Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ūkio projektai“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo ir J. K. priešieškinį UAB „Ūkio projektai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo J. K. 6 383,69 EUR pagrindinę skolą, 274,50 EUR delspinigius ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014-04-29 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. UKP-14,04,29/1, kuria rangovas, t. y. UAB „Ūkio projektai“, įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis pagal užsakovo pateiktą užduotį savo jėgomis, medžiagomis, priemonėmis, įrengimais ir rizika atlikti siloso tranšėjos rekonstrukcijos darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui priėmimo–perdavimo aktu. Sutartimi šalys nustatė apmokėjimo tvarką – 30 proc. avansinis mokėjimas mokamas pasirašius sutartį nuo galutinės sutarties kainos; 60 proc. mokama darbų metu nuo sutarties kainos po atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo; likusi dalis mokama po atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo per 20 d. Sutarties šalys susitarė, kad užsakovas, neįvykdęs šioje sutartyje numatytų apmokėjimo įsipareigojimų iki nustatyto termino, privalo mokėti rangovui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Vėliau tarp šalių pasirašytas papildomas susitarimas prie Statybos rangos sutarties, kuriuo Statybos rangos sutarties terminas buvo pratęstas nuo 2014-07-02 iki 2014-07-30. Sutartį atsakovas vykdė netinkamai nuo pat jos pasirašymo momento. Ieškovė 2014-05-15 atliko ir atliktų darbų aktu atsakovui perdavė darbų už 20 000,00 Lt sumą, atsakovas darbus priėmė, atliktų darbų aktą pasirašė be išlygų, pretenzijų nepareiškė. Ieškovė 2014-05-29 atliko ir atliktų darbų aktu atsakovui perdavė darbų už 66 279,02 Lt sumą, atsakovas darbus priėmė, atliktų darbų aktą pasirašė, pretenzijų nepareiškė. Ieškovė 2014-06-13 atliko ir atliktų darbų aktu atsakovui perdavė darbų už 41 879,60 Lt sumą, atsakovas darbus priėmė, atliktų darbų aktą pasirašė, pretenzijų nepareiškė. Ieškovė 2014-06-17 atliko ir atliktų darbų aktu atsakovui perdavė likusius pagal sutartį darbus, kurių vertė 29 662,02 Lt, atsakovas atliktų darbų akto nepasirašė, tačiau pretenzijų nepareiškė. Iš viso ieškovė, vykdydama sutartį, atliko darbų už 157 820,33 Lt, darbus perdavė atsakovui, atsakovas pretenzijų nepareiškė, atsisakymo priimti darbus priežasčių nenurodė, bet už atliktus darbus iki galo nesumokėjo, likdamas skolingas ieškovei 6 383,69 EUR.Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės tiesiogines išlaidas – 27 850,36 EUR nebaigtiems statybos darbams ir defektams ištaisyti, 8 344,42 EUR atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis už darbus, technikos nuomą ir medžiagas, netiesiogines išlaidas – 18 887,61 EUR negautos ES paramos siloso tranšėjos statybos objekto išlaidoms iš dalies padengti, 4 936,46 EUR delspinigių, 1 371,24 EUR banko palūkanų, iš viso 61 390,10 EUR, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tinkamai neatliko ir neperdavė jam visų darbų, nurodytų statybos rangos sutartyje, t. y. neįvykdė darbų iki galutinio rangos sutartyje nustatyto termino – 2014-07-02, nes jokių susitarimų dėl termino nukėlimo jis su ieškove nėra pasirašęs, darbus atliko nekokybiškai, nepašalino jo nurodytų trūkumų, pažeidė šalių sutartas darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas, todėl jis negalėjo įvertinti teisės aktuose nurodytų darbų fakto, kiekių, kokybės ir kainos. Ieškovė pažeidė savo pareigas pagal statybos rangos sutartį, todėl atsako be kaltės, o jos neteisėti veiksmai yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, kurios taikymui egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos. Ieškovė vienašališkai be jokio teisinio pagrindo nutraukė 2014-04-29 sudarytą statybos rangos sutartį, tinkamai bei visa apimtimi neįvykdžiusi šiam objektui teisės aktuose ir sutartyje keliamų darbo saugos, aplinkosaugos ir kokybės reikalavimų ir neatlikusi juose numatytų privalomai atlikti statybos rangos darbų siloso tranšėjai pastatyti: laiku neparengta ir neperduota jam statybos objekto dokumentacija – techninis projektas, konstrukcinės dalies darbo projektas, statybos ir montavimo darbų aktai, statybos žurnalas; neatsiskaityta su trečiaisiais asmenimis už pagal sutartį atliktus darbus ir medžiagas; neištaisyti žodžiu ir raštu nurodyti statybos defektai; laiku iki sutartyje nustatyto termino pabaigos – 2014-07-02 neužbaigtas ir jam neperduotas statybos objektas, kas sukėlė didelių nepatogumų ruošiant pašarus ūkininko ūkyje laikomiems galvijams, kartu sukliudė jam pasinaudoti ES teikiama parama ir gauti dalinę kompensaciją siloso tranšėjai įrengti bei sugrąžinti šiam tikslui paimtos banko paskolos dalį. Bendra atsakovui ieškovės neteisėtais veiksmais padaryta žala (tiesioginiai nuostoliai) yra: 27 850,36 EUR nebaigtiems statybos darbams atlikti ir defektams ištaisyti ir 8 344,42 EUR atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis už darbus, technikos nuomą ir medžiagas, 4 936,46 EUR delspinigiai už laiku neperduotą objektą už laikotarpį nuo 2014-07-02 iki 2015-02-03, 1 371,24 EUR banko palūkanos už paimtą paskolą objekto rekonstrukcijai nuo 2014-05-01 iki 2015-02-03 (9 mėn.). Dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo paaiškino, kad siloso tranšėjos statybos darbams kompensuoti atsakovas parengė ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – NMA) pateikė projektą ES paramai gauti. 2014-03-10 tarp jo ir NMA buvo sudaryta paramos sutartis, pagal kurią pripažinus jo patirtas išlaidas tinkamomis, numatyta dalinė ES parama, taip pat ir 50 proc. kompensacija siloso tranšėjai įrengti. ES parama jam turėjo būti skirta 2014 m. pabaigoje, jei jis iki 2014-12-31 NMA būtų pateikęs dokumentus dėl siloso tranšėjos rekonstrukcijos pagal 2014-04-29 statybos rangos sutartį. Dėl ieškovės kaltės buvo priverstas pakeisti jo ir NMA 2014-03-10 paramos sutartį ir pasirašyti 2014-11-07 susitarimą dėl minėtos sutarties pakeitimo, kuriuo jam buvo leista Paramos sutartyje numatytų I ir II etapo darbų atlikimą sukeisti, todėl I etapo – siloso tranšėjos įrengimo darbų atlikimo ir mokėjimo prašymo pateikimo data buvo nukelta iš 2014-12-31 į 2015-06-30, mainais reikalaujant atlikti Paramos sutarties II etapo darbus – įsigyti žemės ūkio techniką anksčiau – iki 2014-12-31. Minėtai technikai įsigyti jis buvo priverstas imti banko paskolą. Todėl jis negalėjo pasinaudoti ES teikiama parama bei grąžinti dalies paskolos bankui, atitinkamai patyrė netiesioginius nuostolius – negavo ES paramos lėšų –18 887,61 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-10-21 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš J. K. UAB „Ūkio projektai“ naudai 6 383,69 EUR skolos, 274,50 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2015-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200 EUR žyminio mokesčio, 2 400 EUR už ekspertizės atlikimą, 3 103 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 3,13 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš 2014-10-27 skolų suderinimo akto matyti, kad ieškovė yra atlikusi darbų už 157 520,66 Lt, o atsakovas yra sumokėjęs 135 779,02 Lt. Atsakovas iš esmės ginčija ieškovės ieškinio reikalavimą dėl to, kad darbus rangovas atliko nekokybiškai, būtina šalinti defektus, be to, padarė ne visus darbus. Dėl statybos užbaigimo darbų. Šalys, pakeisdamos sutarties sąlygas, sutarė, jog apsauginę tvorelę (apsauginius plieno turėklus) įsirengs užsakovas. Šiuo momentu ši sąlyga yra galiojanti, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui reikalauti, kad šį darbą atliktų ieškovė. Statybos darbų mastas numatytas sutarties 1.1 p. Atraminio pylimo įrengimo, šlaitų apsėjimo žolėmis, statybinio laužo išvežimo šalys sutartyje atskirai neaptarė, tačiau iš sutarties 3.2.8 p. turinio galima spręsti, jog užsakovas savo jėgomis turėjo organizuoti baigto statyti statinio statybos užbaigimo procedūras. Tokią išvadą galima daryti dar ir dėl to, kad statybos darbų metu užsakovas daug darbų įsipareigojo atlikti ir atliko savo jėgomis: užvežė žvyro, pervežė gruntą objekto vietoje, nuomojosi teleskopinį krautuvą. Įvairiais būdais atsiskaitinėjo su trečiaisiais asmenimis. Iš viso, atsakovo teigimu, jis atliko darbų už 21 054 Lt arba 6 097,66 EUR. Atsakovo aiškinimas, kad rangovas privalėjo laikytis Pašarų ir kraiko sandėlių technologinio projektavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-402, kurių 17 punktas nustato, kad silosinės konstrukcijos turi būti nelaidžios skysčiams ir siloso sultims; turi turėti nuolydžių, kanalų ir talpyklų sistemų silosavimo metu ištekėjusioms sultims surinkti; 27 punkte nurodoma, kad silosinės sienelių viršuje turi būti įrengta 1 m aukščio apsauginė tvorelė, iš dalies pagrįstas. Tačiau nedraudžiama šalims atskirai susitarti, jog vieną ar kitą darbą atliks užsakovas savo jėgomis. Dėl latakų neįrengimo galima manyti, kad tai yra darbo trūkumas, nes šių įrenginių pastatymas tiesiogiai susijęs su pagrindo įrengimu. Dėl defektų taisymo. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog atsisakė sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą už darbus dėl rangovo padarytų defektų. 2014-09-05 jo rašytoje pretenzijoje ieškovei minimi kiti klausimai, apie konkrečius defektus, kuriuos reikia šalinti, neužsimenama. Kad atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl nekokybiškų darbų ir faktiškai priėmė statybos darbus, patvirtina tas faktas, jog netrukus po statybos pabaigimo tranšėją jis pradėjo eksploatuoti. Pretenzijas rangovui pradėjo reikšti tik po ieškovės kreipimosi į teismą. Šalys sutartyje aptarė defektų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo tvarką. 6.14 p. rangovas statybos darbams suteikė 5 m., o paslėptiems darbams – 10 m. garantinį terminą. Garantinio laikotarpio metu rangovas įsipareigojo neatlygintinai pašalinti visus dėl jo kaltės atsiradusius trūkumus. Garantinio laikotarpio metu išaiškėję defektai fiksuojami atskiru šalių aktu. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, iki šio momento toks aktas nėra surašytas. atsakovas neįrodė, kad darbus, kuriuos, jo manymu, turėjo atlikti rangovas, privalo atlikti ieškovė. Dėl defektų ištaisymo. Turi būti pateikta pretenzija dėl konkrečių trūkumų, sudarytas aktas ir, rangovui pripažinus trūkumus, pastarajam turi būti sudaryta galimybė savo lėšomis trūkumus ištaisyti. Dėl 8 344,42 EUR priteisimo už neatsiskaitymą su trečiaisiais asmenimis už rangos sutartyje numatytus darbus. Tretieji asmenys šiuo atveju – atsakovas. Jis prašo priteisti 5 800 Lt už užvežtą žvyrą. Nepagrįstas prašymas, nes sutartyje jis įsipareigojo neatlygintinai tiekti žvyrą pagrindams (sutarties 3.2.6. p.). Dėl grunto pervežimo, teleskopinio krautuvo nuomos, apmokėjimo už darbą, dėl kitų paslaugų atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog pagal sutartį šiuos darbus turėjo padaryti rangovas. Ieškovė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad pagal sąmatą rangovo įsipareigojimas yra įrengti posluoksnius grindims mechanizuotai ir šio darbo kaina yra 2 504,11 Lt. Akivaizdu, kad šalių susitarimas buvo toks, jog rangovas tik išlygins ir sutankins žvyrą. Visa kita įsipareigojo padaryti užsakovas. Atsakovas neįrodė, kad jis patyrė 18 887,61 EUR nuostolių dėl negautos ES paramos siloso tranšėjos statybos objekto išlaidoms iš dalies padengti ir kad ieškovė turi šiuos nuostolius padengti. Minėta, kad atsakovas pats savo veiksmais sukūrė tokią situaciją, kai faktiškai užbaigus statybos darbus, nebuvo įforminta statybos pabaiga. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog dėl susidariusios situacijos su paraiška ES paramai atsakovui gauti yra ieškovės kaltė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-10-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo jas aiškinančios teismų praktikos, netyrė ir nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – specialisto 2015-02-12 R. M. atliktų statybos darbų defektų apžiūros akto, UAB „Baltų būstas“ teismo statybos techninės ekspertizės akto, 2016-08-04 UAB „Iraža“ eksperto išvados, antstolio Aleksandro Selezniovo 2016-04-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, taip pat neįvertino eksperto R. M. bei liudytojų parodymų, kitų atsakovo pateiktų įrodymų ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rangos sutarties keitimo faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, turėjo vadovautis sutarties tekstu, kurį su ieškiniu pateikė ieškovė taip apibrėždama reikalavimo pagrindą bei ieškinio apimtis. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į atsakovo bei jo atstovės paaiškinimus, jog tekstas buvo suklastotas, o atsakovo parašas gautas apgaule, vadovavosi vėlesniu į bylą pateiktu sutarties tekstu, kur tiek darbų, tiek atsakovo įsipareigojimų kaina numatyta didžiausia. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino darbų priėmimo–perdavimo aktų vienašališko pasirašymo aplinkybių, nors, pagal formuojamą teismų praktiką, privalo nustatyti ir įvertinti priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti darbus. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos motyvuotai atsakyti į visus esminius atsakovo argumentus, nepagrįstai išanalizavo tik dalį įrodymų, sprendimas iš esmės nemotyvuotas, kas sudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Netinkamai taikytos materialinės teisės normos, kadangi nebuvo atliktas rangos darbų ir rangovo veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie argumentai:Nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė rašytinių įrodymų. Nors sprendime tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau akivaizdu, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi UAB „Baltų būstas“ teismo statybos techninės ekspertizės išvada. Apeliantas ginčija teismo nustatytas aplinkybes, jog 2014-04-29 tarp ieškovės UAB „Ūkio projektai“ ir atsakovo J. K. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. UKP-14,04,29/1, vėliau ji buvo pakeista, t. y. (ta pačia data) buvo pasirašytos dar dvi, šiek tiek sąlygas pakoreguojančios sutartys. Apeliantas teigia, kad sutartis buvo pasirašyta panaudojus apgaulę prieš atsakovą. Visų pirma, teismo posėdyje asmeniškai duodamas paaiškinimus apeliantas pripažino, kad sutartį, pagal kurią teismas priteisė skolą, pasirašė asmeniškai neverčiamas. Atsakovas nors ir reiškė priešieškinį šioje byloje, tačiau paties sandorio ar atskirų jo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl apelianto motyvai dėl suklydimo ar apgaulės atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini išimtinai kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti prievolės.Apeliantas nurodo, kad ieškovė neužbaigė darbų – neįrengė siloso tranšėjos apsauginės plieninės tvorelės ant tranšėjos skiriamųjų sienų, nepadarė agresyvių vandenų surinkimo šulinio ir latakų skysčiams surinkti. Su tokia pozicija nesutinka, šių darbų ieškovė nebuvo sutarusi su atsakovu atlikti. Be to, ir vėliau parengtame techniniame projekte nebuvo numatytas latakų skysčiams surinkti įrengimas.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl neva neištaisytų darbų defektų. Tačiau, kaip reikia pažymėti, defektų buvimo faktą privalo įrodyti užsakovas. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė teismas, apeliantas neįrodė defektų fakto. Apelianto nurodytų defektų buvimo faktą paneigė UAB ,,Baltų būstas“ atlikta ekspertizė.Jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių apeliantas būtų nespėjęs pateikti mokėjimo prašymo NMA iki 2014-12-31, neatliko. Priešingai, būtent paties apelianto neveikimas, t. y. konkursas buvo paskelbtas net neturint statybą leidžiančio dokumento, techninio projekto bei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo dėl statinio rekonstrukcijos, sąlygojo tai, kad apeliantas nustatytu terminu nepateikė mokėjimo prašymo NMA.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus pagal rangos sutartį priteisimo bei rangos sutarties tinkamo vykdymo, atliktų darbų trūkumų.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-29 tarp šalių sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. UKP-14,04,29/1, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis pagal atsakovo pateiktą užduotį savo jėgomis, medžiagomis, priemonėmis, įrengimais ir rizika atlikti rezervuaro projektavimo ir statybos darbus: aikštelės pagrindų paruošimas (440 kv. m); sienos paduko įrengimas (80 m); G/B sienos (H 3.15 nuo paduko); grindys (440 kv. m), ir perduoti darbų rezultatą užsakovui priėmimo–perdavimo aktu sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Šioje sutartyje numatyta sutarties kaina – 145 720,66 Lt (42 203,62 EUR). Numatyta darbų pradžia ne vėliau kaip 2014-05-06, pabaiga – 2014-07-02. Sutartimi šalys nustatė apmokėjimo tvarką – 30 proc. avansinis mokėjimas mokamas pasirašius sutartį nuo galutinės sutarties kainos su PVM; 60 proc. mokama darbų metu po atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo nuo sutarties kainos su PVM; 20 proc. po galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo nuo galutinės sutarties kainos su PVM per 20 d. Sutarties šalys susitarė, kad užsakovas, neįvykdęs šioje sutartyje numatytų apmokėjimo įsipareigojimų iki nustatyto termino, privalo mokėti rangovui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo nesumokėtos rangovui sumos dalies. Į bylą taip pat yra pateikta tą pačią dieną tarp šalių sudaryta Statybos rangos sutartis dėl tų pačių darbų atlikimo, kurios sąlygos pakeistos. Nustatyta, kad rangovas atlieka tokius statybos rekonstrukcijos darbus: aikštelės pagrindų paruošimas; sienos paduko įrengimas (80 m); G/B sienos (H 3.15 nuo paduko); betoninės grindys ir siūlės (plotis 14 m, ilgis 40 m); sutarties kaina – 157 820,66 Lt (45 708,02 EUR); įrašytas papildomas 3.2.10 punktas, kuris numato, kad užsakovas įsipareigoja pastatyti apsauginę tvorelę savo jėgomis; pakeista darbų pabaigos data – 2014-07-30 (6.1 punktas); pakeistas atsiskaitymo procentų dydis (6.2.3 puntas); pakoreguotas sutarties 3.2.6 punktas, kuriame papildomai įrašyta sąlyga, jog užsakovas įsipareigoja neatlygintinai tiekti ir žvyrą pagrindams.Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6 383,69 EUR skolą, 274,50 EUR delspinigius už atliktus darbus. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti tiesiogines išlaidas – 27 850,36 EUR nebaigtiems statybos darbams ir defektams ištaisyti, 8 344,42 EUR atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis už darbus, technikos nuomą ir medžiagas, netiesiogines išlaidas – 18 887,61 EUR negautos ES paramos siloso tranšėjos statybos objekto išlaidoms iš dalies padengti, 4 936,46 EUR delspinigius, 1 371,24 EUR banko palūkanas, iš viso 61 390,10 EUR.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, o priešieškinį atmetė.Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo jas aiškinančios teismų praktikos, netyrė ir nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, ekspertų paaiškinimų bei liudytojų parodymų, nepagrįstai išanalizavo tik dalį įrodymų. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš byloje esančių įrodymų bei šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė įrodinėjo, jog darbai pagal 2014-04-29 statybos rangos sutartį atlikti laiku ir tinkamai, tačiau atsakovė iki galo už atliktus darbus neatsiskaitė. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu bei teikdamas priešieškinį įrodinėjo, jog ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tinkamai neatliko ir neperdavė atsakovui visų darbų, nurodytų rangos sutartyje, darbus atliko nekokybiškai, nepašalino darbų trūkumų. Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovės atlikti darbai turi trūkumų. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog darbai atlikti kokybiškai, atsižvelgė į tai, kad 2014-09-05 atsakovo pretenzijoje apie atliktų darbų defektus nebuvo užsiminta, atsakovas siloso tranšėją pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai rodo, kad darbus atsakovas faktiškai priėmė. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad sutarties 6.14 punkte numatyta tvarka, kuria vadovaujantis šalinami garantiniu laikotarpiu išaiškėję trūkumai, tačiau aktas, kuriame būtų fiksuoti trūkumai, nėra sudarytas, kaip tai numatyta sutarties 6.15 punkte. Tačiau atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės atlikti darbai neturi trūkumų, neįvertinęs ir neištyręs įrodymų, susijusių su šalių rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybe. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas siekdamas įrodyti atliktų darbų trūkumus teikė į bylą R. M. 2015-02-12 atliktų statybos darbų defektų apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad betono dangoje prasidėjęs negrįžtamas dangos konstrukcijos irimo procesas, technologinės deformacinės siūlės įrengtos netinkamai, betono dangoje neįrengti latakai agresyviam vandeniui surinkti. Atliktų darbų trūkumams nustatyti teismas paskyrė siloso tranšėjos teismo statybos techninę ekspertizę, kurios išvadose nurodyta, jog 2015-02-12 R. M. atliktų statybos darbų defektų apžiūros akte nurodyti trūkumai neegzistuoja, ieškovės atlikti statybos darbai trūkumų neturi. Atsakovas darbų trūkumams pagrįsti pateikė eksperto J. R. 2016-08-24 eksperto išvadą, kurios 7 punkte nustatyta, kad siloso tranšėjos sienos ir dugnas supleišėję neleistino pločio plyšiais; dugno plokštės storis, kuris, pagal pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, yra 10 cm, yra nepakankamas; armatūros apsauginiai betono sluoksniai tiek grindų plokštėje, tiek ir sienose yra nepakankami; sienų betono stipris yra nepakankamas. Ekspertas padarė išvadą, kad siloso tranšėjos konstrukcijos netenkina tokio tipo statinio konstrukcijų projektavimą reglamentuojančių teisės aktų STR 2.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ ir ŽŪ TPT 06.:2011 „Pašarų ir kraiko sandėlių projektavimo taisyklės“ reikalavimų. Siloso tranšėjoje užfiksuoti konstrukciniai defektai sąlygoja tai, kad netenkinamas Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytas esminis statinio reikalavimas STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Konstrukcijos yra pasiekusios tinkamumo ribinį būvį, jos turi būti remontuojamos pagal nustatyta tvarka parengtą projektą. UAB „Baltų būstas“ atliktos ekspertizės išvados yra nepagrįstos ir neteisingos, neatitinka ekspertizės metu užfiksuotų faktinių duomenų. Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausti ekspertas R. M. bei liudytojai J. R., R. M.. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo minėtos teismo paskirtos ekspertizės išvadų bei eksperto J. R. ekspertizės akto išvadų Nr. 16-08/03, kurios yra priešingos viena kitai, nepašalino prieštaravimų tarp šių išvadų, nevertino R. M. 2015-02-12 atlikto statybos darbų defektų apžiūros akto ir dėl šių įrodymų skundžiamame sprendime nepasisakė. Taip pat neįvertinti eksperto paaiškinimai bei liudytojų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, apie atliktų darbų kokybę, mastą siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės atlikti darbai yra kokybiški, tačiau spręsdamas dėl ieškovės atliktų darbų masto, dėl latakų siloso tranšėjoje įrengimo padarė išvadą, kad minėtų latakų neįrengimas yra ieškovės darbo trūkumas.Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje pateikti keli tos pačios 2014-04-29 tarp šalių sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. UKP-14,04,29/1 egzemplioriai. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog sprendžiant dėl šalių pareikštų reikalavimų vadovaujamasi statybos rangos sutarties tekstu, kuriame tiek darbų kaina, tiek atsakovo įsipareigojimai numatyti didžiausios apimties. Apelianto vertinimu, turėtų būti vadovaujamasi tuo sutarties tekstu, kuris pateiktas su ieškovės ieškiniu. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad teismas spręsdamas šalių ginčą vadovavosi sutarties egzemplioriumi, kuriame darbų kaina numatyta 157 820,66 Lt (45 708,02 EUR). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad rangos sutarties pakeistų sąlygų teismo tvarka neginčija, taip pat neginčija, jog visi sutarčių egzemplioriai pasirašyti pateis atsakovo. Tačiau matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino abiejų sutarčių sudarymo aplinkybių, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant atskleisti bylos esmę, būtina nustatyti ir išsiaiškinti abiejų sutarčių sudarymo aplinkybes, kadangi šios aplinkybės teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl šalių ginčo dėl darbų masto, prisiimtos atsakomybės, darbų kainos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tik įvertinus visus byloje esančius įrodymus, pašalinus prieštaravimus tarp jų galima spręsti dėl ieškinio reikalavimo priteisti likusią nesumokėtą sumą už atliktus darbus bei priešieškinio reikalavimų dėl nuostolių už nebaigtus statybos darbus bei defektų ištaisymą pagrįstumo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vertino aplinkybes ir įrodymus, susijusius tik su ieškovės reikalavimais, tačiau neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl ieškovės atliktų statybos rangos sutartimi sutartų darbų masto, trūkumų, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ko pasėkoje neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir įvertinus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.