HT), sąsk. TR0002796 – 2300 Eur, apmokėjimas iki 2009-07-02; B-RUS (a/m (duomenys neskelbtini)OV796), sąsk. TR0002813 – 2351 Eur, apmokėjimas iki 2009-07-29 (t. 1, b.l. 3).

2009-08-04 Lietuvos Vokietijos UAB „T. T.“ kreipimasis į UAB dėl to, kad buvo atlikti krovinių pervežimai iš JODOIGNE (B) į Maskvą (RUS) UAB „A. T.“, Architektų g. 158-13, Vilnius, užsakymu, po ko 2009-06-29 pateikus sąskaitą UAB „A. T.“, ryšys su įmone ir jos atstovais nutrūko, o turimais duomenimis minimas pervežimas buvo atliktas UAB užsakymu. Dėl to prašoma atlikti apmokėjimą pagal sąskaitą TR Nr. 0002813 – 2351,00 EUR, nurodant, kad mokėjimas atliekamas už „A. T.“(t. 1, b.l. 4) .

2009-09-03 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas, Nr. 09-15-1666, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Teisės departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kad remiantis LR Civilinio kodekso 6.756 ir 6.757 str., LR Visuomeninės informavimo įstatymo 4 str., 5 str., LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. bei pavedimo su klientu sutartimi, siekiant užkirsti kelią galimiems LR teisės aktų ir finansinių interesų pažeidimams, informuojama, kad UAB „A. T.“, kodas – 300920553, adresas – Vilnius, Žarijų g. 2A, vadovas – A. J., turi finansinių įsipareigojimų ir tinkamai neatsiskaito su UAB (duomenys neskelbtini) klientu, (t. 1, b.l. 5).

2009-05-15(duomenys neskelbtini) sutartis-užsakymas, Nr. 8/2009, su Vežėju – UAB „Trastrado“, apie rinktinio krovinio iki 20 t pervežimą maršrutu B75+D53+D88+Vilnius-Latvija-Maskva už 3300+TIR Eur per 20 dienų po CMR ir sąskaitos org. gavimo (t. 1, b.l. 6).

2009-05-25 (duomenys neskelbtini) tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), Nr. 4T 001349, kad 2009-05-25 Vilniuje perimtas krovinys iškrautas adresu Maskva, Kotlyakovskaja str. 6, Rusija, pagal pridedamus dokumentus INVOICE TBA-1409 from 2009-05-15 TIR XX61579512 (t. 1, b.l. 7).

(duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra, Nr. TR Nr. 0002796, išrašyta UAB „A. T.“, kad mokėtina suma už atliktą pervežimą maršrutu B. B. (B) – B. S. (D) – Troisdorf (D) – Maskva, automobiliu GH 419/ OK86 HT, 2009-05-19, pagal CMR: 0013490,0013489, yra 2300,00 Eur, t.y. 7941,44 Lt, ir apmokėjimas turi būti atliktas iki 2009-07-02 (t. 1, b.l. 8).

2009-06-15 (duomenys neskelbtini) sutartis-užsakymas, Nr. 10/2009, su Vežėju – UAB „Transtrado“, apie pigmentinio krovinio iki 20 t pervežimą maršrutu B13+Vilnius-Latvija-Maskva už 2300+TIR Eur per 30 dienų po CMR ir sąskaitos org. Gavimo (t. 1, b.l. 9).

(duomenys neskelbtini) tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), Nr. TA 0009034, kad 2009-06-16 Belgijoje perimtas krovinys iškrautas Druskininkuose, pagal pridedamus dokumentus INVOICE 79476+79477/PL28114+28115/ex2 600094 T1 MRN 09BE 20400003354508 (t. 1, b.l. 10).

2009-06-22 (duomenys neskelbtini) tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), Nr. TA 0014143, kad 2009-06-22 Vilniuje perimtas krovinys iškrautas Maskvoje, pagal pridedamus dokumentus INVOICE No. 415 DTE 2009/06/22 GARNET TIR No. XH61133370. (t. 1, b.l. 11).

2009-06-29 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra, Nr. TR Nr. 0002813, išrašyta UAB „A. T.“, kad mokėtina suma už atliktą pervežimą maršrutu Jodoigne (B) - Maskva, automobiliu (duomenys neskelbtini) OV769, pagal CMR: 0014143,0009034, yra 2351,00 Eur, t.y. 8117,53 Lt, ir apmokėjimas turi būti atliktas iki 2009-07-29 (t. 1, b.l. 12).

