Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. G. ir jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovei G. S. ir jos atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei bei trečiajam asmeniui notarei G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinius atsakovei G. S. ir trečiajam asmeniui notarei G. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininko 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi abu šie ieškovo D. G. ieškiniai atsakovei G. S. ir trečiajam asmeniui notarei G. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo nagrinėjami vienoje civilinėje byloje (t. 1, b.l. 131-132).

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

- pagal Kauno apskrities 2006 m. spalio 2 d. išvadą Nr. 6180 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintai nuosavybėn“ (t. 1, b.l. 11, t. 2, b.l. 27-28, t. 3, b.l. 53) atsakovė G. S. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į K. J. nuosavybės teisėmis valdytą turtą (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje, ? 3,26 ha žemės (iš viso: 5695,00 Lt);

- atsakovė G. S. 2009 m. vasario 19 d. ieškovui D. G. išduotą įgaliojimą, patvirtintą notarės – trečiojo asmens G. K. (notarinio registro Nr. G-704), panaikino – 2011 m. birželio 27 d. pareiškimas, pasirašytas atsakovės G. S. bei patvirtintas notaro – trečiojo asmens G. K. (notarinio registro Nr. G-2311) (t. 1, b.l. 75-76, t. 2, b.l. 68-69). Šis atsakovės pareiškimas ieškovui buvo įteiktas 2011 m. birželio 30 d., ką patvirtina notarės – trečiojo asmens G. K. 2011 liepos 18 d. liudijimas (notarinio registro Nr. G-2438) bei įteikimo pranešimo nuorašas (t. 1, b.l. 78, t. 2, b.l. 70);

- tretysis asmuo – notarė G. K. 2012 m. kovo 22 raštu Nr. 65 informavo atsakovės atstovę advokatę Aušrą Veselovaitę, jog neturi duomenų apie tai, kad yra/ buvo pasirašyti 2009 m. vasario 19 d Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtintos preliminarios sutarties, reg. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), papildomi susitarimai ar/ ir priedai prie sutarties, priėmimo-perdavimo aktai, pakvitavimai ar pareiškimai dėl piniginių lėšų pagal šią sutartį sumokėjimo fakto patvirtinimo (t. 3, b.l. 19, 25);

- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 6S-71 (t. 1, b.l. 14-18, t. 2, b.l. 36-37) atkūrė atsakovei G. S. nuosavybės teises į K. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ? 3,26 ha žemės (5695,00 Lt vertės), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 2,44 ha (5704,00 Lt vertės) miškų ūkio paskirties žemės sklypus: 1,60 ha miško sklypą Nr. 148-1 (3601,00 Lt vertės); 0,31 ha miško sklypą Nr. 148-4 (621,00 Lt vertės), esančius (duomenys neskelbtini); 0,12 ha miško sklypą Nr. 148-2 (247,00 Lt vertės), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,41 ha miško sklypą, Nr. 148-3 (1235,00,00 Lt vertės), esantį (duomenys neskelbtini);

- pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2011 m. spalio 5 d. išrašus (t. 1, b.l. 14-15, t. 2, b.l. 32-35) 1,600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso atsakovei G. S. pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 6S-71. Nuosavybės teisės įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2011 m. spalio 4 d.;

- pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. vasario 9 ir 13 d. išrašus (t. 1, b.l. 60-61, t. 2, b.l. 16-19) 1,600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso ieškovui D. G. pagal apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1386-840/2011, t.y. pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1386-840/2011 (t. 1, b.l. 46-48), kuris Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi panaikintas, atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės (t. 1, b.l. 117-119). Nuosavybės teisės įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012 m. sausio 27 d.;

- pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2011 m. lapkričio 28 d., 2012 m. vasario 9 d., kovo 7 ir 29 d., balandžio 10 d. išrašus (t. 2, b.l. 12-15, 50-53, 82-85, 90-91, 101-104) daiktinės teisės į 0,3100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 0,1200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, naudotojas – atsakovė G. S. pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 6S-71. Nuosavybės teisės įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2011 m. lapkričio 8 d.;

- 2007 m. kovo 28 d. sutartis: būsimas pardavėjas G. S. pasiūlė būsimam pirkėjui UAB „Permita“ pirkti tris žemės sklypus: 0,52 ha, 1,18 ha ir 0,3 ha, kadastrinis Nr. 4950/00066 (neįskaitoma), esančius (duomenys neskelbtini) už 150000,00 Lt. Šalys sutarė, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarys, kai bus visiškai sutvarkyti nuosavybės dokumentai. D. G. perduoda būsimam pardavėjui avansą – 8000,00 Lt. Atsakovė G. S. patvirtino, kad nurodytą pinigų sumą gavo. Šalys taip pat sutarė, kad, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties dėl būsimo pardavėjo kaltės, jis grąžina avansą bei sumoka trijų avansų dydžio baudą. Būsimam pirkėjui atsisakius pirkti, jo sumokėti pinigai lieka būsimam pardavėjui;

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 2 d. dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiai rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. 2009 m. vasario 19 d. notarine forma sudarytos preliminariosios sutarties, reg. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), teisinio vertinimo, t.y. tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir jų sudaryto sandorio kvalifikavimo. Dar tiksliau – dėl teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo pirkimą-pardavimą ir preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, taikymo.

Šalių santykius sudarant sutartį sąlygiškai galima išskirti į dvi dalis: iki sutarties ir po sutarties sudarymo. Ikisutartinė stadija apima tiek derybas, tiek ir preliminariąją sutartį. Derybų metu šalys dar tik derasi dėl būsimos sutarties sąlygų; šalių nesaisto sutartinė prievolė, o jų elgesiui taikomi reikalavimai grindžiami bendros pareigos elgtis sąžiningai maksima. Šalių santykius šioje stadijoje reglamentuoja tiek bendrosios teisės normos (pvz., Lietuvos Respublikos CK 6.163 ir 6.164 str.), tiek atskiroms sutarčių rūšims taikomos specialiosios normos (pvz., Lietuvos Respublikos CK 6.353 str. ir kt.). Ikisutartinėje stadijoje šalys gali sudaryti preliminarią sutartį, kuri teisės teorijoje ir teismų praktikoje paprastai dar vadinama organizacine sutartimi.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties bruožai yra: šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį; šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties esminių sąlygų; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; preliminarioji sutartis turi būti įforminta rašytine forma.

Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, pripažintinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.

Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės (esamo ar būsimo daikto, turtinių teisių ir t. t.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties objektas – turtinė vertybė (daiktas, daiktinės teisės, būsimasis daiktas) – visuomet egzistuoja.

Sudariusios preliminariąją sutartį šalys negali reikalauti jos įvykdymo natūra, nes prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys jos nesudaro per sutartyje nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 5 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kyla ginčas, kokia sutartis buvo sudaryta (preliminarioji ar pagrindinė, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje), lemiamą reikšmę turi sutartį sudariusių šalių valia, tikrieji ketinimai, atlikti veiksmai, atliktų veiksmų tikslai ir pan. Jeigu ikisutartiniame dokumente šalys sutaria dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė pagrindinę sutartį, nors tas dokumentas šalių pavadintas preliminariąja sutartimi.

Teisines situacijas, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos CK 6.165 str., reikia skirti nuo tų teisinių situacijų, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. ir 6.309 str.

Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Lietuvos Respublikos CK 6.309 str. nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Pažymėtina, kad tiek bendroji Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui-pardavimui, taikoma Lietuvos Respublikos CK 6.309 str. įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo-pardavimo sutarties elementai (Lietuvos Respublikos CK 6.305 str.). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties elementą (Lietuvos Respublikos CK 6.159 str., 6.309 str. 3 d., 6.393 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 1 d.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus (šalių ir trečiojo asmens bei liudytojų paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus), atmeta atsakovės G. S. teiginius, kad ji jokios sutarties su ieškovu D. G. dėl ginčo žemės sklypų nepasirašė, kad jokio įgaliojimo ieškovui D. G. dėl ginčo žemės sklypų ji neišdavė, kad jei ji ką nors ir pasirašė, tai jai nebuvo žinoma ir suprantama, ką ji pasirašė, kad visi teismui pateikti sandoriai įmanoma buvo sudaryti apgaulės būdu, turint tikslą užvaldyti jos didelės vertės turtą, nes: teismui pateikti ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. 2009 m. vasario 19 d. sudaryta preliminarioji sutartis (t. 1, b.l. 9-10, t. 2, b.l. 23-26, t. 3, b.l. 51-52, 59-62, notarinio registro Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) ir 2009 m. vasario 19 d. atsakovės G. S. ieškovui D. G. išduotas įgaliojimas (t. 1, b.l. 12, t. 2, b.l. 29-30, t. 3, b.l. 56, notarinio registro Nr. G-704) yra notarinės formos; šie atsakovės sandoriai nėra ir nebuvo teismo pripažinti negaliojančiais įstatymo nustatyta tvarka, tokių reikalavimų atsakovė nepateikė teismui ir šioje byloje paduodama priešieškinį; teismui nebuvo pateikti jokie prejudicinę galią šioje byloje turintys rašytiniai įrodymai. Priešingai, pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes (šalių ir trečiojo asmens bei liudytojų paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus): atsakovė G. S. iki teisme nagrinėjamų aplinkybių, t.y. iki 2009 m. vasario 19 d. sandorių, turėjo su ieškovu D. G. ir kitų sandorių dėl kitų žemės sklypų, į kuriuos jai taip pat buvo atkurtos nuosavybės teisės; jokių ginčų tarp šalių dėl ankstesnių sandorių dėl žemės sklypų nebuvo, šalys viena kitai pretenzijų neturėjo ir neturi, su atsakove ieškovas visiškai atsiskaitė; visus ankstesnius teisinius reikalus šalys taip pat tvarkė notarine forma, asmeniškai; atsakovė G. S. ir ieškovas D. G. tarėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypus, šių žemės sklypų perkėlimo į geresnę vietą, šių sklypų pirkimą-pardavimą; atsakovė G. S. 2009 m. vasario 19 d. ieškovui D. G. išduotą įgaliojimą panaikino – 2011 m. birželio 27 d. pareiškimu, patvirtintu notaro (t. 1, b.l. 75-76, t. 2, b.l. 68-69, notarinio registr. Nr. G-2311), atvykusi pas notarą asmeniškai; darytina išvada, kad atsakovė G. S. žinojo, kokius notarinės formos sandorius ji sudarė 2009 m. vasario 19 d. ir suprato jų esmę bei teisines pasekmes.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus (šalių ir trečiojo asmens bei liudytojų paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus), taip pat atmeta atsakovės G. S. teiginius, kad ji iš ieškovo D. G. už ginčo žemės sklypus negavo visų pinigų ? 150000,00 Lt, kad ji iš ieškovo gavo tik 28000,00 Lt (8000,00 Lt ir 20000,00 Lt), po apsilankymo pas notarą, o pas notarą ieškovas jai 142000,00 Lt nedavė, notaras meluoja, 2009 m. vasario 19 d. preliminarios sutarties sąlyga, kad ieškovas su ja visiškai atsiskaitė, yra neteisinga, nes: atsakovės G. S. pinigų ? 150000,00 Lt, gavimo faktą įrodo notarine forma 2009 m. vasario 19 d. sudarytos preliminarios sutarties (t. 1, b.l. 9-10, t. 2, b.l. 23-26, t. 3, b.l. 51-52, 59-62, notarinio registro Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)) 2.2 p. nuostatos ? atsakovė G. S. (pardavėja) tvirtina ir garantuoja, kad visą pinigų sumą, t.y. 150000,00 Lt, gavo prieš pasirašant sutartį; ši preliminarioji sutartis/ sutarties 2.2 p. nėra ir nebuvo teismo pripažinti negaliojančiais įstatymo nustatyta tvarka, tokių reikalavimų atsakovė nepateikė teismui ir šioje byloje paduodama priešieškinį. Teismui nebuvo pateikti jokie prejudicinę galią šioje byloje turintys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, notarine forma patvirtinta 2009 m. vasario 19 d. preliminarioji sutartis turi didesnę įrodomąją galią ir joje konstatuoti faktai negali būti nuginčyti atsakovės kviestų ir bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais.

Nors ieškovas D. G. teigia, kad 2009 m. vasario 19 d. jis su atsakove vis tik sudarė ne preliminariąją ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkimo-pardavimo sutartį, nes: jis norėjo įsigyti parduodamus žemės sklypus, o atsakovė – juos parduoti ir gauti atlygį už juos; jis įsigijo aiškiai apibrėžtus ir identifikuotus žemės sklypus, t.y. pagal Kauno apskrities 2006 m. spalio 2 d. išvadą Nr. 6180; jis atsakovei sumokėjo visą ginčo žemės sklypų kainą, teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus (šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus), daro išvadą, kad ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. 2009 m. vasario 19 d. sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes:

