Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2476-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
2S-2476-413/2012
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00656-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
R. T., G. S., R. P.
Trečiasis asmuo
Kauno
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2476-413/2012;Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00656-2012-9;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Jorūnė Pukinskienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.13; 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. L2-815-359/2012 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovėms R. T., G. S., R. P. su trečiuoju asmeniu Kauno 6-ojo notarų biuro notare Jolanta Ruliene dėl nuostolių atlyginimo ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. S. 600 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartį Nr. 5362, sudarytą tarp atsakovių G. S. ir R. T. bei R. P. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkio pastato, pastato-daržinės, pastato-ūkinio pastato, pastato-viralinės, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją - grąžinti dovanotą turtą G. S. nuosavybėn, priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 65-68).

Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovių R. T. ir R. P. vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių įgijimo pagrindą – 2011 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartį Nr. 5632, - ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino (1 t. b. l. 134-135).

Šalies argumentai

Atsakovės R. T. ir R. P. pateikė teismui atskiruosius skundus, kuriais prašė panaikinti 2012 m. rugpjūčio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas netgi tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimo dėl 2011 m. birželio 6 d. dovanojimo sandorio, kuriuo atsakovės įgijo nuosavybės teisę į areštuotus pastatus, nuginčijimo, be to, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė R. P. papildomai nurodė, kad ne visas 2012 m. rugpjūčio 14 d. teismo nutartimi areštuotas turtas jos yra įgytas ieškovo ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu, 1/3 dalį teismo nutartyje išvardinto turto atsakovė R. P. įgijo paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu, šis turtas nėra ginčo pagal pareikštą ieškinį dalykas, todėl negalėjo būti teismo areštuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patenkino atsakovių R. P. ir R. T. atskiruosius skundus ir pats panaikino 2012 m. rugpjūčio 14 d. savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto R. P. ir R. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams, esantiems (duomenys neskelbtini) - žemės sklypui ir statiniams.

Teismas nurodė, kad ieškovas pagrindinį reikalavimą reiškia atsakovei G. S., iš kurios reikalauja 600 000 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas taip pat nustatė, kad tarp ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. yra kilęs ginčas dėl šalis siejančios žalos (nuostolių) atlyginimo prievolės egzistavimo, kur ieškovas siekia įrodyti turįs teisę į 600 000 Lt nuostolių atlyginimą. Konstatavęs, kad ieškovas nepateikė pakankamų duomenų, pagrindžiančių patį reikalavimą ir jo dydį, o taip pat nesant duomenų, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovės G. S. turimo turto nepakaktų šio reikalavimo patenkinimui, teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo areštuoti R. P. ir R. T. nekilnojamąjį turtą, kurį jos įgijo iš G. S. ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu. Be to, teismas pažymėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teismas nepagrįstai areštavo 1/3 dalį nutartyje išvardinto R. P. priklausančio nekilnojamojo turto, kurią ji yra įgijusi ne ginčijamos dovanojimo sutarties, o kitu pagrindu, kuris nėra byloje ginčo dalyku.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo D. G. atstovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (2 t. b. l. 34-36). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimo. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje tik siekia įrodyti turįs teisę į 600 000 Lt nuostolius ir byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 600 000 Lt nuostolių priteisimo iš G. S., jos turimo turto nepakaktų šio reikalavimo patenkinimui. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai šiame bylos etape įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės. Skolininko mokumo klausimas yra viena iš aplinkybių, kuri turi būti įrodinėjama sprendžiant klausimą dėl sandorio nuginčijimo actio Paulina pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovės G. S. turtui jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo paliktos galioti Kauno apygardos teismo nutartimi. Taigi teismas jau preliminariai įvertino, kad palankus ieškovui teismo sprendimas dėl 600 000 Lt sumos gali būti priimtas. Teismas privalėjo tik preliminariai įvertinti, ar esant priteistai 600 000 Lt sumai yra preliminariai galimas ieškovui palankus teismo sprendimas dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo CK 6.66 str., 1.87 str. pagrindais. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovės G. S. turtas 600 000 Lt sumai. Identifikuojant šį turtą pas antstolį Jonaitį atsakovės G. S. vardu registruoto turto pagal dvejus turto apyrašus rasta ir areštuota už 23 500 Lt sumą. Teismui turto arešto apyrašai buvo pateikti, todėl teismas privalėjo juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kartu su atskiruoju skundu pateikiami išrašai iš nekilnojamojo turto registro, patvirtinantys, kad atsakovės vardu šiai dienai yra registruoti 4 žemės sklypai, kurių bendra rinkos vertė yra 23 500 Lt. Daugiau turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškovo 600 000 Lt kreditorinį reikalavimą, atsakovė neturi. Todėl ieškovas mano, kad jau šioje bylos stadijoje pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių preliminarų jo reikalavimų pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertinimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad esant 2012 m. birželio 11 d. teismo nutartimi uždėtam areštui R. S. turtui, nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip žinia, atsakovės G. S. turto realiai rasta už 23 500 Lt, t. y. jo yra 25 kartais mažiau, nei ieškovo reiškiamas reikalavimas. Be to, ieškovas ginčija sudarytą sandorį, kurio pagrindu atsakovė G. S., iškilus ginčui su ieškovu, neatlygintinai perleido jos vardu registruotą turtą atsakovėms R. P. ir R. T.. Atsakovė ir toliau gyvena šiame turte ir tai yra vienintelė jos gyvenamoji patalpa, todėl byloje keliamas klausimas dėl tokio sandorio tariamumo. Tarp ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama ir kita civilinė byla Nr. 2-356-840/2012, kurioje buvo apklaustos liudytojomis tiek R. P., tiek ir R. T.. Abi atsakovės patvirtino aplinkybes, kad G. S. ir toliau gyvena dovanotame name, kad nebuvo jokios būtinybės jo dovanoti. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad esant neatlygintiniam sandoriui, turtas pagal actio Pauliana ieškinį gali būti išreikalautas neatsižvelgiant į įgijėjo sąžiningumą. Kadangi atsakovės G. S. turimo turto akivaizdžiai neužtenka ieškovo nuostoliams atlyginti, į tai, kad turto perleidimo atsakovėms laikotarpis sutampa su ginčų atsiradimo laikotarpiu tarp ieškovo ir G. S., darytina išvada, kad turtą atsakovė G. S. perleido nesąžiningai, siekdama išvengti žalos atlyginimo ieškovui. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės R. P. ir R. T. gali nekliudomai disponuoti joms neteisėtai perleistu turtu, turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko kils restitucijos ir sąžiningo įgijėjo problema, taigi sprendimą grąžinti turtą G. S. realiai bus negalima įvykdyti, arba pasunkės tokio teismo sprendimo įvykdymo galimybės. Todėl akivaizdu, kad byloje buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės prašo jį atmesti (2 t., b. l. 71-74). Nurodo, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o nesprendė ieškinio iš esmės. Ieškovas nepagrindė reikalingumo taikyti byloje papildomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas priėmė pagrįstą nutartį. Be to, ieškovo reikalavimus pilnai užtikrina 2012 m. birželio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nekilnojamojo turto mastas, įvertinus jo vertę rinkos kainomis, yra daugiau nei pakankamas. Tai akivaizdu iš byloje pateiktos preliminarios sutarties, kuria du iš G. S. priklausiusių sklypų ieškovas ketino parduoti už 1 200 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl papildomo ieškinio reikalavimo, reiškiamo actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu, užtikrinimo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia,

kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).

Bylos duomenimis, ieškovas prašo priteisti iš G. S. 600 000 Lt nuostolių atlyginimo ir ginčija 2011 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartį Nr. 5362, sudarytą tarp G. S. (dovanotojos) ir R. T. bei R. P. (apdovanotojų) dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkio pastato, pastato-daržinės, pastato-ūkinio pastato, pastato-viralinės, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo bei prašo taikyti restituciją ir grąžinti dovanotą turtą G. S. nuosavybėn (1 t. b. l. 65-68).

Kaip matyti, antrasis ieškinio reikalavimas, kurio įvykdymo užtikrinimo klausimas sprendžiamas šioje byloje, grindžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Kaip žinia, actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs reiškiamo reikalavimo pagrįstumą ir nustatęs, kad neegzistuoja viena actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, konkrečiai - ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes jo reikalavimo teisė į 600 000 Lt nuostolių atlyginimą yra dar neišnagrinėtos civilinės bylos ginčo objektas, pagrįstai atsisakė tokį ieškinio reikalavimą užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino preliminarų ieškinio pagrįstumo klausimą ir neatsižvelgė į atsakovės G. S. areštuotų daiktų (žemės sklypų) nedidelę vertę. Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys nesudaro pagrindo ieškinį preliminariai vertinti kaip tikėtinai pagrįstą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1386-840/2011 jau yra įgijęs nuosavybę į žemės sklypus, kuriuos G. S. 2009 m. vasario 19 d. preliminaria sutartimi buvo įsipareigojusi parduoti ieškovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ieškovo įrašą preliminarioje 2009 m. vasario 19 d. sutartyje, ieškovas patvirtino, jog 150 000 Lt sumą, kurią jis sumokėjo atsakovei už žemės sklypus, jis gavo iš D. S., kuris ir turėjo tapti šių žemės sklypų savininku (1 t. b. l. 105-108), tačiau atsiradusius 600 000 Lt nuostolius ieškovas kildina jau iš kitos preliminarios sutarties, kurios pagrindu šiuos žemės sklypus jis įsipareigojo parduoti visai kitam asmeniui, t. y. R. S. (1 t. b. l. 84). Taigi, aptariamu atveju akivaizdu, kad žemės sklypų, esančių toje pačioje kadastrinėje vietovėje, reali (rinkos) vertė neatitinka viešuosiuose registruose, kuriais remiasi apeliantas, nurodytos vertės, be to, kyla klausimas, kodėl ieškovas pažeidė savo įsipareigojimą perduoti žemės sklypus, kuriuos jis įsigijo iš atsakovės, D. S.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nei ieškinio, nei jo dydžio preliminaraus pagrįstumo klausimas nėra aiškus.

Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 145 straipsnio punktas, 337 straipsnio 1 dalies punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas