Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1293-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
1-1293-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45578-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
D. T.
Advokatai
Regina Šaltinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1293-1072/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45578-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; (S) 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamajam M. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,nukentėjusiajam D. T.,nukentėjusiojo įgaliotam atstovui - advokatei Reginai Šaltinienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis teistas: 2018 m. vasario 14 d. Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 24 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) L. ir L. A. namuose, kambaryje, išgertuvių ir konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė ant lovos sėdinčiam D. T. į veidą, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 1 val. 00 min. iki 8 val. 00 min. (duomenys neskelbtini)., laukuose ant žvyruoto kelio, vieną kartą kumščiu sudavė su juo ėjusiajm D. T. į veidą, dėl ko šis nugriuvo savo dešiniu šonu ant žvyruoto kelio, po ko jis, t. y. M. K., D. T. ne mažiau penkis kartus įspyrė į galvą, tris kartus įspyrė į jo nugarą ir du kartus įspyrė į jo galvą bei priklaupęs savo keliu spaudė jam kaklą, t. y. D. T. smaugė, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam D. T. poodines kraujosruvas kairio momens srityje, ausų kaušeliuose, abiejų akių vokuose, sprando kairėje, kairiame petyje, kairiame žaste, muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke, kairės akiduobės apatinio krašto projekcijoje, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir sutiko duoti parodymus. Parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, kada jau buvo prasidėję mokslo metai, dienos metu, apie 13 val. 00 min., jis autobusu nuvažiavo pas savo draugus L. ir L. A. į jų namus. Jie gyvena kaime, kaimo pavadinimo nežino, yra ne vietinis, iš (duomenys neskelbtini) rajono, tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini). Pas minėtus draugus nuvažiavo blaivus. Ten buvo apie penkiolika žmonių, visi žiūrėjo krepšinį, vartojo alkoholį, kurio buvo gal devyni buteliai degtinės, nemažai butelių po 1 l talpos alaus. Jis gėrė ir degtinę, ir alų. Nelabai ką atsimena, buvo stipriai girtas ir tą pripažįsta. Neatsimena įvykio detalių, kaip mušė M. K. A. namuose ir eidamas namo, girtas yra nevaldomas ir piktas. Dėl savo poelgio gailisi. Po kelių dienų po minimo įvykio jam paskambino D. T. mama ir paklausė, kodėl jis, t. y. M. K., sumušė jos sūnų. M. K. D. T. mamos atsiprašė. Su D. T. jis po įvykio nebendravo, nepažįsta jo, todėl atsiprašo posėdžio metu. M. K. nurodė, kad turi nervinio pobūdžio problemų, buvo gydytas pas psichiatrą. Dėl ligos gauna 120 eurų pašalpą.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. K. duotiems parodymams (t. 1, b. l. 107-108, 116-117).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. T. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 18 val. 00 min., jis kartu su savo drauge A. L. taksi automobiliu nuvažiavo pas A. L. draugus brolius dvynius L. ir L. A.. Jie gyvena kaime, kurio pavadinimo nežino, jis yra važiuojant link (duomenys neskelbtini) pusės laukuose pasukus į dešinę pusę ir važiuojant link miško. Kada ten nuvažiavo, be L. L. namuose dar buvo M. K., su kuriuo tądien susipažino. Jie buvo blaivūs, kaip ir jis su A.. Jis su A. atsivežė du butelius 0,7 l talpos degtinės. Broliai ir M. namuose savo alkoholio, berods, neturėjo. Planavo žiūrėti krepšinį. Apie 22 val. 00 min. – 23 val. 00 min. į namus atvažiavo dar keletas vaikinų, tarp kurių buvo I.. Su I.dar atvažiavo gal 7 asmenys. Vienas iš tų vaikinų buvo vardu A., kitas buvo D., trečias vardu E. ir jo brolis, kurio vardo nežino. Be jo išvardytų dar buvo du vaikinai, kurių vardų nežino, nepažįsta jų. Visi sėdėjo didžiajame kambaryje, prie stalo, kas ką vartojo iš alkoholio, kurio buvo nemažai. Visi atvažiavę, atsivežė įvairaus alkoholio, D. T. matė skardinėmis alų, buteliais degtinę, bet, kiek ko buvo, nepasakys. Jis išgėrė gal apie stiklinę degtinės per visą vakarą. D. T. parodė, kad matė, kaip M. K. gėrė dėgtinę, taip pat gėrė ir kiti namuose buvę asmenys. A. jam atrodė girčiausias ir anksti nuėjo miegoti. Apie 24 val. 00 min., jam sėdint ant lovos, tarp jo ir M. įvyko konfliktas. Jis jį ragino gerti degtinę, o jis kelis kartus atsisakė tai daryti. M. K. D. T. grasino žodžiais sakydamas, kad gertų, nes kitaip gaus į „snukį“, t. y. į veidą. Kada jis, t. y. D. T., trečią kartą žodžiu atsisakė išgerti degtinės, M. K. prie jo, sėdinčio ant lovos, priėjo ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ties kairiu antakiu ir akimi. Tai turėjo matyti E., jo brolis, I. ir D.. A. tuomet jau miegojo. I. dar bandė jį užstoti, sakė M., kad nelįstų prie jo. Jis, t. y. D. T., M. atgal nedavė, jo nemušė, bijojo, nes ten daugiau buvo M. K. draugai, o ne jo, todėl bijojo gauti atgal. Gal praėjus 10 –15 minučių M. jam, t. y. D. T., stovinčiam kambaryje dar kartą kumščiu sudavė į veidą ties kairiu mano skruostu. Kaip suprato, antrą kartą sudavė už tą patį, o būtent, kad jis atsisakė gerti alkoholį, kurį jam siūlė. D. T. pasiėmė savo kuprinę ir niekam nieko nesakęs bei neatsisveikinęs išbėgo iš namų, nes nenorėjo būti daugiau mušamas ir nenorėjo konfliktų. Jis nepažinojo tos vietos, kur gyvena broliai A., aplinkui buvo laukai ir miškai, nežinojo į kurią pusę bėgti, buvo aklina tamsa. Jis niekuo nepasišviesdamas bėgo keliuku, kaip įsivaizdavo, link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės. Kišenėje turėjo telefoną, bet buvo pagautas adrenalino ir bijojo, nesugalvojo niekam paskambinti telefonu ir paprašyti pagalbos, tik bėgo apie 20 minučių. Kada visiškai pavargo, griuvo ant žemės, ir kai pargriuvo, matyt užmigo, nes jau po kurio laiko, jį, gulintį ant žemės, pažadino M., kuris jį prieš tai mušė pas brolius A.. Jis jį, gulintį ant žemės, papurtė rankomis ir taip pakėlė. Tada matė, kad jau švito, turbūt buvo apie 5 val. 00 min. ryto. Jokių gyvenamų namų toje vietoje, kurioje jis miegojo ir kur jį radęs M. K. pažadino, nebuvo, matė tik laukus. M. jį pažadinęs atsiprašinėjo, sakė nežino, kas jam buvo užėjęs, nežino, kodėl jį sumušė. Pradžioje kalbėjosi draugiškai, ėjo abu žvyruotu keliu, kaip supranta, link (duomenys neskelbtini) miestelio. M. vedėsi dviratį, kuriuo buvo atvažiavęs pas A.. Jis dar klausė M., ar gerai jie eina, ar ta linkme link (duomenys neskelbtini), kur gyvena. M.sakė, kad gera linkme eina ir vėliau išsiskirs. Ėjo gražiuoju nuo 40 min iki valandos laiko visiškai tylėdami. Pakeliui M. kažkas užėjo. Buvo žvyrkelyje, pamena mažą nuokalnę, kurioje M. netikėtai jam vieną kartą kumščiu sudavė į veido kairę pusę ir jis po šio smūgio nugriuvo žvyrkelio dešiniu šonu. Jam gulinčiam M. sudavė kumščiu ne mažiau 5 kartų į galvą ir veidą kairėje pusėje. Rankomis jis dengėsi veidą. M. jam dar įspyrė tris kartus į nugarą jos kairėje pusėje ir du kartus koja jam spyrė į galvą ją tiesiog iš jėgos mindamas. Jam ant dešinio šono gulint ant žemės ir rankomis besidengiant veidą M. ant jo užgulė savo keliu užspausdamas jam kaklą ir taip jį smaugė užgulęs visu ūgiu. Jis jį dusino. D. T. prašė, kad M. K. jį paleistų, prašė, kad neužmuštų. M. kurį laiką jį taip dusinęs palaikė ir paleido bei pasakė, kad jeigu jis jo nebūtų prašęs, jis būtų jį užmušęs. M. pats jam davė ranką ir jį nuo žemės pakėlė. Jis vos jį pakėlęs nuo žemės pradėjo atsiprašinėti sakydamas, kad nežino, kas jam yra ir kodėl jis jį mušė. Jis jo prašė jam trenkti, t. y. kad jis jam suduotų, nors D. T. nesuprato, kodėl M. K. to prašė. D. T. M. K. nesudavė, jo nemušė. D. T. manė, kad jeigu suduos M. K., jis po to apkaltins jį, kad jis pirmas jį primušė, nors to tikrai nedarė. Po to vėl ėjo ramiai apie 20 minučių tylėdami ir priėjus (duomenys neskelbtini) miestelį, t. y. pirmąjį posūkį į kairę pusę, (duomenys neskelbtini) miestelyje žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės, M. su juo atsisveikino, palinkėjo sėkmės. Jis tada dviračiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) miestelio centro, o jis ėjo link (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Jau priėjus posūkį už (duomenys neskelbtini) miestelio, kur reikia sukti link M. tvenkinio, jis paskambino mamai, paprašė jo atvažiuoti paimti ir pasakė, kur yra. D. T. jautėsi sumuštas, iš kairio skruosto ir antakio bėga kraujas. D. T. buvo strese, pagautas adrenalino ir baimės. D. T. mamai paskambino apie 8 val. 00 min. ryto. Kai mama D. T. pasiėmė nuo posūkio link M. tvenkinio, nuvežė jį į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. D. T. mamai pasakojo, kad jį mušė. Jautėsi apgirtęs, bet nestipriai, jautė baimę ir išgąstį, nes nesuprato, kodėl tiek laiko ir už ką buvo M. K. mušamas. Pats nėra konfliktiškas, žmonių nemuša, atgal jam nedavė nenorėdamas didesnio konflikto. Po įvykio jo į ligoninę nepaguldė, tik tikrino, ar nėra niekas lūžę. Ne tik veidas buvo kruvinas ir sumuštas. Buvo sužalota vieta galvoje už kairės ausies, sudraskyta ir nubrozdinta nugara, sužalotas dešinysis žandikaulis, galvoje jautė tris guzus. Jam skaudėjo kairę koją, tik nežino kodėl, gal ir ji buvo sumušta.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo D. T. duotiems parodymams (t. 1., b. l. 2, 23-25).

Liudytojas A. K., apklautas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. vakare, kada jau buvo sutemę, gal apie 19 val. 00 min. – 20 val. 00 min., jis kartu su broliu E. ir draugu I. G. taksi automobiliu nuvažiavo pas draugą L. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Pas L. namuose buvo D. ir M..Visi vartojo alkoholį. Tik tuomet sužinojo, kad kažkada naktį, jam jau, matyt, užmigus, M. sumušė D.. Jis nežino kaip visa tai vyko, kur M. D. mušė, nes pats to nematė. Jam dar neužmigus niekas su niekuo nesipyko ir nesimušė. Jam atrodo, kad M. su D. iki šio įvykio buvo pažįstami, nes jam su broliu ir I.nuvažiavus pas A., jie jau ten visi buvo ir jau buvo pradėję „baliavoti“ (t. 1., b. l. 59).

Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, gal šeštadienį, ar tai sekmadienį, tiksliai dienos nepamena, vakare apie 22 val. 00 min., jis taksi automobiliu vienas nuvažiavo pas dvynius A., kurie gyvena prie (duomenys neskelbtini) rajone. Ten jau buvo jo brolis A., broliai dvyniai, kurių vienas vardu L., ir dar du vaikinai, kurių vienas yra D., o kitas yra M.. M. tada matė antrą kartą, jo gerai nepažįsta. Visi žiūrėjo krepšinį. Kai E. K. išvažinėjo iš tų namų, M. su D. jau nebuvo. Nežino, kur jie buvo ir kada išėjo, to nematė, matyt miegojo. Tos pačios dienos metu, gal apie 10 val. 00 min. – 11 val. 00 min. jam paskambino brolis A. ir pasakė, kad M. sumušė D. kažkur prie (duomenys neskelbtini) ir kad buvo policija. Kas ten tiksliai vyko ir kodėl M. sumušė D., jis nežino ir paaiškinti negali. Po įvykio nei su M. nei su D. nebendravo (t. 1, b. l. 62-63).

Liudytojas I. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš gerą savaitę laiko, berods 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 19 val. 00 min., jis kartu su draugu A. K. taksi automobiliu nuvažiavo pas L.ir L. A.. Jie yra broliai, jie su A. klasiokai. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra už (duomenys neskelbtini) kaimo. Jie važiavo pabūti, pasėdėti. Jis su A. važiavo būdami blaivūs ir jis jokio alkoholio nesivežė. L. su L. namuose turėjo svečių. Pas juos buvo D., kuris yra geras jo draugas, ir M., t. y. M.. Pastarasis yra L. ir L. draugas, jo gerai nepažįsta, bet žino, kad gyvena už (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) kaime. Visi susitikę žiūrėjo krepšinį, sėdėjo, kalbėjosi. M., A., L. ir L. gėrė degtinę. Jis su D. nuėjo miegoti, gal truputį po 24 val. 00 min. Jį, t. y. I. G., ryte, apie 9 val. 00 min., pakėlė atvažiavę policijos pareigūnai. D. tuo metu namuose nebuvo. Tada jis sužinojo, kad M. sumušė D.. Jam ryte atsikėlus namuose buvo broliai, A. ir A.. Ji yra L.ir L. draugė. Jis nežino, kur M. mušė D.. Po įvykio kalbėjo telefonu su D., jis dar jam buvo atsiuntęs nuotrauką. Jam M. sumušė veidą, matė sutinusią kažkurią akį. D. sakė, kad M. jį sumušė kelyje važiuojant link (duomenys neskelbtini), berods, paryčiais, kada jie abu „varė“ namo. Tiksliai, kur visa tai vyko ir kaip tai vyko, jis nežino, nes pats nematė. D. sakė, kad jis bėgo nuo M., bet tas jį pavijo ir sudaužė, t. y. mušė kumščiais (t. 1, b. l. 66-67).

Liudytojas L. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, pas jį ir brolį (su juo yra dvyniai), vakare apie 22 val. 00 min. – 23 val. 00 min. atvažiavo draugai I. G., A. K., E. K., M., kuris yra brolio draugas ir D. T.. Taip pat pas juos svečiuose buvo A. ir A., kurių pavardžių nepamena. Jie visi namuose žiūrėjo krepšinį, tuo pačiu šventė rugsėjo mėnesio pradžią, t. y. mokslo metų pradžią. Jis nesimoko, bet jo brolis ir draugai mokosi. Visi vartojo alkoholį. Turėjo gal 10 butelių alaus, po 1 l talpos, ir gal panašų kiekį butelių degtinės. Jis pats asmeniškai mažai gėrė alkoholio, šiek tiek alaus ir degtinės. Dar būnant pas juos namuose, kambaryje, nelabai suprato dėl ko, bet D. su M. apsižodžiavo ir jis matė, kad M. vieną kartą kumščiu D. sudavė į veidą. D. tuo metu sėdėjo ant lovos, o M. stovėjo šalia jo. Po šio smūgio D. iš veido iš kairio antakio pradėjo bėgti kraujas. D. atgal M. nedavė, daugiau niekas nieko nemušė. Jis pats ir I. žodžiais juos ramino, sakė baigti, D. dar padavė skudurą kraujui nuo antakio nuvalyti. Tuo metu, kai M, sudavė D,, turėjo būti apie 24 val. 00 min. D, jo paprašė iškviesti taksi, nes norėjo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini) miestą. Jis pats savo telefonu iškvietė jam taksi. Atvažiavus taksi jam paskambino iš taksi firmos ir pasakė, kad jau laukia. Jis tada pastebėjo, kad namuose nėra nei D, nei M. Nematė, kada ir kur jie iš jų namų išėjo, nes nė vienas prieš tai neatsisveikino. Jis taksi vairuotojo atsiprašė, jį atšaukė, kad nereiks nieko parvežti. Parėjo namo atgal, kur buvo brolis L, A, ir E. K., A, ir A, bei I,. L, miegojo kitame kambaryje, o kiti visi šiek tiek dar „pabalevojo“, po to apie 4 val. 00 min. – 5 val. 00 min. ryto nuėjo miegoti. Sekančios dienos rytą apie 9 val. 00 min. pas juos atvažiavo policijos pareigūnai. Tada jis sužinojo, kad M, sumušė D,, dėl ko D, kreipėsi į policiją. Jis tikrai nežino, ar M, dar mušė D, be to, ką jis matė. Jis, kaip minėjo, matė, kad M, tik vieną kartą D, sudavė kumščiu į veidą ir, matyt, tokiu būdu prakirto jam kairįjį antakį. Jie abu tada buvo girti ir dėl ko taip M, elgėsi, jis tiksliai neatsimena. Dėl kažko jie žodžiais prieš tai susibarė. Jam atrodo, kad M, siūlė D, išgerti, o tas jau nebegėrė, dėl ko jie ir susibarė. D, pažįsta apie mėnesį laiko iki šio įvykio. Jis jam atrodė ramus, nekonfliktiškas, draugiškas, linksmas. M, yra daugiau brolio pažįstamas, abu mokosi (duomenys neskelbtini). Jis yra karšto būdo, greitai susinervina, linkęs į konfliktus. Jis tiki, kad M, galėjo D, sumušti, bet pats daugiau nieko nematė. Po įvykio nei su M,, nei su D, nesimatė, apie tai nekalbėjo. Kiek jis žino, M, gyveno kažkur (duomenys neskelbtini) kur tiksliai nežino (t. 1, b. l. 69-70).

Liudytojas L. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. vakare pas jį ir brolį į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo draugų, t. y. E, ir A. K., I. G., M. K., D. T. bei A, ir A,, kurie yra pusbroliai. Visi nuo vakaro, galbūt nuo 22 val. 00 min. – 23 val. 00 min. susėdo didžiajame kambaryje prie stalo, kas ant kėdžių, kas ant lovų ir žiūrėjo krepšinį bei šventė prasidedančius mokslus, t. y. rugsėjį. Turėjo nemažai alkoholio, t. y. degtinės ir alaus. Apie 24 val. 00 min., gal kiek prieš 24 val. 00 min., jis pats nuėjo miegoti į kitą kambarį. Apie 9 val. 00 min. į jų namus atvažiavo policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, kad D, sumušė M.. Kaip visa tai vyko ir kur visa tai vyko, jis nežino, nes pats tų muštynių nematė. Jis su M. gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Jis jam po įvykio prisipažino, kad jis D. sumušė kažkur pakeliui namo. Kaip suprato M. D. naktį iš namų lydėjo iki (duomenys neskelbtini) ir jie kažkur pakeliui susimušė. Dėl ko kilo konfliktas M. jam neminėjo (t. 1, b. l. 72-73).

Liudytojas A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, kažkurį vakarą su draugais I. G., D. L. ir vaikinu pravarde „gipas“ (jo vardas berods A. jis pilnametis) taksi automobiliu nuvažiavo pas savo pažįstamus dvynius .L. ir L.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, kaime, kurio pavadinimo nežino. Pas brolius namuose buvo daug „chebros“. Jie visi gėrė degtinę, kurios buvo daug, kadangi visi jos atsivežė. Vien jie keturiese atsivežė 5 butelius degtinės. Jis „smigo“, t. y. užmigo. Neatsimena, kas vyko vakare. Negali pasakyti ar jis jau miegojo, kada vyko konfliktas, ar ne, nežino, ką pats veikė, nepamena. Namo jis grįžo sekančios dienos rytą vos atsikėlus, gal apie 10 val. 00 min. – 11 val. 00 min. Dar po kelių dienų jis iš draugų girdėjo, kad tą vakarą, kai buvo pas brolius dvynius, ar tai naktį, D. sumušė kitas su jais buvęs vaikinas, kurio vardas, berods, M.. Jis asmeniškai jo nepažįsta, nežino kas jis toks. Neatsimena, kad jis jam matant su D. būtų konfliktavęs ir apie D. sumušimą nieko paaiškinti negali. D. jis pažįsta, jis yra labai ramaus būdo, tikrai nekonfliktiškas (t. 1, b. l. 79-80).

Liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vasaros pabaigoje susitiko su draugais L. A., M., D. T., A. L. ir dar 5-6 asmenimis, kurių jis nepažįsta, išgerti pas L. ir jo brolį dvynį, kurio vardo neatsimena. Vakarėlis prasidėjo apie 18 val. 00 min. –19 val. 00 min. pas brolius dvynius. Gėrė „Kalnapilio“ alų (po vieną skardinę), „Ozone“ degtinę ir kitą degtinę iš LIDL parduotuvės. Kiti asmenys taip neprisigėrė, nes jis pats vienas išgėrė 0,7 l butelį, o kiti gėrė saikingiau. Vakarėlio eigoje jautėsi labai apsvaigęs dėl to ir nuėjo miegoti. Kiti asmenys neatrodė labai girti. Padauginęs alkoholio nuėjo miegoti, miegantį jį pradėjo mušti M., tai pamatęs jam nepažįstamas vaikinas jį atitraukė nuo jo ir išmetė iš kambario, jis liko toliau miegoti. Atsikėlė tik ryte apie 8 val. 00 min. – 9 val. 00 min., išsikvietė taksi ir grįžo namo į (duomenys neskelbtini) Pačio konflikto tarp D. ir M. nematė, nes tuo metu jis jau miegojo. D. pamatė tik sekančią dieną po vakarėlio, tiksliau jo nuotrauką, kurią jam parodė A.. Pats žino, kodėl gavo nuo M. velnių, tiksliai nepamena, bet vasaros pradžioje buvo pats su juo susimušęs, dabar taip gavosi, kad jis pasinaudojo proga ir jam atkeršijo, o kodėl D. sumušė nežino, jis kompanijoje visada būdavo ramiausias (t. 1, b. l.87-88).

Liudytoja A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo parodė, kad ji 2017 m. rugsėjo 2 d. bei 2017 m rugsėjo 3 d. buvo pas savo draugus L. A. ir L. A., gyvenančius (duomenys neskelbtini) Pas minėtus draugus ji atvyko su D. T. 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 17 val. 00 min., su tikslu pasibūti ir pasižiūrėti krepšinio rungtynes. Pas L.ir L. ji buvo iki kitos dienos, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. 09 val. 00 min. Minėtuose namuose su ja buvo D. T., taip pat buvo L. ir L., E. bei E. brolis pravarde ,,Y.“. Taip pat vėliau, tikslaus laiko nepamena, bet kažkur tai apie 22 val. 00 min., atvažiavo L. ir L. draugas M. (pavardės nežino). Minėtuose namuose krepšinio rungtynes žiūrėjo ji, D. ir L., kiti jaunuoliai kažką gaminosi, buvo lauke. 2017 m. rugsėjo 2 d. vakare bei 2017 mm. rugsėjo 3 d. naktį alkoholinius gėrimus ( kiek pamena buvo vartojamas alus, ar dar kažką vartojo iš alkoholinių gėrimų ji nežino) vartojo M., D., ,,Y.“. Ji, būdama svečiuose pas L.ir L., jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie sumušimo aplinkybes, jai papasakojo D.,kuris nurodė, kad su M.susimušė kažkur tai laukuose nuo L.ir L. namų apie 4 km (laiko, kada buvo muštynės ji nežino). Kiek jai yra žinoma, D. buvo sužalotas veidas, t. y. praskelta lūpa, praskeltas antakis ir sužalota nosis, daugiau apie jokius sužalojimus nežino. Taip pat nori pridurti, kad po minėto įvykio, t. y. 2017 m. rugsėjo 3 d. D. T. mama I. T. jai į ,,facebook“ atsiuntė D. nuotraukas, kuriuose jis yra sužalotas (t. 1, b. l. 98-99).

Liudytoja I. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. T. yra jos sūnus. 2017 m. rugsėjo 2 d. jos sūnus D., kuris yra pilnametis, jai pasakė, kad su drauge A. L. važiuos pas draugus, kažkur, kur yra „laisvas plotas“, ten ketino su draugais žiūrėti krepšinio rungtynes. Sūnus sakė jo nelaukti, namo jis grįš sekančią dieną. Ji jam neprieštaravo. Jos sūnus ramaus būdo, nekonfliktiškas, iki šiol niekada neturėjo jokių problemų su policija ar kokiais draugais. 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 8 val. 00 min., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus, kuris pasakė, kad yra sumuštas, prašė jo atvažiuoti pasiimti. Ji kartu su savo vyru V. T. važiavo pasiimti sūnaus. D. T. jų laukė (duomenys neskelbtini) ties posūkiu prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio prie pat (duomenys neskelbtini) miestelio. Jis laukė šalia šio posūkio pagrindinio kelio šalikelėje. Iš karto pastebėjo stipriai sumuštą sūnaus veidą. Jo veidas buvo stipriai sutinęs, kairė jo akis buvo ypatingai stipriai sumušta, dešinysis žandikaulis sutinęs, jo lūpose buvo kraujosruvos. Matė sumušimus jo kakle, pečiuose, alkūnėse, kakle. Jo veidas buvo nubrozdintas, matė sužalojimus dešinėje ausyje ir nugaroje. Sūnus sakė, kad jis su A. buvo pas brolius dvynius, kurių vardai L. ir L.. Sakė, kad namuose vyko išgertuvės, kad buvo daug vaikinų ir A.. Sūnus sakė, kad naktį, apie 2 val. 00 min., L.ir L. namuose kažkoks vaikinas vardu ir pavarde M. K. (ji jo asmeniškai nepažįsta), kuris jos sūnui du kartus sudavė kumščiu į veidą. Sūnus jai sakė, kad išsigando, nenorėjo konfliktų, todėl vienas iš tų namų iš karto išėjo, ėjo namo. Sūnus sakė, kad jis bėgo iš tų namų kažkur į laukus, o kadangi nežinojo, į kurią pusę bėgti, jis kažkur laukuose užmigo. Po kiek laiko jį pakėlė tas pats M., kuris prieš tai jį mušė ir sakė, kad jį palydės namo. D. sakė, kad apie valandą laiko M. jį lydėjo per laukus, neva, namo, jie ėjo draugiškai, be pykčių, o po to kažkur laukuose netikėtai, be priežasties M. pradėjo D. mušti. Kaip jai sakė D., M. jį kumščiais daužė į veidą, po ko D. pargriuvo ant žemės. Tada sūnus sakė, kad jį gulintį M. spardė į veidą, galvą, nugarą bei kažkaip keliu prispaudęs jį smaugė. D. T. mamai I. T. sakė, kad M. jį mušė ilgą laiko tarpą, pagrinde suduodamas smūgius į veidą. D. sakė, kad M. jo kelis kartus liepė prašyti, kad M. jį paliktų gyvą, kad neužmuštų. D., kiek suprato, M. prašė jo nebemušti, po ko M. nustojo tai daryti ir kažkur su dviračiu nuo jos sūnaus nuvažiavo. Tik tada, kai M. nuo jos sūnaus nuvažiavo ir jį paliko ramybėje, D. jai paskambino, t. y. apie 8 val. 00 min. ryte. Kiek jai sakė D., nors jis turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną, jis iš karto jai, ar tėčiui bijojo skambinti, kad to telefono neatimtų M.. Kai ji su vyru sūnų pasiėmė, jis truputį buvo neblaivus, bet nestipriai. Ji iš karto sūnų vežė į (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyrių, kur medikai suteikė pagalbą. Ji buvo sužinojusi M. telefono numerį ir jam, t. y. M. K. 2017 m. rugsėjo 3 d. skambino, bet jo telefonas buvo išjungtas. 2017 m. rugsėjo 4 d. iki pietų, tiksliai valandų nežino, ji vėl paskambino jai žinomu M. K. priklausančio telefono numeriu, šįkart atsliepė vaikinas, kuris patvortino, kad yra M. K.. I. T. klausė M. K., kodėl jis sumušė jos sūnų. M. jai atsakė žodžius, panašius į „aš atsiprašau, teta, buvau stipriai girtas“, kažką panašaus. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Jai buvo skaudu, kad kažkas sumušė jos sūnų, dėl ko ir skambino to paklausti ar bent išgirsti atsiprašymą. Po kelių dienų jos sūnus socialiniame tinkle „facebook“ gavo žinutę iš M., kuris pasivadinęs „Aš nežinau“, su tekstu: „Žiūrėk seni žiauriai atsiprašau. Ką padariau. Viską padarė alkoholis. Jei atleisi. Tai bus man daug geriau. Nes jei neatleisi. Sėsiu dviem metam tai jau tikrai. aš to tikrai nenoriu. Na nežinau. Tau spręsti ka daryt su manim“. Sūnus po įvykio ligoninėje daugiau nesigydė, bet jis lankėsi pas ekspertą Vilniuje, kur jį apžiūrėjo pagal pareigūnų duotą užduotį (t. 1, b. l. 75-76).

Kaltinamojo kaltei padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik kaltinamojo parodymai, liudytųjų paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Iš byloje esančio 2017 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėjo R. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad gavus pranešimą, jog į (duomenys neskelbtini) pagalbos skyrių kreipėsi D. T., kuriam yra sumuštas veidas, ir nuvykus į ligoninę, paaiškėjo, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. D. T. su draugais (duomenys neskelbtini) kartu su draugais žiūrėjo krepšinio varžybas bei vartojo alkoholinius gėrimus. Žodinio konflikto metu vienas iš kartu buvusių jaunuolių, vardu M., D. T. ranka sudavė į veidą ir sužalojo. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, gyvenamajame name rasti jaunuoliai, kurie patvirtino, kad žodinio konflikto metu M. K. ranka sudavė D. T. į veidą. Policijos pareigūnams atvykus į ligoninės priimamąjį, D. T. nustatytas 0,81 promilės neblaivumas. D. T. suteikus medicinię pagalbą, jis išleistas į namus (t. 1, b. l. 57).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. iš pareiškėjo priimtas pareiškimas ir pradėta apklausa, kurios metu D. T. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. jam nuvykus pas draugus, susirinko daugiau žmonių, buvo vartojamas alkoholis. 2017 m. rugsėjo 3 d. naktį vienas iš minėtoje kompanijoje buvusių jaunuolių, t. y. M. K., D. T. kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį. D. T. pabėgus iš minėtų namų, ir užmigus kažkur pievoje, po kurio laiko prie jo atėjo tas pats M. K., kuris jį pažadino. Jiems kartu einant iki Ukmergės, M. K. vėl dėl nežinomų priežasčių pradėjo mušti D. T.. Po šių veiksmų M. K. atsiprašė D. T., jie pasuko į ksirtingas puses, po ko, D. T. paskambino mama ir paprašė, kad pastaroji atvažiuotų jo pasiimti (t. 1, b. l. 1-5).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad D. T. nuvykęs į įvyko vietą, parodė duris, pro kurias pateko į namo vidų, po to parodė kambarį virtuvės kairėje pusėje, kur jis kartu su kitais asmenimis girtavo ir žiūrėjo krepšinio varžybas. D. T. parodė viengulę lovą dešinėje kambario pusėje prie sienos ant kurios sėdėjo įvykio metu. Atsistojęs šalia šios lovos, priešais kambario duris, kur įvykio dieną po 15 minučių prie jo priėjęs M. K. jam trenkė dar kartą. Išėjęs iš apžiūrimo namo D. T. parodė keliuką, kuriuo bėgo pabėgęs iš Lukui ir L. A. priklausančio namo. Pusiaukelėje žvyruoto keliuko, vedančio iki link kelio (duomenys neskelbtini), D. T. parodė posūkį į dešinę pusę, kur kurį laiką bėgo, po to parodė pievą, kurioje užmigo, tačiau tikslesnės vietos pievoje nurodyti negalėjo. Toliau D. T. parodė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje jis ir M. K. išsiskyrė. Tada D. T. parodė, kad ėjo (duomenys neskelbtini) miesto link, kur ties dėšinėjė pusėje esančiu posūkiu, vedančiu į (duomenys neskelbtini) tvenkinį, ji pasiėmė astvažiavusi mama (t. 1, b. l. 26-37).

Iš specialisto išvados Nr. G 2887/2017(01) nustatyta, kad D. T. padarytos poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, ausų kaušeliuose, abiejų akių vokuose, sprando kairėje, kairiame petyje, kairiame žaste, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, kairės akiduobės apatinio krašto projekcijoje, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 42-43).

Teismas konstatuoja

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti M. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Remiantis kaltinamojo parodymais teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, bei kita byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 3 d., nakties ir ryto metu, tarp M. K. ir D. T. kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. K., būdamas (duomenys neskelbtini) esančiuose L.ir L. A. namuose, išgertuvių metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė D. T. į veidą. D. T. pabėgus iš minėtų namų, laikotarpyje nuo 1 val. 00 min. iki 8 val. 00 min., M. K. laukuose, (duomenys neskelbtini) ant žvyruoto kelio kumščiu sudavė D. T. vieną kartą į veido sritį, po ko D. T. dešiniu šonu parkrito ant žvyro dangos, o M. K. toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ne mažiau penkių kartų įspyrė D. T. į galvą, tris kartus įspyrė į nugarą, du kartus įspyrė į galvą bei priklaupęs keliu spaudė D. T. kaklą, tokiu būdu jį smaugdamas, tokiais savo veiksmais sukėlė D. T. fizinį skausmą, ir, kaip konstatuota specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 42-43), dėl padarytų poodinių kraujosruvų kairio momems srityje, ausų kaušeliuose, abiejų akių vokuose, sprando kairėje, kairiame petyje, kairiame žaste, muštinių žaizdų kairės akies viršutiniame voke, kairės akiduobės apatinio krašto projekcijoje, odos nubrozdinimų kaklo dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Remiantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad M. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nusikalstamą veiką jis padarė antrą kartą, 2018 m. vasario 14 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu teistas už dvi nusikalstamas veikas - nusikaltimą žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai (t. 1., b. l. 122-126). Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu, nuosekliai pripažino kaltę dėl smurto bei dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusius sužalojimus, nurodytus Specialisto išvadoje bei nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo ir ikiteisminio tyrimo (t. 1., b. l. 77), ir teismo posėdžio metu, ką teismas laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ką teismas laiko sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe. Teismas atkreipia dėmesį, kad M. K. yra gydytas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre (t. 1., b. l. 143). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad M. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, bet dėl savo psichikos sveikatos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. K. konstatuojama - lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, dėl savo psichikos sveikatos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl savo psichikos būsenos M. K. gali suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. M. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo) (t. 1., b. l. 164-167). Administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1., b. l. 172-174). M. K. parodė, kad gyvena su tėvais, dėl psichikos sveikatos problemų jam mokytis sunku, todėl metė mokslus (duomenys neskelbtini), šiuo metu padeda tėvams ūkyje, ketina ieškoti darbo.

