- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-712-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- J. B.
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- J. B., IĮ „Elisiejus“
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-712-755/2017
Teisėja Edita Masiukienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00229-2016-2
2017 m. spalio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. individualios įmonės (toliau -IĮ) „Elisiejus“ atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1049-1056/2017, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-358-1000/2016 pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovei J. B. IĮ „Elisiejus“ atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-358-1000/2016 pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovei J. B. IĮ „Elisiejus“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Pareiškimą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutartimi pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje atmestas. Teismas nustatė, kad pareiškėja nurodė, jog po sprendimo byloje priėmimo jai tapo žinoma, jog byloje liudijęs S. K., ieškovės K. Š. paprašytas melagingai liudijo ieškovės naudai, kai nurodė, jog įvykio metu ji buvo blaivi, o J. B. netinkamai elgėsi jos atžvilgiu – plūdosi, spyrė, išvarė ją iš parduotuvės. Nurodė, kad pateikė teismui S. K. 2017-05-17 ir 2017-06-20 paaiškinimus, patvirtintus notaro biure, kuriuose S. K. pripažįsta bylos nagrinėjimo metu davęs teismui tikrovės neatitinkančius parodymus, paaiškina, kad K. Š. tą dieną buvo išgėrusi, o parduotuvės savininkas jos atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad S. K. byloje galėjo liudyti melagingai, patvirtina tai, jog vėliau S. K., būdamas policijos įspėtas už žinomai melagingą pranešimą, jį (J. B.) melagingai įskundė ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-69577-16, kaltindamas sužalojus S. K.. Teismas konstatavo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-05-13 sprendimas priimtas įvertinus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, ne vien tik remiantis liudytojo S. K. parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojos S. A. parodymai. Nurodė, kad, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, o atsakovas nepateikė objektyvių, neginčijamų įrodymų, jog K. Š. šiurkščiai pažeidė darbo drausmę – t. y. darbe buvo neblaivi. Teismas nesutiko su pareiškėjos nuomone, kad liudytojo S. K. notaro biure pateiktas paaiškinimas dėl savo byloje duotų parodymų atsisakymo duoda pagrindą manyti esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, kurios nebuvo ištirtos bylos nagrinėjimo metu ir turi esminės reikšmės priimto 2016-05-13 sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Įvertinus byloje esančius duomenis, jų turinį, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu IĮ „Elisiejus“ savininkas J. B. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutartį panaikinti, atnaujinti procesą Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-358-1000/2016 ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliantas teigia, kad teismas padarė klaidą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normų taikymo. Teigia, kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jis pateikė įrodymus ne tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet ir nurodė netinkamą galiojusio Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatų taikymą.Nesutinka su teismo sprendimu atmesti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi jis pateikė duomenis dėl K. Š. neblaivumo darbe. Nurodo, kad civilinę bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad apeliantas byloje neįrodė paties neblaivumo fakto, tačiau dabar jis pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius buvus K. Š. neblaivią ir paneigiančius liudytojų S. K., S. A. ir pačios K. Š. parodymus, jog ji darbe buvo blaivi. Dėl paminėto apeliantas teigia, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-05-13 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino S. K. parodymus, kuriuos jis davė notarų biure, būdamas supažindintas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Teigia, kad S. K. duoti parodymai CPK 192 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka turėjo būti vertinamos ir paneigti CPK nustatyta tvarka. Teismas nenurodė, kodėl nevertina S. K. parodymų, kodėl naujai pateikti duomenys neturi įtakos 2016-05-13 teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Teigia, kad teismas, išnagrinėjęs jo prašymą rašytinio proceso tvarka, neatskleidė bylos esmės ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje skundžiamas pirmosios instancijos teismo atsisakymas atnaujinti procesą Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-358-1000/2016.
Dėl skundo nagrinėjimo formos
Pareiškėja J. B. IĮ „Elisiejus“ prašo jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirojo skundo nagrinėjimui taikomos apeliacinio skundo nagrinėjamos normos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teismas sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir atskirasis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Apeliantės paaiškinimai teismo posėdyje nepakeistų atskirajame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, todėl teismas netenkina apeliantės prašymo dėl jos skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad, priešingai atskirojo skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantės teisių, jos prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, kadangi pagrįstai vertino, kad pats prašymas yra pakankamai motyvuotas, pateikti visi pareiškimo išsprendimui reikalingi duomenys.
Dėl skundo esmės
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis ); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.Apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal jį procesas gali būti atnaujinamas esant šioms sąlygoms – jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Įvertinęs byloje esančius duomenis, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos J. B. IĮ „Elisiejus“ prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje atmetė pagrįstai, kadangi, remiantis apibendrinta teismų praktika, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kuriuos nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-05-13 sprendimas priimtas įvertinus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, o ne vien tik remiantis liudytojo S. K. parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojos S. A. parodymai. Byloje nėra nustatyta, o atsakovas nepateikė objektyvių, neginčijamų įrodymų, jog ieškovė K. Š. šiurkščiai pažeidė darbo drausmę – darbe buvo neblaivi.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išnagrinėtoje ir prašomoje atnaujinti civilinėje byloje esminė ginčo aplinkybė yra ta, ar ieškovė K. Š. padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. ar 2016-01-21 ieškovė darbe buvo neblaivi. Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nurodė, jog įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicininės išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). Darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, jog teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas G. M. nurodė, kad nuvykus į ieškovės namus ji atrodė visiškai blaivi, bendravo rišliai, alkoholio kvapo nesijautė; liudytojai S. A., S. K. nurodė, kad K. Š. neatrodė neblaivi. Konstatavo, jog neginčijamų įrodymų, kad K. Š. darbe buvo neblaivi ir jai pagrįstai yra taikyta drausminė nuobauda, teismui nebuvo pateikta, nes darbuotojos neblaivumo faktas esant darbe nenustatytas.Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog liudytojo S. K. parodymai nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios sprendimas buvo priimtas ne apeliantės naudai, o priešingai, teismas įvertino tiek liudytojų ir šalių paaiškinimus, tiek rašytinius dokumentus, t. y. įrodymų visumą ir pagal tai darė išvadas, laikydamas, kad atsakovė neįrodė ieškovę buvus darbe neblaivią ir dėl to, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra.Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad S. K. paneigė J. B. elgusis su ieškove įžūliai, išvarius iš darbo vietos, apstumdžius ir pan., niekaip neįrodo, jog ieškovė darbo metu buvo neblaivi. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju reikšminga tik tai, ar įrodyta ,jog 2016-01-21 ieškovė darbe buvo neblaivi. Nors liudytojas teigia, jog ji buvo neblaivi, tačiau toks jo paaiškinimas nėra esminis, kuris gali pakeisti sprendimo esmę, tuo labiau, kad neaišku, kuo remdamasis jis padarė tokią išvadą, kai nurodė buvęs tik užėjęs į parduotuvę.S. K. rašytiniu paaiškinimu liko nepaneigti liudytojos S. A., policijos pareigūnų, kurie neįžvelgė pastebimo neblaivumo požymių, parodymai. Nagrinėjamu atveju kartu svarbu ir tai, jog atleidimas pripažintas neteisėtu ir dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros nesilaikymo, kam S. K. paaiškinimai iš viso neturi teisinės reikšmės.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai teigia apie skundžiamos nutarties nemotyvavimą, nes pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsakė į pagrindinius pareiškimo dėl proceso atnaujinimo klausimus, todėl priėmė procesinį sprendimą. Pažymėtina, jog konkrečių viešojo intereso požymių skunde nėra nurodyta, jų šiuo atveju ir nekonstatuojama. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirajį skundą atmesti, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-06-29 nutartį palikti nepakeistą.