Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje bylos šalių ir jų atstovų teiktų paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo V. D. atsakovui M. A. 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. grynaisiais pinigais paskolino ne mažiau kaip 6 000 Eur, o paskolų suteikimas buvo įformintas atsakovo surašytais skolos rašteliais. Šias faktines aplinkybes pripažįsta visi proceso dalyviai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovas taip pat neneigia, kad trečiasis asmuo reikalavimo teises, kylančias iš nurodytų skolos raštelių, perleido ieškovei – formaliai atsakovas nekvestionuoja ieškovės reikalavimo teisės. Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar ieškovė turi teisę reikalauti, kad iš atsakovo būtų priteista visa ieškinyje nurodyta skolos suma ir įmonės apskaičiuotos kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos.

7. Atsakovas teigia, kad pagal 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. skolos raštelius iš trečiojo asmens pasiskolino ne 10 000 Eur, o 6 000 Eur. Taigi esminis byloje kilęs klausimas, kokią sumą trečiasis asmuo iš tiesų perdavė atsakovui. Šalutinis klausimas, ar paskolos sutartys buvo sudarytos laikantis CK 6.871 straipsnio 1 ar 4 dalyse numatytų formos reikalavimų, ir, jeigu ne, ar paskolos sutartys yra galiojančios, ir kokią tai turi reikšmę ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo įvertinimui.

Kokią grynųjų pinigų sumą trečiasis asmuo V. D. perdavė atsakovui M. A. pagal ginčo skolos raštelius?

8. Atsakovas neneigia, kad skolos raštelius surašė jis, o ne trečiasis asmuo. Nuo pareikšto reikalavimo atsakovas nesigynė tuo, kad skolos raštelius jis surašė dėl prieš jį panaudotos apgaulės, ekonominio spaudimo ar panašaus pobūdžio priežasčių. Priešingai, atsakovas pripažino, kad pinigų skolinimąsi inicijavo jis pats, o dėl paskolų suteikimo į trečiąjį asmenį kreipėsi ne pirmą kartą (jis ir anksčiau buvo skolinęsis iš trečiojo asmens). Šiuos atsakovo teiginius patvirtino ir trečiasis asmuo. Atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai taip pat leidžia daryti išvadą, kad juos siejo ilgamečiai tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Tačiau jų pozicijos dėl to, kaip vyko skolos raštelių surašymas, išsiskyrė. Atsakovas teigia, kad skolos rašteliuose išdėstytas sąlygas pasiūlė trečiasis asmuo, o pastarasis – kad atsakovas. Taip pat trečiasis asmuo ir atsakovas nesutaria dėl to, ar skolos raštelių tekstas atitinka jų tarpusavio suderintą valią dėl pinigų skolinimo sąlygų, ar vis dėlto tikrasis susitarimas buvo kitoks, nei įrašyta rašteliuose.

9. Ginčo skolos raštelių tekstas, kurį surašė ir pasirašė atsakovas, suformuluotas taip:

9.1. 2015 m. balandžio 27 d. – „Aš, M. A. <...>, skolinuosi 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) iš V. D. <...>. Skolinimosi terminas 12 (dvylika) mėnesių, su 1 (vienu) procentu mėnesinių palūkanų.“;

9.2. 2015 m. gegužės 8 d. skolos raštelio tekstą sudaro du atskiri įrašai. Pirmas įrašas yra toks: „Aš, M. A. <...>, skolinuosi 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) iš V. D. <...>. Skolinimosi terminas 12 (dvylika) mėnesių, su 1 (vienu) procentu mėnesinių palūkanų“.“. Antras įrašas suformuluotas taip: „Su ankstesne skola bendra skolos suma 10 000 Eur (dešimt tūkstančių) eurų.“.

10. Abiejų skolos raštelių sąlygos kalbiniu aspektu suponuoja, kad atsakovui trečiasis asmuo perdavė pagal kiekvieną raštelį po 5 000 Eur, o ne po 3 000 Eur, kaip teigia atsakovas. Prie tokios išvados prieitina dėl kelių priežasčių. Pirma, rašteliuose vartojamas esamasis laikas, t. y. kad atsakovas skolinasi iš trečiojo asmens konkrečią tiesiogiai įvardytą pinigų sumą (5 000 Eur). Antra, 2015 m. gegužės 8 d. skolos raštelyje padarytas papildomas įrašas, kad bendra atsakovo skola trečiajam asmeniui yra 10 000 Eur. Tokiu būdu vėliau surašytame paskolos dokumente padaryta papildoma nuoroda į ankstesnio raštelio pagrindu atsiradusią atsakovo skolą trečiajam asmeniui. Ši nuoroda tiesiogiai dera su pirmojo raštelio turiniu. Trečia, rašteliuose atskirai išskirta, kad pinigai atsakovui skolinami atlygintinai, apibrėžtas konkretus palūkanų dydis. Ketvirta, abu raštelius surašė ir pasirašė atsakovas. Raštelių tekstas yra paprastas ir aiškus, be dviprasmybių. Įvertinus atsakovo gyvenimišką ir profesinę patirtį (užsiima verslu, vadovauja įmonės veiklai), akivaizdu, kad jis negalėjo nesuvokti raštelių teksto ir prisiimamų įsipareigojimų esmės bei pobūdžio. Penkta, trečiasis asmuo, kaip galima spręsti iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, iki tol ne kartą buvo skolinęs atsakovui pinigus tokia pačia forma ir būdu. Tai buvo iš esmės įprasta jų tarpusavio dalykinė praktika. Šešta, atsakovo pozicija, kad į rašteliuose minima 5 000 Eur sumą yra įtrauktos 2 000 Eur palūkanos, yra prieštaringa ir dėl to atmestina kaip nepagrįsta.

11. Nurodytą vertinimą lemia tai, kad paskolų dokumentuose atskirai išskirta, jog trečiasis asmuo pinigus atsakovui skolina atlygintinai – už 12 procentų dydžio metines palūkanas. Teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus atsakovas iškėlė versiją, kad už pasiskolintas lėšas mokėtinos palūkanos skolos rašteliuose nurodytos tik formaliai, t. y. jos neturėjo būti taikomos. Atsakovas taip pat teigė, kad su trečiuoju asmeniu žodžiu susitarė dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimo. Kaip jau minėta, atsakovas ir trečias asmuo patvirtino, kad juos siejo tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, trečiasis asmuo dar iki ginčo paskolų suteikimo ne kartą buvo teikęs atsakovui paskolas grynaisiais pinigais. Taigi nėra logiško paaiškinimo, kodėl skolos rašteliuose reikėjo nurodyti kitokias paskolų suteikimo sąlygas, nei atsakovas iš tiesų susitarė su trečiuoju asmeniu. Juolab, kad, kaip jau nurodyta šio sprendimo 10 punkte, atsakovas neįrodinėjo, jog būtų buvusi apribota jo valia dėl raštelių sąlygų. Be to, atsikirtimą, kad su trečiuoju asmeniu susitarė dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimo, atsakovas išsakė tik teismo posėdyje. Atsiliepimo į ieškinį 13 punkte ir parengiamajame teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas akcentavo tik tai, kad skolos rašteliuose numatytos palūkanos (2 000 Eur pagal kiekvieną sandorį), jų vertinimu, yra neproporcingai didelės. Antra vertus, teismo posėdyje atsakovas savo poziciją iš dalies pakeitė ir 6 000 Eur viršijančią ginčo sumos dalį (4 000 Eur) įvardijo kaip baudą, kuri būtų taikoma, jeigu jis nustatytu terminu negrąžintų trečiajam asmeniui gautų paskolų.

12. Kiek tai susiję su atsakovo iškeltų versijų pagrįstumo vertinimu, pridurtina, kad atsakovo paaiškinimai dėl to, kokios buvo tikrosios susitarimų su trečiuoju asmeniu sąlygos dėl paskolų sumos ir taikytinų palūkanų dydžio, iš esmės yra subordinuoti CK įtvirtintiems paskolos sutarčių, kai paskolos dalykas yra grynieji pinigai, formos reikalavimams ir numatytam palūkanų dydžiui (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.871 straipsnio 1 ir 4 dalys). Panašu, kad tokia atsakovo pozicija yra neatsitiktinė, bet pateikta siekiant išvengti dalies prievolių vykdymo remiantis formaliomis priežastimis. Kita vertus, trečiojo asmens paaiškinimai dėl paskolų suteikimo aplinkybių ir sąlygų yra iš esmės nuoseklūs ir atitinka kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. ginčo skolos raštelius. Nors šiuo konkrečiu atveju paskolos teisinių santykių formalizavimas buvo ydingas, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to turėtų būti laikoma pagrįsta atsakovo išsikelta nenuosekli gynybinė versija, objektyviai prieštaraujanti kitiems byloje surinktiems faktiniams duomenims.

13. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. skolos raštelių turinys, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog trečiasis asmuo atsakovui pagal nurodytus raštelius perdavė 10 000 Eur, t. y. po 5 000 Eur pagal kiekvieną raštelį atskirai (CPK 185 straipsnis). Atsakovas neįrodė, kad iš trečiojo asmens gavo mažesnę sumą – 6 000 Eur. Pakartotinai pasisakytina, kad atsikirtimai, kuriais remdamasis atsakovas gynėsi nuo jam pareikštų reikalavimų, yra prieštaringi, nenuoseklūs ir neatitinka skolos raštelių teksto.

Ar ginčo paskolos sutartys yra galiojančios ir, jeigu ne, kokią reikšmę tai turi ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimų pagrįstumui?

14. Ginčo paskolos sutarčių sudarymo metu galiojusios CK 6.871 straipsnio 4 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Šio reikalavimo atsakovas ir trečiasis asmuo nesilaikė bei tarpusavio susitarimą dėl skolinimo grynaisiais pinigais įformino paprasta rašytine forma.

15. Notarinės sandorio formos nesilaikymas savaime lemia sandorio negaliojimą (CK 1.93 straipsnio 1 ir 3 dalis). Kadangi paskolos sutartys turi esminių formos trūkumų, jos pripažįstamos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento teismo iniciatyva. Atskiras savarankiškas reikalavimas pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis nurodytu teisiniu pagrindu byloje neturėjo būti reiškiamas. Toks teismo sprendimas taip pat nereiškia išėjimo už bylos nagrinėjimo ribų – įsakmiai nurodytos notarinės formos reikalavimo neatitinkančio sandorio negaliojimo klausimą teismas visais atvejais turi išspręsti savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą yra nurodyta, kad analogiškais atvejais teismas yra nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų bei turi savo iniciatyva išspręsti niekinio sandorio fakto konstatavimo ir teisinių pasekmių klausimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016). Juolab, kad niekinio sandorio klausimą atsiliepime į ieškinį iškėlė ir atsakovas.

16. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos teisinės pasekmės – atsakovas privalo grąžinti trečiajam asmeniui visa, ką gavo pagal skolos raštelius (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Taigi taikoma restitucija ir trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiami 10 000 Eur, kurie jam buvo perduoti remiantis negaliojančiomis sutartimis. Pagrindo nukrypti nuo bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių ir iš atsakovo priteisti mažesnę sumą nenustatyta. Nėra pagrindo abejoti trečiojo asmens paaiškinimu, kad paskolos sutartys buvo sudarytos paprasta rašytine, o ne notarine forma, dėl nežinojimo ir neapsižiūrėjimo. Juolab, kad trečiasis asmuo atsakovui ir anksčiau skolino tik grynaisiais pinigais, o jų susitarimai būdavo įforminami paprasta rašytine tvarka.

17. Atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakyti atsikirtimai, kad trečiasis asmuo negalėjo suteikti paskolų atsakovui, nes nebuvo gavęs iš Lietuvos banko leidimo, numatyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, taip pat, kad paskolos suteiktos grynaisiais pinigais, jog trečiasis asmuo išvengtų prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra nesusiję su ginčo dalyku. Tokios aplinkybės neturi nei teisinės, nei faktinės reikšmės sprendžiant, kokio dydžio lėšos buvo perduotos atsakovui ir taikytinos restitucijos apimčiai. Be to, paminėtiems teiginiams (pvz., kad trečiasis asmuo verčiasi paskolų teikimo verslu) pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

18. Restitucija taikoma tarp trečiojo asmens ir atsakovo atsižvelgiant į tai, kad negaliojančio sandorio šalimis buvo būtent šie asmenys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

19. Ieškovė pareikštą ieškinį grindžia su trečiuoju asmeniu sudaryta reikalavimo teisų perleidimo sutartimi, pagal kurios Priedą Nr. 1 ieškovė perėmė trečiojo asmens reikalavimo teises į atsakovą, kylančias iš ginčo sandorių. Pastarieji šiuo sprendimu pripažinti negaliojančiais dėl nesilaikyto formos reikalavimo. Tai reiškia, kad prievolė atsakovui grąžinti iš trečiojo asmens gautas lėšas kyla ne skolos raštelių, bet teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, pagrindu. Vadinasi, ieškovė neturi reikalavimo teisės, kurią prašo ginti teismine tvarka (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Be to, kadangi pagrindinė prievolė yra negaliojanti dėl to, jog nebuvo laikytasi formos reikalavimų, toks pat teisinis likimas ištinka ir tarp ieškovės bei trečiojo asmens sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį (CK 6.103 straipsnis). Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad ieškovės pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, nes įmonė neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovui. Toks teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti regreso tvarka iš trečiojo asmens nuostolių atlyginimo, kiek tai susiję su įmonės patirtomis bylinėjimosi ir kitomis išlaidomis sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir siekiant įgyvendinti iš jos kildintas teises (CK 6.105 straipsnis). Restitucijos tarp ieškovės ir trečiojo asmens klausimas nesprendžiamas, nes pagal šį sandorį susiklostę teisiniai santykiai ir jų vykdymo aplinkybės tiesiogiai nepateko į ginčo teisminio nagrinėjimo dalyko ribas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

20. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai nei ieškovė, nei atsakovas negali būti vertinami kaip laimėję bylą. Ieškovės pareikšti reikalavimai netenkinti, o atsakovo pozicija, kad jis pagal ginčo sandorius gavo 6 000 Eur, o ne 10 000 Eur, pripažinta nepagrįsta. Taigi formaliąja prasme šis teismo sprendimas nėra palankus nei ieškovei, nei atsakovui. Dėl to jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančiomis dėl formos trūkumų nuo jų sudarymo momento atsakovo M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D. (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis, įformintas 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. skolos rašteliais.

Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo M. A. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. D. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.