- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- 1-115-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41189-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-115-1150/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41189-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7. (S)
2025 m. vasario 20 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z. (R. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. Z. neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis, 2024 m. spalio 20 d. apie 18:02 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),– būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija).
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Patvirtino, kad kaltinamajame akte nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 20 d., apie 18.00 val., jis kartu su žmona važiavo iš Vilniaus į Trakus, ties posūkiu į Lentvarį (senu kelia) prieš jį išvažiavo automobilis „Seat“, valstybinis, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo pavojingai manevruoti, mėtytis į šonus. Atvažiavęs iki Trakų prie kapinių apie pavojingai manevruojantį automobilį pranešė pagalbos telefonu. Tas automobilis atvažiavo iki žiedo prie stoties, pasuko link turgelio, apvažiavo ratą, po to vėl įvažiavo į žiedą, pasuko link Aukštadvario ir staigiai užsuko prie kebabinės ir netoli kebabinės sustojo. Kai sustojo liko sėdėti automobilyje kol atvažiavo pareigūnai. Iki kol atvažiavo pareigūnai jis iš akiračio vyriškio kuris vairavo automobilį paleidęs nebuvo, visą laiką jį matė. Jis iki pareigūnų atvykimo nieko negėrė ir nevalgė (b. l. 47).
4.2. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra adresu Trakai, (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio salono skyrių, alkoholinių gėrimų taros nestebima (b. l. 13–14).
4.3. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 20 d. apie 18.02 val. gautas pranešimas, kad pranešėjas adresu ties (duomenys neskelbtini) Trakuose mato galimai neblaivų vairuotoją, kuris vairuoja automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą pranešėjas patikslino, kad automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) Trakų mieste. Atvykus nurodytu adresu prie automobilio vairo rastas sėdintis kaltinamasis. Policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad kaltinamojo iškvėptame ore pirmu pūtimu yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija, antru pūtimu 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 4).
4.4. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą kaltinamojo būklę nustatyta, jog kaltinamasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), negali (b. l. 29).
4.5. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įraše girdėti kaip liudytojos informuoja, jog važiuoja paskui neblaivų vairuotoją (b. l. 22–23).
4.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų „Body camera“ įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnui priėjus prie kaltinamojo ir paklausus ką pastarasis veikia, kaltinamasis nerišliai atsako: „Miegu“. Tęsiantis pokalbiui, kaltinamasis policijos pareigūnui nurodo, jog alkoholį vartojo prieš dvi valandas (b. l. 25–27).
4.7. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra liudytojo darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis vairuoja automobilį būdamas neblaivus. Vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis važiuoja dideliu greičiu, sukdamas į kairę pusę sukelia avarinę situaciją (b. l. 50–51).
4.8. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis (b. l. 43).
4.9. Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos teismas nustatė, kad automobilio „Seat Alhambra“, gamybos periodas 2004-2010 m. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 2 970 Eur (b. l. 44).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. Z. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.
7. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių teismas nustatė, jog įvykio metu kaltinamajam buvo nustatytas neblaivumas; neblaivumo nustatymo akto duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, liudytojo parodymai bei apžiūros protokolų duomenys.
8. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti transporto priemonę nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
9. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
10. Pripažinus kaltinamąjį R. Z. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
12. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos J. Z. laidavimą.
13. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).
14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.
15. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
16. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).
17. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų R. Z. baudžiamojoje byloje:
17.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.
17.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:
17.2.1. Laiduotoja J. Z. yra kaltinamojo sutuoktinė. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra viena iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais.
17.2.2. Laiduotoja J. Z. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini).
17.2.3. Teisiamojo posėdžio metu J. Z. nurodė, kad po įvykio kalbėjo su sutuoktiniu, jam tai buvo pamoka. Kadangi (duomenys neskelbtini), mano, kad tinkamai ir aiškiai galės paaiškinti kaltinamajam alkoholio žalą bei pasekmes sveikatai, todėl mano, kad ji kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl J. Z. paaiškinimų.
17.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad J. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąjį siejantis ryšis, bendravimas neabejotinai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiškai vertino kaltinamojo padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamuoju, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokuroro užduotus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 95–97).
17.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygota jam gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta.
17.5. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieškinys byloje nepateiktas, proceso išlaidų dėl transporto priemonės nutempimo, nėra, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.
17.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis neteistas (b. l. 95–97). Kaltinamasis administracine tvarka baustas tik kartą už greičio viršijimą, nuobauda sumokėta (b. l. 98). Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta spontaniškai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymą nėra linkęs.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, R. Z. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. Z. laidavimą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertino savo veiksmus ir suprato veikos pavojingumą, be to, charakterizuojamas teigiamai, laiduotojos gaunamos pajamos nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs.
20. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Prokuroras prašo skirti 1 metų laidavimo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, į veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą terminą – 1 metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
21. Visgi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorui siūlant kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, teismas dėl to pasisako atskirai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
22. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
23. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus; 2) konfiskuoti transporto priemonę „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
24. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo 1 iki 5 metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
25. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino, jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.
26. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į prieš tai esančias aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis savo kaltės neginčijo nuo pradžių, teisiamas pirmą kartą, kaltinamajam specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skiriamas 2 metų terminui, t. y. mažesniam laikui nei numatytas sankcijoje vidurkis. Pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 20 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).
27. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad toks terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei.
28. Kaltinamasis pateikė prašymą sumažinti specialiosios teisės terminą, įrengiant jo automobilyje antialkoholinį variklio užraktą. Teismas pažymi, kad trumpinti specialiosios teisės terminą minėtu pagrindu nėra galimybės. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi tai administracinio poveikio priemonė, kuri taikoma už administracinių nusižengimų padarymą. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas ir tokios baudžiamojo poveikio priemonės baudžiamasis įstatymas nenumato. Todėl kaltinamojo prašymas netenkinamas.
29. Prokuroras kaltinamajam taip pat siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja prašo nekonfiskuoti transporto priemonės, kadangi tai vienintelis automobilis šeimoje. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriuos tenka vežti į ugdymo įstaigas ir būrelius. Laiduotoja turi teisę vairuoti automobilį, tad tiek vaikus į ugdymo įstaigas, tiek kaltinamąjį į darbą, galėtų nuvežti ji.
31. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
32. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).
33. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, kad atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba, kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).
34. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019, 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020).
35. Transporto priemonė „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso kaltinamajam, kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste pažymėtina, jog tiek kaltinamasis, tiek kaltinamojo sutuoktinė parodė, kad transporto priemonė yra vienintelė šeimoje, šias aplinkybes kaltinamasi patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Svarbu yra ir tai, jog kaltinamojo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kurių ugdymo įstaiga yra maždaug už 14 km. nuo namų, tad transporto priemonė reikalinga siekiant patenkinti ne tik šeimos poreikius, bet taip pat užtikrinti ir vaikų lankymąsi ugdymo įstaigose, gydymo įstaigoje ir kt. Be to, kaltinamasis nurodė, kad nuvykti į darbo vietą jam padės sutuoktinė, esant šiai aplinkybei tikėtina, jog tokiu būdu kaltinamasis nepraras darbo ir toliau gaus pajamas.
36. Atsižvelgiant į 35 punkte nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta sąlyga – transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti, kadangi kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, tikėtina, jog praradęs specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones – kaltinamasis nesinaudos automobiliu, o transporto priemonę valdys kaltinamojo sutuoktinė. Tokiu būdu bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai, o tuo pačiu kaltinamasis turės didesnę galimybę išsaugoti darbą bei didesnes pajamas. Tad esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią piniginę vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis).
37. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
38. Konfiskuotino turto piniginė vertė nustatoma kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
39. Nagrinėjamu atveju, į bylą pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM yra 2 970 Eur. Tuo tarpu pagal kaltinamojo pateiktą 2024 m. gegužės 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, matyti, jog kaltinamasis šią transporto priemonę įsigijo už 550 Eur.
40. Pažymėtina, jog pirkimo-pardavimo sutartis nėra tinkamas įrodymas daikto vertei nustatyti. Daikto kaina, kuri nustatoma pirkimo-pardavimo sutartyje, sutarties sudarymo metu tenkina abi sutarties šalis, tačiau dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai, daikto techninė būklė, pirkėjo ir pardavėjo subjektyvūs norai, finansinė padėtis, siekis greitai nusipirkti ar parduoti ir kt. Toks vertinimas, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio vertė nelaikytina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma, formuojamas ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-178-574/2021; 1A-418-898/2022;)
41. Tad esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms bei nurodytai teismų praktikai, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė atitinkanti piniginę vertę yra 2 970 Eur.
42. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 78–91) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.
43. Kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. spalio 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, R. Z. (R. Z.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos J. Z. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. Z. (R. Z.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2024 m. spalio 20 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. Z. (R. Z.) išieškoti, transporto priemonės „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 970 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) valstybės naudai.
R. Z. (R. Z.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą, bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. Z. (R. Z.) paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2024 m. spalio 22 d. nutarimu R. Z. (R. Z.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo įvykdymo dienos.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Z. (R. Z.) ir laiduotojai J. Z., kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.