- iš sutarties turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą sutartį – pirkimo-pardavimo, iš anksto šalių aptartomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 1 d.), nes pagal 2009 m. vasario 19 d. sudarytą sutartį atsakovė G. S. (pardavėja), atkūrus nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje, pagal Kauno apskrities 2006 m. spalio 2 d. išvadą Nr. 6180 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintai nuosavybėn“, įsipareigoja parduoti, o ieškovas D. G. (pirkėjas) įsipareigoja nupirkti pagal šios sutarties sąlygas grąžintus žemės sklypus ar jų dalis (toliau – sklypas), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje, už 150000,00 Lt (sutarties 1.1 ir 2.1 p.). Jeigu Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo pardavėjai bus atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį sklypo, pirkėjas turi teisę nupirkti tik sklypo dalį. Šios sutarties 4.2 p. nurodyta, jog šios sutarties priedu ir neatskiriama dalimi yra Kauno apskrities 2006 m. spalio 2 d. išvada Nr. 6180 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintai nuosavybėn“. Sutarties šalys įsipareigojo nekeisti sklypo pirkimo-pardavimo kainos ir kitų sutartimi sulygtų esminių sklypo pirkimo-pardavimo sąlygų (sutarties 4.3 p.). Pasirašant sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, šalys kartu pasirašo ir sklypo perdavimo-priėmimo aktą (sutarties 4.4 p.). Sutarties 2.2 p. nurodyta, jog, sudarius sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovo atsakovei sumokėti pinigai ? 150000,00 Lt, bus įskaičiuota į šios sutarties 2.1 p. nurodytą sklypo pardavimo kainą. Kadangi pirkėjas sumokėjo pardavėjai visą sklypo pardavimo kainą, sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną pardavėja papildomai jokių mokėjimų atlikti neturi (sutarties mokėjimų atlikti neturi (sutarties 2.3 p.);

- sutartis sudaryta rašytine forma (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 2 d.) ir joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 3 d.). Pagal šalių 2009 m. vasario 19 d. sudarytos sutarties 2.4 p. sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ir notarine forma patvirtinta per 2 mėnesius nuo Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypą priėmimo. Iki tos dienos pardavėja turi paruošti visus sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai būtinus sudaryti dokumentus, taip pat gauti visus reikiamus sutikimus ir/ ar leidimus. 2009 m. vasario 19 d. atsakovė G. S. išdavė ieškovui D. G. įgaliojimą (t. 1, b.l. 12, t. 2, b.l. 29-30, t. 3, b.l. 56) jos vardu tvarkyti žemės grąžinimo arba jos vertės atlyginimo reikalus pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. išvadą Nr. 6180, perkelti grąžinamą žemę savo nuožiūra, atstovauti dėl šių žemės sklypų padalijimo į atskirus žemės sklypus, dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo ir t.t., taip naudoti, valdyti ir disponuoti, t.y. sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius: parduoti, mainyti, duoti neatlygintinai naudotis, nuomoti, už jų aptartą kainą. Nuosavybės teisės atsakovei G. S. į ginčo žemės sklypus buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 6S-71 (t. 1, b.l. 14-18, t. 2, b.l. 36-37). Tokiu būdu pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011 m. lapkričio 2 d., tačiau iki šiol ji nesudaryta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 5 d., jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pažymėtina, kad termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, nustatymas patvirtina šalių valią pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ateityje;

- žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos ir pirkimo-pardavimo objektas, kuris pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas. Pagal nagrinėjamo sandorio sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo 30 str. redakciją bet kurios rūšies žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas arba schema, kur nurodoma sklypo ribos (gretimybės), dislokacija, dydis ir kiti duomenys. Ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. 2009 m. vasario 19 d. sutarties sudarymo metu dar nebuvo: atsakovei atkurtos nuosavybės teisės, t.y. tuo metu atsakovė neturėjo daiktinių teisių į ginčo žemės sklypus ir negalėjo jų perduoti; nebuvo suformuoti ginčo žemės sklypai, t.y. nebuvo žinomi juos identifikuojantys duomenys: vieta, dydis, ribos, gretimybės, nebuvo jų planų ar schemų, taip pat ginčo žemės sklypai nebuvo įregistruoti nekilnojamųjų daiktų viešajame registre, ? nebuvo žemės sandorio objekto, civilinėje apyvartoje esančio daikto ar daiktų. Ginčo žemės sklypai viešajame registre įregistruoti tik Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 6S-71. Ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą, kad ginčo šalys sudarė preliminariąją, o ne pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nes nurodytos sutarties sudarymo metu tokia žemės pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta.

Be to, tai, kad ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. 2009 m. vasario 19 d. sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti trečiojo asmens notarės G. K. bei pačių šalių paaiškinimai – šalys ketino ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, derėjosi dėl pagrindinės sutarties sąlygų, o būtent – dėl kainos, ir po 2009 m. vasario 19 d sudarytos sutarties.

Visos šios teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. 2009 m. vasario 19 d. sudaryta sutartis nėra pirkimo-pardavimo sutartis Lietuvos Respublikos CK 6.305 str. prasme, o yra preliminarioji sutartis dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 135 str., 137 str. ir 265 str. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismui privalu priimti sprendimą dėl ieškovo pareikštų reikalavimų. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 1 d. tik ieškovui priklauso teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, tai teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo.

Konstatavus, kad ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. 2009 m. vasario 19 d. sudaryta sutartis yra preliminarioji, ji negali būti patvirtinta ir Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. pagrindu – būtent ko ir prašo ieškovas D. G. ieškiniais. Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. galėtų būti taikomas, jeigu šalys būtų susitarusios dėl įstatymų nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo/ sklypų pirkimo-pardavimo, bet ne dėl tokios sutarties sudarymo ateityje.

Ieškovo D. G. argumentai dėl atsakovės G. S. vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šios bylos baigčiai, nes vienos iš preliminarios sutarties šalių vengimas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrindas civilinei atsakomybei, tačiau ieškovas šioje byloje nekelia atsakovės civilinės atsakomybės klausimo.

Atmetus ieškovo D. G. ieškinius, teismui konstatavus, kad ieškovo D. G. ir atsakovės G. S. 2009 m. vasario 19 d. sudaryta sutartis yra preliminarioji; kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ir prievolė pagal nurodytą preliminariąją sutartį sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį yra pasibaigusi; kad ieškovas D. G. atsakovei G. S. pagal nurodytą preliminariąją sutartį yra sumokėjęs 150000,00 Lt, iš atsakovės G. S. ieškovo D. G. naudai priteistina 150000,00 Lt nepagrįsto praturtėjimo, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 6.237 str. asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta.

Tuo pačiu pagrindu ? Lietuvos Respublikos CK 6.237 str., ieškovas D. G. įpareigotinas grąžinti atsakovei G. S. 1,600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., į kuriuos nuosavybės teisės ieškovui buvo įregistruotos pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1386-840/2011 (t. 1, b.l. 46-48, 60-61, t. 2, b.l. 16-19), kuris Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi panaikintas, atnaujintas šios civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės (t. 1, b.l. 117-119).

Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti sprendimo įvykdymą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės G. S. atstovė Aušra Veselovaitė prašė teismo išdėstyti atsakovei sprendimo įvykdymą tuo atveju, jei teismo sprendimas atsakovei bus nepalankus ir pateikė teismui VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie atsakovės pajamas (t. 3, b.l. 125), iš kurios matyti, kad atsakovė G. S. pragyvena iš 767,56 Lt dydžio socialinio draudimo išmokų kas mėnesį (senatvės ir našlių pensijų: 693,36 Lt + 74,20 Lt). Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė G. S. yra garbingo amžiaus, turi nekilnojamojo turto ir aktyviai dalyvauja nekilnojamojo turto civilinėje apyvartoje. Kaip minėta, skolininko sunki turtinė padėtis gali būti pagrindu spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, tačiau teismas turi atsižvelgti ir į sprendimo įvykdymo išdėstymo tikslingumą bei į išieškotojo interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovas D. G. įpareigotinas grąžinti atsakovei G. S. žemės sklypus natūra. Todėl šiuo atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principais, daro išvadą, kad išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovei G. S. netikslinga.

Iš antstolės B. Č. 2012-03-20 patvarkymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0129/12/00022/1 užbaigimo ir jo priedų (t. 1, b.l. 126-128) matyti, kad iš atsakovės G. S. išieškota 13,60 Lt pašto išlaidų valstybei pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-1386-840/2011 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą už akių (t. 1, b.l. 46-48), kuris Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo panaikintas, o civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas (t. 1, b.l. 117-119). Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovo D. G. ieškinius, antstolės B. Č. valstybei išieškota 13,60 Lt pašto išlaidų suma grąžintina atsakovei G. S..

Atmetus ieškovo D. G. ieškinius, iš ieškovo D. G. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 108,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 74, 46-48), sumokėto už sprendimo už akių peržiūrėjimą, ir 2000,00 Lt advokato pagalbai (t. 1, b.l. 79, t. 3, 126) atsakovei G. S. ir 141,60 Lt pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į atsakovės G. S. atstovės advokatės Aušros Veselovaitės atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų dydžių, todėl atsakovės G. S. prašomų priteisti išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis yra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. G. ieškinius atmesti.

Priteisti iš G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 150000,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) nepagrįsto praturtėjimo D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Įpareigoti D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) grąžinti G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1,600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,4100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 13,60 Lt (trylika litų 60 ct) pašto išlaidų, išieškotų iš G. S. valstybei vykdomojoje byloje Nr. 0129/12/00022/1(antstolė B. Č.).

Priteisti iš D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 141,60 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt vieną litą 60 ct) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė