- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1201-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07640-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Italita“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 10 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-13663-894/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italita“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir sutarties modifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Italita“ (toliau – ir UAB „Italita“) patikslintu ieškiniu prašo: 1) iki 2020 m. spalio 31 d. uždrausti atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno įgulos karininkų ramovės pastate, pažymėtų indeksais Nr. 123, 124, 125, 126, 128, 129, 131, 132, 225, 227, 228, 229, R-46, R-48, R-50, R-51, R-52, R-53, R-63, R-64, R-65, R-66, R-67, veiksmų, taip pat veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti patalpose viešojo maitinimo įstaigos (restorano) veiklą: restorano darbuotojų ir lankytojų patekimo į aukščiau nurodytas patalpas ribojimo, esamų ieškovės restorano nuorodų ir iškabų pašalinimo, aukščiau nurodytoms patalpoms tiekiamų komunalinių paslaugų nutraukimo; 2) nustatyti ieškovei papildomą terminą iki 2020 m. spalio 31 d. patalpų, esančių A. M. g. 19, Kaune, Kauno įgulos karininkų ramovės pastate, pažymėtų indeksais Nr. 123, 124, 125, 126, 128, 129, 131, 132, 225, 227, 228, 229, R-46, R-48, R-50, R-51, R-52, R-53, R-63, R-64, R-65, R-66, R-67, atlaisvinimui, įpareigojant mokėti 1999 m. gegužės 3 d. nuomos sutartyje ir jos prieduose numatytą nuomos mokestį už visą faktinį aukščiau nurodytų patalpų naudojimo laikotarpį; 3) priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki 2020 m. spalio 31 d. uždrausti atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno įgulos karininkų ramovės pastate, pažymėtų indeksais Nr. 123, 124, 125, 126, 128, 129, 131, 132, 225, 227, 228, 229, R-46, R-48, R-50, R-51, R-52, R-53, R-63, R-64, R-65, R-66, R-67, veiksmų, taip pat veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti patalpose viešojo maitinimo įstaigos (restorano) veiklą: restorano darbuotojų ir lankytojų patekimo į aukščiau nurodytas patalpas ribojimo, esamų ieškovės restorano nuorodų ir iškabų pašalinimo, aukščiau nurodytoms patalpoms tiekiamų komunalinių paslaugų nutraukimo. Savo prašymą ieškovė grindžia tuo, kad:
2.1. ji siekia užkirsti kelią žalai, kurią gali patirti dėl įpareigojimo nedelsiant atlaisvinti nuomojamas patalpas. Ieškinio reikalavimai yra riboti laike (iki 2020 m. spalio 31 d.), todėl jų įvykdymas, pasibaigus ieškovės prašomam nustatyti terminui būtų objektyviai neįmanomas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su prevencinio ieškinio reikalavimu, jų nepritaikius galimai palankus teismo sprendimas nepasieks nustatytų tikslų. 2020 m. gegužės 29 d. ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame taip pat nurodė, kad šiuo metu ieškovė neturi patalpų, į kurias galėtų perkelti savo vykdomą veiklą. Siekiant išsaugoti verslo veiklos tęstinumą, įmonės gyvavimą, bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, būtina pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. 2020 m. birželio 1 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šalių teisiniai santykiai pagal ginčo patalpų nuomos sutartį nėra pasibaigę, kadangi ginčo patalpos dar nėra perduotos nuomotojui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir priešieškinį. Atsakovė priešieškiniu prašo: 1) įpareigoti ieškovę UAB „Italita“ savo lėšomis atlaisvinti užimtas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksais Nr. 123, 124, 125, 126, 128, 129, 131, 132, 225, 227, 228, 229, R-46, R-48, R-50, R-51, R-52, R-53, R-63, R-64, R-65, R-66, R-67, išnešant ieškovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą ir perduodant raktus nuo įėjimo į patalpas, per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) ieškovei nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti atsakovei Lietuvos kariuomenei atlaisvinti užimtas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), išnešant ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą, įpareigojant ieškovę atlyginti atsakovės turėtas išlaidas; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 2780,52 Eur skolą už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Atsakovė nurodė, kad su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
4.1.tarp šalių pasibaigus nuomos teisiniams santykiams ir ieškovei neginčijant nuomos teisinių santykių pabaigos momento bei sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymu nebūtų užtikrintas joks esamų įsipareigojimų tarp šalių, o būtent įsipareigojimų atlaisvinti patalpas ir mokėti nuomos mokestį už pavėluotą patalpų atlaisvinimą, esamos padėties išsaugojimas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Esant pasibaigusiems teisiniams santykiams tarp šalių, nebėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei tokiu būdu siekiant faktiškai pratęsti pasibaigusius nuomos teisinius santykius. 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. IS-151 „Dėl nuomos sutarties atnaujinimo (galiojimo pratęsimo)“, be kita ko, atsakovė prašė ieškovės sutarčiai pasibaigus grąžinti ginčo daiktą. 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. IS-409 atsakovė iš ieškovės reikalavo sutarčiai pasibaigus ginčo patalpas grąžinti.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2020 m. birželio 5 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo byloje priėmimo, bet ne ilgiau, nei iki 2020 m. spalio 31 d. uždrausti atsakovei imtis veiksmų dėl komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimo patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno įgulos karininkų ramovės pastate, pažymėtų indeksais Nr. 123, 124, 125, 126, 128, 129, 131, 132, 225, 227, 228, 229, R-46, R-48, R-50, R-51, R-52, R-53, R-63, R-64, R-65, R-66, R-67. Savo prašymą ieškovė grindžia tuo, kad:
5.1. ji aukščiau minėtose patalpose vykdo restorano veiklą – fizinį lankytojų aptarnavimą. Nuo 2020 m. birželio 2 d. buvo atnaujinta patalpose viešo maitinimo įstaigos – restorano veikla, visi išduoti leidimai yra galiojantys, nėra sustabdyti ar panaikinti. Veiklos atnaujinimas leidžia ieškovei uždirbti minimalias pajamas, suteikti darbo daliai darbuotojų, išlaikyti esamus restorano klientus. Tačiau 2020 m. birželio 4 d. Kauno įgulos karininkų ramovės vedėjas nurodė ieškovei nutraukti vykdomą veiklą ir atlaisvinti patalpas, priešingu atveju, bus nutrauktas patalpoms komunalinių paslaugų teikimas. Ieškovė nurodo, kad nutraukus komunalinių paslaugų teikimą, ji būtų priversta stabdyti veiklą, be to, ieškinio reikalavimas dėl termino patalpų atlaisvinimui nustatymo iki 2020 m. spalio 31 d. negalėtų būti tenkinamas. Ieškovės nuomone, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebūtų neproporcingos atsakovės atžvilgiu, kadangi nesuvaržytų ir nepažeistų jos interesų, kadangi ji faktiškai nesinaudoja patalpomis ir neturi veiklos planų. Ieškovė ir toliau atsakovei moka nuomos mokestį, numatytą nuomos sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. biželio 3 d. nutartimi ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas konstatavo, kad:
Šalies argumentai
1.1. ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su patikslinto ieškinio materialiaisiais reikalavimais. Patenkinus ieškovo prašymą bei pritaikius aukščiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų patenkinti ir ieškovo materialieji reikalavimai. Tokiu būdu ieškovė jau šioje procesinėje stadijoje pasiektų pageidaujamą teisinį rezultatą. Teismo vertinimu, tokiu atveju būtų pažeidžiama šalių interesų gynimo pusiausvyra, ženkliai suvaržomos atsakovės teisės disponuoti jai priklausančiu turtu. Teismas ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės interesai nebūtų pažeisti, kadangi dėl lėšų trūkumo Kauno įgulos karininkų ramovės pastate nėra atliekami remonto darbai, o dėl karantino režimo nevyksta masiniai renginiai, vertina, kaip prielaidomis pagrįstus subjektyvius samprotavimus.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra priimtas atsakovės priešieškinys dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčo patalpų, kuris iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog šalių teisiniai santykiai pagal ginčo patalpų nuomos sutartį yra pasibaigę. Konstatuotina, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar teisiniai santykiai pagal ginčo patalpų nuomos sutartį yra pasibaigę, ar ne. Todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas vien tuo pagrindu, kad šalis tebesieja teisiniai santykiai pagal 1999 m. gegužės 3 d. nuomos sutartį, todėl siekiama išsaugoti esamą padėtį.
1.3. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų prašymo išsprendimui, teismas nepasisakė.
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. biželio 10 d. nutartimi ieškovės 2020 m. birželio 5 d. pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas konstatavo, kad:
Atsiliepimas
2.1. sprendžiant pirminį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė atsiliepime nurodė, kad tarp šalių pasibaigus nuomos teisiniams santykiams ir ieškovei neginčijant nuomos teisinių santykių pabaigos momento ir sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymu nebūtų užtikrintas joks esamų įsipareigojimų tarp šalių, t. y. esamos padėties išsaugojimas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra priimtas atsakovės priešieškinis dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, kuris iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog šalių teisiniai santykiai pagal ginčo patalpų nuomos sutartį yra pasibaigę. Esant pasibaigusiems teisiniams santykiams tarp šalių, nebėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei tokiu būdu siekiant faktiškai pratęsti pasibaigusius nuomos teisinius santykius. Be to, atsakovės priešieškinyje nurodytas reikalavimas įpareigoti ieškovę atlaisvinti užimamas patalpas per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašymas laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti kilusį ginčą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Italita“ (toliau – ir apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 10 d. nutartis panaikinti ir išspręsti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės: iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, bet ne ilgiau, nei iki 2020 m. spalio 31 d., uždrausti atsakovei imtis veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno įgulos karininkų ramovės pastate, pažymėtų indeksais Nr. 123, 124, 125, 126, 128, 129, 131, 132, 225, 227, 228, 229, R-46, R-48, R-50, R-51, R-52, R-53, R-63, R-64, R-65, R-66, R-67, viešojo maitinimo įstaigos (restorano) veiklą: restorano darbuotojų ir lankytojų patekimo į aukščiau nurodytas patalpas ribojimą, esamų Ieškovo restorano nuorodų ir iškabų pašalinimą, aukščiau nurodytoms patalpoms tiekiamų komunalinio paslaugų nutraukimą. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. pirmosios instancijos teismas neįvertino nei ieškovės reikalavimo prima facie pagrįstumo, nei grėsmės būsimojo teismo sprendimo įvykdymui, teismo nutartys yra nei pagrįstos, nei teisėtos, nei tinkamai motyvuotos.
3.2. Skundžiamoje nutartyje I teismas ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimo apskirtai nevertino ir tuo klausimu nutartyje nepasisakė, nekvestionavo nei ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo, nei ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovei pašalinus ieškinio trūkumus ir patikslinus ieškinio reikalavimus, 2020 m. gegužės 22 d. teismo rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Skundžiamos nutarties II motyvai leidžia teigti, kad teismas peržengė preliminaraus ieškinio reikalavimų vertinimo ribas, kadangi vertino materialinio ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumą iš esmės. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šalių nesieja jokie teisiniai santykiai, kilę iš sutarties ir susiję su naudojimosi patalpomis faktu. Skundžiama nutartimi II teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tais motyvais, kurie galėjo būti nustatyti tik išnagrinėjus šią bylą iš esmės. Skundžiamoje nutartyje II pažeista teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, kadangi nutartis yra praktiškai be motyvų.
3.4. Nei Skundžiamoje nutartyje I, nei Skundžiamoje nutartyje II teismas nevertino grėsmės būsimojo teismo sprendimo byloje įvykdymui kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius, kad vos pasibaigus sutarties terminui, atsakovė ėmėsi veiksmų, kuriais buvo tiesiogiai ribojama ieškovės patalpose vykdoma verslo veikla. 2020 m. birželio 8 d. ieškovė gavo oficialų atsakovės raštą, kuriuo pareikalauta ieškovės per 5 darbo dienas atlaisvinti patalpas, priešingu atveju pranešė apie ketinimą nutraukti patalpoms teikiamas komunalines paslaugas.
3.5. Skundžiamoje nutartyje I nurodyta aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės sutampa su vienu iš ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų savaime nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys (vienas iš dviejų ieškinio reikalavimų), ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (dalinė) sutaptis yra galima. Ieškovės ieškinio reikalavimas yra labai ribotas laike ir sudaro vos 5 mėnesius, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, toks reikalavimas net fiziškai negalėtų būti patenkintas.
3.6. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, ieškovės prašymas teismo buvo atmestas visiškai nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Teismas nurodytu atveju netinkamai taikė procesinės teisės normas, kadangi kartu su ieškiniu pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė tik po to, kai byloje buvo priimtas atsakovės atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis.
3.8. Ieškovės pirminis ieškinys buvo pateiktas teismui 2020 m. gegužės 13 d., patikslintas ieškinys byloje buvo priimtas 2020 m. gegužės 22 d., o skundžiama nutartis I buvo priimta tik 2020 m. birželio 3 d., t. y. po 9 darbo dienų, kas leidžia konstatuoti, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo nebuvo išnagrinėtas operatyviai. Teismo atsakovui nustatytas net 5 dienų terminas atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti suteikė pastarajam nepagrįstą pranašumą, kadangi vietoje to atsakovė pateikė į bylą atsilepimą į ieškinį bei priešieškinį. Teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo vadovautis nei priešieškinio pateikimo faktu, nei jame nurodytais argumentais.
3.9. Netaikant ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės priešieškinis būtų patenkintas iš anksto, net neišnagrinėjus jo pagrįstumo klausimo, kadangi atsakovės veiksmai priverstų ieškovę nutraukti patalpose vykdomą veiklą ir atlaisvinti patalpas net iki jo reikalavimo išnagrinėjimo teisme, kas neabejotinai sukeltų ieškovei reikšmingą žalą. Dėl šios priežasties šalių interesų pusiausvyros principą pažeidžia ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, bet, atvirkščiai, jų netaikymas.
3.10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų nei atsakovės interesų, nei proporcingumo principo. Atsakovė nenurodė jokių argumentų dėl to, kad, pritaikius jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, ji patirtų kokią nors žalą, ji niekaip nepaneigė ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų dėl to, kad atsakovė faktiškai nesinaudoja patalpomis ir neturi jokių artimiausių su jais susijusių veiklos planų, nenurodė, kokiam tikslui ketina ir / ar apskritai ketina naudoti patalpas ateityje. Atsakovė atsilipime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad neketino imtis priemonių ieškovės iškeldinimui. Be to, paminėjo, kad byloje įmanomas taikos sutarties sudarymas.
9. Atsakovė Lietuvos Kariuomenė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 10 d. pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atmesti ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
13. Nustatyta, jog, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo pareikalavęs atsakovės atsiliepimo į ieškovės prašymą. Pasirinkta teismo pozicija pranešti atsakovei apie teisme gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprieštarauja CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytai prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo tvarkai. Aplinkybė, kad atsakovė operatyviai pateikė ne tik atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį kartu su priešieškiniu ieškovei, savaime nereiškia, kad byloje buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai ar kad pirmosios instancijos teismas, prašydamas atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veikė neteisėtai.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamomis nutartimis nepasisakė dėl ieškovės ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu ir pažymi, kad skundžiamose 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 10 d. nutartyse tiesiogiai expressis verbis nėra įvardinta teismo išvada dėl ieškovės ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Bet pati aplinkybė, jog ieškovės patikslintas ieškinys buvo priimtas nagrinėti teisme. Leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pradinėje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas. Aplinkybė, jog teismas ieškovės reikalavimą vertina preliminariai pagrįstu, savaime nėra pakankama manyti, kad pagrįstas ir įrodytas yra ir reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Pasitvirtino atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiamose 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 10 d. nutartyse pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, jog byloje priimtas atsakovės priešieškinis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino ieškovės materialaus ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir taip peržengė preliminaraus ieškinio reikalavimų vertinimo ribas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės aplinkybės, jog toje pačioje byloje yra nagrinėjami ne tik ieškovės reikalavimai, bet ir atsakovės priešieškinio reikalavimai, konstatavimas leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių iškilo ginčas, dėl ko šalys kreipėsi teisminės gynybos.
17. Nepagrįstu pripažintinas ir atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šalių nesieja jokie teisiniai santykiai, kilę iš sutarties ir susiję su naudojimosi patalpomis faktu. Pirmosios instancijos teismas aplinkybe, jog atsakovė priešieškinio reikalavimus ieškovei grindžia tuo, jog šalių teisiniai santykiai pagal ginčo patalpų nuomos sutartį yra pasibaigę, 2020 m. birželio 3 d. nutartyje grindė savo išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar teisiniai santykiai pagal ginčo patalpų nuomos sutartį yra pasibaigę, ar ne. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas vien tuo pagrindu, kad šalis tebesieja teisiniai santykiai pagal 1999 m. gegužės 3 d. nuomos sutartį, todėl siekiama išsaugoti esamą padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas tokiu būdu iš esmės vertino ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamose 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 10 d. nutartyse nevertino grėsmės būsimojo teismo sprendimo byloje įvykdymui kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius, kad vos pasibaigus sutarties terminui, atsakovė ėmėsi veiksmų, kuriais buvo tiesiogiai ribojama ieškovės patalpose vykdoma verslo veikla.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad šalys šios bylos procese aktyviai naudojasi joms įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, į bylą teikia kiekvienos jų faktinį reikalavimo pagrindą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlikti konkretūs konkrečių asmenų veiksmai negali būti vertinami atsietai nuo viso bylos konteksto ar faktinio teisme pareikštų reikalavimo pagrindo. Atlikti konkretūs ieškovei nepalankūs atsakovės atstovo veiksmai savaime nėra pakankami juos įvertinti grėsme ieškovės interesams. Tai, jog ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamose nutartyse pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
20. Pažymėtina, kad plėtodamas savo praktiką bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
21. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) klausimus, sprendžiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamų teismo nutarčių, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 10 d. nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 10 d. nutartis palikti nepakeistas.
Nutartis neskundžiama.