Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes transporto priemonės vairuotojas atsakovas R. Š. pažeidė kelių eismo taisykles. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas R. Š.. UAB „Sauda“, vadovaudamasi 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi, sudaryta tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“, „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, akto surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji buvo (yra) saugoma iki ieškinio pateikimo dienos. Minėtos sutarties priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Bylos duomenimis už transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2018 m. spalio 28 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. gegužės 17 d.), atsakovo įsiskolinimo suma sudaro 2 816 Eur (2 Eur + ((201 dienos x 14 Eur)). Atsakovui buvo siunčiamas raginimas dėl skolos sumokėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įsiskolinimą ieškovei (ar pradinei kreditorei) sumokėjęs (CPK 178 straipsnis).

6. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 2 d. UAB „Sauda“ su ieškove UAB „Jurisdictus“ pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 18/03, pagal kurią UAB „Sauda“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininkų skolas; 2019 m. sausio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir su juo susijusių dokumentų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 27-86 UAB „Sauda“ perleido ieškovei teisę reikalauti iš nurodytos transporto priemonės savininko (atsakovo) išlaidų už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai – 2019 m. sausio 14 d. rašytiniu pranešimu.

8. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad UAB „Sauda“ įgijo teisę į automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.830-6.849 straipsniai), kurią perleido ieškovei (CK 6.101-6.104 straipsniai). Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas savo prievolę ieškovei (ar pradinei kreditorei) įvykdė tinkamai (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 816 Eur už transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 28 d. iki ieškinio parengimo dienos 2019 m. gegužės 17 d. tenkintinas.

9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 816 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 63 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 1,48 Eur išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

11. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje – 3,58 Eur, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“, j. a. k. 301851658, 2 816 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika eurų) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 816 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,48 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.