Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-353-440/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-07
Bylos Nr.
e2S-353-440/2017
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00124-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
Šukionių medžiotojų
Suinteresuotas asmuo
akcinei bendrovei „Meresta“, D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-353-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00124-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.2.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus pareiškėjo Šukionių medžiotojų būrelio atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eYT2-2498-1031/2017 pagal pareiškėjo Šukionių medžiotojų būrelio pareiškimą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Meresta“ ir D. S. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas dėl ieškinio trūkumų nustatymo pagrįstumo. Šukionių medžiotojų būrelis kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Šukionių medžiotojų būrelis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą-klėtį, esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtą klėtį 1986 m. atvežė dabartinė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Meresta“, kurią pareiškėjas visą laiką naudojo kaip žvėrių lupyklą. Pati klėtis yra suręsta iš medinių rąstų, stogas dengtas medinėmis čerpėmis, o klėties matmenys 5,50 m. pločio, 5,50 m. ilgio ir 5 m. aukščio. Privatizavus miško plotą, kuriame stovi klėtis, medžiotojų būrelis ir D. S. 2012 m. balandžio 17 d. sudarė panaudos sutartį, pagal kurią medžiotojų būrelis turėjo teisę naudotis žemės sklypu ir jame statyti laikinus statinius. Panaudos davėjai vienašališkai nutraukus panaudos sutartį, ji neleidžia iš žemės sklypo išsivežti klėties. Šukionių medžiotojų būrelis sąžiningai ir nepertraukiamai daugiau nei 30 metų valdo klėtį, tačiau neturi dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, kad klėtis atvežta ir pastatyta ant betoninių blokų, todėl, Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorinio planavimo ir statybos priežiūros skyriaus teigimu, klėtis yra kilnojamasis turtas. Paaiškino, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą galės išgabenti klėtį iš D. S. priklausančio žemės sklypo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė prieštaringas aplinkybes, t. y. pareiškime nurodoma, kad klėtį atvežė dabartinė AB „Meresta“ ir pateikė AB „Meresta“ 2015 m. birželio 2 d. pažymą, kurią pasirašė bendrovės generalinis direktorius, akcentuojant, kad jis yra buvęs Pakruojo VMI viršininkas. Iš šių duomenų nėra aišku nei kas, nei kokiu pagrindu minėtą klėtį perdavė, t. y. ar dabartinė AB „Meresta“ yra buvusi Pakruojo VMI, ar AB „Meresta“ tiesiog atliko pervežimo paslaugą, jei AB „Meresta“ perdavė turtą, tai kokiu pagrindu. Todėl teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti, jei, jam žinoma, koks buvo perduodamos klėties teisinis statusas, nes minėtoje pažymoje šis turtas nurodomas kaip likviduojamas turtas, taigi jeigu turtas šio turto valdytojo ar savininko sprendimu buvo perduotas pareiškėjui likviduoti, kodėl likviduotas nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo prijungti civilinę bylą Nr. 2YT-11215-641/2016, kurioje yra pateiktas 2015 m. birželio 2 d. aktas, kuriuo AB „Meresta“ atiduoda neatlygintinai tolimesniam naudojimui pareiškėjui klėtį, todėl pareiškėjas įpareigotas nurodyti, kodėl teikdamas minėtą aktą apie klėties perdavimą, jis nurodo, kad klėtį valdo nuo 1986 m., taip pat paaiškinti, kodėl minėtas perdavimas nėra dovanojimas arba perdavimas kito teisinio santykio (panaudos) pagrindu.Teismas konstatavo, kad iš pareiškimo turinio teismui nėra aišku kaip pats pareiškėjas vertina klėtį, ar kaip kilnojamąjį ar kaip nekilnojamąjį daiktą, nes nurodo, kad tai yra pastatas, kad pareiškėjas daugiau nei 10 metų valdo šį pastatą (toks reikalavimas keliamas nekilnojamojo daikto valdymui). Klėties kvalifikavimas kaip kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto turi esminę reikšmę įgyjamosios senaties instituto taikymui, nes skiriasi turto valdymo senaties terminai bei įrodymai (pvz., nekilnojamojo turto atveju privalo būti pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys apie šį turtą ir įrodymai, jog šis turtas, kaip bešeimininkis, nėra perimtas valstybės ir kt.). Taigi pareiškėjas turi pagrįsti, kad klėtis yra kilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, kad kilnojamas daiktas gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą ir toks daiktas yra apibūdinamas rūšiniais ar individualiais požymiais, kurie nėra susiję su tokio daikto buvimo vieta, tačiau pagal dabartinę pareiškimo formuluotę tikėtina, kad galima būtų surasti pastatą-klėtį, esančią (duomenys neskelbtini), kuri būtų ir nekilnojamu daiktu.