- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1782-430/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“ (toliau – UAB „Mano Būstas Neris“)) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ (toliau – UAB „Žirmūnų būstas“) pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-41041-779/2016 tenkino ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Žirmūnų būstas“ dėl nuostolių atlyginimo. 2016 m. spalio 20 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-45661-779/2016 atmetė atsakovės UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
2. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovei įteikti 2016 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio tvarka per EPP sistemą. Atsakovė, per teismo nustatytą 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo terminą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl to teismas, esant ieškovo prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, priėmė sprendimą už akių.
3. Teismas, vertindamas atsakovės pareiškime nurodytas termino praleidimo priežastis (t. y. jog ieškinys buvo perduotas atsakovės teisininkui, atsiliepimas į ieškinį buvo parengtas, tačiau laiku nebuvo išsiųstas teismui dėl įmonėje gaunamos korespondencijos gausos ir neapdairumo), padarė išvadas, kad šios atsakovės nurodytos priežastys nelaikomos objektyviomis termino praleidimo priežastimis, o be to, atsakovė atsiliepimo į ieškinį į bylą taip ir nepateikė.
4. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, ištyrė bylos aplinkybes ne formaliai, tačiau įsitikindamas, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir teisingas, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pabrėžė, kad atsakovė su pareiškimu nenurodė ir nepateikė pakankamų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Žirmūnų būstas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-45661-779/2016, prašydama panaikinti teismo nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
6. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, dėl to turi būti panaikinta.
7. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį išnagrinėjo formaliai, neišsiaiškinęs visų byloje reikšmingų aplinkybių. Pabrėžia, kad pats ieškovo ieškinys yra lakoniškas ir neaiškus, jame nenurodytos visos ginčo reikšmingos aplinkybės, dėl to teismas negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, išimtinai rėmėsi tarp draudiko ir draudėjo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartimi, administravimo faktu ir išmokos sumokėjimo faktu. Vien tokių duomenų pagrindu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, kaip namo valdytoja, yra atsakinga už šio įvykio metu patirtą žalą. Apeliantės manymu, tokia teismo nutartis laikytina akivaizdžiai neteisinga ir nepagrįsta, pažeidžiančia atsakovės teises, teisinės valstybės ir teisingumo principus, taip pat atsakovės teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
8. Apeliantės vertinimu, byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovė būtų atlikusi netinkamus veiksmus ar neveikusi daugiabutyje, kuriame kilo žala ieškovo draudėjai, t. y. byloje neįrodytos atsakovės būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, o ieškovas neatliko tinkamo draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikslaus vandens pratekėjimo židinio. Pažymi, kad vien atsakovės pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų. Pabrėžė, kad ir pati draudėja, būdama bendrosios inžinerinės įrangos (lietaus nuotekų sistemos) bendraturte, taip pat turėjo pasirūpinti jos priežiūra, o žala atsirado dėl bendraturčių neveikimo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, dėl to civilinė atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, ir tuo pačiu žalos kilimo grėsmė, negali būti perkeliama namo administratoriui. Pažymi, kad atsakovė teikė informaciniais pranešimais visą informaciją gyventojams dėl būtinybės apžiūrėti ir esant tam tikriems gedimams keisti susidėvėjusias inžinerines sistemas, taip išvengiant avarijų ir neplanuotų finansinių nuostolių.
9. Teigia, kad ieškovas taip pat nepagrindė ir žalos dydžio, kadangi į bylą nepateiktos įvykio fotonuotraukos, o su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos darytos jau po įvykio, tačiau jose neužfiksuotas apliejimo židinys. Be to, teismui nepateikti defektiniai aktai ar kiti duomenys, kaip atrodė turtas iki apliejimo, dėl to nėra aišku, ar lokalinėse sąmatose nurodyti darbai buvo atlikti būtent siekiant pašalinti padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, prisidengiant minėtu įvykiu. Pabrėžia ir tai, kad ieškiniu prašoma suma taip pat nėra aiškiai apskaičiuota ir neaišku, ar buvo įvertintas turto nusidėvėjimo laipsnis ir įrodymai, jog dėl žalos yra sugadintas visiškai naujas turtas.
10. Teigia, kad šiuo atveju, jeigu vis dėl to užpylimas įvyko dėl nusidėvėjusio lietaus nuotekų vamzdžio, tuomet buvo pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.242 straipsnio 1 dalį, kadangi tokie trūkumai buvo sąlygoti bendrojo naudojimo objekto normalaus nusidėvėjimo ir teismas šios normos taikymo nepagrįstai neįvertino.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių ir jį teisėtai ir pagrįstai priėmė. Pažymi, kad apeliantė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui, taip pat neprašė teismo tokių įrodymų išreikalauti, o atsakovės pateikti statinio apžiūros aktai tik patvirtina, kad būtent atsakovė, kaip pastato, Vilniuje, Minties g. 72, bendrojo naudojimo objektų valdytoja, privalėjo šį pastatą eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti. Pabrėžia, kad pati atsakovė, teikdama raštą draudikui dėl apliejimo priežasčių, nurodė, kad šis butas aplietas dėl natūraliai nusidėvėjusios bendrosios inžinerinės įrangos, o tai patvirtina, kad atsakovė savo, kaip pastato bendro naudojimo objektų valdytojo, pareigas atliko aplaidžiai ir netinkamai, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui.
12. Teigia, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto valdytojo atsakomybę be kaltės, dėl to ieškovas šioje byloje neturėjo pareigos įrodinėti atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, o statinio savininkas (valdytojas), siekdamas išvengti atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, turėjo įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę. Ieškovo vertinimu, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose tokių aplinkybių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
15. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-45661-779/2016, kuria netekintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
18. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
19. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimas už akių priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis).
20. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį. Atsakovė (apeliantė) pripažino, jog procesinius dokumentus gavo ir teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį praleido dėl jos įmonėje gaunamos korespondencijos gausos ir neapdairumo, dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą ir pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
21. Tačiau, kaip minėta, priimtas sprendimas už akių gali būti panaikintas, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė pareiškimą grindė tuo, kad: 1) byloje neįrodytas užpylimo židinys ir nevertinta, jog ieškovas neatliko tinkamo draudiminio įvykio tyrimo; 2) byloje neįrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos; 3) byloje nevertinta, jeigu vis dėl to užpylimas įvyko dėl nusidėvėjusio lietaus nuotekų vamzdžio, dėl galimybės taikyti CK 4.242 straipsnio 1 dalį; 4) byloje nevertintas gyvenamojo namo galimos atsakomybės klausimas; 5) byloje nevertintas žalos dydis, kuris nėra aiškus, atliktas neįvertinus apgadinto turto nusidėvėjimo laipsnio. Apeliantė pateikė teismui prie atskirojo skundo papildomus įrodymus – statinio apžiūros aktus, siekdama įrodyti nuolatinę ginčo statinių apžiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik apibendrintai nurodė, kad apeliantė naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė, tačiau plačiau ir išsamiau tokio savo vertinimo nemotyvavo, plačiau nevertino šių pateiktų įrodymų – apžiūros aktų pagrįstumo ir reikšmės ginčo situacijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti argumentai nėra vien formalus, t. y. nemotyvuotas ir (ar) aiškiai nepagrįstas, nesutikimas su ieškinio reikalavimais, todėl gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
22. Pažymėtina, kad ieškovė ir pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių atsakovės atsakomybę grindė CK 6.266 straipsnio pagrindu. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tačiau pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra išaiškinęs, kad tokiose bylose svarbu nustatyti daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus funkcijų apimtį. Teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Panašus išaiškinimas buvo pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 ir kartu papildomai išaiškinta, jog visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Dėl to, nors buvo paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorius, tačiau šis gali įrodinėti, jog tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigas, ir kad jis negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio ir tuomet jis nėra atsakingas dėl padarytos žalos, kuri atsirado dėl natūraliai nusidėvėjusio bendrojo naudojimo objekto, t. y. tuomet nėra pagrindo atsakovams taikyti „griežtąją atsakomybę“, t. y. atsakomybę be kaltės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas.
23. Ginčo atveju atsakovė įrodinėja, kad ji, būdama paskirta šio ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratore ir nebūdama namo savininke, neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkė, o už žalą (jeigu ji atsirado dėl natūraliai nusidėvėjusio bendrojo naudojimo objekto) galimai atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nesprendė, ar šiuo atveju administratorius atliko visas jam teisės aktais pavestas funkcijas, nevertino, ar, remiantis kasacinio teismo praktika, galėjo būti taikoma CK 6.266 straipsnyje nustatyta „griežtoji atsakomybė“ – atsakomybė be kaltės.
24. Be to pažymėtina, kad apeliantė kelia abejonių dėl žalos dydžio, nurodydama konkrečius nesutikimo su žalos dydžiu argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas žalos (nuostolių) dydį vertino formaliai, nurodydamas, jog tenkinamas ieškovo reikalavimas, tačiau dėl konkretaus žalos dydžio pagrįstumo nepasisakydamas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad susidarius tokiai ginčytinai situacijai privalu nuodugniai ištirti atsakovo pateikiamus argumentus ir įrodymus, ir vien tik formalaus vertinimo, kurį atliko pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių, nepakanka. Pagal bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė naujas su bylos dalyku susijusias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui. Atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai turi būti įvertinti ir dėl jų pasisakyta išsamiai.
26. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-41041-779/2016 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.