Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-327-2014

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00273-2012-0

2014 m. sausio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Simonai Ja­nulaitienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistiesiems V. A. ir D. P., nuteistųjų gynė­joms advokatėms Rasai Kalkauskienei, Reginai Atkočaitienei ir Ramutei Bud­rytei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistųjų V. A., D. L. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuos­prendžio, kuriuo:

V. A. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respu­bli­kos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. ir nuteistas:

(dėl sukčiavimo V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu):

pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 198¹ str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

(dėl pasikėsinimo sukčiauti V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu):

pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 198¹ str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtosios bausmės subendrintos jas api­mant bei iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 3 d. V. A. pripažintas pavojingu recidyvistu.

D. L. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal BK 182 str. 1 d. – 15 (penkiolikos) MGL dydžio, tai yra 1950 (vieno tūkstančio de­vy­nių šimtų penkiasdešimties) litų bauda;

pagal BK 214 str. 1 d. – 15 (penkiolikos) MGL dydžio, tai yra 1950 (vieno tūkstančio de­vy­nių šimtų penkiasdešimties) litų, bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta su­ben­drin­ta bausmė – 15 (penkiolikos) MGL dydžio, tai yra 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų pen­kias­de­šim­ties) litų bauda.

D. L. pagal BK 198¹ str. 1 d. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusi­kal­timo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

D. P. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteista 10 (dešimties) MGL dy­džio, tai yra 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų bauda.

Iš V. A. ir D. L. solidariai priteista: nukentėjusiajai V. K. 320 (trys šimtai dvidešimt) litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, UAB (duomenys neskelbtini) – 665 (šeši šimtai šešiasdešimt penki) litai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas tiks­lą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012-02-25, apie 15 val., būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izo­liatoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), prie neregistruoto kompiuterio, kurio IP adre­sas (duomenys neskelbtini), naudodamasis interneto tinklalapiu www.118.lt, suradęs (duomenys neskelbtini) apskrityje gyve­nan­čios V. G. (duomenys neskelbtini) abonentą ir 2012-02-25 iš telefono Nokia su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis tuo metu turėjo, paskambino V. G. ir iš jos apgaulės būdu, prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu G. J., nuro­dy­da­mas tik­ro­vės neatitinkančias žinias apie tai, kad jos vardu atidarytoje sąskaitoje, esančioje AB (duomenys neskelbtini) vyksta neteisėtos finansinės operacijos, išviliojo jai priklausančio mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2012-02-25, tiksliau laikas nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas išvilioti iš asmenų prisi­jun­gi­mo prie jų vardu atidarytų sąskaitų duomenis, jis iš to paties mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino V. K. ir melagingai prisistatęs Finansinių nusi­kal­ti­mų ty­ri­mo tarnybos pareigūnu G. J., nurodydamas tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad sulaikyta grupė jaunuolių, pas kuriuos yra rasti V. K. banko duomenys, jis nurodė jai atvykti apklausai į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei nu­ro­dė jai pas­kam­binti neva į AB (duomenys neskelbtini) ir nurodė jo paties naudojamo mobiliojo ryšio Nr. (duomenys neskelbtini). V. K. perskambinus jam, prisistatęs AB (duomenys neskelbtini) juristu R. M., nuro­dy­damas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad užblokuoti jos vardu ati­da­ry­tą sąskaitą, reikia padiktuoti prisijungimo prie jos sąskaitos slaptažodį, prisijungimo kodus, sąs­kaitos rekvizitus, ir taip apgaulės būdu iš V. K. išviliojo jos elektroninės banki­nin­kys­tės duo­menis, t. y. pri­si­jun­gimo prie jos sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus.

Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą 2012-02-26, 14:05:12 val., (duomenys neskelbtini) tardymo izolia­to­riu­je, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas V. G. apgaulės būdu išviliotą mo­bi­lio­jo ryšio telefono numerį ir V. K. apgaulės būdu išviliotus elektroninės banki­nin­kys­tės duo­­me­nis, jis neregistruotu kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.inbox.lt sukūrė V. K. vardu, be jos žinios, fiktyvų elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuriame nu­rodė V. G. telefono numerį.

Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2012 m. vasario 26 d., 14.06 val., būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje, kurios IP (duomenys neskelbtini), V. K. vardu, be jos žinios, netei­sė­tai panaudodamas V. G. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), užre­gis­tra­vo V. K. vardu paraišką greitajam kreditui gauti. Po ko, neteisėtai pa­si­naudojęs neteisėtai įgytais V. K. AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duo­me­ni­mis, t. y. AB (duomenys neskelbtini) tinklalapyje suvedęs AB (duomenys neskelbtini) elektroninės banki­nin­kys­tės var­to­to­jo vardą, slaptažodį bei vartotojo identifikavimo kodą, elektroninėje bankininkystėje pri­sis­tatęs V. K. duo­me­ni­mis bei iš V. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esan­čios AB (duomenys neskelbtini), į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt re­gis­tra­ci­jos mo­kestį, tokiu būdu patvirtino registracijos kredito Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtino kredito su­tar­ties ben­drąsias sąlygas, kurių MD5 kodas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu tyčia su­klaidindamas UAB (duomenys neskelbtini), kuri, remiantis gautais duomenimis, 2012-02-26 iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) į V. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su D. L., D. O. (P.) ir nenustatytu asmeniu, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas neteisėtai įgytus prisijungimo prie V. K. duo­me­nis, UAB (duomenys neskelbtini) suteiktą ir į V. K. sąskaitą pervestą 1000 Lt paskolą bei V. K. sąskaitoje buvu­sius 490 Lt, 2012 m. vasario 26 d., tiksliau nenustatytu lai­ku, pervedė į D. L. jam iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųstą su­klai­dinto P. Ž. asme­ninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), rekvizitus, iš kurios 2012 m. va­sa­rio 26 d., 14.32 val. AB (duomenys neskelbtini) ban­komate, esančiame (duomenys neskelbtini), P. Ž. išgrynino 1500 Lt ir vyk­dy­damas V. A. jam duotus nurodymus perdavė D. P. (O.).

Tokiu būdu, neteisėtai atlikdamas finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimus – V. K. prisijungimo duomenis, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į UAB (duomenys neskelbtini) su­teiktą bei į V. K. sąskaitą pervestą 1000 Lt kreditą bei apgaule įgijo V. K. pri­klau­sančius 490 Lt, buvusius sąskaitoje (duomenys neskelbtini).

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. vasario 26 d., 14.23 val. būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, adresu, (duomenys neskelbtini), iš kom­piuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) interneto sistemoje V. K. vardu neteisėtai be jos žinios užregistravo paraišką greitajam kreditui gauti. Po to, neteisėtai pasi­nau­dojęs V. K. AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenimis, t. y. AB (duomenys neskelbtini) tinklalapyje suve­dus AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės vartotojo vardą, slaptažodį bei vartotojo iden­ti­fi­ka­vimo kodą, elektroninėje bankininkystėje prisistatęs V. K. duo­me­ni­mis, neturėdamas į tai jokių teisinių pagrindų bei iš V. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Lt (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt regis­tracijos mo­kes­tį, tokiu bū­du patvir­ti­no registracijos kredito MCRG ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) są­lygas, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė ne dėl jo valios priklausančių aplinkybių, nes UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė kredito.

D. L. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su V. A., D. P. ir kitais nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo, V. A., D. P. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgy­ti svetimą turtą, 2012 m. vasario mėn., tiksliau lai­kas ir vieta nenus­ta­tyta, V. A. paskam­bi­nus telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo paprašius gauti kokio nors as­mens banko sąskaitos numerį, iš kurios būtų galima išgryninti asmenų pervestas pinigines lėšas, 2012 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasinau­do­da­mas P. Ž. patiklumu, t. y. pateikdamas tikrovės neati­tinkančius duomenis iš P. Ž. įgi­jo pastarojo vardu atidarytos sąskaitos numerį LT (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgytą P. Ž. vardu atidarytos sąskaitos numerį iš savo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku trumpąja SMS žinute neteisėtai perdavė V. A..

Taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, būdamas nenustatytoje vietoje 2012 m. va­sa­rio 26 d. iš V. A. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), gavęs nurodymą nuvykti paimti į P. Ž. vardu atidarytą sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) pervestus 1490 Lt, apie tai pranešė P. Ž., kuris jo nurodymu, 2012 m. vasario 26 d., 14.32 val. AB (duomenys neskelbtini) bankomate, esan­čiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 1500 Lt, kurie buvo pervesti į P. Ž. sąskaitą iš V. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Po to, vykdydamas jam telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), duotus nurodymus iš P. Ž. sąs­kaitos įgytus 1500 Lt, 2012-02-26, tiksliau laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, ne ma­žiau 1430 Lt perdavė D. P., tokiu būdu jis apgaule savo, D. P., V. A., kitų nenus­tatytų asmenų naudai įgijo V. K. priklausantį turtą – 1490 Lt.

D. P. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje, kartu su V. A., D. L., turėdama tikslą apgaule savo, V. A. bei D. L. naudai įgyti svetimą turtą, 2012-02-26, tiksliau laikas nenustatytas, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į savo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) gavusi nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį paimti apgaule įgytų piniginių lėšų, 2012-02-26, tiksliau laikas nenu­statytas, (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), iš D. L. paėmė 1430 Lt, iš kurių kaip atlygį pasiėmė ne mažiau kaip 50 Lt, o kitus, ne mažiau kaip 1330 Lt, perdavė nenustatytiems asmenims, tokiu būdu apgaule įgijo V. K. pri­klau­santį turtą – 1490 Lt.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spa­lio 3 d. nuosprendį panaikinti, atnaujinti įrodymų tyrimą ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir patikrinti visą baudžiamosios bylos medžiagą dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamo BK tai­ky­mo ne tik skunde nurodytais argumentais, bet teismo iniciatyva (BPK 7 str.), net ir išeinant iš skun­do ribų, bei imtis visų įstatymuose numatytų priemonių bei priimti išteisinamąjį nuos­pren­dį jo at­žvil­giu. Skunde nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi nėra padaręs nusi­kal­timo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Pirmosios instancijos teismas pada­rė esmi­nius BPK normų pažeidimus ir netinkamai taikė BK 2 str. 4 d., 15 str., 54 str., todėl jį nu­tei­sė nekal­tai, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją (BPK 44 str. 5 d., 6 d.). Nors teismas nurodo, kad jis turėjo tikslą apgaule savo, V. A., D. P. ir kitų nenu­s­ta­tytų asmenų naudai įgyti sve­timą turtą, tačiau šios išvados nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl tai yra tik teismo ma­ny­mas ir spėjimas, kuriais draudžiama grįsti nuosprendį. Teismas turėtų jo procesinę padėtį per­kva­li­fi­kuo­ti į liudytojo (BPK 78 str.), nes jis nesuvokė ir nežinojo, kad V. A. ar kiti asmenys vykdo nu­si­kalstamą veiką ir per jį siekia užvaldyti svetimą turtą. 2012-02-26 jam paskambinus V. A. bu­vo pa­aiš­kin­ta, kad piniginės lėšos, kurias reikia išgry­nin­ti ir perduoti moteriškei (kaip vėliau aiškėjo – D. P.), kuri bus Alytaus autobusų stotyje, yra gautos teisėtu būdu. Jis nesuvokė, kad išgry­nin­da­mas pinigus ir perduodamas D. P. su­kels žalingas pasekmes visuomenei. Pir­mo­sios instan­cijos teisme bylos nagrinėjimo metu nurodė tei­singas aplinkybes ir jos nebuvo paneigtos.

Skunde D. P. taip pat nurodo, kad teismo prašė kritiškai vertinti jos prisipažinimą iki­teis­minio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta neprisipažino. Pagal LAT senato nu­tarimą, prisipažinimas negali būti vertinamas kaip vienintelis kaltės įrodymas, nes jį būtina susieti su visais byloje esančiais įrodymais. Teismas jos kaltę grindžia ikiteisminio bylos tyrimo metu gau­tais duomenimis – tuo, kad D. L. parodė, kaip perdavė jai pinigus, ir tuo, kad D. L. ją atpažino. Tačiau šie faktai neįrodo, kad jos veiksmuose buvo tie­sio­ginės tyčios požymiai. Teis­mas jos kaltę grindžia ir tuo, kad ji dar du kartus iš D. L. paėmė pinigus, nors tai nėra susiję su šia byla ir tai negali būti vertinama kaip jos kaltės įrodymas. Pagal LAT išaiškinimą, apgaulė, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 str. turi būti nustatoma visais atvejais. Todėl jos veiksmai – nu­važiavimas paimti iš užsienio atsiųstų pinigų J. O. prašymu, nepagrindžia apgaulės fakto bu­vimo, kadangi teismas nenustatė, kad ji žinojo pinigus esant gautus nusikalstamu būdu, todėl nepa­grįsta kvalifikacija pagal BK 182 str. 1 d. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, o jos tiesioginė tyčia nebuvo neįrodyta. Taip pat teismas neįrodė nusikalstamų veiksmų bendrumo tarp jos ir kitų kaltinamųjų, t. y. nuosprendyje nenustatė jokių bendrininkavimo subjektyviųjų ir ob­jek­tyviųjų požymių jos veiksmuose. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė esminius baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus tiriant įrodymus (pažeistos BPK 20 str. 3 ir 5 d. nuostatas), taip pat LR Konstitucijos 31 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas, dėl ko teismo nuosprendžio išvados neatitinka fak­tinių bylos aplinkybių, nes nepašalinti esminiai prieštaravimai liudytojų, nuteistųjų paro­dymuo­se, nepasisakyta dėl šių parodymų vertinimo ir nemotyvuota, kodėl vienais parodymais tikima, o kiti atmetami, neargumentuotas tiesioginės tyčios buvimas, apgaulės ir bendrininkavimo fakto bu­vi­mas, todėl teismas neįrodė nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų jos kaltės požymių. Nuosprendžio su­ra­šymas nepagrįstas ir nemotyvuotas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, akivaizdus kalti­na­ma­ja­me akte išdėstyto kaltinimo palaikymas, pažeidžiantis asmens teisę į nešališką teismą.

Teismo posėdyje nuteistieji V. A. ir D. P., ir jų gynėjos prašė tenkinti šių nu­teis­tųjų apeliacinius skundus juose nurody­tais mo­ty­vais. Nuteistojo D. L. gynėja prašė ten­kin­ti jos ginamojo apeliacinį skundą.

Nuteistųjų V. A. ir D. L. ape­liaciniai skundai tenkinami iš dalies, nu­teistosios D. P. ape­liacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., V. A. atžvilgiu ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. l d., D. L. atžvilgiu šio­je byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įro­dy­mus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Tačiau teisėjų ko­le­gija, pati­kri­nu­si apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismo iš­va­dos dėl V. A. nuteisimo pagal BK 198¹ str. 1 d., dėl D. L. nuteisimo pagal BK 214 str. 1 d. ir D. P. nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d., yra nepagrįstos, todėl nuteistosios D. P. ape­lia­cinis skundas tenkintinas, nuteistųjų V. A. ir D. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teistas. BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal bau­džia­mąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Teismų prak­ti­koje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­lai­domis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nu­si­kalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos kon­vencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pa­šalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

V. A. pagal BK 198¹ str. 1 d. buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie in­for­macinės sistemos, t. y. prie V. K. elektroninės bankininkystės sistemos pasinaudodamas iš jos išviliotais elektroninės bankininkystės duomenimis, neturėdamas šios sistemos savininko ar tei­sėto valdytojo leidimo. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas infor­ma­cinę sistemą apibrėžia kaip techninių ir programinių priemonių visumą, naudojamą informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad elektroninės bankininkystės sistema atitinka šią sąvoką ir patenka į BK 198¹ str. reguliavimo sritį. Tačiau atsakomybei pagal šį straipsnį realizuoti būtinos sąlygos ir objektyvūs požymiai yra tai, kad prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas ir vykdomas pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Nei kaltinamajame akte, nei apylinkės teismo nuosprendyje nėra įvardinta, kokias informacinės sistemos apsaugos priemones pažeisdamas V. A. prisijungė prie V. K. elektroninės bankininkystės sistemos. Kaip matyti, V. A. prisijungdamas prie V. K. elektroninės ban­ki­ninkystės sistemos ne savo vardu, be savininko sutikimo, tai padarė netei­sėtai. Tačiau byloje nenus­ta­tyta, kad neteisėtai prisijungdamas prie elektroninės bankininkystės V. A. tai padarė pa­žeis­damas apsaugos priemones, t. y. jas sugadindamas ar pakenkdamas ap­sau­gos priemonių režimui. Byloje nustatyta priešingai, t. y. tai, kad V. A. prie elektroninės sis­te­mos prisijungė kaip bet kuris teisėtas vartotojas, nepažeisdamas elektroninės bankininkystės ap­sau­gos priemonių, jas įveikdamas tikrais banko klientei V. K. išduotais slaptažodžiais ir kodais, t. y. elektroniniais duomenimis. Už jų neteisėtą panaudojimą V. A. apylinkės teismas pripažino kaltu pagal BK 215 str. 1 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad savo nusikalstamais veiksmais V. A. nerealizavo visų BK 198¹ str. 1 d. dispozicijoje numatytų objektyvių požymių, t. y. nepažeidė in­formacinės sistemos apsaugos priemonių, jas įveikė panaudodamas iš V. K. gautus tikrus elektroninius duomenis, todėl jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nors V. A. apeliaciniame skunde neprašoma panaikinti nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas pagal BK 198¹ str. 1 d., tačiau skunde prašoma sušvelninti skun­džiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą baus­mę. Apylinkės teismas nepagrįstai nuteisė V. A. pagal BK 198¹ str. 1 d. ir taip pažeidė BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. rei­ka­lavimus, nes nuos­prendyje iš­dės­ty­tos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai lai­kytina es­mi­niu baudžiamojo proceso įsta­ty­mo pažei­di­mu, dėl to nuosprendžio dalis, kurioje V. A. nu­teistas už tai, kad neteisėtai prisijungė prie V. K. elektroninės bankininkystės sis­te­mos, pažeisdamas šios informacinės sistemos apsaugos priemones, naikintina. Dėl šios veikos padarymo jis išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­žen­gi­mo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde prašo sumažinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu jam pas­kir­tos bausmės laiką ir civilinį ieškinį priteisti iš valstybės, kuri neužtikrino už­draustų daiktų nepatekimo į įkalinimo įstaigą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ape­lia­cinio skundo argumentai dėl valstybės ar jos institucijų kaltės yra deklaratyvūs, jie nepaneigia nuteistojo V. A. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus ir nesumažina jo atsakomybės, todėl šių argumentų nesvarsto.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. A. už BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytų nu­si­kalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių teisingumu. Pir­mo­sios instancijos teismas skiriamą baus­mę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laips­nį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei visas bylos ap­lin­kybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Ski­riant bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nu­sta­tytas aplinkybes, į tai, kad V. A. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi veikos yra priskiriamos prie nesun­kių nusi­kaltimų, dvi – prie apysunkių, viena iš šių veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad nusi­kals­ta­mos veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu teistumui neišnykus, kad nu­teistasis, būdamas laisvės atėmimo įstaigose, intensyviai ir sistemingai darė analogiško po­būdžio nusikaltimus (iki šio nuosprendžio priėmimo jis nuteistas trylika kartų už tapačias veikas), todėl, va­dovaujantis BK 27 str. 3 d., V. A. pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu ir jam pagrįstai pa­skirtos griežčiausios rūšies bausmės – terminuotas laisvės atėmimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­­sin­gai pritaikęs bau­džia­mojo įstatymo nuostatas. Kadangi apylinkės teismas nenustatė V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino nusikaltimų darymą bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), todėl skirdamas jam didesnę už sankcijose už inkriminuotus nusikaltimus nu­ma­ty­tos laisvės atė­mimo bausmės vidurkį nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Apeliacinės instancijos teis­mas sprendžia, kad V. A. už atskiras nu­si­kalstamas veikas paskirtos baus­mės yra teisingos, neprieš­ta­rau­ja baus­mės paskirčiai bei ben­drie­siems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl vertinti jas kaip per griežtas ir dar labiau jas švel­ninti, kaip prašoma nuteistojo skunde, nėra jokio pagrindo. Kadangi dėl dviejų nu­sikalstamų veikų (pagal BK 198¹ str. 1 d.) V. A. išteisinamas, galutinė subendrinta bausmė pro­por­cin­gai mažinama.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuos­pren­dį jo atžvilgiu, nes jis nesuvokė ir nežinojo, kad V. A. ar kiti asmenys vykdo nu­si­kalstamą veiką ir per jį siekia užvaldyti svetimą turtą, kadangi jam bu­vo pa­aiš­kin­ta, kad pinigai, kuriuos reikia išgry­nin­ti ir perduoti moteriškei, kuri bus Alytaus autobusų stotyje (D. P.), yra gauti teisėtu būdu.

BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika – sukčiavimas – padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duo­menis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas D. L. pagrįstai pri­pa­žino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. Teismo nuosprendis dėl šios vei­kos pa­da­ry­mo pagrįstas ne prielaidomis, kaip nurodoma skunde, bet teisiamajame posėdyje ištirtais ir pati­krin­tais įrodymais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, kurių visuma patvirtina jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. Apelianto skundo argumentai paneigiami byloje su­rinktais įrodymais. Byloje nustatyta, kad D. L. gera valia pripažino, kad savo brolio L. L., atliekančio laisvės atėmimo bausmę, prašymu ir jo draugo prašymu už atly­gi­nimą ne kar­tą buvo iš­gryninęs į jo sąskaitą pervestas santykinai dideles pinigų sumas ir perdavęs jas brolio ir jo draugo nurodytiems asmenims. Inkriminuotu atveju brolio draugas prašęs surasti kitą as­me­nį, kuriam būtų galima pervesti pinigus, o po to juos išgryninti ir perduoti prašytojo nurodytam as­meniui. Taip D. L. suradęs P. Ž., su kurio pagalba per jo sąskaitą banke buvo iš­gry­ninti 1490 Lt, kurių didžiąją dalį jis perdavė D. P.. Nustatytas ap­linkybes patvirtino liu­dy­tojai P. Ž. ir J. O., kaltinamasis V. A.. D. L. patvirtino, kad nurodytus veiksmus su pinigais ne kartą atlikdavo bausmę atliekančių asmenų prašymu, pinigus perduodavo bendrininko nu­rodytam asmeniui arba pervesdavo į įkalinimo įstaigą, už tai pasilikdavo dalį pinigų sau. Pagal visų šių veiksmų mechanizmą teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad D. L. suvokė atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir padėjo juos vykdyti, todėl pa­grįstai pripažino jį kaltu dėl sukčiavimo.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. L. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d. Baudžiamoji atsa­ko­my­bė pagal BK 214 str. 1 d. numatyta tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mo­kė­ji­mo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elek­tro­ninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duo­me­nis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo tech­ninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elek­troninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo prie­mo­nėms klastoti.

Byloje nustatyta, kad D. L. V. A. prašymu surado asmenį – P. Ž., kurio ban­ko sąskaita pasinaudojo. D. L. perdavė V. A. P. Ž. banko sąs­kaitos numerį, ten buvo pervesti pinigai, apgaule gauti iš V. K. sąskaitos, po to P. Ž. D. L. pra­šymu bankomate pats išgrynino šiuos pinigus ir perdavė D. L.. Nei D. L. sufor­mu­luotame kaltinime, nei pirmos instancijos teismo nuosprendyje nėra atskleista BK 214 str. 1 d. nu­matyto nusikaltimo esmė – nėra nurodyta, kokius tikrovės neatitinkančius duo­me­nis jis pateikė P. Ž., norėdamas įgyti (sužinoti) jo vardu atidarytos banko sąskaitos nu­merį. Prašymas ir įti­ki­nimas kito asmens atidaryti savo vardu banko sąskaitą ir šios sąskaitos nu­me­rio gavimas paties as­mens sutikimu bei šio numerio perdavimas trečiam asmeniui, šiuo atveju taip pat su sąskaitos sa­vi­ninko sutikimu, patys savaime negali būti pripažinti neteisėtu svetimos elek­tro­ni­nės mokėjimo prie­mo­nės ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų įgijimu, lai­ky­mu ar perda­vi­mu (BK 214 str. 1 d.), o taip pat neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu ar atli­ki­mu, neteisėtu sve­timos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duo­me­nų panaudojimu, kas atitiktų BK 215 str. 1 d. dispoziciją. Vien banko sąskaitos nu­merio ži­no­jimas nėra pakankamas finansinei operacijai inicijuoti. Kaip iš bylos aplinkybių matyti, D. L. pra­šy­mu finansinę operaciją – į banko sąskaitą pervestų pinigų išgryninimą, pa­nau­do­da­mas savo nau­do­tojo tapatybės patvirtinimo duomenis – banko kortelę ir PIN kodą, atliko pats ban­ko sąskaitos sa­vi­ninkas P. Ž., kuris suprato, kokiu tikslu perdavė D. L. sąs­kaitos nu­merį – kad į ją kaž­koks asmuo turi pervesti tam tikrą pinigų sumą, kurią jis turės išgryninti ir perduoti D. L.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. L. veiksmuose nėra BK 214 str. 1 d. numatytos nu­si­kals­tamos veikos požymių, todėl D. L. pagal BK 214 str. 1 d. išteisinamas nepadarius vei­kos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Nuteistoji D. P. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skunde nurodo, kad teisminio by­los nagrinėjimo metu kalta neprisipažino ir pirmosios instancijos teismo prašė kritiškai vertinti jos prisipažinimą iki­teis­minio tyrimo metu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu D. P. pilnai prisipažino padariusi inkriminuojamą nu­sikalstamą veiką, tačiau iš jos apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 43-45, 55) ma­tyti, kad nuteistoji savo parodymuose tik paaiškino jai inkriminuotų veiksmų aplinkybes, pa­tvir­tino, kad pataisos namuose bausmę atliekantis brolis J. O. telefonu prašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) au­tobusų stotį, kur reikės susitikti su brolio draugu, perduosiančiu jai pinigų. Nieko blogo neįtar­da­ma ji savo automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, ten jos jau laukė vaikinas, kuris padavė pluoštą banknotų. Brolis jai leido pasiimti pinigų už kurą. Jai važiuojant namo paskambinęs brolis pasakė, kad gautus pinigus ji paduotų dviems panelėms, kurios bus (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, ką ji ir padarė. Apklausos protokoluose nėra nurodoma, kad ji žinojo, jog pinigai gauti sukčiavimo būdu, todėl tokie jos parodymai negali būti laikomi prisipažinimu padarius inkriminuotą veiką. Iki­teis­mi­nio tyrimo metu duoti nuteistosios parodymai atitinka teisiamojo posėdžio metu jos duotiems pa­rodymams. Apklausiama teisme ji parodė, kad brolis J. O. jai skam­bino iš te­le­fo­no Nr. (duomenys neskelbtini) bei sakė, jog pinigai yra atsiųsti draugų iš užsienio. Nurodė, kad iki­teis­mi­nio tyrimo metu savo kaltę dėl sukčiavimo pripažino ir savo iniciatyva atlygino dalį žalos būdama išsi­gan­dusi gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendyje D. P. kaltė taip pat buvo grindžiama nuteistojo V. A. paro­dy­mais, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai abstraktūs. Nors nuteistasis ir nurodė, kad tai jis pats skambino ir nurodinėjo iš ko, kur ir kada paimti pinigus ir kam juos perduoti, bet, atsižvelgiant į tai, kad jam buvo inkriminuota daug sukčiavimo atvejų, iš jų nėra galimybės identifikuoti, ar jis skambino būtent D. P.. V. A. neįvardijo asmenų, su kuriais jis bendravo vykdydamas nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apie moterį, kuriai nurodė paimti pinigus iš asmens, kurio vardo taip pat nurodė nežinojęs ir jį vadino tiesiog draugu, jis parodė, kad šios moters telefono numerio neatsimena, jos duomenis jis taip pat gavo iš asmenų, atliekančių bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. D. P. buvo kaltinama tuo, kad į jos abonento telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo skambinta ir duotas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį paimti pinigų iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliantės skunde, byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ryšio išklotinių matyti, kad nėra užfiksuota, jog iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kontaktuota su jos naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Duo­dama parodymus D. P. nurodė, kad jos brolis J. O. jai dažnai skam­bin­davo iš Kybartų pataisos namų. Aplinkybei, kad nuteistasis V. A. pats bendravo su D. P., prieštarauja ir nuteistosios parodymus patvirtinantys liudytojo J. O. parodymai. Apklau­sia­mas liudytojas parodė, kad tai jis kalbėjo su seserimi D. P. ir nurodinėjo, ką daryti su pa­im­tais pinigais, be to, jai sakęs, kad pinigai gauti iš užsienio, kaip skola kitiems nuteistiesiems. J. O. tvirtino, kad jis telefonu bendravo taip pat ir su D. L., su kurio broliu L. L. jis kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kito pažįstamo prašymu ieškodamas as­mens, turinčio asmeninę sąskaitą banke AB (duomenys neskelbtini). Apklausiamas nuteistasis D. L. patvirtino, kad 2012 m. sausio mėn. pabaigoje jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo brolis L. L., kuris tuo metu atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ir pasakė, kad yra galimybė užsidirbti, brolis jo paprašė padiktuoti jo sąskaitos, esančios AB (duomenys neskelbtini) numerį. 2012 m. va­sa­rio mėn. pradžioje į jo sąskaitą skirtingomis dienomis buvo pervesta pinigų. Kai pirmą kartą buvo per­vesta 4000 Lt, iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambino jam nepažįstamas asmuo ir prisistatęs jo brolio pažįstamu paaiškino, kad į jo sąskaitą bus atsiųsta 4000 Lt ir kad jis šiuos pinigus išgrynintų. Tas pats asmuo vėliau skambinėdavo jam iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš šių D. L. parodymų negalima spręsti, kad tai V. A., o ne J. O. jam skam­binėdavo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). D. L. parodymai ir tai, kad D. P. jis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu atpažino kaip mo­teriškę, kuriai pagal nurodymus perdavė išgrynintus pinigus, patvirtina tik pinigų perdavimo ap­linkybes. Be to, jo parodymai visiškai atitinka J. O. ir nuteistosios D. P. paro­dy­mus. D. P. neneigia buvus ryšiui tarp mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos nau­do­jamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra neabejotinai įrodyta, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo naudojamas D. P. brolio J. O. ir kad ji galėjo nežinoti, jog jos paimti ir perduodami pinigai buvo įgyti nusikalstamu būdu – sukčiaujant. Kadangi BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, šis nusikaltimo sudėties po­žy­mis – šiuo atveju – D. P. susitarimas su V. A. ir D. L. apgaule užvaldyti svetimus pinigus ar bent žinojimas apie tokią vykdomą nusikalstamą veiką ir sąmoningas prisidėjimas prie jos, turi būti įrodytas.

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abe­jo­nės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje nesu­rin­kus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių buvus D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę – tyčią apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, abejones aiškina kal­ti­na­mo­sios nau­dai ir daro išvadą, kad pirmosios ins­tancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl D. P. kaltės padarius jai inkriminuotą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai vertino by­lo­je surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 301 str. nuostatas, netinkamai pritaikė bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą (BK 2 str. 3 d.) ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl konstatuoja, kad nuteistosios D. P. apeliacinis skundas yra pagrįstas, nuos­prendžio dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d. turi būti panai­kin­ta ir toje dalyje priimtas naujas nuosprendis, nuteistoji išteisintina neįrodžius, kad ji da­ly­va­vo padarant nusi­kals­tamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinamųjų V. A. ir D. L. solidariai priteista 320 Lt V. K. ir 665 Lt UAB (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Padarytos žalos dydis bei V. A. ir D. L. kaltė padarius nusikalstamas veikas yra patvirtinta pirmos ins­tancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl civiliniai ieškiniai dėl žalos at­ly­gi­nimo patenkinti pagrįstai. Asmenys, turtinę žalą padarę bendrais nusikalstamais veiksmais, atsako solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. 1 d.), todėl žalos atlyginimą iš abiejų nuteitųjų apylinkės teismas pagrįstai priteisė solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 3 d. ir 4 d., 328 str. 1 p. ir 3 p., 329 str. 1 p., 331 str. 1 d. ir 2 d.

nusprendžia:

Nuteistųjų V. A. ir D. L. apeliacinius skun­dus tenkinti iš dalies. Nu­teistosios D. P. apeliacinį skun­dą patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį dalyje dėl V. A. nu­tei­si­mo pagal BK 198¹ str. 1 d. ir jam paskirtų bausmių subendrinimo, D. L. nuteisimo pagal BK 214 str. 1 d. ir jam paskirtų bausmių subendrinimo, bei D. P. nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d.

V. A. pagal BK 198¹ str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar bau­džiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. ir 5 d. 2 p., subendrinus Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (dėl sukčiavimo V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu) ir bausmes pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (dėl pa­sikėsinimo sukčiauti V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu) apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, galutinę subendrintą bausmę V. A. nustatyti laisvės atėmimą ket­ve­riems metams devyniems mėnesiams.

D. L. pagal BK 214 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. P. pagal BK 182 str. 1d. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo pa­da­rant nusikalstamą veiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.