Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, A. K. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas sujungti visas administracinių nusižengimų bylas į vieną bylą, kadangi taip būtų galima greičiau ir ekonomiškiau jas išnagrinėti; panaikinti 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimus administracinių nusižengimų bylose: Nr. 0239-ANR_N-140807-2024; Nr. 0239-ANR_N-140814-2024; Nr. 0239-ANR_N-140817-2024; Nr. 0239-ANR_N-140821-2024; Nr. 0239-ANR_N-140845-2024; Nr. 0239-ANR_N-140846-2024; Nr. 0239-ANR_N-140847-2024; Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 ir administracinių nusižengimų bylas nutraukti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios administracinių nusižengimų požymių; teismui nusprendus, jog nėra pagrindo bylas nutraukti, prašė panaikinti 2024-08-06 nutarimus ir grąžinti bylas nutarimus priėmusiai institucijai nagrinėti iš naujo.

5. Apeliaciniu skundu A. K. prašo išnagrinėti jo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį: panaikinti Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140845-2024 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

5.1. Nurodo, kad Institucijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimais administracinių nusižengimų bylose už padarytus administracinius nusižengimus jis buvo nubaustas: 1) byloje Nr. 0239-ANR_N-140807-2024 90 Eur bauda nubaustas už 2022-11-29 padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu); 2) byloje Nr. 0239-ANR_N-140814-2024 40 Eur bauda už 2023-01-15 padarytus nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį (už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą vidutinį 66 km/val. greitį viršijo 16 km/val., važiavo 82 km/val. greičiu); 3) byloje Nr. 0239-ANR_N-140817-2024 90 Eur bauda už 2023-03-19 padarytus pažeidimus pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį (už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę ir nustatytą 40 km/val. greitį viršijo 13 km/val., važiavo 53 km/val. greičiu, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota)); 4) byloje Nr. 0239-ANR_N-140821-2024 90 Eur bauda už 2023-03-28 padarytus nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį (už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę ir vidutinį 66 km/val. greitį viršijo 12 km/val., važiavo 78 km/val. greičiu, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota)); 5) byloje Nr. 0239-ANR_N-140845-2024 90 Eur bauda už 2023-05-12 padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu); 6) byloje Nr. 0239-ANR_N-140846-2024 90 Eur bauda už 2023-10-02 padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 12 km/val., važiavo 62 km/val. greičiu, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu); 7) byloje Nr. 0239-ANR_N-140847-2024 90 Eur bauda už 2023-11-03 padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu); 8) byloje Nr. 0239-ANR_N-140850-2024 90 Eur bauda už 2023-11-16 padarytus nusižengimus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 424 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka išregistruota (neperregistruota), be privalomosios techninės apžiūros, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu). Taip pat nurodo, jog skundu, paduotu apylinkės teismui, šias bylas prašė sujungti į vieną, kiekvienoje iš šių administracinių nusižengimų bylų teismui buvo pateikęs prašymus kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar administracinių nusižengimų bylose duomenys apie inkriminuojamus administracinius nusižengimus buvo surinkti teisėtai, t. y., ar nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau - ir BDAR) 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalims, 6 straipsniui, 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims. Tačiau apylinkės teismas šių administracinių nusižengimų bylų nesujungė į vieną bylą bei netenkino prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

5.2. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog 2024 m. rugsėjo 11 d. KET pažeidimo duomenų protokolas, patvirtinantis, kad 2023 m. gegužės 12 d. buvo padarytas pažeidimas ir jis užfiksuotas pažeidimo fiksavimo sistemomis, yra surašytas vėliau, nei byloje priimtas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, ir dėl to apeliantas mano, jog 2024 m. rugsėjo 11 d. KET pažeidimo duomenų protokolas galimai buvo suklastotas arba buvo suklastotas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, kuris surašytas nesant KET pažeidimo duomenų protokolo, arba į administracinio nusižengimo bylą neteisėtai pateiktas/įdėtas vėliau surašytas dokumentas, galimai piktnaudžiaujant tarnyba. Mano, jog apie tai turi būti pranešta prokurorui.

5.3. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad jam inkriminuotų tęstinių, trunkamųjų pažeidimų: transporto priemonės neregistravimo, neapdraudimo, nepraėjimo techninės apžiūros, neišsiėmimo naujo vairuotojo pažymėjimo, neveikimo laikas yra tęstinis, kuris trunka nuo pirmo iki paskutinio fiksuoto pažeidimo. Dėl to mano, jog šie tęstiniai, trunkamieji pažeidimai turėjo būti traktuojami kaip padaryti vienu metu, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies taisykles.

5.4. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas pateisino Institucijos neveikimą, administracinių nusižengimų protokolo nesurašymą iš karto baigus tyrimą, nors dėl to buvo nesilaikyta ANK 608 straipsnyje numatytos taisyklės, jog baigus tyrimą, reikia surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Teismas vertino, jog jam neva dar 2017 metais buvo žinoma apie tai, kad transporto priemonė nedrausta, ji neturi galiojančios techninės apžiūros ir yra išregistruota. Pažymi, jog tyrimas dėl 2023 m. gegužės 12 d. padaryto pažeidimo buvo baigtas surašant 2024 m. rugsėjo 11 d. KET pažeidimo duomenų protokolą, tačiau administracinio nusižengimo protokolas K. K. buvo surašytas tik 2024 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus beveik 7 mėnesiams po tyrimo pabaigimo. Dėl to apeliantas teigia, kad atsakomybė pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį dėl administracinių nuobaudų paskirčių įgyvendinimo kyla Institucijai ir negali būti perkelta pažeidėjui bei priklausyti nuo pažeidėjo elgesio, jo žinojimo ar nežinojimo apie padarytus, daromus pažeidimus. Teigia, jog Institucija turėjo užtikrinti administracinių nuobaudų paskirties elementų laikymąsi, išrašydama nusižengimo protokolą per protingą terminą. Taip pat teigia, kad teismas ignoravo skundo argumentus apie tai, jog įstatymų leidėjas nustatė lygiaverčius administracinių nuobaudų tikslus, kurių nutarimus priėmusi Institucija nepaisė, teikdama prioritetą vienam iš šių tikslų - administracinius nusižengimus padariusio asmens nubaudimui, už kiekvieną tapatų ar panašaus pobūdžio nusižengimą, užfiksuotą tos pačios dienos administracinio nusižengimo protokolais, tos pačios dienos nutarimais skyrė vienodo dydžio baudas už kiekvieną atskirą tapatų ar panašų nusižengimą, tokiu būdu jas padaugindama iš aštuonių kartų. Nurodo, jog nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2022-11-29 iki 2023-11-16, t. y. buvo daromi beveik metus, tačiau Institucija visus 8 protokolus surašė vienu metu – tik 2024 m. birželio 3 d., t. y. praėjus 1,5 metų nuo pirmo nusižengimo padarymo, nors jai laiku buvo pateikti duomenys apie transporto priemonės vairuotoją, ir niekas nekliudė surašyti protokolų per protingą terminą po kiekvieno padaryto nusižengimo. Dėl to teigia, kad, surašant 8 protokolus praėjus pusantrų metų nuo pirmo nusižengimo padarymo, nebuvo vykdomi administracinių nuobaudų tikslai, nurodyti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.

5.5. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad nesant įstatymo, kuris reglamentuotų faktinių duomenų surinkimą greičio ar vidutinio greičio matavimo sistemomis, šie duomenys surinkti nelegaliai ir negali būti laikomi įrodymais pagal ANK 569 straipsnį. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1 ir 4 dalis, kurios taikytinos šioje byloje, įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Teigia, jog greičio matuoklių, kurie nėra įvardinti jokiame teisės akte, naudojimas yra nelegalus, jų sumontavimas keliuose, naudojimas, savavališkai renkant asmens duomenis, nesant jokių teisės aktų, reglamentuojančių tokius veiksmus, laikytinas tarnybinių įgaliojimų viršijimu, piktnaudžiavimu tarnyba, darančiu didelę žalą fiziniams asmenims ir valstybei. Nurodo, kad negalima paneigti Lietuvos Respublikos policijos įstatyme numatytos pareigūnų hipotetinės teisės naudoti technines priemones tvarkant duomenis, tačiau ši hipotetinė teisė turi būti detalizuota įstatyme ar kitame teisės akte, nurodant kokios yra tos techninės priemonės, kas, kur ir kodėl (žalos ir naudos santykis ) turi teisę jas įrengti, kaip turi būti tvarkomi šių techninių priemonių pagalba gauti asmens duomenys. Tvirtina, jog pagal BDAR 4 ir 6 straipsnių nuostatas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas deklaratyvus leidimas tvarkant duomenis naudoti technines priemones laikytinas aiškiai nepakankamu teisiniu reglamentavimu, kuriuo galėtų būti pateisinamas greičio, vidutinio greičio matavimo prietaisų, sistemų naudojimas, Kelių policijai renkant, tvarkant asmens duomenis atliekamos užduoties, vykdomos viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra priskiriamas prie kriminalinės žvalgybos institucijų, 2 straipsnio 20-22 dalyse yra apibrėžtas techninių priemonių naudojimas kriminalinės žvalgybos tikslais. Iš šio techninių priemonių naudojimą numatančio teisinio reglamentavimo matyti, kad sekimas viešose vietose yra leidžiamas kriminalinės žvalgybos tikslais, tačiau informacijos, gaunamos viešo sekimo būdu, fiksavimui reikalinga teismo sankcija. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje viešomis sekimo sistemomis buvo fiksuojami ne kažkokie duomenys, reikalingi kriminaliniams nusikaltimams ištirti, o administraciniai nusižengimai, todėl duomenų apie asmenų judėjimą tam tikroje vietoje tam tikru metu fiksavimas, asmens duomenų rinkimas, neturint teismo sankcijos, yra neteisėtas ir nepateisinamas net ir tuo atveju, jei šiomis sistemomis būtų fiksuojami daromi kriminaliniai nusikaltimai. Dėl to teigia, kad pagal bendrą teisės principą iš neteisės nekyla teisė, todėl neteisėtai surinkti duomenys negali tapti pagrindu teisėtam asmens nubaudimui. Greičio matuoklių, vidutinio greičio matuoklių, mobilių greičio matuoklių naudojimas, nesant jokių jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, vadintinas nelegalia sekimo sistema ir negali būti toleruojamas teisine valstybe save vadinančioje šalyje.

6. Prie apeliacinio skundo pridėtu prašymu A. K. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys apie inkriminuojamus administracinius nusižengimus buvo surinkti teisėtai, t. y. 1) ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos toje apimtyje, kuria nereglamentuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; bei konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (KET ir kt.), toje apimtyje, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti ir šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, neprieštarauja įstatymui: BDAR 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalims, 6 straipsniui; 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims. Tokį prašymą apeliantas argumentuoja tuo, jog visose aštuoniose jo atžvilgiu nagrinėtose administracinių nusižengimų bylose visais atvejais pradinė informacija apie tam tikru laiku, tam tikru greičiu, tam tikroje vietoje pravažiavusią transporto priemonę, jos draustumą civilinės atsakomybės draudimu, jos atliktą techninę apžiūrą, jos savininko asmens duomenis - vardą pavardę, asmens kodą, adresą, teisės vairuoti neturėjimą buvo surinkta panaudojant vidutinio greičio matuoklių ir/ar kitų stacionarių priemonių fiksuotus duomenis - transporto priemonės fotografijas (2023-05-12 ir 2024-09-12 KET pažeidimo duomenų protokoluose administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-140814-2024 vienoje iš lentelės grafų pažymėta opcija „Vairuotojo veidas“, kas reiškia, jog greičio matuokliu gali būti fotografuojamas ir vairuotojo veidas), po duomenų fiksavimo, prisijungiant prie šių duomenų, juos apdorojant, bei pasinaudojant VĮ „Regitra“ duomenų baze apie automobilio savininką, civilinės atsakomybės draudimo duomenų baze, techninių apžiūrų atlikimo duomenų baze, gyventojų registro duomenų baze apie transporto priemonės savininko adresą, surenkant ir panaudojant šiuos duomenis administracinio nusižengimo protokolų surašymui bei nutarimų šiose administracinių nusižengimų bylose priėmimui. Teigia, kad vidutinio greičio matuoklių bei kitų stacionarių ar mobilių prietaisų įrengimas, transporto priemonių, jų valstybinių numerių, vairuotojo veido fotografavimas vidutinio greičio matuokliuose ir kituose prietaisuose įrengtomis vaizdo fiksavimo kameromis, transporto priemonės vidutinio važiavimo greičio matavimas ruožo pradžioje ir pabaigoje, vidutinio važiavimo greičio apskaičiavimas, šių duomenų perdavimas jų apdorojimui, informacijos apie vidutinio greičio matuokliu užfiksuotos tam tikru laiku, tam tikru greičiu, tam tikrame greičio ruože važiavusios transporto priemonės savininko asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą - surinkimas/gavimas, naudojimas ir disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas nėra reglamentuotas jokiais teisės aktais. Vidutinio greičio matuoklių, stacionarių vaizdo fiksavimo sistemų ir mobilios įrangos, siekiant fiksuoti teisės pažeidimus, o realiai rinkti ir apdoroti asmens duomenis, naudojimas, nėra įteisintas nei įstatymu, nei kitais teisės aktais, nors toks naudojimas tiesiogiai yra susijęs su asmens duomenų tvarkymu bei apsauga. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymo 11⁴ straipsniu projektas, kuriuo buvo siekiama įteisinti/legalizuoti vidutinio greičio matuoklių naudojimą, Seime įstatymo priėmimo procedūrų nepraėjo, įstatymu nevirto, todėl bet koks vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių priemonių naudojimas, ypač kiek tai liečia tiesiog asmens duomenų rinkimą, nesusijusį su greičio viršijimu, automobilio duomenų: automobilio ir asmens judėjimo laiko, automobilio numerio fiksavimą, iš kurio galima nustatyti automobilio savininko vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kitus saugotinus asmens duomenis, o, jam nevairavus, kito asmens vardą ir pavardę, kitus saugomus asmens duomenis, yra grubus BDAR 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas” pažeidimas. Cituoja BDAR 6 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio nuostatas. Teigia, jog skirtinga informacija, kuri surinkta, kartu gali atskleisti konkretaus asmens tapatybę, taip pat yra asmens duomenys. Asmens duomenys, iš kurių pašalinta asmeninė informacija, kurie yra užšifruoti ar kuriems yra suteikti pseudonimai, bet kuriuos galima panaudoti, iš naujo nustatant asmens tapatybę, išlieka asmens duomenimis ir jiems taikomas BDAR. Asmens duomenys, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad asmens tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta, nebelaikomi asmens duomenimis. Kad duomenys būtų iš tiesų anoniminiai, anonimiškumas turi būti užtikrintas negrįžtamai. BDAR apsauga asmens duomenims suteikiama neatsižvelgiant į technologijas, naudojamas tokiems duomenims tvarkyti. Ji yra „neutrali technologijų atžvilgiu“ ir taikoma duomenų tvarkymui tiek automatizuotomis, tiek neautomatizuotomis priemonėmis, jeigu duomenys yra rūšiuojami pagal iš anksto nustatytus kriterijus (pvz., abėcėlės tvarka). Taip pat nesvarbu, kaip duomenys yra saugomi: IT sistemoje, pasitelkiant stebėjimą vaizdo kameromis, ar popierine forma. Visais šiais atvejais asmens duomenims taikomi BDAR nustatyti apsaugos reikalavimai. Taip pat teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Teigia, kad, remiantis šiomis teisės aktų nuostatomis, galima daryti išvadą, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos toje apimtyje, kurioje neįtvirtintas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių bei mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti, šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, naudojimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, privalomos pagal BDAR, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatoms, taip pat, kad Vyriausybės teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą keliuose (KET), toje apimtyje, kuria nereglamentuotas, nedetalizuotas vidutinio greičio matuoklių, kitų stacionarių ir mobilių prietaisų įrengimas, pastatymas, jų panaudojimas asmens duomenims rinkti, šių prietaisų pagalba vykdomas asmens duomenų rinkimas, disponavimas šiais duomenimis, šių duomenų saugojimas, t. y. nereglamentuotos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, privalomos pagal BDAR, prieštarauja BDAR 2 straipsniui, 4 straipsnio 1 ir 5 dalims, 6 straipsniui, 14, 15, 26, 27, 29 ir 30 straipsnių konstatuojamosioms dalims. Teigia, jog pagal bendrą teisės principą iš neteisės nekyla teisė, todėl neteisėtai surinkti duomenys negali tapti pagrindu teisėtam asmens nubaudimui. Taip pat nurodo, kad pagal Konstitucijos 110 straipsnį „teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją”. Dėl to apeliantas prašyme teigia, kad konkrečiose jo atžvilgiu nagrinėtose administracinio nusižengimo bylose turėtų būti taikomi įstatymai ir kiti anksčiau nurodomi teisės aktai, toje dalyje/tose dalyse, kuriose nereglamentuotos stacionarių prietaisų pagalba renkamų asmens duomenų tvarkymo taisyklės, prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams. Nurodo, kad Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principai yra universalūs, šiais konstituciniais principais yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema; jais turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant; konstituciniai teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai reiškia, jog visos valstybės institucijos savo veikloje turi remtis ir vadovautis teise, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai). Teisėtas konstitucinis lūkestis yra asmens įsitikinimas, kad duomenys apie jį bus renkami tik vadovaujantis įstatymu ar teismo sprendimu, turinčiu įstatymo galią.