Skirdamas bausmę, teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Taip pat tai, kad vadovaujantis BK 75 str., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus nurodytas bylos aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad nusikalstamą veiką M. K. padarė būdamas neteistas, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu jis yra 2018 m. vasario 14 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant, M. K. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Vadovaudamasis BK 61 straipsniu, esant vienai lengvinančiai ir vienai sunkinančiai atsakomybę aplinkybei, skirtinas BK 140 str. 1 d. straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, M. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, aptartas reikšmingas bylai aplinkybes, jauną kaltinamojo amžių, menką socialinę brandą, sveikatos būklę, tai, kad M. K. neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, savo elgesį įvertino kritiškai, kitas aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu M. K. bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir trims mėnesiams, skiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktuose.

Paskirta bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, skirta 2018 m. vasario 14 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, nustatant nuosprendžiuose skirtus įpareigojimus bei apribojimus. Į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2018 m. vasario 14 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendį atliktas bausmės laikas.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Nukentėjusysis pareiškė 2000 EUR civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei prašo priteisti iš kaltinamojo 600 EUR, jo sumokėtus už suteiktą advokato teisinę pagalbą (t. 2., b. l. 31-35). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė didelius moralinius, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus nepatogumus, tokius kaip sumažėjusios bendravimo galimybės, pablogėjusi reputacija. Dėl sukelto fizinio skausmo teko vartoti nuskausminamuosius. Padarytų sužalojimų pasekmės juntamos iki šiol, kartais paskauda galvą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.

Nagrinėjamu atveju, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, ausų kaušeliuose, abiejų akių vokuose, sprando kairėje, kairiame petyje, kairiame žaste, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, kairės akiduobės apatinio krašto projekcijoje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, nugaros dešinėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kai kaltinamasis ne mažiau penkis kartus įspyrė į galvą, tris kartus įspyrė į jo nugarą ir du kartus įspyrė į jo galvą bei priklaupęs savo keliu spaudė jam kaklą. Dėl šių sumušimų nukentėjusiajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek nepatogumus dėl medicininės apžiūros, žaizdų gydymosi. Be to, muštynės vyko svetimoje aplinkoje, nukentėjusysis neabejotinai jautėsi nesaugiai, buvo dvasiškai sukrėstas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti skausmą malšinančius medikamentus, patvirtinančių objektyvių medicininių duomenų nėra pateikta. Taip pat nėra objektyvių duomenų dėl emocinės depresijos, ar teko vartoti vaistus, kreiptis į specialistus (psichologą, psichiatrą). Taip pat byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo negalėjo užsiimti savo įprastine veikla. Visgi teismas pripažįsta, jog padaryti sužalojimai galvos srityje ribojo bendravimo galimybes, nukentėjusysis parodė, kad jis turėjo aplinkiniams aiškintis, kas atsitiko, todėl vengė bendravimo, tai neigiamai atsiliepė jo reputacijai. D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ant veido liko randai. Teismo vertinimu, tokie nežymūs randai nevertintini kaip subjaurotas veidas. Kūnas pripažįstamas subjaurotu nepataisomai, kai tokių padarinių negalima pašalinti įprastu chirurginiu būdu (ne kosmetine operacija) ir daro jį nenormaliu – negražiu, atstumiančiu. Teismo vertinimu, pagal esamas aplinkybes to konstatuoti negalima. Teismas atkreipia dėmesį, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje taip pat nenustatyta.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Pagal formuojamą teismų praktiką, tokio tipo bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad smurtinių nusikaltimų baudžiamosiose bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistini neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 150 Eur iki 579 Eur (kasacinės nutartys b. b. Nr. 2K-5/2014, 2K-92/2014, 2K-270/2014). Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutiktų atlyginti nukentėjusiajam 500 Eur dydžio neturtinę žalą.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur, kuri priteisina iš kaltinamojo.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 600 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiojo D. T. patirtos išlaidos pagrįstos, atitinka atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (t. 2., b. l. b. l. 35), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 135,49 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo D. T. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. (t. 1., b. l. 52, 53).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo M. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 135,49 eurų turtinė žala.

Kardomoji priemonė byloje skirta nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – foto nuotraukos prie bylos viršelio, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinti M. K. paskirtą bausmę 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. vasario 14 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės dalį, ir skirti M. K. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. K. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. K. skirti apribojimus ir įpareigojimus:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

- registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti;

- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2018 m. vasario 14 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 135,49 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus, keturiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos.

D. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. D. T. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

D. T. išlaidas advokatės Reginos Šaltinienės pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. K. D. T. naudai 600 (šešis šimtus) eurų joms atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – foto nuotraukas (voke prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė