Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugsėjo 6 d. vagystė) – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugsėjo 7 d. vagystė) – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – areštas 20 (dvidešimčiai) parų;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kalinimo laikas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. spalio 21 d. veika) apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nurodyta palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų E. B. ir R. K. priteista solidariai 772,39 Eur (septyni šimtai septyniasdešimt du eurai 39 ct) nusikaltimais padarytos turtinės žalos civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiojo J. P. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. B. priteista 200 Eur (du šimtai eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. B. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusiojo N. V. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš R. K. priteista 697 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt septyni eurai) nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 308¹ straipsniu, buvo ištaisytas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad nuosprendžio rezoliucinės dalies 7 dalis išdėstyta taip:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.“.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 13.29 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su R. K., pagrobė svetimą turtą, o būtent: vieną 100 ml talpos flakoną kvepalų „Chanel Chance Eau Vive“, 117,00 eurų vertės, vieną flakoną 50 ml talpos kvepalų „Yves Saint Lourent Black Opium“, 78.99 eurų vertės, 2 flakonus 90 ml talpos kvepalų „Yves Saint Lourent Black Opium“, bendros 161,98 eurų vertės, tokiu būdu slapta pagrobė 357,97 eurų vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

1.2. Be to, ji, 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 12.40 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su R. K., pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2 flakonus 100 ml talpos kvepalų „Lancome“, bendros 191,98 eurų vertės, vieną flakoną 75 ml talpos kvepalų „Hugo Boss“, 16.39 eurų vertės, vieną flakoną 100 ml talpos kvepalų „G. A.“, 75,49 eurų vertės, 2 flakonus 50 ml talpos kvepalų „Carolina Herrera“, bendros 130,56 eurų vertės, tokiu būdu slapta pagrobė 414,42 eurų vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

1.3. Be to, ji, 2018 m. rugsėjo 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasi kompiuteriu internetiniame tinklalapyje „www.skelbiu.lt“ melagingai nurodė, jog nuomoja butą (duomenys neskelbtini), po ko susitarusi su atsiliepusiu į skelbimą nukentėjusiuoju J. P., jog šis nuomos šį butą už 210 eurų, nurodė J. P. susitikti (duomenys neskelbtini) esančioje picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, po ko jiems susitikus, paėmė iš jo 200 eurų už nuomojamo buto rezervaciją, tačiau jokio buto neišnuomojo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą J. P. priklausantį turtą – 200 eurų, tuo padarydama J. P. 200 eurų turtinę žalą.

1.4. Be to, ji, 2018 m. gruodžio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama kartu su R. K., naudodamasi kompiuteriu internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ melagingai patalpino skelbimą nurodydama, jog parduoda traktorių už 3700 eurų, po ko R. K. susitarus su atsiliepusiu į skelbimą nukentėjusiuoju E. M., jog šis pirks traktorių, bei nurodžius E. M. susitikti prie (duomenys neskelbtini) esančio PC „(duomenys neskelbtini)“ su jo tariama sese, po ko susitikusi paėmė iš jo 500 eurų avansą už parduodamą traktorių, tačiau jokio traktoriaus nepardavė, tokiu būdu apgaule bendrais veiksmais savo naudai įgijo svetimą E. M. priklausantį turtą – 500 eurų, tuo padarydama E. M. 500 eurų turtinę žalą.

2.1. 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 13.29 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: vieną flakoną 100 ml. talpos kvepalų „Chanel Chance Eau Vive“, 117,00 eurų vertės, vieną flakoną 50 ml talpos kvepalų „Yves Saint Lourent Black opium“, 78.99 eurų vertės, 2 flakonus 90 ml talpos kvepalų „Yves Saint Lourent Black opium“, bendros 161,98 eurų vertės, tokiu būdu slapta pagrobė 357,97 eurų vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

2.2. Be to, jis 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 12.40 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su E. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2 flakonus 100 ml talpos kvepalų „Lancome“ bendros 191,98 eurų vertės, vieną flakoną 75 ml talpos kvepalų „Hugo Boss“, 16,39 eurų vertės, 1 flakoną 100 ml talpos kvepalų „G. A.“ 75,49 eurų vertės, 2 flakonus 50 ml talpos kvepalų „Carolina Herrera“ bendros 130,56 eurų vertės, tokiu būdu slapta pagrobė 414,42 eurų vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

2.3. Be to, jis, 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 15.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 3 flakonus 100 ml talpos kvepalų „Dolce G. T. One EDT“ bendros 176,97 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas parduotuvės darbuotojų.

2.4. Be to, jis, 2018 m. spalio 9 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, o būtent: įėjęs į vyriausiosios specialistės G. T. neužrakintą kabinetą, iš spintelės stalčiaus pagrobė 300 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy GIO“ ir 400 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5“, tokiu būdu pagrobė svetimą G. T. priklausantį bendros 700 eurų vertės turtą.

2.5. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, naudodamasis savo asmeninio mobiliojo ryšio telefonu ir interneto tinklu, internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“, patalpino melagingą skelbimą dėl tariamai parduodamo automobilio „Mercedes Benz 315 Sprinter“, pagal kurį 2018 m. spalio 13 d., iš anksto žinodamas, kad įsipareigojimų nevykdys, sutarė su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) piliečiu A. I. parduoti minėtą automobilį už 4000 eurų, susitiko su nukentėjusiuoju prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), bei paėmė 100 eurų rankpinigių, tačiau pažadėto automobilio nepardavė, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą, (duomenys neskelbtini) piliečiui A. I. priklausantį turtą – 100 eurų.

2.6. Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, naudodamasis savo asmeninio mobiliojo ryšio telefonu ir interneto tinklu, internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino melagingą skelbimą dėl tariamai parduodamo automobilio „Mercedes Benz 315 Sprinter“, pagal kurį 2018 m. spalio 14 d., iš anksto žinodamas, kad įsipareigojimų nevykdys, sutarė su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) piliečiu K. U. parduoti minėtą automobilį už 3900 eurų, apie 18.00 val. susitiko su nukentėjusiuoju prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), bei paėmė 100 eurų rankpinigių, tačiau pažadėto automobilio nepardavė, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) piliečiu K. U. priklausantį turtą – 100 eurų.

2.7. Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, naudodamasis savo asmeninio mobiliojo ryšio telefonu ir interneto tinklu, internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“, patalpino melagingą skelbimą dėl tariamai parduodamo automobilio „Mercedes Benz 315 Sprinter“, pagal kurį 2018 m. spalio 14 d., iš anksto žinodamas, kad įsipareigojimų nevykdys, sutarė su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. parduoti minėtą automobilį už 3900 eurų, apie 21.00 val. susitiko su nukentėjusiuoju prie (duomenys neskelbtini) bei paėmė 100 dolerių (atitinkamai 90 eurų) rankpinigių, tačiau pažadėto automobilio nepardavė, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. priklausantį turtą – 90 eurų.

2.8. Be to, jis, 2018 m. spalio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis kompiuteriu, internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ melagingai nurodė, jog parduoda automobilį „VW Passat“ už 1200 eurų, po ko susitaręs su atsiliepusiu į skelbimą nukentėjusiuoju N. V., jog šis pirks automobilį, nurodė N. V. pervesti per terminalą 690 eurų avanso už parduodamą automobilį, po ko per 7 kartus pervedus 690 eurų avansą už parduodamą automobilį, tačiau jokio automobilio nepardavė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą N. V. priklausantį turtą – 690 eurų, tuo padarydamas N. V. 690 eurų turtinę žalą.

2.9. Be to, jis, 2018 m. gruodžio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su E. B., kuri naudodamasi kompiuteriu internetiniame tinklalapyje “(duomenys neskelbtini)“ melagingai patalpino skelbimą, nurodydama, jog parduoda traktorių už 3700 eurų, po ko, susitaręs su atsiliepusiu į skelbimą nukentėjusiuoju E. M., jog šis pirks traktorių bei nurodęs E. M. susitikti prie (duomenys neskelbtini), esančio PC „(duomenys neskelbtini)“ su jo tariama sese, po ko E. B. susitikus paėmė iš jo 500 eurų avansą už parduodamą traktorių, tačiau jokio traktoriaus nepardavė, tokiu būdu, apgaule bendrais veiksmais savo naudai įgijo svetimą E. M. priklausantį turtą – 500 eurų, tuo padarydamas E. M. 500 eurų turtinę žalą.

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka E. B. ir R. K. kaltei pagrįsti, todėl jie pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jiems paskirtos bausmės.

6. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl R. K. kaltės, padarius 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 7 d. vagystes

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi su pareiškimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydami, kad minėtomis dienomis parduotuvės (duomenys neskelbtini) dingo atitinkamai 357,97 Eur ir 414,42 Eur vertės vitrinose išdėliotos prekės. 2018 m. rugsėjo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu bei 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką bendrovės darbuotoja – liudytoja L. G. pateikė kompaktiniuose diskuose esančius (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų stebėjimo įrašus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 18 d. apžiūrėjus, nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 6 d. 13.27 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), įėjo du asmenys – vyras ir moteris. Vyras akivaizdžiai apsidairė ir, paėmęs 4 vnt. kvepalų, įdėjo juos į kartu atėjusios moters rankinę. Kiek palaukę, šie asmenys kartu išėjo iš parduotuvės. Analogiškai 2018 m. rugsėjo 7 d. 12.40 val. šie abu asmenys, įėję į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš vitrinų paėmę kvepalus, dėjo juos į bendrą atsineštą krepšį. Be to, vyras už kelnių užsikišo dar vieną prekę – vyrišką dezodorantą, ir abu šie asmenys išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėję. Ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys buvo atpažinti kaip E. B. ir R. K..

11. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 16 d., taip pat 2018 m. gruodžio 21 d. apklausiamas dalyvaujant gynėjai, nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo ir nurodė aplinkybes, jog kartu su nuteistąja E. B. jis du kartus ėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur abu kartus bendrais veiksmais pagrobė kvepalus, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis jau teigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje prekių nevogęs, tik E. B. pasiūlymu nuėjęs po parduotuvę pasižvalgyti, pasikvėpinti. Analogiškai nuteistojo R. K. parodymams, jo kaltę dėl šių nusikaltimų įvykdymo neigė ir nuteistoji E. B.. Tačiau, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju įvertinus aptartus objektyvius byloje esančius įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus vaizdo įrašus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek nuteistųjų tvirtinimai, tiek apelianto skunde nurodomi argumentai, jų nepatvirtinus patikimais įrodymais, akivaizdžiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti pirmosios instancijos įrodytomis pripažintas aplinkybes, sudarančias BK 178 straipsnio 1 dalies sudėtį, tai yra, jog nuteistasis R. K. aktyviais tyčiniais veiksmais kartu su E. B. įvykdė 2018 m. rugsėjo 6 ir 7 d. vagystes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą. Nors bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, nėra būtina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, yra svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo, yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Kiekvieno bendrininko veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę abu nuteistieji atvyko kartu, kvepalus iš lentynų ėmė tiek nuteistoji E. B., tiek apeliantas, kuris taip pat aktyviai dalyvavo nusikaltimų padaryme, taigi buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Tokie nuteistųjų veiksmai traktuotini kaip bendrininkų, kadangi jie suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo – svetimo turto įgijimo – įgyvendinimo procesą, abu tokių jų veiksmų tikėjosi ir jiems neprieštaravo, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, darytina išvada, kad nuteistieji, vykdydami 2018 m. rugsėjo 6 ir 7 d. nusikaltimus, veikė bendrininkų grupėje ir padarė nusikalstamas veikas – vagystes.

13. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka R. K. kaltei padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas nustatyti ir paneigti apelianto gynybines versijas, kad nuteistasis inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, kurios nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumos, kadangi apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš kaltininko parodymų, bet ir iš kitais objektyviais įrodymais užfiksuotų jo veiksmų. Apeliantas skunde nenurodė jokių konkrečių ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jo kaltę, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir pirmiau įvertintas faktines aplinkybes, R. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. K. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme išsamiai patikrintus įrodymus ir jų visumą, konstatuoja, jog neįrodyta, kad R. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad jis 2018 m. gruodžio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su E. B., kuri naudodamasi kompiuteriu internetiniame tinklalapyje “(duomenys neskelbtini)“ melagingai patalpino skelbimą, nurodydama, jog parduoda traktorių už 3700 eurų, po ko susitaręs su atsiliepusiu į skelbimą nukentėjusiuoju E. M., jog šis pirks traktorių bei nurodęs E. M. susitikti prie (duomenys neskelbtini), esančio PC „(duomenys neskelbtini)“ su jo tariama sese, po ko E. B. susitikus paėmė iš jo 500 eurų avansą už parduodamą traktorių, tačiau jokio traktoriaus nepardavė, tokiu būdu, apgaule bendrais veiksmais savo naudai įgijo svetimą E. M. priklausantį turtą – 500 eurų, tuo padarydamas E. M. 500 eurų turtinę žalą.

17. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

18. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas šias įrodymų visumos vertinimo taisykles pažeidė, dėl ko padarė nepagrįstą ir byloje surinktais įrodymais nepatvirtintą išvadą dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuotą BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis E. M. 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nurodė, kad 2018 m. gruodžio 2 d. jis interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą, jog parduodamas traktorius „(duomenys neskelbtini)“, ir susitarė su jo pardavėju dėl kainos bei avanso padavimo, po ko 2018 m. gruodžio 3 d. apie 15 val. jis prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), padavė nepažįstamai merginai 500 Eur avansą už tariamą traktoriaus pirkimą, tačiau minėto traktoriaus negavo, o avansas jam nebuvo grąžintas. Patikslindamas įvykio aplinkybes, nukentėjusysis nurodė, kad perduodant pinigus, moteris, galimai pardavėjo sesuo, pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodyti asmens duomenys – E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas ir aprašytas nukentėjusiojo E. M. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas bei jame esanti asmens tapatybės kortelės fotonuotrauka, išduota E. B., gim. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vardu.

20. Nors šiais duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog R. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su tokiais skundžiamo nuosprendžio motyvais neturi. Abu nuteistieji neigė, jog šio nusikaltimo padaryme dalyvavo R. K.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. B. nurodė, kad avansą už parduodamą traktorių ji paėmė prašoma pažįstamo asmens A. Š. ir jo draugo K.. Nors 2018 m. gruodžio 21 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog CDB duomenimis asmuo – A. Š. neegzistuoja, taip pat nenustatytas nuteistosios nurodomas pastarojo draugas – K., tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia nuteistosios dėstomos versijos, kad su ja dėl avanso už traktoriaus įsigijimą paėmimo kreipėsi tyrimo metu nenustatyti asmenys, ir, juolab, nepatvirtina R. K. kaltės.

21. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nuteistoji E. B. susitikimo metu jam teigė, kad traktorių parduoda jos brolis, pardavėjas teigė, kad avansinio mokėjimo paimti atvyks jo sesuo, tačiau kokiu būdu tai patvirtina būtent R. K. priešingus teisei veiksmus nagrinėjamu atveju, byloje esančiais įrodymais nenustatyta. Priešingai nei nurodyta skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuojant nuteistojo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad jam susisiekus su tariamu traktoriaus pardavėju, pastarasis prisistatė R. K. vardu, todėl ši skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė vertinama kaip neatitinkanti byloje surinktų įrodymų visumos.

22. Nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, nukentėjusiojo suklaidinimu, paskatinusiu nukentėjusįjį nenaudingai disponuoti turtu, bei kaltininko tyčia.

23. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Minėta, kad bendrininkavimui konstatuoti baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais turi būti nustatyta, jog visi baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys realizavo bent dalį nusikalstamo sumanymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų nepakanka teigti, jog R. K. realizavo bent dalį jam inkriminuotos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad būtent jis patalpino skelbimą apie parduodamą traktorių nukentėjusiojo nurodytame internetiniame tinklalapyje. Be to, nei nukentėjusiojo parodymai, nei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažinti įrodymais, nepatvirtina, jog R. K. naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu, kurį nukentėjusysis nurodė kaip traktoriaus pardavėjo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatytos šio mobiliojo ryšio telefono veikimo zonos, jo kontaktai su kita nuteistąja E. B., kurie patvirtintų apelianto ryšį su kitu sukčiavime dalyvavusiu asmeniu.

24. Minėta, kad prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Taigi, nepaisant to, kad dalį kitų nusikalstamų veikų nagrinėjamoje byloje nuteistieji E. B. įvykdė su apeliantu, tai nepatvirtina, kad pastarasis dalyvavo ir apgaule užvaldant nukentėjusiajam E. M. priklausantį turtą – pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, naikinama. Kadangi objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. veikė su kitu asmeniu (nukentėjusysis nurodė, kad telefonu bendravo su vyru, pati E. B. nurodė nusikalstamos veikos įvykdyme dalyvavus tretiesiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti), todėl daroma išvada, jog nuteistasis R. K. išteisinamas, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dar ir dėl kitų nusikaltimų padarymo, todėl, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, panaikinant nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 3 d. veika) ir dėl šios dalies priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, iš naujo sprendžiamas klausimas ir dėl R. K. skiriamos galutinės subendrintos bausmės.

25.1. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. spalio 21 d. veika) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 4 dalį paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, konstatavęs, kad šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2010), tačiau šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.). BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems, o BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, taigi šių nusikalstamų veikų kategorijos negali būti vertinamos kaip labai besiskiriančios pagal pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kėsinimosi objektas, dalykas, sukelti padariniai ir kitos aplinkybės taip pat nesuponuoja pagrindo spręsti apie itin reikšmingą nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo skundą ir jo padėtis tokiu atveju negali būti sunkinama, todėl už BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų padarymą nuteistajam paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

25.2. Paskirta apėmimo būdu subendrinta bausmė, nenustačius BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų bausmių atėmimo būdo taikymo sąlygų, bendrinama iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys) su bausmėmis, pirmosios instancijos teismo paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. spalio mėn. padaryta veika). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prie griežčiausios bausmės pridedama minimali BK 50 straipsnyje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšies dydžio dalis – 3 mėnesiai nuo nuteistajam inkriminuotos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2018 m. spalio mėn. veika) ir mažesnė nei minimali BK 50 straipsnyje numatyta bausmės dalis – po du mėnesius nuo BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų trijų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė iki Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžio priėmimo, ir tokiu atveju bausmės turi būti bendrinamos taip, tarsi jos būtų skiriamos vienu nuosprendžiu (nusikalstamų veikų daugetas), nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrinama iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant pirmosios instancijos teismo nurodytą skundžiamo nuosprendžio dalį – 8 mėnesius. Be to, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitomas pirmosios instancijos teismo nurodytas nuteistojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.

26. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei asmuo išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažinus R. K. kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu, nebuvo nuspręsta iš jo solidariai su nuteistąja E. B. priteisti nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos atlyginimą – 500 Eur, todėl ši nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Dėl E. B. paskirtos bausmės

27. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo paskirti jai švelnesnės už terminuotą laisvės atėmimą rūšies bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistajai bausmė skirta teisėtai ir pagrįstai, ji nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apeliantės padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti jos apeliacinį skundą nėra.

28. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 ir 3 dalis skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismas sprendė, jog nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors dalį nusikalstamų veikų nuteistoji padarė veikdama bendrininkų grupėje su R. K. ar kitais baudžiamojoje byloje nenustatytais asmenimis, tačiau, apylinkės teismui šios BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės nenustačius, o apeliacinės instancijos teismui negalint sunkinti apeliantės teisinės padėties, jos skundo argumentai dėl bendrininkavimo požymių neįrodytumo, vertinant juos bausmės skyrimo kontekste, atmetami. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakant į nuteistojo R. K. skundo argumentus, konstatuota, jog baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina pastarojo dalyvavimą E. B. inkriminuotų BK 178 straisnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytų nusikaltimų padaryme.

29. Nors nuteistoji skunde teigė, jog apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog pagrindo taikyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nenustatyta. Ji pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje esančių įrodymų, nuoširdžiai gailėdamasis pripažįsta visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju E. B., nors pripažino pati dalyvavusi nusikaltimų padaryme, tačiau savo parodymais siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės bendrininkui. Dėl šios priežasties spręsti apie visišką nuteistosios kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pagrindo nėra.

30. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgė į tai, kad ji teisiama ketvirtą kartą. Ji naujas nusikalstamas veikas padarė būdama du kartus teista, o jos priešingiems teisei veiksmams būdingas nusikaltimų nuosavybei modelis. Be to, ji sistemingai baudžiama administracine tvarka, be kita ko, dėl administracinių nusižengimų nuosavybei darymo. Nors dalis E. B. anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams, kurie teistumo jai neužtraukia ir vertinami kaip mažesnio pavojingumo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir, atsižvelgiant į tai, kad visos jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra turtinio pobūdžio, ji yra nedirbanti ir nesiekia užsitikrinti legalaus pragyvenimo šaltinio, suponuoja pagrindą teigti, jog apeliantės delinkventinės nuostatos susiformavo dar iki nusikaltimų nagrinėjamoje byloje padarymo bei yra jos priešingo teisei elgesio bei antivisuomeninių nuostatų pasekmė. Nuteistosios skundo argumentas, kad ankstesniais nuosprendžiais jai nebuvo skiriama griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, įvertinus tai, kad nuteistoji sistemingai ir toliau daro nusikalstamas veikas nuosavybei, tik patvirtina, jog švelnesnėmis bausmėmis ir poveikio priemonėmis BK 41 straipsnyje numatyti tikslai jai nėra pasiekiami.

31. Nors nuteistoji, prašydama neskirti jai terminuoto laisvės atėmimo bausmės, dėstė argumentus, jog šia bausmės rūšimi ji nebus skatinama pasitaisyti, kadangi būdama laisvėje ji galėtų efektyviau atlyginti nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams padarytą žalą, tačiau pažymėtina, kad nuteistajai pataisos įstaigose įgyvendinamomis elgesio pataisos priemonėmis bei programomis suteikiama galimybė ne tik vykdyti darbinę veiklą, tačiau ir atlyginti nukentėjusiesiems asmenims padarytą žalą ir savo teigiamu kryptingu elgesiu įrodyti, jog ji yra pasiruošusi savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistajai skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistosios elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jai galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, jau tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi E. B. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) nuosavybei, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajai paskyrė BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą ir BK 178 straipsnio 1 dalies bei 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šių straipsnių sankcijose numatytas vidurkis bausmių dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai paskyrus švelnesnę nei galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nesutiktina su nuteistosios skundo argumentais, jog jai paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuteistosios bei jos veikų pavojingumui.

33. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendis dėl E. B. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistosios E. B. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 3 d. veika) ir priimti naują nuosprendį – R. K. dėl šio nusikaltimo išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. gruodžio 3 d. veika) R. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), bei su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. spalio 21 d. veika) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. spalio mėn. veika), prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, atliekamą pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti nuteistojo R. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. kovo 18 d.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.