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Šukionių medžiotojų būrelis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus turiniui ir formai. Teismo nustatyti trūkumai yra nepagrįsti ir pertekliniai nagrinėjamos civilinės bylos kontekste. Pareiškėjas negali atsakyti už AB „Maresta“ pateiktų dokumentų turinį ir negali atsakyti, koks buvo klėties teisinis statusas ją perduodant, jei ji nebuvo niekur teisiškai registruota (viešuose registruose ir privačiam balanse).Pareiškimo priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia pareiškime nurodomas aplinkybes, bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, ar nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad reikalavimai yra pagrįsti, pareiškimas yra atmetamas. Todėl kritiškai vertintinos teismo nutartys dėl trūkumų šalinimo, reikalaujant pateikti įrodymus, kuriuos esant būtinybei galima būtų išreikalauti bylos nagrinėjimo eigoje, bei kurie reikšmingi pasisakant dėl pareiškimo esmės jį išnagrinėjus.Pareiškime ir pateiktuose pažymose nurodyta, kad klėtis yra kilnojamas daiktas. Pareiškime klėtis buvo pavadintas pastatu kaip klėties sinonimas, o ne kaip teisinė nekilnojamojo turto kategorija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė. Tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.Pažymėtina, kad pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas). Taigi teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (lot. savo iniciatyva) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (pareiškimo) pateikimas, o teismo taikomas ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui (pareiškėjui) ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio (pareiškimo). Pažymėtina, kad pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio (pareiškimo) pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo (pareiškėjo) kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio (pareiškimo) trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys (pareiškimas) yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio (pareiškimo) dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas Šukionių medžiotojų būrelis pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, t. y. Šukionių medžiotojų būrelis kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į klėtį įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad nuo 1986 m. teisėtai, atvirai valdo ir naudojasi šiuo turtu, pasak jo nepertraukiamai ilgiau nei 30 metų valdo šį turtą kaip savo, niekas kitas neturi daugiau teisių už pareiškėją. Šiuo metu klėtis yra (duomenys neskelbtini), D. S. priklausančiame žemės sklype. D. S. nesutinka, kad pareiškėjas perkeltų klėtį į kitą vietą.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškime yra netikslumų kalbant apie tą patį objektą – klėtį. Pareiškėjas tvirtina, kad klėtis yra kilnojamasis daiktas, nes būtent Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorinio planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 10 d. rašte nurodoma, kad klėtis neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytų reikalavimų, keliamų statiniu, pastatui, todėl klėtis yra kilnojamasis daiktas. Pareiškime taip pat yra vartojamos sąvokos „pastatas“, du kartus klėtis įvardijama kaip nekilnojamasis turtas (t. y. pareiškimo 2 puslapio trečioje pastraipoje ir 3 puslapio trečioje pastraipoje), taip pat nurodoma, kad „pareiškėjas daugiau kaip dešimt metų atvirai valdo minėtą kilnojamąjį daiktą“. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas ar klėtis yra kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas yra fakto klausimas, kuris gali būti nustatytas bylos nagrinėjimo metu, vertinant byloje esančius įrodymus.Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas Šukionių medžiotojų būrelis nepateikė įrodymų, patvirtinančių kas ir kokiu teisiniu pagrindu perdavė pareiškėjui klėtį, koks klėties statusas, kodėl ji nebuvo likviduota ir pan., taip pat nelaikytina esminiu pareiškimo trūkumu, sudarančiu pagrindą nepriimti pareiškimą, nors sutiktina, kad šias aplinkybes tikslinga aiškintis bylą nagrinėjant iš esmės. Be to pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tik teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Pastebėtina, kad kartu su pareiškimu pateiktoje AB „Meresta“ 2015 m. birželio 2 d. pažymoje nurodoma, kad 1986 m. iš melioracijos obj. „Naujo ūkio“ kol. Nr. 7 nukeliamo vienkiemio medinių rąstų klėtį pervežėme į (duomenys neskelbtini), Šukionių medžiotojų būrelio poreikiams, nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinu, kad iš šios pažymos negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl AB „Meresta“ vaidmens perduodant klėtį, t. y. ar AB „Meresta“ atliko tik pervežimo paslaugas, kokiu teisiniu pagrindu Šukionių medžiotojų būreliui buvo suteikta teisė naudoti klėtį ir pan. Tačiau įvertinus tai, kad šią pažymą išdavė ne pareiškėjas, kad pažymą išdavęs juridinis asmuo yra įtrauktas į bylą kaip suinteresuotas asmuo, spręstina, kad visi neaiškumai gali būti pašalinti bylą nagrinėjant iš esmės, pavyzdžiui teismo posėdyje apklausiant Šukionių medžiotojų būrelio narius. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pareiškimo), nes ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys (pareiškimo) gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškimo trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš dalies sutinkant su apelianto argumentais atskirasis skundas tenkintas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis naikintina ir perduotina pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti pirmos instancijos teismui Šukionių medžiotojų būrelio pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė