- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- eI2-1787-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06635-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- M. E.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą pareiškėjui M. E. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir Fondo valdyba) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 21RE-341 (AG-278/07-2023).
Nurodo, kad Komisija išnagrinėjo pareiškėjo M. E. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Fondo valdybos 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-4060 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) ir įpareigoti panaikinti pareiškėjo dalyvavimo pensijų kaupime registraciją pensijų kaupimo bendrovėje UAB „INVL Asset Management“.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 21RE-341 (AG-278/04-2023) (toliau – ir 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Fondo valdybos sprendimą; kitoje dalyje – dėl įpareigojimo panaikinti pareiškėjo dalyvavimo pensijų kaupime registraciją pensijų kaupimo bendrovėje UAB „INVL Asset Management“ ir įregistruoti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre (toliau – ir Registras) pareiškėjo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime bylą nutraukė. Fondo valdyba nesutinka su Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. kreipėsi į Fondo valdybą prašydamas panaikinti jo dalyvavimą pensijų kaupime, nurodydamas šią svarbią priežastį: „Apie įtraukimą nebuvau adekvačiai informuotas nei el. Paštu, nei laišku, todėl prašymą siunčiu vėliau nei numatyta tvarka“.
Fondo valdyba nustatė, kad apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjas buvo informuotas Aprašo nustatyta tvarka.
Pareiškėjui iki 2022 m. birželio 30 d. nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjas tapo pensijų kaupimo sistemos dalyviu – kiekvieną mėnesį iš jo darbo užmokesčio kartu su valstybinio socialinio draudimo bei privalomo sveikatos draudimo įmokomis pradėtos išskaičiuoti ir pensijų įmokos.
Nagrinėjant pareiškėjo pavėluotai (t. y. pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį) 2023 m. kovo 13 d. pateiktą prašymą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, buvo patikrinti Registro duomenys, Sodros informacinės sistemos duomenys ir nustatyta, kad 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. kovo 16 d. pranešimų EGAS pareiškėjas iki 2022 m. birželio 30 d. neperskaitė (2022 m. sausio 6 d. pranešimą perskaitė 2023 m. kovo 13 d., 2022 m. vasario 18 d. pranešimą – 2023 m. kovo 10 d., 2022 m. kovo 16 d. pranešimą – 2023 m. kovo 10 d.). AB Lietuvos pašto duomenimis, registruotas laiškas pareiškėjas nebuvo įteiktas.
Pareiškėjas pripažįsta, kad pareigą jo darbdavys atliko – pareiškėjui pateikiamuose atsiskaitymo lapeliuose informacija apie pensijų įmokų išskaitymą buvo pateikta.
Fondo valdyba nustatė, kad vėliausiai apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjas turėjo sužinoti 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavo darbo užmokestį už 2022 m. liepos mėnesį, tačiau į Fondo valdybą kreipėsi tik 2023 m. kovo 13 d., taigi iki 2023 m. kovo 13 d. skundo Fondo valdybai pateikimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio pensijų įmokos buvo išskaitomos jau 7 mėnesius. Konstatavusi, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių ir nepateikė jas įrodančių dokumentų, dėl kurių jis nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio nesikreipė į Fondo valdybą, pareiškėjo 2023 m. kovo 13 d. prašymo netenkino.
Komisijos vertinimu, Fondo valdybos argumentai, kad pareiškėjas buvo informuotas Aprašo 5.1–5.2 papunkčiuose nustatyta tvarka, yra nepagrįsti, nes informavimas bent vienu iš nurodytų būdų yra tikslinis ir asmuo realiai turi būti informuotas, atsakovei pateikiant tokius duomenis. Tačiau tuo pačiu Komisijos nuomonė dėl „realaus“ informavimo yra prieštaringa: pasak Komisijos, informavimo per EGAS atveju asmuo laikomas realiai informuotu tada, kai perskaito gautą laišką (t. y. susipažįsta su informacija), tačiau informavimo registruotu paštu atveju asmuo laikomas informuotu tada, kai laiškas jam yra įteikiamas.
Komisijos vertinimu, savaime ta aplinkybė, kad EGAS sistemoje išsiųstas pranešimas ar išsiųsta registruota siunta, nesant jokių objektyvių duomenų apie siuntos perskaitymą (įteikimą), negali būti vertinama, kad pareiškėjas buvo informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, kaip nustatyta Apraše. Nurodytu būdu aiškindama Aprašo nuostatas, Komisija nustatė Fondo valdybai dvi papildomas teisės aktuose neįtvirtintas pareigas – įsitikinti, kad asmuo perskaitė laišką EGAS, ir įsitikinti, kad AB Lietuvos pašto darbuotojas įteikė laišką pareiškėjui. Tokiu būdu Komisija veikė viršydama savo įgaliojimus (ultra vires). Aprašo prasme sąvoka „informuoti per EGAS“ reiškia pateikti informaciją išsiunčiant laišką per EGAS, „informuoti registruotu paštu“ reiškia išsiųsti laišką registruotu paštu.
Asmuo, teikdamas atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime po įtraukimo metų birželio 30 d., turi pateikti Fondo valdybai svarbias priežastis patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė Fondo valdybai jokių dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių jis net 7 mėnesius po to, kai pradėjo dalyvauti pensijų kaupime, nesikreipė į Fondo valdybą. Pareiškėjo neveikimas, nesidomėjimas informacija ir pan. nėra objektyvios priežastys, dėl kurių jis, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas (bonus pater familias), negalėtų (neturėtų galimybės) sužinoti apie savo dalyvavimą pensijų kaupime ir pateikti atitinkamą prašymą laiku.
Pareiškėjo elgesys nagrinėjamu atveju (EGAS paskyros netikrino, nes neprivalėjo, darbdavio pranešimų apie atskaitymus iš darbo užmokesčio neperžiūrėdavo, nes neprivalėjo) neatitiko objektyviai apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standarto.
Motyvuojamoji dalis
Ginčas šioje byloje yra ne dėl pareiškėjo įtraukimo į pensijų kaupimą pagrįstumo – skundžiamu Fondo valdybos sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą nutraukti jo dalyvavimą pensijų kaupime.
Pareiškėjas M. E. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodo, jog Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas jį tenkina.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (18.6E) I-4060 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas M. E. 2023 m. kovo 13 d. pateikė Fondo valdybai prašymą atsisakyti antrosios pakopos pensijos kaupimo. Prašyme nurodė, jog apie įtraukimą nebuvo adekvačiai informuotas nei el. paštu, nei laišku, todėl prašymą siunčia vėliau nei numatyta tvarkoje.
Fondo valdyba 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (18.6E) I-4060 netenkino pareiškėjo 2023 m. kovo 13 d. prašymo. Sprendime nurodė, kad pareiškėjas apie įtraukimą į pensijų kaupimą buvo informuotas Pensijų kaupimo įstatyme ir Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos apraše nustatyta tvarka, kitais būdais nebuvo ir neturėjo būti informuotas. Pažymėjo, kad pareiškėjas jau nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. turėjo žinoti, kad dalyvauja pensijų kaupime, tačiau į Fondo valdybą su prašymu nesikreipė ir nepateikė jokių dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime negalėjo pateikti iki 2022 m. birželio 30 d.
Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją prašydamas panaikinti Fondo valdybos 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-4060 ir įpareigoti įregistruoti pareiškėjo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre bei panaikinti registraciją pareiškėjui paskirtoje pensijų kaupimo bendrovėje.
Komisija 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 21RE-341 (AG-278/07-2023) nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo įregistruoti pareiškėjo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre bei panaikinti registraciją pareiškėjui paskirtoje pensijų kaupimo bendrovėje, o kitą skundo dalį patenkino – panaikino Fondo valdybos 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-4060.
Atsakovė Fondo valdyba kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 21RE-341 (AG-278/07-2023). Atsakovė teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas, taip pat procesinės teisės normas.
Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės skundą nurodė, kad Komisijos sprendimas jį tenkina.
Remiantis Pensijų kaupimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. liepos 11 d.) 4 straipsnio 2 dalimi, pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šio straipsnio 1 dalį turi teisę dalyvauti pensijų kaupime.
Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, jog VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą.
Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-496 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 26 d, toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punktas nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – VSDF valdyba) privalo per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, VSDF valdyba jį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuoja: 1. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą išsiųsdama laišką. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų vasario 1 d. iki kovo 31 d.; 2. registruotu laišku, siunčiamu į pensijų kaupimą įtraukto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu jis Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė nė vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties; 3. asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamam asmeniui atvykus į VSDF valdybos teritorinį skyrių. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas iki įtraukimo metų birželio 30 d.
Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.
Vertinant sistemiškai minėtas Tvarkos aprašo nuostatas, matyti, kad tikslinė informavimo paskirtis ir duomenys apie Tvarkos aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose įtvirtintą informavimą turi būti neabejotini. Tik tinkamai informavus asmenį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, asmuo atitinkamai gali realizuoti apsisprendimo teisę, ar dalyvauti pensijų kaupime, ar atsisakyti. Toks pranešimas nėra tik formalus veiksmas, jis iš esmės asmeniui yra ir pirminis pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, ir lemiantis asmens pasirinkimo teisės įgyvendinimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. kovo 16 d. pareiškėjui per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą siuntė pranešimus, kuriais informuojama apie įtraukimą į pensijų kaupimą, teisę pasirinkti kitą kaupimo bendrovę ir (ar) pensijų fondą bei teisę iki 2022 m. birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Pranešimuose taip pat buvo nurodyta, jog iki 2022 m. birželio 30 d. nepateikus prašymo dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjas taps pensijų kaupimo dalyviu.
Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas (iki 2022 m. birželio 30 d.) nepateikė rašytinio atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, todėl jis į kaupimą buvo įtrauktas Pensijų kaupimo įstatymo pagrindu.
Atsakovės duomenimis, pareiškėjas 2022 m. sausio 6 d. pranešimą perskaitė 2023 m. kovo 13 d., o 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. kovo 16 d. priminimus – 2023 m. kovo 10 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovės siųstus pranešimus ir priminimus būtų gavęs ar perskaitęs EGAS anksčiau nei 2023 m. kovo 10 d.
Nustatyta, kad pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą atsakovė pareiškėjui 2022 m. balandžio 7 d. išsiuntė registruota pašto siunta, kuri nebuvo įteikta pareiškėjui.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, EGAS susipažinęs su atsakovės pranešimais apie įtraukimą į pensijų kaupimą, nedelsdamas 2023 m. kovo 13 d. pateikė atsakovei prašymą atsisakyti pensijos kaupimo.
Bylai aktualiu klausimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020, kuriame konstatavo, jog, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, tapę dalyviais įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Taigi, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, pagrindžiančius priežastis, dėl kurių jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime, Fondo valdyba svarbiomis priežastimis laiko ilgalaikę ligą, išvykimą iš Lietuvos, neįteiktą pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
Pareiškėjas skunde Komisijai pažymėjo, kad jis per EGAS siunčiamų pranešimų neperskaitė, registruotu paštu siųsto laiško negavo. Nurodė, jog apie tai, kad tapo pensijų kaupimo dalyviu, jis išsiaiškino pats pildydamas 2022 m. gyventojų pajamų deklaraciją. Taigi, pareiškėjas nesutikimą su atsakovės sprendimu grindžia tuo, kad jis laiku nebuvo informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
Teismas pažymi, jog asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami ne dėl jų aktyvių veiksmų, t. y. ne pagal jų pateiktą prašymą kaupti pensiją, o atvirkščiai – dėl pasyvaus elgesio, t. y. nepateikus atsisakymo kaupti pensiją. Todėl yra svarbu, jog asmenys būtų laiku, tinkamai informuoti apie ketinimą įtraukti į pensijų kaupimą ir galimybę atsisakyti kaupti pensiją, jei jie to nepageidauja (dalyvavimas pensijų kaupime nėra privalomas). Todėl tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad asmuo laiku negavo informacijos apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, o vos tik sužinojęs apie tai, operatyviai kreipėsi su atsisakymu dalyvauti pensijų kaupime, Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies prasme informacijos laiku negavimas turėtų būti laikoma svarbia aplinkybe, sukliudžiusia laiku pateikti prašymą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
Nepaisant to, jog Fondo valdyba išsiuntė pareiškėjui pranešimą registruotu paštu jo gyvenamosios vietos adresu ir taip įvykdė pareigą dėl informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą registruotu laišku, įvertinus byloje esančius duomenis, taip pat pareiškėjo paaiškinimus, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad Fondo valdybos pranešimas buvo įteiktas pareiškėjui iki 2022 m. birželio 30 d. ir kad jis su šiuo pranešimu laiku susipažino. Be to, kaip minėta, pareiškėjas operatyviai, vos tik sužinojęs iš 2022 m. gyventojų pajamų deklaracijos apie tai, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo jo dalyvavimas pensijų kaupime, kreipėsi į Fondo valdybą prašydamas nutraukti antros pakopos pensijos kaupimą. Teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė yra esminė nustatant, jog pareiškėjas elgėsi pakankamai sąžiningai, rūpestingai ir būtent dėl informacijos neturėjimo laiku nepateikė atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika, formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-773/2007, 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas, kuris yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savarankiškai, o ne iš Fondo valdybos, sužinojęs apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, dėjo visas pastangas atsisakyti pensijų kaupimo. Atsakovės sprendimas negali būti paliktas galioti. Todėl šiuo atveju yra pagrindas atmesti atsakovės skundą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės skundžiamas Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 21RE-341 (AG-278/07-2023) paliekamas nepakeistas.
Panaikinus 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-4060, atsakovė turi pareigą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Aplinkybė, kad Fondo valdybos pranešimas pareiškėjui apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą nebuvo įteiktas asmeniškai, galėtų būti laikoma svarbia priežastimi, sprendžiant dėl pareiškėjo galimybės atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, nors jo prašymo pateikimo metu jau buvo pasibaigęs Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas terminas. Todėl Fondo valdyba prašymą pakartotinai turėtų nagrinėti įgyvendindama pareiškėjo teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime esant svarbioms priežastims.
Pareiškėjas nepateikė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.