Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei, Laurai Ražanskaitei, Ausmai Mackevičienei, Birutei Čyžaitei, Sandrai Poškienei, Indrei Veselkaitei, Gitanai Levčenkaitei, Sandrai Kalniūtei

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Latvijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2004 m. birželio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. būdamas i UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku ir direktoriumi, 2013 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė tariamų Bendrovės akcijų perleidimo ir dokumentų perdavimo naujam savininkui ir direktoriui planą. Realizuodamas šį planą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surado V. Ž., kuriam pasiūlė už ne mažesnį nei 2000 Lt atlygį sudaryti tariamai teisėtų Bendrovės akcijų pardavimo naujam akcininkui ir dokumentų perdavimo naujam direktoriui įvaizdį. Pastarajam sutikus ir sutarus su P. B., kad šis už 1000 Lt atlygį pasirašys jo ir R. V. pateiktus dokumentus, jis (R. V.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 14 d., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus: 2013 m. lapkričio 14 d. Bendrovės akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir 2013 m. lapkričio 13 d. akcininkų susirinkimo protokolų, kuriuose nurodė ir savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis (R. V.) parduoda P. B. visas Bendrovės akcijas už 1000 Lt, nors P. B. akcijų nepirko ir pinigų nemokėjo, o R. V. sumokėjo ne mažiau 2000 Lt V. Ž., o šis iš šių pinigų sumokėjo 1000 Lt P. B.; 2013 m. lapkričio 14 d. vienintelio akcininko sprendimų, kuriame įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Bendrovės vienintelis akcininkas P. B. nuo 2013 m. lapkričio 14 d. atleidžia iš Bendrovės direktoriaus pareigų R. V., o Bendrovės direktoriumi paskiria P. B., nors P. B. tikrovėje netapo Bendrovės akcininku ir direktoriumi; 2013 m. lapkričio 14 d. Bendrovės aktą (įmonės dokumentų perdavimo naujam įmonės vadovui), kuriame įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad buvęs Bendrovės direktorius R. V. perduoda, o naujas Bendrovės direktorius P. B. priima Bendrovės dokumentus pagal perduodamų dokumentų sąrašą, nors P. B. dokumentų neperėmė, o pagal susitarimą su V. Ž. juos paslėpė ar sunaikino pastarasis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, šiuos netikrus dokumentus, išskyrus 2013 m. lapkričio 13 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų Nr. 2013/11/13, perdavė V. Ž., o šis - P. B., kuris juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis už 1000 Lt atlygį patvirtino savo parašu. Po ko P. B. 2013 m. lapkričio 14 d. V. Ž. nurodymu kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialo Juridinių asmenų registravimo skyrių adresu Laisvės al. 32A, Kaunas, kartu su 2013 m. lapkričio 14 d. prašymu registruoti jo kaip Bendrovės akcininko ir direktoriaus duomenis, pateikė netikrus 2013 m. lapkričio 14 d. Bendrovės vienintelio akcininko sprendimų ir akcininkų sąrašu, kurių pagrindu VĮ Registrų centras tarnautojai, nežinoję apie daromų nusikalstamų veikų, įregistravo duomenis, kad P. B. 2013 m. lapkričio 14 d. tapo Bendrovės akcininku ir direktoriumi. Tokiais bendrais su V. Ž. ir P. B. veiksmais pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Be to, R. V. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2004 m. birželio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku ir direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) Nr. IX-574 21 str. 1, 2 p. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, 2013 m. rudenį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, parengė tariamą Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo ar sunaikinimo planą. Realizuodamas planą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surado V. Ž., kuriam pasiūlė už ne mažesnį nei 2000 Lt atlygį sudaryti tariamai teisėtą Bendrovės akcijų pardavimo dokumentų perdavimo naujam akcininkui ir direktoriui įvaizdį ir tokiu būdu panaikinti jo sąsają su Bendrove ir paslėpti ar sunaikinti Bendrovės dokumentus. Pastarajam sutikus ir sutarus su P. B., kad šis už 1000 Lt atlygį pasirašys jo ir R. V. pateiktus dokumentus jis (R. V.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 14 d. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą: 2013 m. lapkričio 14 d. Bendrovės aktą (įmonės dokumentų perdavimo naujam įmonės vadovui), kuriame įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad buvęs Bendrovės direktorius R. V. perduoda, o naujas Bendrovės direktorius P. B. priima Bendrovės dokumentus pagal perduodamų dokumentų sąrašą. Po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet į vėliau kaip 2013 m. lapkričio 14 d., Kauno mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, visus Bendrovės dokumentus už 2000 Lt atlygį perdavė V. Ž., kad šis juos paslėptų ar sunaikintų. Pastarajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis paslėpus arba sunaikinus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip bendrais su V. Ž. ir P. B. veiksmais paslėpė visus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d.

VĮ Registrų centras pateiktas išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ Registrų centras pateikti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai patvirtina užregistruotus juridinius faktus, kad R. V. nuo 2004-06-21 iki 2013 m. lapkričio 14 d. buvo registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir laikotarpiais nuo 2008-04-03 iki 2008-06-06 bei nuo 2013-05-24 iki 2013-11-18 akcininku. Nuo 2013 m. lapkričio 14 d. įmonės direktoriumi ir nuo 2013-11-18 akcininku registruotas P. B. (1 t., b. l. 30–66).

Iš 2015 m. spalio 9 d. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo su priedais dėl duomenų pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad bendrovėje nuo 2013-11-08 iki 2013-12-16 buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu 2013-11-08 nuvykus bendrovės registracijos adresu nustatyta, kad šiuo adresu bendrovė jokios veiklos nevykdo, tikrinimo metu R. V. pateikė 2013 m. lapkričio 14 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir bendrovės dokumentų perdavimo aktą naujam akcininkui P. B.. Bendrovė nėra pateikusi Metinių pelno mokesčių deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini)) ir Ataskaitų apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (forma FR0438) už 2012 m., 2013 m. bei 2014 m. (1 t., b. l. 127–131).

Iš 2014 m. liepos 22 d. UAB „Bitė Lietuva“ pranešimo su priedais matyti, kad 11 (vienuolika) P. B. atstovaujamų įmonių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo įsiskolinimų UAB „Bitė Lietuva“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. gegužės 1 d., vėliau už paslaugas nebemokėta (1 t., b. l. 132–171).

R. V. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamųjų dokumentų kopijas – R. V. pagamintus 2013 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir Vienintelio akcininko sprendimą (2 t., b. l. 136–143, 156–164).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešime Nr. MPD3-20553 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini)nuo 2008 m. gruodžio 19 d. išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų. Bendrovės įsiskolinimas biudžetui buvo 3835,02 Eur (13241,56 Lt), kuris apmokėtas 2012 m. balandžio 4 d. Šios dienos turimais duomenimis, Bendrovė valstybės ir/ar savivaldybės biudžetams, pinigų fondams yra neskolinga. Bendrovė metinę pelno mokesčio deklaraciją (toliau (duomenys neskelbtini)) ir ataskaitą apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (toliau FR0438) už 2012 m. pateikė 2013 m. birželio 3 d. Laiku nepateiktos (duomenys neskelbtini) ir FR0438 deklaracijos už 2008-2011 m., pateiktos 2013 m. spalio 1 d., elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS) R. V. vardu. Už nesavalaikį deklaracijų pateikimą, Bendrovės direktoriui jokios bausminės nuobaudos nebuvo taikytos, kadangi su juo susisiekti nepavykdavo, į rašytus priminimus nereaguodavo, jie sugrįždavo, ir į telefoninius skambučius neatsiliepdavo, todėl Bendrovė buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos MOKSI duomenų bazę, kaip neteikianti deklaracijų. Dėl nepateiktų metinių finansinės atskaitomybės dokumentų paaiškina, kad pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr.1407, 120 punktą už 2007 m. prasidėjusių ir vėlesnių mokestinių laikotarpių metinės finansinės atskaitomybės teikiamos Juridinių asmenų registro tvarkytojui (3 t., b. l. 161).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. (7.2E) DV_S-28976 informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), draudėjo kodas 878529, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. darbuotojų ir įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturėjo. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis iki 2013 m. lapkričio 14 d. vadovas R. V., o nuo 2013 m. lapkričio 14 d. vadovas P. B. (3 t., b. l. 162).

R. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje kartu su V. Ž. ir P. B.. Iš bylos medžiagos matytyti, kad V. Ž. R. V. kaltinime nurodytu aktualiu laikotarpiu vertėsi neįvykdytų įsipareigojimų turinčių įmonių fiktyviu supirkimu P. B. vardu, tai liudija ir kituose iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00099-13 atskirtuose ikiteisminiuose tyrimuose priimti procesiniai sprendimai:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-07 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 02-6-00040-18 P. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013-09-25 iki 2014-04-12, veikdamas tiesiogine tyčia pagal išankstinį vieningą sumanymą ir susitarimą su V. Ž., gim. 1973 m., siekdamas iš pastarojo gauti tiksliai neapibrėžtą ilgalaikę finansinę naudą savo parašu suklastojo 17-os įmonių valdymo perėmimo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo (2 t. b. l. 113-134)

Kauno apylinkės teismo 2018-07-05 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 02-6-00038-18 G. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2008-03-26 iki 2013-12-13 būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas savo žinioje įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdamas tyčia, siekdamas vieningo sumanymo išvengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turimos 2013-12-13 dienai susidariusios bendrai 2938,70 eurų dydžio turtinės prievolės įvykdymo, iš jų 2568,64 eurų dydžio mokestinės prievolės Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir 370,06 eurų dydžio mokestinės prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, siekdamas savo naudai išvengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo proceso bei siekdamas, kad valstybinės įstaigos negalėtų pasinaudoti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį bei numatydamas, kad nesaugant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebus galima nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir siekdamas šių padarinių atsiradimo, susitaręs su V. Ž., gim. 1973 m., ir 2013-12-13 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, sumokėdamas V. Ž. 3000,00 Lt (868,86 eurų) dydžio užmokestį už tai, kad V. Ž. suorganizuos jo, G. V., sąsajų panaikinimą dėl ankstesnės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, tyčia paslėpė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-04-02 iki 2013-12-13 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus 2013-12-13 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku adresu Neries krantinė g. 16, Kaune, juos perduodamas V. Ž., kuriuos V. Ž. paslėpė, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-01-01 iki 2013-12-13 turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir tokiu būdu jis, G. V., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 2938,70 eurų dydžio turtinės prievolės (2 t., b. l. 27–35).

Tačiau šiuos byloje nurodytos aplinkybės, kurios galimai pagrindžia V. Ž. ir P. B. kaltes padarius minėtas nusikalstamas veikas, neturi nieko bendro su kaltinamajam R. V. pareikštais kaltinimais. Priešingai, R. V. pardavė savo įmonės akcijas, kas nebuvo draudžiama įstatymais, pirkėjui P. B. neturėdamas žinomų įsiskolinimų kreditoriams ir valstybės institucijoms bei biudžetui. Jis pateikė visus, jo manymu reikalingus dokumentus sandorio įforminimui, kartu pateikė ir įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentus pagal apyrašą. Kad tai būtų padaryta pažeidžiant įstatymus nenustatė iš karto po sandorio įmonę tikrinusi valstybinė mokesčių inspekcija. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas galimai įsigijo nesąžiningi pirkėjai, kaltinamajam galėjo būti nežinoma, nes po 2008-2009 metų krizės buvo populiarus dalykas ūkinės veikos nebevykdančių įmonių pardavimas. Tai nurodė ir V. Ž., kad buvo perkamos ne tik finansinių problemų turimų įmonių akcijos bet ir jų neturinčios.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Apgaulingu apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neabejotinai yra padaroma žala valstybės biudžetui, kadangi tokiu būdu nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Teisminėje praktikoje paskutiniu metu, taikant BK 222 str. 12 d. laikoma, kad reali žala valstybės biudžetui turėtų siekti 5000 eurų.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Elektroninis mokėjimo nurodymas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jis nustato teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018).

Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalauja padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu yra didesniu ar mažesniu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad „asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad bendrovės akcijų pardavimas ir įmonės dokumentų perdavimas buvo realus. Neigė, kad jis kažkam mokėjo pinigus už įmonę ir nurodė, kad priešingai, būtent J. B. jam sumokėjo 1000 Lt už parduodamą įmonę, o jis jam perdavė įmonės dokumentus. Kaltinamasis R. V. nurodė, kad perduodamus dokumentus suruošė pats pagal internete esančias rekomendacijas, padarė dokumentų apyrašus, dokumentus sudėjo į dėžes ir išvežė į Kauną, kur susitiko prie Registrų centro įmonės pirkėją bei kartu su juo buvusį kitą asmenį, galimai V. Ž., kurio, galimai dėl praėjusio daug laiko po sandorio atlikimo, nebeatpažino. Kad šis susitikimas vyko tarp pardavėjo R. V. ir pirkėjų P. B. bei kartu buvusio V. Ž., ikiteisminio tyrimo metu nurodė šie asmenys, nes jie kaltinamąjį atpažino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavėją. Jie patvirtino, kad gavo įmonės dokumentus, tačiau teigia, kad sumokėjo jiems pinigus kaltinamasis, o šis, kad pirkėjas P. B.. Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą labiau tiki kaltinamojo R. V. parodymais, nei, kaip nurodyta jam pateiktame kaltinime, nusikalstamo pasaulio atstovams, teistiems P. B. ir V. Ž.. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. yra dirbęs atsakingą darbą, vadovavęs oficialią ūkinę veiklą iki krizės vykdžiusiai įmonei UAB“ (duomenys neskelbtini)“, kurios apyvarta buvo apie 1 milijoną litų ir buvo vienintelis jų pagamintų padėklų tiekėjas stambiausiai Žemaitijos pieno perdirbimo įmonei „Žemaitijos pienas“. Nutraukus įmonės veiklą R. V. dirbo įvairiose darbuose, taip pat ir vadovaujantį darbą, vėliau turėdamas leidimą turėti ginklą, kas preziumuoja jo nepriekaištingą charakteristiką, dirbo „Mažeikų naftoje“ apsaugoje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. parodė, kad 2012-2013 metais jis sugalvojo pirkti bei parduoti įmones. Vienas įmones jis pirkdavo realiai ir mokėdavo pinigus, tačiau tuo laikotarpiu pasitaikydavo žmonių, kurie kreipdavosi į jį su prašymu, kad įmonę jis nupirktų su skolomis arba su kažkokiomis problemomis, už tokias įmones ne jis mokėdavo pinigus, o jam sumokėdavo pinigus. Todėl teismas mano, kad nėra pagrindo abejoti R. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko atlikto sandorio, 2013 m. lapkričio 14 d. įvykdytu šios įmonės akcijų pardavimu pirkėjui P. B.. Paties P. B. parodymai, kurie užfiksuoti byloje esančiame 2018-09-07 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-2985-806/2018 kelia abejones savo tikrumu, nes jis kalbėdamas apie 17 nupirktų įmonių, apie kiekvieną iš atliktų sandorių kalba teisine kalba, tais pačiais trafaretiniais sakiniais, lyg apklausiamas būtų verslininkas, daug metų užsiėmęs analogiška veikla perkant įmones bei vystant įmonių ūkinę finansinę veiklą. P. B. apklausiamas teisme jis nieko konkrečiai neatsiminė, nieko konkrečiai nepaaiškino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimą, kas, kaip ir prie kokių aplinkybių buvo, nors ikiteisminio tyrimo metu viskas sklandžiai, kas nebūdinga 13 kartų teistam, nuo 15 metų atlikinėjusiam laisvės atėmimo bausmes ir vos vidurinį išsilavinimą turinčiam asmeniui, niekur nedirbančiam ir Darbo biržoje neregistruotam asmeniui. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai remdamiesi šiuo viską prisipažinusio asmens parodymais, įrodinėjo ir kitų ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00099-13 minimų įtariamųjų, kurie prisipažino pagal jiems pareikštus įtarimus, kaltes, ko pasekoje šių asmenų atžvilgiu buvo nutrauktos bylos ar asmenys perduoti į teismą teismo baudžiamajam, įsakymui priimti.

Kaltinamasis R. V., priešingai, neprisipažino pagal jam pareikštus kaltinimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos vedimo ir suklastotų dokumentų pateikimo sudarant fiktyvų įmonės pardavimo sandorį. Jis visą laiką neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir, teismo manymu, logiškai paaiškino, kad norėdamas nebeturėti savo žinioje ūkinės veiklos nuo 2019 metų nevykdančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku jis buvo laikotarpyje nuo 2008-04-03 iki 2008-06-06 bei nuo 2013-05-24 iki 2013-11-18 (1 t., b.l. 30-66), o ne kaip nurodyta kaltinime, kad buvo savininku nuo 2004-06-21 iki 2013-11-14, jis tuo laikotarpiu buvo tik įmonės direktoriumi, nusprendė įmonę parduoti ir tai padarė 2013-11-14, po šio sandorio, užregistruoto Registrų centre, įmonės savininku ir direktoriumi tapo P. B.. R. V. teigia parduodamas įmonę jokių įstatymų nepažeidė, gal galėjo padaryti kokių nors mokestinių pažeidimų, nes nėra buhalteris, nes neturėdamas pinigų juos pasiskolino iš tuo metinės savo draugės O. K., šiuos pinigus neįformindamas kaip įmonės atliktą sandorį, juos skolinosi kaip fizinis asmuo iš fizinio asmens, o po to, kaip savo pinigus, būdamas įmonės savininkas, kaip jam patarė konsultuojantis Telšių apskrities mokesčių inspekcijoje, įnešė į VMI kasą, tuo padengdamas įmonės įsiskolinimą, kad antstoliai nuimtų nuo įmonės banko sąskaitų ir registruotino turto, areštą kas ir buvo padaryta. Po to jis, būdamas vienintelis įmonės akcininkas, perdavė įmonės turtą - žemės sklypą su pastatais Gadūnavo kaime, Telšių rajone ir automobilį VW Transporter, už realią kainą, kas atitiko paskolintų jam pinigų sumą, ir gautus pinigus perdavė kreditorei O. K., tokiu būdu nepadarydamas jokios žalos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir jo įmonei. Šiuos sandorius jis atvaizdavo įmonės ūkinėje finansinėje dokumentacijoje, kurią po to, atlikus akcijų pardavimą P. B., jam perdavė. Kaltinamasis teigia kad įvykdytos ūkinės operacijos atsispindėjo įmonės dokumentacijoje, bet jos dabar negali pateikti, nes šie dokumentai buvo perduoti naujam įmonės įgijėjui. Kad tikrai buvo sudaryti turto pirkimai matyti iš byloje esančių mokestinių dokumentų, kuriuos tyrėjo reikalavimu pateikė turto, automobilio VW „Transporter“ v.n. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja O. K. (2 t., b.l. 50). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nuo 2009 m. birželio 14 d. turėjo įsiskolinimą UAB „Bitė Lietuva“ paaiškėjo tik po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui kreipėsi į visus ryšio operatorius ieškodamas tiriamoje byloje Nr. 06-1-00099-13 skolininkų. Tai, kad galimai buvo skola kaltinamasis R. V. teigia nežinojęs apie neapmokėtas skolas „Bitei“, jas būtų seniai padengę, nes niekas nesikreipė į juos dėl skolos, nes įmonės registracijos adresas buvo nepasikeitęs, jis kaip įmonės direktorius visada naudojosi tuo pačiu numeriu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal UAB „Bitė Lietuva“ pateiktą informaciją (1 t., b.l. 172-173) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-06-14 buvo skolinga 1842,41 Lt ir įmonė dėl to neinicijavo jokio proceso civilinio proceso tvarka, nes 2009 metų pinigų verte tai buvo didelė skola. UAB „Bitė Lietuva“ šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių turtinių pretenzijų neturi ir byloje civilinio ieškinio nereiškia. Logiška kaltinamojo R. V. pozicija, kad jis tikrai dėl šios jam, kaip įmonės savininkui, nežinomos skolos nepardavė savo įmonės akcijų, klad atsikratų atsakomybės dėl skolos grąžinimo, nes jis turėdamas dar didesnį įsiskolinimą 15000 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai, pasiskolino pinigų ir jais padengė įsiskolinimą, kad galėtų parduoti savo įmonę be skolų šleifo. Iš 2015 m. spalio 9 d. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo matyti, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini) nuo 2013-11-08 iki 2013-12-16 buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu 2013-11-08 nuvykus bendrovės registracijos adresu nustatyta, kad šiuo adresu bendrovė jokios veiklos nevykdo, tikrinimo metu R. V. pateikė 2013 m. lapkričio 14 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir bendrovės dokumentų perdavimo aktą naujam akcininkui P. B.. Tai, kad bendrovė nebuvo pateikusi Metinių pelno mokesčių deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini)) ir Ataskaitų apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (forma FR0438) už 2012 m., 2013 m. bei 2014 m. neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir nelaikytina apgaulinga įmonės apskaita, nes juos teisiškai, ir pavėluotai galėjo pateikti ir naujasis įmonės savininkas, jei jis būtų sąžiningas įmonės akcijų įgijėjas, už tai R. V. nebuvo nubaustas VMI administracine tvarka.

Teisme apklausta specialistė L. N. nurodė, kad jai atliekant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą buvo pateikti ne visi šios įmonės dokumentai, nes jie pasak buvusio įmonės savininko R. V. buvo perduoti įmonės pardavimo metu naujam savininkui P. B.. Ji iš registrų mato, kad vyko toks įmonės pardavimo sandoris, kadangi trūksta įmonės ūkinės finansinės dokumentacijos, kuri galimai arba nebuvo vedama, arba perduota naujajam savininkui, todėl ji negali įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos jai pateiktoje užduotyje nurodytu laikotarpiu. Šios aplinkybės byloje surinktų įrodymų visete neleidžia kategoriškai konstatuoti, kad „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė dokumentacija nebuvo vedamas, kad ji buvo vedamas apgaulingai, nes, kaip nurodė specialistė, po įmonės pardavimo, nėra likę visi įmonės dokumentai. Tuo remiantis teismas konstatuoja, kad nėra byloje surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. V. kaltinime nurodytu laiku padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

Byloje kritiškai vertinami apklausto liudytojo P. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriais remiasi valstybinis kaltinimas įrodinėdamas kaltinamojo R. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 300 str. 1 dalyje. Liudytojas P. B. apklausiamas teisme negalėjo teisme duoti jokių tikslių parodymų apie 2013-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimą, kai ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus. Liudytojas teisme neatpažino kaltinamojo R. V., kaip asmens jam pardavusio 2013-11-14 įmonę, nors ikiteisminio tyrimo metu tai padarė tyrėjui parodžius atpažinimo metu jam R. V. nuotrauką. Tai, kad V. Ž. užsiėmė įmonių pirkimu-pardavimu, pirkdavo pats ir per P. B., tai nurodė tiek jis, tiek P. B.. V. Ž. nurodė, kad vienas įmones jis pirkdavo realiai ir mokėdavo pinigus pardavėjui, kas ir patvirtina kaltinamojo R. V. teiginius, kad jis pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas gavo už jas 1000 Lt. V. Ž. nurodė, kad tuo laikotarpiu pasitaikydavo žmonių, kurie kreipdavosi į jį su prašymu, kad įmonę jis nupirktų su skolomis arba su kažkokiomis problemomis. Tokiu atveju jau ne jis, o įmonę parduodantis asmuo sumokėdavo jam pinigus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. V. pardavė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu, kai ji nebeturėjo įsiskolinimų VMI ar Sodros biudžetui, darbuotojams ir kreditoriams, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių teisinių ar neteisinių civilinių ginčų dėl kokių nors skolų kreditoriams. Tai, kad UAB „Bitė Lietuva“ buvo galimas kreditorius, R. V. galimai nežinojo, nes jis teigė, kad įmonė buvo pilnai atsiskaičiusi už telekomunikacijos paslaugas ir niekas jokių turtinių pretenzijų nebuvo pareiškęs.

Remiantis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (7.2E) DV_S-28976 darytina išvada, kad R. V., turėjusiam įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri biudžetui ir Sodrai skolų neturėjo, nebuvo jokio pagrindo mokėti atlygį už parduodamą be skolų įmonę kitam asmeniui, todėl kaltinamojo nurodytos aplinkybės laikytinos nepaneigtomis. Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinimas R. V. pagaminus netikrą bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, akcininkų susirinkimo protokolą, vienintelio akcininko sprendimą ir juos panaudojus – nepasitvirtino. Nepasitvirtinus kaltinimui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo išvadai, kad 2013 m. lapkričio 14 d. Bendrovės aktas (įmonės dokumentų perdavimo naujam įmonės vadovui) yra netikras, ir R. V. bendrai su V. Ž. ir P. B. būtų paslėpę visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d.

Ištyrus byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad byloje nesurinkti įrodymai, kad kaltinamasis R. V. būtų padaręs veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 ir 305 straipsniais bei 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.