Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1408-601/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
2A-1408-601/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13208-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas (pran.)
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1408-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13208-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 99.9.; 121.18.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo dukters G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo dukters G. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2013-08-01, viso 3 600 Lt. Nurodė, kad atsakovas yra šalių dukters G. tėvas. Šalių santuoka sudaryta nebuvo. 2005-09-01 ieškovė su atsakovu sudarė susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 Lt. Atsakovas pastovaus išlaikymo niekada nemokėjo, o mokėjo epizodiškai, kitais būdais prie dukters išlaikymo neprisidėjo.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su dukra G. P. – pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį nuo 19 val. grąžinant dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val., atsakovas praleidžia savo kasmetinių atostogų metu 20 kalendorinių dienų iš eilės, paimant pirmąją atostogų dieną 10 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina paskutiniąją dvidešimtąją dieną iki 20 val. Atsakovas turi teisę antrąją Šv. Velykų ir Š. Kalėdų dienas bei pirmąją nedarbo dieną po dukters G. P. gimtadienio paimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. grąžinant tos pačios dienos 20 val. Atsakovas turi teisę praleisti su vaiku 40 kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų metu paimant pirmąją atostogų dieną 10 val. iš dukters nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant paskutiniąją keturiasdešimtąją dieną iki 20 val.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies (t. 1, b. l. 156-161).

Priteisė iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnametei dukrai G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2013-08-13 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei D. V. uzufruktą į šias lėšas.Priteisė iš atsakovo V. P. išlaikymo dukrai G. P. įsiskolinimą 2 250 Lt. Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.Nustatė atsakovo V. P. ir jo dukters G. P. bendravimo tvarką:

Keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas V. P. kas antrą mėnesio šeštadienį turi teisę pasiimti savo dukrą G. P. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinti ją atgal į jos gyvenamąją vietą. Susitikimų laiką atsakovas įpareigotas suderinti su ieškove ne mažiau kaip prieš 3 dienas. Praėjus keturių mėnesių pereinamajam laikotarpiui atsakovas V. P. turi teisę pasiimti savo dukrą G. P. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. ir grąžinti sekmadienį 18 val. Atsakovas V. P. savo kasmetinių atostogų metu praleidžia su vaiku 14 kalendorinių dienų iš eilės paimant atostogų pirmąją dieną 10 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, grąžinant vaiką paskutiniąją dieną iki 20 val. Apie planuojamas atostogas atsakovas įpareigojamas pranešti ieškovei ne mažiau kaip prieš 2 mėnesius.Atsakovas V. P. turi teisę antrąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų dieną bei pirmąją nedarbo dieną po dukters G. P. gimtadienio paimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios dienos iki 20 val.

Likusioje priešieškinio dalyje reikalavimą atmetė.Priteisė iš atsakovo V. P. 700 Lt ieškovei D. V. jos patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.Priteisė iš ieškovės D. V. 100 Lt žyminio mokesčio atsakovo V. P. naudai. Priteisė iš ieškovės D. V. 12 Lt pašto išlaidų, o iš atsakovo V. P. 36 Lt pašto išlaidų bei 248 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, įmokant į VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank”, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovas yra G. P. tėvas. Šalys nebuvo sudariusios santuokos, 2005-09-01 pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo mokėti dukrai po 200 Lt kiekvieną mėnesį. Nuo 2011m. balandžio mėnesio atsakovas dukrai pervesdavo po 300 Lt kas mėnesį. Atsakovas yra apdraudęs dukrą ir vaikui yra kaupiama studijų stipendija. Atsakovas būsto įsigijimui yra paėmęs paskolą iš banko. Daugiau nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Ieškovė savo vardu turi 6 nekilnojamojo turto objektus. Šalys turi po vieną automobilį. Ieškovė dirba VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdo individualią veiklą. Atsakovas nuo 2013-12-02 dirba „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu buvo sumažintas išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas dukrai po 300 Lt kas mėnesį apmokėtas iki 2013-01-01. Dėl išlaikymo iš išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nustatė, kad atsakovas vykdė 2005-09-01 šalių pasirašytą susitarimą teikti dukrai kasmėnesinį 200 Lt išlaikymą, o nuo 2011 m. balandžio mėnesio pats geranoriškai padidino teikiamo išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį, yra ją apdraudęs. Tačiau pažymėjo, kad šiuo metu pinigų suma, reikalinga pilnaverčiam tokio amžiaus, kaip šalių dukra G., poreikių patenkinimui tik didėja. Darė išvadą, kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma atitinka protingumo kriterijus ir šiuo metu suformuotą teismų praktiką, jog būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2013-01-01 yra 1 000 Lt. Pažymėjo, jog atsakovo turtinė padėtis sudaro finansines galimybes teikti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, todėl šioje dalyje reikalavimą tenkintino ir iš atsakovo priteisė išlaikymą dukrai G. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės. Teismas iš atsakovo priteisė 2 250 Lt, nustatęs už septynis su puse mėnesio išlaikymo įsiskolinimą iki kreipimosi į teismą dienos (po 300 Lt sumoje). Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas vertino teismo posėdžio metu išreikštą vaiko nuomonę, jog vaikas jaučia nuoskaudą atsakovui, nes jai atrodo, jog ji tėvui nerūpi ir kad tai tėvas nenori su ja bendrauti. Konstatavo, kad emocinis ryšys tarp atsakovo ir jo dukters šiuo metu yra silpnokas, tačiau nėra visiškai nutrūkęs. Pažymėjo, jog mergaitė yra įvardijusi, kaip tie ryšiai galėtų atsistatyti – ji neprieštarautų, kad tėvas jai paskambintų, jie susitiktų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pastaruoju metu atsakovas su dukra beveik nebendravo, jų emocinis ryšys yra gana silpnas, atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką koregavo, nes ji šiame jų santykių etape yra per intensyvi, per daug įtakojanti pačios mergaitės dienotvarkę, verčianti ją be jokio psichologinio pasiruošimo planuoti savo laisvalaikį, atostogas, keisti savo pomėgius. Teismas nustatė, jog atsakovo šeimos nariai geranoriškai ir tolerantiškai žiūri į tai, kad atsakovas atsiveš G. į savo namus, tačiau apsaugant nepilnametę nuo stresų ir psichologinės traumos, nuo pavojaus patekti į jai visiškai nepažįstamą aplinką, teismas nustatė 4 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, per kurį turėtų atsistatyti atsakovo ir jo dukters ryšys ir mergaitė palaipsniui socializuotųsi atsakovo aplinkoje. Teismas nustatė pirmiems 4 mėnesiams bendravimo tvarką, specialiai nenustatydamas nei laiko, nuo kada prasidės bendravimas, nei bendravimo trukmės, nes šalių, pačios mergaitės paaiškinimai rodo, kad iš esmės G. nėra kategoriškai nusistačiusi prieš bendravimą su tėvu, o atsakovas savo priešieškiniu siekia ne ambicijų įgyvendinimo, o gerų, pilnaverčių santykių su savo nepilnamete dukra. Po 4 mėnesių teismas nustatė intensyvesnę bendravimo tvarką (pakoregavo atsakovo prašomą) pasiimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val., grąžinant vaiką sekmadienį iki 18 val., taip suteikiant galimybę vaikui pailsėti bei pasiruošti mokslo savaitei. Netenkino pilna apimtimi atsakovo priešieškinio reikalavimo, jog savo kasmetinių atostogų metu atsakovas su vaiku praleidžia 20 kalendorinių dienų iš eilės. Įprastinė atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos, todėl teismas, atsižvelgdamas į įprastinių kasmetinių atostogų trukmę 28 kalendorinės dienos, nustatė, jog atsakovas su dukra praleidžia ne 20 d., o 14 kalendorinių dienų, apie planuojamas atostogas pranešant ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Tenkino atsakovo reikalavimą švęsti su dukra antrąją dienų tokių švenčių kaip Šv. Kalėdos, Šv. Velykos bei pirmąją nedarbo dieną po dukters gimtadienio paimant ją iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant tos pačios dienos 20 val. Tačiau atmetė reikalavimą dėl atsakovo teisės praleisti su vaiku 40 kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų metu, nustatydamas, kad tai neatitinka nei vaiko nei šalių interesų. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo (t. 2, b. l. 3-4):

panaikinti teismo sprendimus: priteisti iš atsakovo V. P. 700 Lt ieškovei D. V. jos patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti; sprendimą priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymo dukrai G. P. įsiskolinimą 2 250 Lt.priteisti iš V. P. dukters G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 400 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo V. P. įsidarbinimo datos t. y. nuo 2013 metų gruodžio mėn. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Motyvuose nurodė, kad nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad jo finansinė padėtis 2012-2013 metais žymiai pablogėjo. Per 2012 metus darbo užmokestis sudarė 4 546,73 Lt, t. y. 378,89 Lt per mėnesį. Nuo 2013 metų sausio iki birželio mėn. neturėjo darbo ir buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje, gaunamas pajamas sudarė – bedarbio išmoka 650 Lt per mėnesį. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas kaip aktyviai ieškantis darbo nuo 2013-03-18 datos. Nuosavybės teise valdomą turtą sudaro tik butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra vienintelis atsakovo turtas ir gyvenamoji vieta. Turtas įgytas panaudojus banko suteiktą kreditą, kurio grąžinimą užtikrina turto įkeitimas. Kredito įsipareigojimų kasmėnesinis dydis yra 910 Lt. Teismo sprendime nurodyta klaidinga informacija dėl atsakovo dabartinio atlyginimo dydžio. Atsakovas nuo 2013-12-02 įsidarbino AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo gaunamas darbo užmokestis yra 2 764, Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių. Teismo sprendime nurodytas visiškai nepagrįstas 4 022,46 Lt per mėnesį atlyginimas. Atsakovas nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovo pateiktas priešieškinis iš esmės buvo patenkintas, nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo sąlygos pagal specialistų rekomendacijas. Atsakovas teisme gynėsi savo jėgomis, naudodamasis specialistų patarimais. Todėl savo patirtų išlaidų nepateikė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 17-22).

Motyvuose nurodė:

Ieškovė už advokato teiktas paslaugas sumokėjo 700 Lt, ši suma atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius tokios kategorijos bylose ir nėra per didelė. Atsakovas turėjo tokią pat teisę kaip ir ieškovė, vesti bylą per advokatą, todėl aplinkybė, jog atsakovas savo teises gynė pats, nėra pagrindas paneigti įstatymo numatytos pareigos atlyginti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nors atsakovas teigia, jog jo finansinė padėtis 2012-2013 m. žymiai pablogėjo, nuo 2013 m. sausio iki birželio mėn. jis neturėjo darbo ir buvo įregistruotas darbo biržoje ir jo gaunamas pajamas sudarė bedarbio išmoka 650 Lt per mėnesį, tačiau tai nėra pagrindas mažinti priteistiną išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui.Tai, kad atsakovo butas (duomenys neskelbtini), Prienuose, įsigytas panaudojus banko suteiktą paskolą, kas mėnesį bankui mokama 910 Lt, nėra pagrindas, atleidžiantis atsakovą nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Atsakovas teismui neįrodė savo sunkios turtinės padėties, nepateikė duomenų apie realią savo turtinę padėtį, priešingai, ją slėpė. Nepateikė Darbuotojo ir darbdavio susitarimo dėl darbuotojo skatinimo sistemos, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo gaunamas pajamos sudaro ir kitos darbo sutartyje nenurodytos pajamos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokių aktyvių veiksmų jis ėmėsi, kai buvo registruotas darbo biržoje ir gavo, jo teigimu, tik bedarbio išmoką, savo turtinei padėčiai pagerinti. Teismas teisingai nustatė nepilnametės dukros G. poreikių ribas. Atsakovo turtinė padėtis labai gera, jis yra pajėgus dukros išlaikymui skirti 500 Lt sumą. Atsakovui, išmokėjus išlaikymą ir kreditą, lieka pakankama 1 354 Lt piniginių lėšų suma savo ir šeimos poreikių patenkinimui. Teismas, priteisdamas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nepažeidė CK 3.192 str. ir 3.200 str. nuostatų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ginčo esmė – ar apelianto turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą 2 250 Lt (už 2013 m. 7,5 mėnesio po 300 Lt) bei nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimą (2 250 Lt) ir 500 Lt kas mėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, tačiau išlaikymo įsiskolinimas vaikui yra priteistas skaičiuojant tik po 300 Lt mėnesinių įmokų, o išlaikymas nustatytas po 500 Lt, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, turi automobilį, butą, kitų išlaikytinių neturi, įsiskolinimas iš jo priteistas tik po 300 Lt kas mėnesį (viso 2 250 Lt), todėl tai, kad jo pajamos 2013 m. buvo tik apie 650 Lt (bedarbio pašalpa), nėra pagrindas nepriteisti šio minimalaus įsiskolinimo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, jos negali pašalinti net labai sunki tėvų turtinė padėtis. Sunki tėvų turtinė padėtis gali turėti reikšmės tik išlaikymo dydžiui, kuris šiuo priteisto įsiskolinimo atveju nustatytas pakankamai mažas.

Nepagrįstu laikytinas apelianto prašymas išlaikymą priteisti nuo įsidarbinimo dienos (2013 m. gruodžio mėnesio), o ne nuo ieškinio pateikimo dienos ir po 400 Lt, o ne po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pirma, apeliantas šio prašymo visiškai nepagrindė. Antra, kaip jau minėta, 500 Lt išlaikymas vaikui gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Trečia, apelianto turtinė padėtis yra gera, t. y. 1) jis turi 4 kambarių butą, kurį įsigijo 1996 m. spalio 17 d. ir ne už paimtą iš banko kreditą, kaip teigia. 2008 m. birželio 5 d. Kreditavimo sutartyje numatyta, kad kredito paskirtis yra buto remontui (t. 1, b. l. 44); 2) turi automobilį; 3) nuo 2013 m. gruodžio mėn. jo darbo užmokestis apie 3 580 Lt (atskaičius mokesčius; Sodros duomenys už 5 mėn.). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto turtinė padėtis neabejotinai leidžia teikti savo dukrai 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), todėl ieškinio pateikimas teismui vertintinas kaip jau esanti būtinybė gauti prašomo dydžio išlaikymą iš apelianto, kurio šis nemoka. Apelianto įsidarbinimo momentas, šiuo atveju (atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, išlaikymo dydį), nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo, ar priteisti mažesnį išlaikymą, nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl priteistų 700 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos pirmosios instancijos teisme (1 000 Lt) atitinka bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas ir yra ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai, o priešieškinis patenkintas iš dalies, sumažino priteistinas iš apelianto šias išlaidas iki 700 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 700 Lt atstovavimo išlaidų iš apelianto, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Tai, kad apeliantas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų arba neprašė jų priteisti, nėra pagrindas nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės (CK 3.192 str., 3.194 str. 3.200 str.) bei procesinės (CPK 185 str.) teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos 600 Lt išlaidos už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 24; CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Evaldas BurzdikasIzolda NėnienėVirginija Gudynienė