2011-05-02 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pagal kurį R. S. pateikė 2009-09-18 (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopiją, kuriame nurodyta, kad R. S. (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentus perdavė (duomenys neskelbtini) atstovui V. Ž. (t. 9, b.l. 12-13).

2011-06-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pagal kurį R. S. pateikė 2009-07-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB atstovaujamos V. Ž. ir UAB akcininko J. K. (t. 9, b.l. 14, 15-16).

2011-10-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pagal kurį R. S. pateikė 2009-07-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB atstovaujamos V. Ž. ir UAB atstovaujamos R. S. (t. 9, b.l. 17, 18-19).

2013-03-01 įtariamojo V. Ž. gynėjas advokato padėjėjas K. P., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kartu su prašymu papildyti ikiteisminį tyrimą, pateikė 2009-09-25 UAB buhalterinių dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, pagal kurį UAB atstovas V. Ž. perduoda UAB direktoriui A. J. dokumentus (t. 10, b.l. 141 - 144).

2009-12-09 pažyma apie Juridinio asmens duomenis, kad UAB statusas – įregistruota, buveinės adresas – Žarijų g. 2A, Vilniuje, direktorius – A. J. (t. 1, b.l. 64-66).

2009-12-09 SODROS pažyma laikotarpyje nuo 2007-2009 m. m. UAB dirbusius darbuotojus (t. 1, b.l. 67).

2008-02-06 Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, Nr. 080206/61, ir sutarties priedas, Nr.1, kad užsakovui (duomenys neskelbtini) teiks buhalterines paslaugas (t. 3, b.l. 3-7).

2009-08-11 Buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, Nr. 44, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės N. B. perduoda dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriui R. S. pagal sąrašą (t. 3, b.l. 8).

2009-09-18 Buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, Nr. 46, kuriuo UAB(duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės N. B. perduoda dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriui R. S. pagal sąrašą (t. 3, b.l. 9).

2011-10-24 UAB „Polius“ bankroto administratoriaus Z. J. pranešimas, kad laikotarpiu nuo 2009-07-24 iki 2009-11-25 UAB „Polius“ negavo pinigų nei iš (duomenys neskelbtini) nei iš šios įmonės direktoriaus R. S. (t. 4, b.l. 32).

2011-10-19 UAB „B. A.“ direktoriaus A. P. pranešimas, kad bankrutavusi UAB „Abot transportas“ nuo 2009-07-24 iki 2009-11-25 iš UAB (duomenys neskelbtini) ir iš įmonės direktoriaus R. S., taip pat iš kitų įmonių jokių pinigų negavo (t. 4, b.l. 41).

2011-10-11 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad nuo 2009-07-24 iki 2009-11-25 įmonėje buvo gauti pinigai iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas-faktūras PAR1209039 – 38.64 lt. ir PAR Nr. 1210504- 30 lt. ir tai patvirtina išrašyti kasos pajamų orderiai SKU Nr. 6037203 ir SKU Nr. 6037256 (t. 3, b.l. 165-169).

2011-10-11 UAB (duomenys neskelbtini) Lietuva pranešimas, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009-07-24 iki 2009-11-25 buvo gauti 341, 33 Lt banko pavedimu 2009-08-31 (t. 3, b.l. 171-174).

2011-10-24 Žemės ūkio kooperatyvo (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad su UAB (duomenys neskelbtini) 2009-08-31 turėjo atsiskaitymas 2571, 00 Lt, ir 2009-08-24 – 1400 Lt. (t. 3, b.l. 176-180).

2010-02-12 (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas 2009-07-01 – 2010-02-12 (t. 1, b.l. 168-169).

2010-03-08 AB SEB banko pateiktas (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas nuo 2009-07-01 iki 2010-02-01 (t. 1, b.l. 170-181).

2009-11-16 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, kuriame nurodyti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 2-81).

2009-11-27 Vilniaus aps. Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) visų turimų mokestinės ir finansinės atskaitomybės dokumentų, bei bendrovės patikrinimų dokumentų patvirtintas kopijas (t. 2, b.l. 85-177).

2011-08-17 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvada, Nr. 140-(04743)-ISI-4723, kad pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) 2009-01-01 – 2009-07-31 apskaitos registrus ir 2009-07-31 balansą galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Tačiau be pirminių apskaitos dokumentų negalima patikrinti šių duomenų teisingumo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 16 str. 1 d. ir 17 str. ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 d., 7 str., 15 str. 1,9 ir 12 d., įmonė į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu iki finansinės atskaitomybės sudarymo pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis ir įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus. Pagal pateiktus tyrimui dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009-08-01 – 2009-12-31 laikotarpyje ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo organizuojamas ir buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, 2009 m. finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta bei nepateikta VĮ Registrų centras, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB 2009 metų ir tame tarpe 2009-08-01 – 2009-12-31 laikotarpio metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės, jos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų. 2. UAB (duomenys neskelbtini) 2009 metais norminių aktų laikymąsi tvarkant buhalterinę apskaitą turėjo užtikrinti bendrovės vadovas ir vyriausiasis buhalteris. Tačiau 2009-07-31 – 2009-08-06 laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. S. neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, tuo buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. reikalavimų. 2009-08-06 – 2009-12-31 laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. J. neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, neišsaugojo bendrovės apskaitos dokumentų, Juridinių asmenų registrui nepateikė įmonės finansinių ataskaitų rinkinio ir neparengė metinio pranešimo, tuo buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimų, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. reikalavimų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 11 d. 2 ir 5 p. reikalavimų.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, nes bendrovė 2008-12-31 buvo nemoki ir įsipareigojimai viršijo visą turimą turtą, tačiau bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bendrovės kreditoriams buvo padaryta žala. Pagal pateiktus tirti dokumentus nustatyta, kad nuo 2008-12-31 UAB(duomenys neskelbtini) finansiniai rodikliai tik blogėjo, nuostoliai ir įsipareigojimai didėjo, turtas mažėjo, įmonė buvo nemoki ir galimybės sumažinti įsipareigojimus tik mažėjo (t. 3, b.l. 184-192).

2011-11-25 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvada, Nr. 140-(07397)-ISI-6918, kad pagal pateiktus tirti UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų banko išrašus nustatyta, kad po 2009-07-24, t.y. akcijų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų buvo išimta grynais 32130,00 Lt ir 1980,00 EUR (arba 6836,54 Lt), iš jų:

2850,00 Lt (1450,00+1400,00) – išimta grynais iš bankomatų iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (litais), esančios AB Swedbank;

29280,00 Lt (10200,00+10800,00+3140,00+5140,00) – išmokėta grynais R. S. pagal čekius iš UAB (duomenys neskelbtini);

1980,00 EUR – išmokėta R. S. grynais iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, Nr.(duomenys neskelbtini) (eurais), esančios SEB banke.

K. R. S. parodė, kad išimtus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos SEB banke panaudojo atsiskaitymams su firmomis (duomenys neskelbtini) maždaug 8000 Lt., (duomenys neskelbtini) maždaug 3000-4000 Lt, (duomenys neskelbtini) 3500 Lt, (duomenys neskelbtini) -15000-20000 Lt, neatsimena“.

Pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00670-09 esančius atsiskaitymus iš įmonių UAB „Skania Lietuva“, žemės ūkio kooperatyvo BUAB UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus nustatyta, kad nuo 2009-07-24 iki 2009-11-25 iš UAB (duomenys neskelbtini) ar R. S. įmokų grynais negavo. Taigi, kaltinamojo R. S. parodymai dėl atsiskaitymų su (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

UAB(duomenys neskelbtini); raštu informavo, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo S. M. buvo priimta grynais pinigais 68,64 Lt (30,00+38,64) apmokėti sąskaitas faktūras PAR 1209039 ir PAR 1210504. Taigi liudytojo R. S. parodymai dėl maždaug 8000 Lt panaudotų atsiskaitymams su UAB(duomenys neskelbtini); neatitinka tikrovės (4 t., b.l. 5-11).

Dėl kaltinamajam R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savu turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Baudžiamąja prasme pasisavinti turtą gali tik asmenys, kurie turi tam tikrų įgaliojimų svetimo turto atžvilgiu, t. y. turtas jiems turi būti patikėtas arba būti jų žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Kaltininko žinioje esantis turtas – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. (2007 m. lapkričio 27 d. baudžiamoji byla Nr. 2K–733/2007).

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. S. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2009-08-06 būdamas SEB banke, esančiame pr. 12, Vilniuje, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuėmė nuo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų atitinkamas pinigų sumas, po ko 2009-08-06, būdamas atleistas iš nurodytų pareigų, šios bendrovės akcininkams ir atstovams šių pinigų negrąžino, nepateikė jokios ataskaitos dėl jų panaudojimo, tokiu būdu pasisavino svetimus, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus, padarydamas šiai bendrovei turtinę žalą nurodytai sumai, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Šiuo atveju konstatuotina, kad įmonės direktorius R. S. nuimdamas pinigus nuo UAB (duomenys neskelbtini) juos pasisavino. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl baigtumo momentas yra siejamas su padarinių atsiradimu. Svetimo turto pasisavinimo atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. nuo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos nuimtus pinigus valdė savo nuožiūra, turėjo realią galimybę jais naudotis ir disponuoti.

Nors kaltinamasis R. S. savo kaltės dėl LR BK 183 str. 1 d. padarytos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, tačiau iš liudytojų parodymų, rašytinės medžiagos akivaizdžiai matyti, kad jo parodymus, kad nuimtus pinigus jis panaudojo atsiskaitymams su kreditoriais paneigia UAB (duomenys neskelbtini) negavo. Be to, kaltinamojo R. S. teiginius paneigė ir specialisto rašytinės 2011-08-17 bei 2011-11-25 išvados (t. 3, b.l. 184-192, t. 4, b.l. 5-11) bei specialistės T. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisminio nagrinėjimo metu įrodyta, kad kaltinamojo R. S. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis. Pažymėtina, kad paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas be apgaulės elementų yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis Nr. 2K-462/2010). Baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad turtinės žalos padarymas apgaule gali būti padaromas esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai, tačiau tokia tyčia visada susiformuoja po sandorio, už kurį būtina atsiskaityti, sudarymo ir naudos pagal šį sandorį gavimo momento. K. R. S. tiesioginės tyčios požymiai įžvelgtini tame, kad jis būdamas bendrovės direktoriumi ir UAB (duomenys neskelbtini);sąskaitose esant piniginių lėšų jis neužtikrino, kad už tuos pinigus būtų apmokamos gautos paslaugos, o veikdamas tiesiogine tyčia laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2009-08-06 iš įmonės banko sąskaitų nuėmė pinigus 38966,54, kuriuos pasisavino ir tokiu apgaulės būdu išvengė prievolės apmokėti už paslaugas ir kitam asmeniui dėl to padarė turtinės žalos. Išankstinės tyčios buvimą, teismo vertinimu, parodo ne tik direktoriaus R. S. grynųjų pinigų nuėmimas, ne skoloms padengti, o dar ir tai, kad įmonėje per pakankamai trumpą laikotarpį buvo daug pasikeitimų - nuo 2009-07-24 įmonės akcininku tampa UAB (duomenys neskelbtini) bei Registro centrui pateikiamas atstovaujamo įmonės direktoriaus V. Ž. 2009-07-24 vienintelio akcininko sprendimas pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) įstatų redakciją pakeičiant įmonės registracijos adresą iš senojo(duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 55). 2009-08-06 jau pateikiamas A. J. prašymas Nr. 890771 dėl pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre (t. 2, b.l. 58).

UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko A. J. 2009-08-06 sprendimu R. S. yra atleidžiamas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ir A. J. paskiriamas eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas (b. l. 66, t. 2).

Vadovaujantis Lietuvos A. T. senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikalstam veikų finansų sistemai“ baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 222, 223) nuostatomis baudžiamoji atsakomybė pagal 223 str. 1 d. kyla už: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.

Buhalterinės apskaitos netvarkymas - tai norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas.

Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostata kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatos, numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginamai pateikiama laiku, 2) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. To paties įstatymo 6 str. 2 d. nuostatus, numatančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – neorganizavo nurodytos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neišsaugojo grynųjų pinigų panaudojimo dokumentų.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų faktinių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. , kadangi jis nuo 2007-07-04 iki 2009-08-06 eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus (vadovo) pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatus, numatančius, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginamai pateikiama laiku, 2) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 str. 2 d. nuostatus, numatančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu – neorganizavo nurodytos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neišsaugojo grynųjų pinigų panaudojimo dokumentų, nes (duomenys neskelbtini) 2009-08-01 – 2009-08-06 laikotarpiu ūkinės operacijos buvo vykdomos, tačiau suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo rengiamos grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos pagal grynųjų pinigų išėmimo iš banko dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės trumpalaikio turto.

Dėl kaltinamajam A. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų

LR BK 300 str., dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas yra netikras, kai jo turinyje nurodyti duomenys neatitinka objektyvios tikrovės ir tokį dokumentą kaltininkas pagamina kito asmens vardu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai jame kaltininkas pakeičia kito asmens surašytą dokumentą, tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. LR BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suprantant, jog, siekiant teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo arba realizavo ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo A. J. kaltė padarius LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo jog pasirašė ant jam paduoto dokumento, nuoseklių bei nenuginčytų liudytojų parodymų patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta, bei teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta rašytinė bylos medžiaga. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad esama prieštaravimų paties kaltinamojo A. Ž. parodymuose, kadangi V. Ž. pripažino, kad asmeniškai matė kaip A. J. pasirašinėjo dokumentą, nors pastarasis parodė, kad V. Ž. nėra matęs. Tačiau byloje neginčijamai įrodyta, kad Registrų centre tiek V. Ž., tiek A. J. lankėsi tą pačią dieną, pusės valandos skirtumu - V. Ž. 2009-08-06 12.28 val. pateikė prašymą Nr. 890590 įregistruoti vienintelio akcininko 2009-07-24 sprendimą pakeisti UAB(duomenys neskelbtini); įstatų redakciją, pakeičiant įmonės registracijos adresą iš senojo Architektų g. 158-13, Vilnius, į naująjį Žarijų g. 2 a, Vilnius, Lietuva, o direktorių R. S. įgalioti pasirašyti įstatų pakeitimo dokumentus bei naujos redakcijos įstatus. 2009-08-06 13.14 val. į Registro centrą kreipiasi jau pats kaltinamasis A. J. prašydamas įregistruoti pakeitimus ir su jo kaip vienintelio akcininko sprendimu atleisti direktorių R. S. iš užimamų (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ir paskiriant jį – A. J. eiti direktoriaus pareigas (t. 2, b.l. 50, 58). Kaltinamasis A. J. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu neneigė to fakto, jog už 50 Lt sumą jis pasirašė jam pateiktus dokumentus, tačiau teigė nežinąs kas tai per dokumentai, be to jis akcentavo, kad pasirašė ir ant tuščių lapų. Tačiau anot A. J., jokių įmonės akcijų jis nepirko, buhalterinių dokumentų negavo.

Baudžiamojo kodekso 300 str. numatytą nusikalstamą veiką charakterizuoja šie alternatyvūs požymiai:

1) netikro dokumento pagaminimas; 2) tikro dokumento suklastojimas; 3) suklastoto ar netikro dokumento laikymas; 4) suklastoto ar netikro dokumento gabenimas; 5) suklastoto ar netikro dokumento siuntimas; 6) suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas; 7) suklastoto ar netikro dokumento realizavimas. Dalį veikų sudaro materialias sudėtis (pagaminimas, suklastojimas), kitos (laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas) – yra baigtos nuo jų padarymo momento (formalioji sudėtis).

Netikro dokumento pagaminimas kaip veika - veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija. Pagaminimas yra baigtas sukūrus tokią dokumento imitaciją, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir gali suklaidinti asmenį, kuriam ji gali būti pateikta. Sprendžiant apie gaminimo proceso baigtumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kokio imitacijos panašumo lygio siekė gamintojas. Pvz., nutraukus gaminimą tokioje stadijoje, kai imitacijoje dar nespėta padirbti antspaudo, kuris yra būtinas tikro dokumento rekvizitas, veika vertintina kaip pasikėsinimas pagaminti netikrą dokumentą. Teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. J. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. Ž., žinodamas, kad jis jokios įmonės neįgyja ir neįsigys už 50 Lt atlygį savo parašu patvirtino į 2009-08-06 (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad jis būdamas vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas nuo 2009-08-06 atleido iš šios UAB direktorių R. S. ir paskyrė save, t.y. tokiu būdu padėjo V. Ž. pagaminti netikrą dokumentą, t.y. padarė 24 str. 6 d. , 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.). Suklastojimas laikomas baigtu nuo atitinkamų pokyčių atsiradimo: dokumento turinio pakeitimo, melagingo turinio dokumento sukūrimo. Teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. J. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Ž., žinodamas, kad iš V. Ž. atstovaujamos (duomenys neskelbtini) neįsigyja ir neįsigys UAB (duomenys neskelbtini)akcijų, V. Ž. nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Vilniuje, už 50 Lt atlygį į 2009-08-06 prašymą registruoti juridinių asmenų registre, šios UAB(duomenys neskelbtini) akcininko ir vadovo vardu įrašė bei savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie UAB akcininkų pasikeitimą, ir įrašydamas savo anketinius duomenis suklastojo tikrą dokumentą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. Ž. nurodymu, tą pačią dieną, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, šį žinomai suklastotą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą – t.y. 2009-08-06 prašymą registruoti UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre ir 2009-08-06 UAB (duomenys neskelbtini)vienintelio akcininko sprendimą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu V. Ž. organizavus, suklastojo tikrą dokumentą, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Atsižvelgtina į tai, kad pats A. J. neginčija to, kad ant 2009-08-06 vienintelio UAB (duomenys neskelbtini);akcininko prašyme Nr. 890771, kuriuo jis nuo 2009-08-06 atleidžia iš minėtos bendrovės direktoriaus pareigų R. S. yra jo parašas.

Dėl kaltinamajam V. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų

LR BK 300 straipsnyje išdėstyta teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal LR BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant LR BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalis).

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis V. Ž. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., laikotarpyje nuo 2009-07-24 iki 2009-08-06, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės įrangos pagalba atspausdindamas pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2009-08-06 UAB vienintelio akcininko sprendimą, į kurį įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad A. J., būdamas UAB vienintelis akcininkas nuo 2009-08-06 atleido iš šios UAB direktoriaus pareigų R. S. ir į direktoriaus pareigas paskyrė A. J., ir šį netikrą dokumentą už 50 lt. atlygį pateikė pasirašyti A. J. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose. V. g. 16, Vilniuje, tokiu būdu padedant A. J., pagamino žinomai netikrą dokumentą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Be to, byloje neginčijamai įrodyta, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., žinodamas, kad pastarasis iš jo atstovaujamos UAB neįsigyja ir neįsigys UAB akcijų, jo nurodymu, 2009-08-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Švitrigailos g. 7/ A. V. g. 16, Vilniuje, A. J. už 50 Lt atlygį į 2009-08-06 prašymą registruoti juridinių asmenų registre UAB šios UAB akcininko ir vadovo vardu įrašė, bei savo parašu patvirtino, žinomai netikrus duomenis apie UAB akcininkų pasikeitimą, įrašydamas A. J. anketinius duomenis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jo nurodymu, tą pačią dieną VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, A. J. žinomai suklastotą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą - t.y. 2009-08-06 prašymą registruoti UAB juridinių asmenų registre ir 2009-08-06 UAB „vienintelio akcininko sprendimą, pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu jis organizavo tikro dokumento suklastojimą, žinomai suklastoto dokumento panaudojimą ir žinomai netikro dokumento panaudojimą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d.

Nors kaltinamasis V. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažįsta, tačiau išanalizavus visą baudžiamosios bylos medžiagą darytina išvada, kad tokia kaltinamojo pozicija neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismui abejonių kelia tas faktas, kad V. Ž. ir A. J. Registro centre buvo tą pačią dieną, pusės valandos skirtumu - V. Ž. 2009-08-06 12.28 val., o 2009-08-06 13.14 val. į Registro centrą kreipiasi jau pats kaltinamasis A. J. prašydamas įregistruoti pakeitimus ir su jo kaip vienintelio akcininko sprendimu atleisti direktorių R. S. iš užimamų UAB direktoriaus pareigų ir paskiriant jį – A. J. eiti direktoriaus pareigas. Be to, pats V. Ž. pripažino, kad matė kaip A. J. pasirašinėjo Registro centre dokumentus. Atsižvelgtina į tai, kad abejotini ir kaltinamojo V. Ž. argumentai, kad A. J. asmenybė parduodant įmonę jam nekėlė jokių abejonių, kadangi teigė, jog UAB pardavimo metu jis nebuvo toks ligotas kaip dabar, atrodė normalus. Toks kaltinamojo V. Ž. argumentas teismo neįtikino, kadangi, teismo vertinimu, parduodant įmonę bei vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais pardavėjas būdamas pakankamai apdairus bei rūpestingas privalo pasidomėti pirkėjo asmenybe, jo finansine padėti ir t.t. Akivaizdu, kad tiek R. S., tiek V. Ž. žinojo, kad kaltinamasis A. J. gyvena (duomenys neskelbtini) ir už nedidelį mokestį pasiūlė jam pasirašyti ant jiems reikalingų dokumentų – taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str., kadangi buvo žinoma, kad pastarasis iš jo atstovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) neįsigyja ir neįsigys UAB akcijų, o tokiu apgaulės būdu tiesiog norėjo išvengti skolų apmokėjimo.

Atsižvelgtina į tai, kad tiek A. J., tiek V. Ž. apklausiami apie nusikaltimų aplinkybes įvardija ir tai, kad buvo vienas asmuo, kuris vyko kartu į Registro centrą – V., tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo nustatytas, pats V. Ž. žino tik jo vardą, jokių kitų duomenų apie V. jis nepateikė. Iš V. Ž. parodymų matyti, kad įmonę jis nutarė parduoti būtent V., o tas į Registrų centrą atvažiavo su A. J. Akcentavo ir tai, kad finansinius dokumentus taip pat atvežė V. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abejonių kelia tai, kad sutartus pinigus už akcijas (11000 Lt) sumokėjo tariamas V., tačiau vienasmeniu akcijų savininkus vis dėl to tapo ne jis, o Alytaus globos namų auklėtinis A. J. Tokia kaltinamųjų pozicija teismui kelia pagrįstų abejonių, manytina, kad čia tik gynybinė pozicija, kadangi surinktos medžiagos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent V. Ž. paruošė suklastotus dokumentus ir pateikė juos pasirašyti A. J.. Be to, kaltinamojo V. Ž. parodymai apie V. dalyvavimą nusikaltimuose prieštarauja kaltinamojo A. J. parodymams, kadangi A. J. nurodė, kad V. Ž. nėra matęs, o tik V., tačiau V. Ž. jau nurodė, kad dokumentų perdavimo procese dalyvavo jis ir V., todėl tokie parodymai vertintini kritiškai.

Be to, V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos A. T. senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikalstam veikų finansų sistemai“ baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 222, 223) nuostatomis baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. kyla už šių veikų padarymą : 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, struktūrą.

Apskaitos dokumentų sunaikinimas – tai toks fizinis, cheminis, elektromagnetinis dokumento poveikis, kai neįmanoma atkurti jo turinio.

Apskaitos dokumentų sugadinimas – tai veiksmai, kuriais sunaikinama dalis buhalterinės apskaitos dokumentų.

LR BK 222 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis. Kaltininkas apgaulingai tvarkydamas teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpdamas, sunaikindamas ar sugadindamas apskaitos dokumentus supranta, kad veikia neteisėtai, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir to nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia tam atsirasti. Šio nusikaltimo atveju kaltininkas gali veikti tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Išanalizavus visą baudžiamosios bylos medžiagą, galima pagrįstai teigti, kad kaltinamasis V. Ž. nupirkęs iš kaltinamojo R. S. įmonę tapo atsakingu už dokumentų išsaugojimą ir juos turėjo perduoti direktoriui, tačiau to jis nepadarė, nes kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu A. J. įmonės dokumentų iš V. Ž. negavo. Be to, V. Ž. paslėpė UAB(duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB(duomenys neskelbtini) 2009 metų ir tame tarpe laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ra struktūros. Šios aplinkybės neginčijamai nustatytos rašytine specialisto išvada, specialistės paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo bei teisiamųjų posėdžių metu bei kita bylos medžiaga.

Tokiu būdu, aukščiau išvardintų ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtų aplinkybių visumą visiškai paneigia atsitiktinumo galimybę bei tik patvirtina, jog kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o kaltinamieji neigia arba iš dalies neigia savo kaltę, bandydami išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamųjų asmenybes.

K. R. S. padarė devynias nusikalstamas veikas (LR BK 183 str. 1 d. 6 nusikalstamos veikos, LR BK 186 str. 1 d. dvi nusikalstamos veikos ir LR BK 223 str. 1 d.). Visos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai nesukėlė sunkių pasekmių. Kaltinamasis R. S. praeityje neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 10, b.l. 8-9). Į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 10, b.l. 108). R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi legalų darbą bei pastovų pajamų šaltinį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo nuomone, yra pagrindas sutikti su prokurorės siūloma bausme bei paskirti R. S. vieną iš alternatyvių bausmių - baudą, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam šią bausimės rūšį.

Kaltinamasis A. J. yra padaręs dvi nusikalstamas veikas (LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d.). Nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis A. J. praeityje teistas 6 kartus, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracinėmis nuobaudomis. Į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Kaltinamasis A. J. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. J. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena Alytaus nakvynės namuose, neturi pastovaus darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus kaltinamojo A. J. asmenybę, teismas vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam vieną iš alternatyvių bausmių – areštą.

K. V. Ž. yra padaręs tris nusikalstamas veikas (LR BK 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., LR BK 300 str. 1 d., LR BK 222 str. 1 d.). Dvi nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų ir viena prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d., 4 d.), nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. V. Ž. praeityje yra teistas 3 kartus, tačiau visi teistumai buvo po šių nusikalstamų veikų padarymo, baustas administracinėmis nuobaudomis. Į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. K. V. Ž. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. Ž. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi pastovų darbą bei legalų pragyvenimo šaltinį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo nuomone, yra pagrindas sutikti su prokurorės siūloma bausme bei paskirti V. Ž. vieną iš alternatyvių bausmių - baudą, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam šią bausimės rūšį.

Dėl civilinių ieškinių.

Asmuo dėl nusikalstamos veikos padarymo patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veiksmus atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Kaltas asmuo privalo atlyginti padarytą žalą.

(duomenys neskelbtini) Šioje baudžiamojoje byloje BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius UAB įgaliotas atstovas E. S. yra pareiškęs 16058,97 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 52-53).

Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad BUAB (duomenys neskelbtini) yra išrašiusi UAB (duomenys neskelbtini) dvi PVM sąskaitas - faktūras už suteiktas transporto paslaugas į trečiąsias šalis: 7941,44 Lt bei 8117,53 Lt, kurios taip ir liko neapmokėtos.

Esant šioms aplinkybėms, galima pagristai teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo E. S. civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas bylos medžiaga, todėl visiškai tenkintinas. Esant šioms aplinkybėms, iš R. S., kaip iš asmens, kuris apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, priteistina aukščiau nurodyta suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendė:

R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. (6 nusikalstamos veikos), LR BK 186 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), LR BK 223 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-07-27 nusikalstamos veikos - 30 MGL, t.y. 3900 Lt (1129,51 Eur) dydžio bauda,pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-07-29 nusikalstamos veikos - 30 MGL, t.y. 3900 Lt (1129,51 Eur) dydžio bauda,pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-08-04 nusikalstamos veikos - 30 MGL, t.y. 3900 Lt (1129,51 Eur) dydžio bauda,pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-08-05 nusikalstamos veikos, pasisavinant turtą AB „Swedbank“ bankomate - 30 MGL, t.y. 3900 LT (1129,51 Eur) dydžio bauda,pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-08-05 nusikalstamos veikos, pasisavinant turtą SEB banke - 30 MGL, t.y. 3900 LT (1129,51 Eur) dydžio bauda,pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl 2009-08-06 nusikalstamos veikos - 40 MGL, t.y. 5200 Lt (1506 Eur) dydžio bauda,pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. dėl 2009-06-29 UAB „Transtrado“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TR 0002796 - 25 MGL, t.y. 3250 Lt (941 Eur) bauda,pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. dėl 2009-06-29 UAB „Transtrado“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija TR 0002813 - 25 MGL, t.y. 3250 Lt (941 Eur) bauda,pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. - 25 MGL, t.y. 3250 Lt (941 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti R. S. galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL, t.y. 9100 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) (2635,54 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. – 30 (trisdešimt) parų arešto,pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. – 40 ( keturiasdešimt) parų arešto,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti A. J. galutinę subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., keičiant vieną suėmimo dieną į vieną arešto parą, A. J. įskaityti jo suėmimo laiką nuo 2013-12-11 iki 2014-01-08.

V.Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. , 24 str. 4 d., LR BK 300 str. 1 d., LR BK 222 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. – 40 MGL, t.y. 5200 Lt (1506 Eur) bauda,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. – 45 MGL, t.y. 5850 Lt (1694 Eur) bauda,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. - 50 MGL, t.y. 6500 lt (1882,53 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti V. Ž. galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL, t.y. 9100 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) (2635,54 Eur) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės V. Ž. neskirti.

Išaiškinti nuteistiesiems, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš R. S. (R. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini), į.k. 186191365, naudai 16058,97 (šešiolika tūkstančių penkiasdešimt aštuonis litus 97 ct) (4651 Eur).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.