Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1539-1043/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: e2A-1539-1043/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19657-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Anita Sereikienė
Atsakovas: L. K.
Ieškovas: Varėnos rajono savivaldybės
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.16.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.16pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1539-1043/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19657-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.16.8; 2.6.16.12; 3.3.1.14; 3.3.1.16; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Varėnos rajono savivaldybės ieškinį L. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių ir delspinigių išieškojimo, ir atsakovo L. K. priešieškinį dėl mokesčio permokos grąžinimo ieškovei Varėnos rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Varėnos rajono savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš pradinės atsakovės A. O. Š. (jos teisių perėmėjas L. K.) 6 824,00 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2015–2018 metus ir 491,31 Eur delspinigius.

2. Ieškovė nurodė, jog atsakovė A. O. Š. pagal 2010 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2716, asmeninės nuosavybės teise įsigijo 41/50 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu duomenys neskelbtini), ir pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), adresu duomenys neskelbtini) (toliau – pastatai). Po statiniais žemė nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovei įgijus pastatus, jai perėjo ir žemės nuomos teisė. Nuo 2010 m. atsakovė naudojasi šiais žemės sklypais, tačiau nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarčių, todėl atsiradus pareigai mokėti mokesčius, buvo apmokestinta valstybinės žemės nuomos mokesčiu, kuris buvo apskaičiuotas pagal Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. T-VI-725 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“ kitos paskirties žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties, nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, kuris yra 2 procentai žemės vertės. Atsakovė už 2010–2013 m. laikotarpį valstybinį žemės nuomos mokestį yra sumokėjusi. Už 2014 m. valstybinės žemės nuomos mokestis iš atsakovės buvo priteistas civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016. Ieškovė siuntė atsakovei priminimus dėl nesumokėto valstybinio žemės nuomos mokesčio, tačiau atsakovė už 2015–2018 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio neapmokėjo ir liko skolinga 6 824,00 Eur. Vadovaujantis Valstybinės žemė nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo, patvirtintu Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. T-VI-668 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 20 punktu, kuriame nurodyta, kad valstybinės žemės naudotojai iki lapkričio 15 d. privalo sumokėti žemės nuomos mokestį į Varėnos rajono savivaldybės administracijos sąskaitą, o už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį imami delspinigiai – 0,04 procentai už kiekvieną pavėluotą dieną (Aprašo 21 punktas). Atsakovei už 2015–2018 m. laikotarpį buvo paskaičiuoti 491,31 Eur delspinigiai. (duomenys neskelbtini) atsakovė A. O. Š. mirė ir jos teisių perėmėjas yra atsakovas L. K..

3. Atsakovas L. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl sklypo nuomos mokesčio, teisme buvo išnagrinėtas ginčas tarp A. O. Š. ir ieškovės. 2016 m. lapkričio 2 d. Varėnos rajono apylinkės teisme priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016, kuriuo nustatyta, kad už sklypą mokėtinas nuomos mokestis yra 310,25 Eur, tačiau ieškovės pateikiamoje Žemės nuomos mokesčio deklaracijose (toliau – Deklaracija) nurodoma žemės nuomos mokesčio kaina: už 2015 metus – 1 652,60 Eur; už 2016 metus – 1 781,60 Eur; už 2017 metus – 1 781,60 Eur; už 2018 metus - 1 608,20 Eur. 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016 turi prejudicinę galią nagrinėjamoms bylos tarp tų pačių šalių ir žemės nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal įsiteisėjusį 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

5. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė A. O. Š. priteisti iš ieškovės 9 192,12 Eur permokėtą sumą pagal prejucidinę galią turintį 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad dėl sklypo nuomos mokesčio teisme buvo išnagrinėtas ginčas tarp A. O. Š. ir ieškovės ir Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016, kuriame nustatė, kad už sklypą mokėtinas nuomos mokestis yra 310,25 Eur. Sprendimas yra priimtas tarp tų pačių bylos šalių ir dėl to paties dalyko, todėl sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016 turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-46-308/2016 prie bylos buvo prijungta Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-174-308/2010 bei įsiteisėjęs 2010 m. birželio 7 d. sprendimas byloje, kuriuo dėl to paties sklypo iš D. D. (tuo metu buvusio pastatų (duomenys neskelbtini) savininko, iš kurio A. O. Š. įsigijo pastatus), buvo priteista sumokėti ieškovei 38 719,16 Lt pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-13029758. Ieškovė iš D. D. reikalavo už sklypo nuomą mokėti 5 398,08 Lt arba 1 563,39 Eur per metus. Pagal 2010 m. gegužės 31 d. pirkimo sutarties 6.2 punktą A. O. Š. įsipareigojo esant reikalui perimti visus D. D. įsiskolinimus dėl žemės nuomos mokesčio ir juos apmokėti. A. O. Š. pirkimo sutarties 6.2 punkto reikalavimą įvykdė sumokėdama D. D. 33 458,00 Lt (9 690,11 Eur), kas reiškia, jog A. O. Š. įvykdė prievolę už D. D. ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 bei 3 dalies reikalavimus, ir A. O. Š., kaip trečiajam asmeniui, perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku D. D.. Pagal 2010 m. birželio 7 d. Varėnos apylinkės teismo sprendimą iš D. D. buvo priteista sklypo nuomos mokestis už 2003–2010 m., skaičiuojant po 1 563,39 Eur už vienerius metus, vietoje pagal 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą būtinus mokėti 310,25 Eur, todėl D. D. iš A. O. Š. gautais pinigais permokėjo ieškovei 9 192,12 Eur pagal prejudicinę galią turintį 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nesutiko su pareikštu priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių bylos šalių ir dėl to paties dalyko, civilinėje byloje Nr.2-46-308/2016 neturi prejudicinės galios teismui priimant sprendimą šioje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016 teismas nesprendė klausimo dėl A. O. Š. naudotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo. Atsakovo naudojamos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), kurios 2002 m. lapkričio 19 d. priimtame nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nurodyta, kad „Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, bei nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba“. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016 apskaičiuojant nesumokėto žemės nuomos dydį buvo vadovaujamasi tuo pačiu Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2009 m. rugpjūčio 25 d. Nr. T-VI-725 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“, kuris nustatė, kad kitos paskirties žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties, valstybinės žemes nuomos mokesčio tarifas yra 2 procentai žemės vertės. Galutinė mokėtina žemės nuomos mokesčio suma apskaičiuojama vadovaujantis Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenimis apie nuomojamo turto vidutinę rinkos vertę mokestinių metų laikotarpiu. Žemės vertė dėl žemės rinkos kainų svyravimų kiekvienais metais gali keistis, todėl galutinis mokėtino žemės nuomos mokesčio dydis negali būti pastovus ir kiekvienais metais yra kintantis. 2010 m. gegužės 31 d. A. O. Š. ir D. D. sudarytos pastatų pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 punkte kaip viena pirkėjos garantijų buvo nurodyta, jog „jai žinoma, kad yra ginčai dėl naudotojo nuomos mokesčio. Esant reikalui, ji įsipareigoja perimti visus Pardavėjui atsiradusius įsiskolinimus ir juos apmokėti savo lėšomis“. Sutartyje buvo įvardinti D. D. įsiskolinimai dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2003–2010 m. laikotarpį, dėl kurių sumokėjimo ir vyko teisminiai ginčai sutarties sudarymo metu civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010, kuriuos pagal minimą sutartį, esant reikalui, ir įsipareigojo perimti A. O. Š.. Tačiau sutartyje nustatytos prievolės A. O. Š. neįvykdė taip, kaip to reikalauja CK 6.38 straipsnio nustatyti prievolių vykdymo principai, todėl D. D. įsiskolinimas ieškovei buvo priteistas 2010 m. birželio 7 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-308/2010, o skola iš D. D. išieškota antstolių pagalba. Atsakovas nepateikė jokio įrodymų, kad A. O. Š. yra sumokėjusi D. D. valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą už 2003–2010 m., ar, kad tai yra padaręs pats D. D. galimai iš A. O. Š. gautais pinigais. Atsakovo tariamai paveldėta atgręžtinio reikalavimo teisė pagal prievolę, kurios palikėja nei siekė įvykdyti, nei įvykdė, yra vertintina kaip atsakovo išgalvota niekuo nepagrįsta ir neteisėta.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo atsiliepimu į priešieškinį prašė teismo priešieškinio klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis A. O. Š. (vėliau jos teises perėmė L. K.) 2010 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2716 pagrindu įsigijo pastatus. Valstybinės žemės nuomos sutarties dėl valstybinės žemės, reikalingos minėtų pastatų eksploatacijai, A. O. Š. nebuvo sudariusi. Nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme administravimas yra savivaldybės kompetencija ir trečiajam asmeniui nėra žinoma apie A. O. Š. ar D. D. ieškovei pervestas (sumokėtas) sumas už naudojimąsi valstybine žeme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės A. O. Š. teisių perėmėjo (įpėdinio) L. K. 6 824,00 Eur nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2015–2018 metus ir 491,31 Eur delspinigių, bei 164,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

10. Teismas nustatė, kad A. O. Š. 2010 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2716 pagrindu įsigijo 41/50 dalis pastato – dirbtuvių-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o į likusios 9/50 pastato ir 0,0029 ha žemės sklypo dalis priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skirlita“, su kuria 2018 m. spalio 16 d. buvo sudaryta Valstybinė žemės nuomos sutartis dėl 0,1029 ha žemės sklypo. Atsakovė taip pat įsigijo pastatą-kontrolinį postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei įsigijus pastatus, žemės sklypo nuomos sutartys nebuvo sudarytos. Žemės nuomos mokesčio teisinis pagrindas yra CK 6.551 ir 6.552 straipsniai bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – Žemės įstatymas). Atsakovė ir jos teisių perėmėjui valstybinės žemės nuomos mokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ bei Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-VI-725 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“. Atsakovei žemės mokestis buvo paskaičiuotas pagal 2 procentų mokesčio tarifą už 1,11 ha ir 0,047 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir už 2015-2018 metų laikotarpį žemės nuomos mokesčio suma sudarė 6 824,00 Eur, pagal valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. balandžio 13 d. pateiktą pranešimą dėl Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės.

11. Teismas pažymėjo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-46-308/2016 priteisė iš atsakovės 310,25 Eur dydžio skolą už žemės mokestį už 2014 metus, nes atsakovė mokėdama žemės mokestį už ankstesnius metus buvo permokėjusi šį mokestį, ir ieškovė šią permoką užskaitė kaip dalį žemės mokesčio už 2014 m. Teismas konstatavo, kad atsakovė sumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2015–2018 m. A. O. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o jos palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė L. K., todėl jam perėjo ir pareiga sumokėti pradinės atsakovės nesumokėtą mokestį ir delspinigius.

12. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo priešieškinio pažymėjo, kad atsakovės įpėdinis klaidingai supranta priimtą 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą, kad už nurodomų žemės sklypų nuomą turėtų būti reikalaujama tik 310,25 Eur suma, nes iki 2015 m nuomos mokestis buvo sumokėtas didesnėmis sumomis, tai jam turėtų būti priteistas sumokėtų žemės mokesčių skirtumas. 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovė mokėdama žemės sklypų mokesčius buvo permokėjusi žemės mokesčio už ankstesnius metus ir dėl to jos žemės mokesčio nesumokėta suma už 2014 m sudarė tik 310,25 Eur ir dėl to buvo priteista ši mažesnė suma, nei buvo pateiktas pradinis reikalavimas. Atsakovo priešieškinio reikalavimas nebuvo tenkintas ir tuo aspektu, kad žemės sklypų nuomos mokestis buvo skaičiuojamas kiekvienais metais iš naujo, nuo tais metais esamos nuomojamų (naudojamų) žemės sklypų vidutinės rinkos vertės ir kiekvienais metais negalėjo būti nustatytas pastovus nekintantis žemės nuomos mokestis.

13. Teismas vadovaudamasis Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr.V-108, kuriame už pavėluotą mokesčio apmokėjimą buvo nustatyta 0,04 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną bei atsižvelgdamas į sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, priteisė iš atsakovo 491,31 Eur delspinigius. (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Teismas nurodė, kad žyminis mokestis byloje nuo priteistinos sumos, ieškovei ieškinį pateikus elektroninio ryšio priemonėmis sudaro 164,00 Eur (7 315,31 Eur x 0,03 x 0,75) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Atsakovas L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti CK 1.138 straipsnio 2 dalies pagrindu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas sprendime vienu atveju žemės sklypų vertę vertino pagal ieškovės į bylą pateiktas žemės nuomos mokesčio deklaracijas (toliau – Deklaracijos), o kitu atveju žemės sklypų vertę nurodė pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus sklypų verčių duomenis. Žemės sklypų vertės Deklaracijose ir valstybės įmonės Registrų centro pateikiamos žemės sklypų vertės skiriasi daugiau, kaip 4,5 karto, todėl esminę reikšmę pagrįstam sprendimui priimti turėjo aplinkybė, pagal kurią konkrečiai žemės sklypo vertę privalo būti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Sprendime nurodoma, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d., Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-725 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“, buvo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai, kurie numatė 2 proc. vertės tarifą kitos paskirties žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties. Atsakovas nurodė, kad reikalavimai apskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį, t. y. nustatant vidutinę rinkos vertę, yra apibrėžti: 1) 2012 m. gruodžio 12 d. patvirtintu Vyriausybės nutarimu Nr. 1523 „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės); 2) 2002 m. lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 1.3 punktu, kuris nustato, kad žemės vertės, apskaičiuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka“; 3) 2002 m. spalio 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1671, kurio 5.3 punkte nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. žemės mokestis skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu, sudarant žemės verčių žemėlapius. Taisyklių 9 punkte, nustatant, kad kiekvienai savivaldybei turto vertinimo įmonė parengia žemėlapius. Ieškovė, skaičiuodamas kas metai skirtingą Deklaracijose nurodomą valstybinės žemės nuomos mokestį privalėjo žemės sklypų vidutines rinkos vertes imti duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro, o ne iš Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Varėnos skyriaus, kuri nėra turto vertinimo įmone. Atsakovas nurodė, kad nebuvo laikomasi Masinio žemės vertinimo taisyklių 44-to punkto reikalavimo, pagal kurį „Žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti masinis žemės vertinimas atliekamas ir masinio žemės vertinimo dokumentai, nurodyti Taisyklių 32 punkte, rengiami (atnaujinami) kas 5 metai, išskyrus tuos atvejus, kai Vyriausybė finansų ministerijos teikimu priima sprendimą dėl masinio žemės vertinimo žemės mokesčiui apskaičiuoti nesuėjus šiam terminui“.

Atsiliepimas

1.2. Atsakovas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nesivadovavo ieškovei bei atsakovui prejudicinę galią turinčiu 2016 m. lapkričio 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu. Be to, teismo sprendime yra nurodyta nepagrįsta aplinkybė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-46-308/2016 atsakovės skola už žemės mokestį buvo priteista už 2014 metus, bei skola buvo priteista tik 310,25 Eur dydžio, nes atsakovė mokėdama žemės mokestį už ankstesnius metus buvo permokėjusi šį mokestį ir ieškovė šią permoką užskaitė kaip dalį žemės mokesčio už 2014 m. Atsakovė negalėjo turėti jokios permokos, nes atsakovei ir UAB „Skirlita“ buvo paskirta naudotis 1,11 ha ir 0,047 ha žemės sklypais. Iš 2014 m. pateiktos UAB „Skirlita valstybinės žemės nuomos deklaracijos matyti, kad UAB „Skirlita“ turėjo mokėti už 0,24 ha žemės sklypo plotą, t. y. sumokėti 149,00 Eur. Sprendime nurodoma A. O. Š. atlikta permoka iš tikro yra UAB „Skirlita“ kas metai mokamas žemės nuomos mokestis, pagal su ieškove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, už UAB „Skirlita“ naudojimąsi sklypais (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą Deklaraciją. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovės su ieškiniu pateiktose Deklaracijose nebuvo perskaičiuotos žemės sklypų vertės iš litų į eurus.

1.3. Dėl priešieškinio reikalavimų atsakovas nurodė, kad pagal 2010 m. birželio 7 d. Varėnos apylinkės teismo sprendimą iš D. D. buvo priteista sklypo nuomos mokestis nuo 2003 m. iki 2010 m., skaičiuojant po 1 563,39 Eur už vienerius metus, vietoje 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą būtinus mokėti 310,25 Eur, todėl ir gavosi 9 192,12 Eur permoka. Atsakovas taip pat prašo vadovautis 2012 m. gegužės 31 d. Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu analogiškoje byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06 ir panaikinti sprendimą, kaip pažeidžiantį teisinio tikrumo principą.

1.4. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 5 000,00 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovui, nes ieškovė akivaizdžiai pažeidė CPK 95 straipsnio reikalavimus, nes pareiškė nepagrįstą ieškinį.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Varėnos rajono savivaldybė prašo apelianto apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad žemės nuomos mokesčio teisinis pagrindas yra CK 6.551 ir 6.552 straipsniai, o mokesčio už žemės naudojimąsi, nesant nuomos sutarties teisinio reguliavimo, pagrindas yra ne tik CK straipsniai, bet ir Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas. Žemės nuomos mokesčio dydį, mokėjimo terminus ir sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatyta, kad „Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, bei nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba“. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. T-VI-668 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemė nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 9.3. punktas nustato, kad fizinis asmuo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį ar pradėjęs naudoti žemės sklypą kalendorinių metų pirmą pusmetį, žemės nuomos mokesčio mokėtoju tampa tais pačiais kalendoriniais metais, o kai valstybinės žemės nuomos sutartis ar kiti dokumentai buvo pasirašyti antrą kalendorinių metų pusmetį, žemės nuomos mokesčio mokėtoju asmuo tampa nuo kitų kalendorinių metų. Sklypo vertė keitėsi todėl, kad nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. kitam sklypo naudotojui atlikus kadastrinius matavimus ir sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindu suformavus kitą sklypą, pasikeitė pirminis sklypo dydis ir paskirtis, todėl pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. registruotus sklypo duomenis mokestis už žemės naudojimą atsakovui naujai yra skaičiuojamas tik nuo kitų metų, t. y. apskaičiuojant žemės nuomos mokestį už 2019 m. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-VI-725 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“, kitos paskirties žemės naudotojams nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties, nustatytas valstybinės žemes nuomos mokesčio 2 procentų žemės vertės tarifas 2015–2018 m. laikotarpyje nesikeitė, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo žemės sklypo vertės nustatymo yra nepagrįsti.

2.2. Ieškovė, apskaičiuodama žemės nuomos mokestį, tiesiogiai netaiko atsakovo apeliaciniame skunde nurodo 2002 m. lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimo 1.3 punkto bei 2002 m. spalio 21 d. Vyriausybės nutarimo 5.3 punkte nustatytų reikalavimo, nes šiuos Vyriausybės nutarimų reikalavimus tiesiogiai vykdo valstybės įmonė Registrų centras, apskaičiuodamas valstybinės žemės naudotojų naudojamų sklypų vertes, kurias žemės nuomos mokesčio apskaičiavimui ir teikia ieškovė 2014 m. liepos 9 d. tarp ieškovės ir valstybės įmonės Registrų centras sudarytos sutarties Nr. NDSi-364/S-171 pagrindu. Apelianto nurodytas argumentas, kad ieškovė mokesčius skaičiavo pagal NŽT Varėnos skyriaus pateiktus duomenis apie žemės sklypų vertę, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas, ką ir konstatavo pirmos instancijos teismas.

2.3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad apelianto minima A. O. Š. mokesčio permoka, įskaityta už 2012 m. susidarė ne dėl to, kad pačio pastato, kaip ir atsakovo, dalimi nesinaudojanti UAB „Stiklita“ sumokėjo žemės nuomos mokestį už A. O. Š., bet todėl, kad mokestį mokėjo ji pati. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pilnai ar iš dalies sumokėjęs žemės mokestį už 2015–2018 m. Prejudicijos taikymas nagrinėjamoje byloje dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo negalimas, kadangi teismas civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016 priėmė sprendimą tik dėl nesumokėtos mokesčio dalies, bet ne dėl viso apskaičiuoto mokesčio už 2014 m., kurio pagrindu apeliantas norėtų skaičiuoti žemės nuomos mokestį už 2015–2018 m. laikotarpį.

2.4. Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad 2016 m. lapkričio 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu priteista sumokėti 310,25 Eur suma yra nustatytas valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis, kuris būtų privalomas ateityje apskaičiuojant ar mokant žemės nuomos mokestį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kuriais galėtų pagrįsti, kad jis pats ar A. O. Š. būtų sumokėję bent dalį skolos, kurią priešieškiniu reikalauja grąžinti. Nesant duomenų, kad kas nors kitas, be D. D., būtų įvykdęs prievolę sumokėti įsiskolinimą už nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl nei A. O. Š., nei atsakovo civilinės teisės nebuvo pažeistos ir negali būti atkuriamos CK 1.138 straipsnio 2 punkto nustatyta tvarka.

2.5. Ieškovė nurodė, kad apelianto priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas ir tuo aspektu, kad žemės sklypų nuomos mokestis yra paskaičiuojamas kiekvienais metais iš naujojo ir dydis priklauso nuo tais metais esamos nuomojamų (naudojamų) žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, todėl visiems būsimiems mokėjimams negalėjo būti nustatytas pastovus nekintantis žemės nuomos mokestis. EŽTT nagrinėtos bylos Esertas prieš Lietuvą aplinkybės, negali būti laikomas analogiškomis sprendimo aplinkybėms, nes negali turėti res judicata galios valstybės įmonės Registrų centro ar Nacionalinės žemės tarnybos valstybės žemės sklypų vertės kasmetiniams duomenų atnaujinimas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti ir klausimą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.4. ir 1.7. punktuose numatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, bei nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba. Konkretaus nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme tarifo bei nuomos mokesčio mokėjimo terminų nustatymo klausimas yra savivaldybės kompetencija, o apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia neteisingai paskaičiuotomis faktiškai naudojamos žemės vertėmis, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir rašytinių paaiškinimų bei naujų įrodymų priėmimo

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. 2021 m. rugsėjo 2 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovo L. K. rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio, atsakovas šiais paaiškinimais, atsikirsdamas į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad atsakovas savo poziciją pakankamai detaliai yra išdėstęs apeliaciniame skunde, atsakovo rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti. Apeliantas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikia rašytinius įrodymus: UAB „Skirlita“ 2015-2018 žemės mokesčio deklaracijas bei mokėjimus ir 2016 m. lapkričio 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.2-46-308/2016. Kadangi rašytiniai įrodymai - UAB „Skirlita“ 2015-2018 žemės mokesčio deklaracijos bei mokėjimai yra teikiami pagrįsti rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos atsisakyta priimti, dėstomus teiginius be to jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neegzistuojant pagrindui taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, apeliacinės instancijos teismas nepriima apelianto teikiamų naujų įrodymų. Prie nagrinėjamos bylos yra prijungta Varėnos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-46-308/2016, byloje yra ir teismo priimtas sprendimas, todėl papildomai priimti į bylą apelianto teikiamą teismo sprendimą nėra pagrindo. Pasisakant dėl atsakovo su apeliaciniu skundu pateikto 2012 m. gegužės 31 d. Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – EŽTT) sprendimo byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06 kopijos priėmimo pažymėtina, kad teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl EŽTT sprendimo kopijos pridėjimo prie bylos klausimas nesprendžiamas.

19. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl žemės sklypo vertės, nuo kurios skaičiuotinas valstybinės žemės nuomos mokestis.

20. A. O. Š. 2010 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2716 (toliau- Sutartis) įsigijo 41/50 dalis pastato - dirbtuvių-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir pastatą-kontrolinį postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (el. b. 1 t., b. l. 41-49). A. O. Š. priklausę pastatai yra valstybiniuose žemės sklypuose, valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys nėra sudarytos. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016 priteista iš atsakovės A. O. Š. 310,25 Eur žemės nuomos mokesčio už 2014 metus ir 19,71 Eur delspinigių.

21. A. O. Š. 2015-2018 metais naudojo 1,1100 ha komercinės paskirties valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0470 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už šį laikotarpį nuomos mokesčio nemokėjo, todėl ieškovė paskaičiavo žemės nuomos mokesčio skolą ir delspinigius.

22. Kartu su ieškiniu buvo pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos iš kurių matyti, kad už 2015 metų mokestinį laikotarpį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)plotas 1,1100 ha, vertė 79 100, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 1582, sklypo (duomenys neskelbtini) plotas 0,0470 ha, vertė 3 530, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 70,60. Taip pat paskaičiuota 77,12 delspinigių. Mokestį atsakovė turėjo sumokėti iki 2015 m. lapkričio 15 d. Už 2016 metų mokestinį laikotarpį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas 1,1100 ha, vertė 85 200, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 1 704, sklypo (duomenys neskelbtini) plotas 0,0470 ha, vertė 3 880, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 77,60. Taip pat paskaičiuota 196,10 delspinigių. Mokestį atsakovė turėjo sumokėti iki 2016 m. lapkričio 15 d. Už 2017 metų mokestinį laikotarpį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas 1,1100 ha, vertė 85 200, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 1 704, sklypo (duomenys neskelbtini) plotas 0,0470 ha, vertė 3 880, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 77,60. Taip pat paskaičiuota 324,37 delspinigių. Mokestį atsakovė turėjo sumokėti iki 2017 m. lapkričio 15 d. Už 2018 metų mokestinį laikotarpį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas 1,1100 ha, vertė 76 900, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 1 538, sklypo (duomenys neskelbtini) plotas 0,0470 ha, vertė 3 510, lengvata netaikoma, tarifas 2 procentai, todėl mokesčio suma 70,20. Taip pat paskaičiuota 452,64 delspinigių. Mokestį atsakovė turėjo sumokėti iki 2018 m. lapkričio 15 d. (el. b. 1 t., b. l. 7-22). Už 2015-2018 metų laikotarpį žemės nuomos mokesčio suma sudaro 6824,00 Eur. Mirus atsakovei A. O. Š., Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuriam buvo paduotas ieškinys 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovę pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėju – palikimą priėmusiu L. K..

23. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Šią įstatymo nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatą, o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (Nutarimo 7 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatyta, kad „konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, bei nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba (Nutarimo 1.4 punktas). 2009 m. rugpjūčio 25 d., Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-725 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“, buvo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai ir šio sprendimo 1.4. punktas numatė 2 procentų vertės tarifą kitos paskirties žemės naudotojams, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties. 2009 m. gegužės 26 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-668 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ buvo nustatytas 0,04 procentų delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą dieną (el. b., 1 t., b. l. 29-39).

24. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.10. punktą Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys, kurių reikia valstybinės žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti, pateikiami valstybinės žemės nuomotojams, nurodytiems Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 ir Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1373, nustatyta tvarka.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad apskaičiuodama žemės sklypo vertę ieškovė duomenis gavo ne iš valstybės įmonės Registrų centro, o iš Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Varėnos skyriaus ir dėl to netinkamai nustatė žemė sklypo vertę, nuo kurios paskaičiavo mokėtino mokesčio dydį. Nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija 2014 m. liepos 9 d. su VĮ „Registrų centras“ sudarė duomenų teikimo sutartį Nr. NDSi-364/S-171 (el. b., 2 t., b. l. 155-166), pagal kurią VĮ „Registrų centras“ tekia žemės sklypų ir statinių rinkos suvestinius duomenis, kurie bus naudojami valstybinės žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti (Sutarties 1-2 punktai). Duomenys teikiami sutarties 1 priede nustatyta tvarka (Sutarties 3.1 punktas). Pagal sutarties 1 priedą „Duomenų tekimo sąlygos“ duomenys teikiami suteikiant galimybę naudotis webservisu, kuris atlieka žemės sklypų masinio vertinimo vidutinės rinkos verčių paskaičiavimus. Duomenų perdavimas tinkline paslauga SklypoVerte vykdomas kreipiantis į jai priklausiantį metodą SklypoVerte, perduodant juos SOAP paketu (Priedo 4 punktas). Pagal gavėjo pateiktą užklausą tinklinė paslauga SklypoVerte pateikia SOAP atsakymą su sklypo verte ir kitais su sklypo verte susijusiais duomenimis (Priedo 6 punktas). 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo atnaujinta sutartis tarp Varėnos rajono savivaldybės administracijos ir VĮ „Registrų centras“ dėl duomenų teikimo (el. b., 2 t., b.l. 164-166). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad apskaičiuodama žemės mokestį už 2015-2018 m. naudojo buhalterinę programą „Bendra finansų valdymo ir mokesčio apskaitos sistema“. Byloje yra pateiktas minėtos buhalterinės programos naudotojo vadovas, iš kurio matyti, kad mokesčiui apskaičiuoti reikalingos vertės yra priskiriamos iš VĮ „Registrų centras“ (el. b., 2 t., b. l. 174). Taigi žemės mokesčio deklaracijų pildymas ir automatizuotas, o žemės mokesčio apskaičiavimui reikalingos žemės sklypų vidutines rinkos vertės gaunamos iš VĮ „Registrų centras“. Į bylą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus patikslinti valstybinės žemės naudotojų sąrašai, kurie sudaromi kiekvienais metais tikslu išsiaiškinti ar po paskutinio mokestinio laikotarpio neatsirado naujos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės žemės mokesčio apskaičiavimui (ar nepasikeitė žemės naudotojas, žemė sklypo paskirtis ar plotas, ar nebuvo sudaryta nuomos sutartis ir pan.) (el. b., 2 t., b. l. 138-154) nesudaro pagrindo teigti, kad žemės sklypo vertę, nuo kurios buvo apskaičiuotas žemės mokestis, nustatė Nacionalinė žemės tarnyba. Apeliantas, teigdamas, jog deklaracijose ir valstybės įmonės Registrų centro pateikiamos žemės sklypų vertės skiriasi daugiau kaip 4,5 karto, nepagrįstai remiasi VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu Registro Nr.: 44/2280273 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta 17 000 Eur dydžio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (2021-04-13 DOK-12931). Kaip matyti iš šio išrašo, 2018 m. liepos 2 d. atlikus kadastrinius matavimus, buvo suformuotas naujas nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas. Nustatyta kita šio žemės sklypo naudojimo paskirtis - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų bei pasikeitė žemės sklypo plotas - sumažėjo iki 0,5715 ha. Žemės mokestis už ankstesnius laikotarpius buvo paskaičiuotas už 1,1100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotą. 2009 m. gegužės 26 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-668 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 9.3 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo, sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį ar pradėjęs naudoti žemės sklypą kalendorinių metų pirmą pusmetį, žemės nuomos mokesčio mokėtoju tampa tais pačiais kalendoriniais metais, kai valstybinė žemės nuomos sutartis ar kiti dokumentai buvo pasirašyti antrą kalendorinių metų pusmetį, žemės nuomos mokesčio mokėtoju jis tampa nuo kitų kalendorinių metų. Taigi pakeisti kadastro duomenys gali turėti įtakos apskaičiuojant žemės mokestį už 2019 metus, tačiau nėra teisinio pagrindo jais vadovautis sprendžiant dėl 2015-2018 metais apskaičiuoto žemės mokesčio dydžio pagrįstumo.

26. Atsakovas savo nesutikimą su paskaičiuota žemės mokesčio suma, grindžia, atsakovo vertinimu, ankstesniame teismo sprendime nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovo nurodomoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl A. O. Š. mokėtino žemės mokesčio už 2014 metus dydžio. Kadangi žemės mokesčio dydis apskaičiuojamas kiekvienais metais ir jis gali būti skirtingas - atsakovo byloje dėl žemės mokesčio už 2014 metus dydžio nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

27. Atsakovas byloje buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė A. O. Š. priteisti iš ieškovės 9 192,12 Eur permokėtą sumą pagal prejucidinę galią turintį 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad pagal 2010 m. birželio 7 d. Varėnos apylinkės teismo sprendimą iš D. D. buvo priteista sklypo nuomos mokestis nuo 2003 m. iki 2010 m., skaičiuojant po 1 563,39 Eur už vienerius metus, vietoje 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą būtinus mokėti 310,25 Eur, todėl gavosi 9 192,12 Eur permoka. Pagal 2010 m. gegužės 31 d. pirkimo sutarties 6.2 punktą A. O. Š.įsipareigojo esant reikalui perimti visus D. D. įsiskolinimus dėl žemės nuomos mokesčio ir juos apmokėti. A. O. Š. pirkimo sutarties 6.2 punkto reikalavimą įvykdė sumokėdama D. D. 33 458,00 Lt (9 690,11 Eur), kas reiškia, jog A. O. Š. įvykdė prievolę už D. D.. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį. Pirma, atsakovo nurodomoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Varėnos apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu iš D. D. buvo priteistas nuomos mokestis už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu ir delspinigiai per 2003-2008 metų laikotarpį. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-308/2016 priteista iš atsakovės A. O. Š. 310,25 Eur žemės nuomos mokesčio už 2014 metus ir 19,71 Eur delspinigių. Abiejose bylose buvo sprendžiami žemės nuomos mokesčio dydžio įsiskolinimo klausimai už skirtingus laikotarpius. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai remiasi ir 2012 m. gegužės 31 d. Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – EŽTT) sprendimo byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06 pateiktais išaiškinimais. Minimame sprendime Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad pirmajame procese buvo konstatuota, kad šalių nebesiejo prievoliniai teisiniai santykiai ir buvo nepagrįsta antrajame procese, nepaisant to, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo pareikštas už kitą laikotarpį, reikalauti, kad pareiškėjas dar kartą įrodytų, kad šalių nebesiejo prievoliniai santykiai (Sprendimo 27 p.). Būtent aplinkybė dėl prievolinių teisinių santykių pabaigos pripažinta prejudicine. Antra, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ar A. O. Š. įvykdė Varėnos apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą ir sumokėjo iš D. D. priteistą skolą. Tai, kad 2010 m. gegužės 31 d. pirkimo sutarties, kuria A. O. Š. įsigijo pastatus iš D. D., 6.2 punktu A. O. Š. įsipareigojo „<..>esant reikalui perimti visus D. D. įsiskolinimus dėl žemės nuomos mokesčio ir juos apmokėti <...>“ patvirtina tik tai, kad A. O. Š. prisiėmė tokią sutartinę prievolę, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ji šią sutartinę prievolė įvykdė. Tai yra, kad sumokėjo Varėnos rajono savivaldybei iš D. D. teismo sprendimu priteistą 32 388,48 Lt žemės nuomos mokesčio skolą ir 2371,68 Lt delspinigių. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Atsakovui neįrodžius, kad prašoma priteisti suma buvo sumokėta, nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą.

28. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Anita SereikienėDalė BurdulienėArvydas Žibas