Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Varėnos rajono savivaldybės savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. O. Š. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių išieškojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovui A. Š. pateikus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės mirties 2019 m. liepos 30 d. faktą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25624-727/2019 civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki paaiškės mirusiosios atsakovės teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

3. Atsakovės atstovas A. Š. 2020 m. vasario 10 d. informavęs teismą, jog susipažinęs su atsakovės paveldimo turto aprašu, palikimo atsisakė. Kadangi Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaras R. T., patikrinęs notarinių veiksmų įrašus, kitų įpėdinių, kurie būtų ėmęsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, nenustatė, atsakovės atstovas A. Š. darė prielaidą, jog jų nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atnaujintas civilinės bylos Nr. e2-959-727/2020 nagrinėjimas, pakeičiant pradinę atsakovę jos teisių ir pareigų perėmėju ir perduojant civilinę bylą Nr. e2-959-727/2020 nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, nurodydamas, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi pradinei atsakovei, tokiu atvejju, atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-959-727/2020 nagrinėjimą, ją perduodamas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

13. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo galimybė nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams pripažinus, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atskirojo skundo argumentus, nurodo, jog iš esmės šis sutinka su civilinės bylos Nr. e2-959-727/2020 perdavimu kitam teismui, tačiau pažymi, jog pagal pradinės atsakovės atstovo A. Š. ketinimą, išreikštą 2020 m. kovo 6 d. atskirajame skunde, ginčyti atsakovo teisę į perimtą pradinės atsakovės palikimą, civilinė byla Nr. e2-959-727/2020 pagal atsakovo gyvenamąją vietą turėtų būti perduota Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams (CPK 29 straipsnis).

15. Atkreiptinas dėmesys, jog nors, viena vertus, atsakovas nurodo, kad pradinės atsakovės atstovo A. Š. pateiktu 2020 m. kovo 6 d. atskiruoju skundu neturėtų būti vadovaujamasi, jis, argumentuodamas poreikį perduoti civilinės bylos Nr. e2-959-727/2020 nagrinėjimą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams remiasi būtent 2020 m. kovo 6 d. atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-959-727/2020 pradinės atsakovės atstovo A. Š. 2020 m. kovo 6 d. atskirasis skundas, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, jame nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės. Bet kuriuo atveju, pradinės atsakovės atstovo A. Š. galimai išreikštas ketinimas ginčyti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą negali būti laikytinas pakankama priežastimi perduoti civilinę bylą Nr. e2-959-727/2020 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, nepateikus tam objektyvių įrodymų. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose byla, pradinės atsakovės atstovo A. Š. ieškinio dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu pagrindu, neužvesta. Nesant kitų argumentų, be pradinės atsakovės atstovo A. Š. minėto ketinimo, kuriais remiantis, atsakovo teigimu, būtų buvęs nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinę bylą Nr. e2-959-727/2020 perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su ieškove ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriumi, jog, nustačius, kad pradinės atsakovės procesines teises ir pareigas yra perėmęs atsakovas, pagal daugumos įrodymų vietą, esančią Varėnos mieste, ji gali būti išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau būtent Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

16. Kitas argumentas, kuriuo remiasi atsakovas atskirajame skunde, – tai veiksmų, atliktų pradinės atsakovės vardu iki jo įstojimo, negaliojimas. Atsakovas nurodęs, jog pradinės atsakovės atstovui A. Š. įgaliojimas buvo suteiktas tik gauti iš ,,Sodros“ pradinei atsakovei paskirtą senatvės pensiją ir disponuoti ja jos priez?iu?ros ir slaugos poreikiu? tenkinimui, tuo tarpu įgaliojimas jos vardu teikti procesinius dokumentus teismui ar kitoms institucijoms neduotas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. liepos 26 d. atsiliepima? į ieškinį, paz?eide? CPK 52, 58 straipsnių, reglamentuojančių fiziniu? asmenu? atstovu? teises bei pareigas, reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtu atsakovo argumentu. Pradinės atsakovės atstovas A. Š. 2019 m. liepos 26 d. atsiliepime į ieškinį paaiškinęs, jog pradinė atsakovė negali savęs atstovauti – nuo 2017 m. vasario 20 d. neterminuotam laikui skirtas specialiosios nuolatinės slaugos poreikis, o 2019 m. birželio 19 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-214/2019 konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, todėl atsakovė, būdama neveiksni, dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; pradinės atsakovės atstovas A. Š. veikia pagal 2018 m. balandžio 18 d. įgaliojimą, tačiau jame apibrėžtų veiksmų sritis – siaura, o atsakovė iki šiol neturi teismo paskirto globėjo, kuris visapusiškai globotų ir rūpintusi jos slaugos poreikių tenkinimu ir taip pat, galėtų disponuoti jos turtu. 2018 m. balandžio 18 d. įgaliojimas patvirtina pradinės atsakovės atstovo A. Š. nurodytą aplinkybę dėl veiksmų atlikimo ribotumo, jį suteikus pradinei atsakovei paskirtai senatvės pensijai iš ,,Sodros“ gauti ir disponuoti ja pradinės atsakovės priežiūros ir slaugos poreikių tenkinimui. Tačiau šiuo atveju pabrėžtina, jog nei pradinės atsakovės atstovas A. Š. 2019 m. liepos 26 d. atsiliepime į ieškinį, nei atsakovas atskirajame skunde nepaminėję (netgi nurodydami priešingas aplinkybes), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19353-1101/2019, kurioje jie abu skirtingomis procesinėmis padėtimis dalyvavę, tenkinus pradinės atsakovės atstovo A. Š. pareiškimą iš dalies, pradinė atsakovė pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėju paskiriant būtent pradinės atsakovės atstovą A. Š.. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-19353-1101/2019 kopija pradinės atsakovės atstovui A. Š. įteikta 2019 m. liepos 23 d. Taigi, teikdamas nagrinėjamoje byloje 2019 m. liepos 26 d. atsiliepimą į ieškinį, jis, be kita ko, galėjęs remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19353-1101/2019, įsiteisėjusiu 2019 m. rugpjūčio 19 d., kuriame aiškiai pasakyta, jog jis, kaip globėjas, gali įgyvendinti ir ginti globotinės teises ir interesus be specialaus pavedimo. CPK 38 straipsnyje nurodyta, jog fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – globėjai, išskyrus CPK numatytus atvejus. Taigi, atsakovui, įtrauktam į Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-19353-1101/2019 pagal pradinės atsakovės atstovo A. Š. pareiškimą dėl pradinės atsakovės pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo bei globėjo paskyrimo suinteresuotu asmeniu, be kita ko, teikusiu ir atsiliepimą į pareiškimą, turėjo būti žinoma, jog pradinė atsakovė dėl psichinės sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų bei pilnavertiškai dalyvauti be ją atstovaujančio asmens civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl agal minėtą teisinį reglamentavimą pradinės atsakovės, pripažintos neveiksnia tam tikrose srityse, teises ir įstatymų saugomus interesus civilinėje byloje Nr. e2-959-727/2020 pagrįstai atstovavo jos globėjas – A. Š., įgyvendindamas procesines šalies teises bei pareigas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenų nustatęs, kad pradinės atsakovės atstovas A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19353-1101/2019 yra paskirtas jos globėju, tokiu būdu galėdamas įgyvendinti ir ginti globotinės teises ir interesus be specialaus pavedimo, neturėjo pagrindo atsisakyti priimti 2019 m. liepos 26 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-959-727/2020 palikti nepakeistą.