- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-637-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04027-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. A. 10 000 Eur skolą, 1 374,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tokiais esminiais argumentais:
1.1. Trečiasis asmuo V. D. pagal 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. skolos raštelius paskolino atsakovui M. A. 10 000 Eur. Šią pinigų sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gegužės 8 d., tačiau iki šiol savo prievolės neįvykdė.
1.2. Reikalavimo teises pagal nurodytus skolos raštelius trečiasis asmuo perleido ieškovei remiantis 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-08/37. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovui yra pranešta ne tik telefonu, bet ir jo gyvenamųjų vietų adresais išsiųstais pranešimais.
1.3. Perėmusi reikalavimo teisę iš trečiojo asmens į atsakovą, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas mokėtų kompensuojamąsias palūkanas. Kadangi atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs jam paskolintų pinigų, atsakovas turėtų sumokėti nuo paskolų grąžinimo dienos (2016 m. gegužės 8 d.) iki 2019 m. vasario 5 d. apskaičiuotas palūkanas, t. y. 1 374,11 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
2. Atsakovas M. A. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Savo poziciją atsakovas grindė tokiais esminiais argumentais:
2.1. Pagal ieškovės pateiktus skolos raštelius atsakovas iš trečiojo asmens pasiskolino 6 000 Eur. Gautas paskolas atsakovas panaudojo papildyti apyvartines lėšas jo valdomoje įmonėje UAB „VisiVisi“). Atsakovas pinigus pageidavo gauti pavedimu, tačiau trečiasis asmuo sutiko paskolinti tik grynaisiais pinigais. Atsakovas ir prieš tai ne kartą skolinosi pinigus iš trečiojo asmens. Pagal susitarimą su pradiniu kreditoriumi palūkanos skolos rašteliuose buvo įrašytos tik formaliai. Iš tiesų palūkanos pagal kiekvieną skolos raštelį turėjo būti 2 000 Eur. Atsakovas, net ir tokiomis drastiškomis sąlygomis gaudamas lėšas, turėjo tikslą grąžinti paskolas. Pasiskolintus pinigus atsakovas tikėjosi grąžinti iš ūkinėje veikloje gautų pajamų. Tačiau atsakovas susidūrė su finansiniais sunkumais.
2.2. Trečiasis asmuo turėjo patirties kreditavimo srityje. Taigi jis laikė, kad sutartys dėl 3 000 Eur paskolinimo neturi būti sudarytos notarine forma. Formaliai ginčo sutartys yra negaliojančios dėl formos trūkumų. Tai, matyt, ir lėmė, kad pirminis kreditorius reikalavimo teises perleido ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino negaliojančiomis dėl formos trūkumų nuo jų sudarymo momento atsakovo M. A. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. D. sudarytas paskolos sutartis, įformintas 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. skolos rašteliais. Teismas taikė restituciją – priteisė iš atsakovo M. A. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. D. 10 000 Eur.
4. Teismas konstatavo, kad 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. skolos raštelių turinys, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog trečiasis asmuo atsakovui pagal nurodytus raštelius perdavė 10 000 Eur, t. y. po 5 000 Eur pagal kiekvieną raštelį atskirai (CPK 185 straipsnis). Atsakovas neįrodė, kad iš trečiojo asmens gavo mažesnę sumą – 6 000 Eur. Teismas taip pat nurodė, kad atsikirtimai, kuriais remdamasis atsakovas gynėsi nuo jam pareikštų reikalavimų, yra prieštaringi, nenuoseklūs ir neatitinka skolos raštelių teksto.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, nes įmonė neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovui. Toks teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti regreso tvarka iš trečiojo asmens nuostolių atlyginimo, kiek tai susiję su įmonės patirtomis bylinėjimosi ir kitomis išlaidomis sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir siekiant įgyvendinti iš jos kildintas teises (CK 6.105 straipsnis). Teismas nurodė, kad restitucijos tarp ieškovės ir trečiojo asmens klausimas nesprendžiamas, nes pagal šį sandorį susiklostę teisiniai santykiai ir jų vykdymo aplinkybės tiesiogiai nepateko į ginčo teisminio nagrinėjimo dalyko ribas.
6. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad susiklostė situacija, kai nei ieškovė, nei atsakovas negali būti vertinami kaip laimėję bylą. Ieškovės pareikšti reikalavimai netenkinti, o atsakovo pozicija, kad jis pagal ginčo sandorius gavo 6 000 Eur, o ne 10 000 Eur, pripažinta nepagrįsta. Teismas sprendė, kad formaliąja prasme šis teismo sprendimas nėra palankus nei ieškovei, nei atsakovui. Dėl to jų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų teismas nepaskirstė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą papildyti priteisiant jam iš ieškovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. Ieškovė yra profesionali teisinė kontora, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ji teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jai žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos. Atsakovui pateikus reikalavimą atsikirtimą į ieškinį, papildomus argumentus, ieškovas turėjo galimybę dar prieš pradedant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme patikrinti nurodomas aplinkybes, įvertinti realią situaciją, teikti savo argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, naudotis kitomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis savo atsikirtimams pagrįsti, galų gale atsiimti ieškinį. Tačiau šiomis teisėmis ieškovė tinkamai nepasinaudojo. Todėl, šioje byloje ginčo objektu esančių reikalavimų perleidimas buvo akivaizdžiai neteisėtas. Jo pagrindu ieškovė neįgavo (neperėmė) jokių realių reikalavimų teisės. Gal todėl ir pati reikalavimų perleidimo sutartis (byloje pateikta kaip priedas) buvo neatlygintinė. Tokiu būdu ieškovės kreipimasis į teismą buvo nesant nei realaus ieškinio dalyko, nei pagrindo.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo du priimtus, savo esme, savarankiškus sprendimus: sprendimą dėl ieškovo pateikto ieškinio ir, teismo iniciatyva, priimtą sprendimą dėl restitucijos santykiuose tarp atsakovo ir trečiojo, neturinčio savarankiškų reikalavimų, asmens. Pirmasis sprendimas (ieškinį atmesti) išsprendė teisinį ginčą tarp ieškovo ir atsakovo. Todėl, šios sprendimo dalies pagrindu ir turėtų būti teismo sprendžiamas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
8.1. kritiškai vertintina apelianto argumentus, kad ieškovė dar sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį su trečiuoju asmeniu galėjo įsivertinti, kad skolos rašteliai neatitinka įstatyme numatytos notarinės sandorio formos, todėl yra negaliojantys ir laikytina, jog perleisti neteisėtai. Tokie apelianto argumentai ne tik, kad prieštarauja elementariai verslo praktikai, bet ir vadovaujantis tokia pozicija tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo negalėtų apginti savo pažeistų teisių ir kreiptis į teismą, dėl skolos priteisimo CPK 5 str. Tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą ir siūlė spręsti ginčą taikiai, tačiau atsakovas į siūlymus nesureagavo, dėl šios priežasties, ieškovė nematydamas kitos išeities, kaip apginti savo pažeistas teises kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
8.2. Atsakovas, turėdamas patirties versle, pats surašė 2015-04-27 ir 2015-05-08 skolos raštelius. Pagal minėtus skolos raštelius atsakovas turėjo atsiskaityti per 12 mėnesių, tačiau iki šios dienos skolos taip ir negrąžino. Negana to, kad ieškovė prarado galimybę atgauti kompensacines palūkanas, atsakovas reikalauja atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kas vienareikšmiškai būtų nesąžininga ieškovės ir trečiojo asmens atžvilgiu ir tik nepagrįstai pagerintų atsakovo padėtį. Iš kitos pusės teismui nepripažinus sandorio negaliojančiu ir nepritaikius restitucijos ieškovės reikalavimas būtų patenkintas pilna apimtimi.
8.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 str. 4 d. nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015 nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.
12. Šioje byloje ieškovė reikalavimo sutarties sudarytos su trečiuoju asmeniu pagrindu kreipėsi į teismą prašydama priteisi jai skolą. Skola kildinama trečiojo asmens ir atsakovo sudarytų 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. skolos raštelių pagrindu, pagal kurią trečiasis asmuo atsakovui paskolino 10 000 Eur, t. y. po 5 000 Eur pagal kiekvieną raštelį atskirai. Atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies ir pripažino, kad pasiskolino 6 000 Eur iš trečiojo asmens pagal minėtus skolos raštelius.
13. Teismas konstatavo, kad 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. skolos raštelių turinys, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog trečiasis asmuo atsakovui pagal nurodytus raštelius perdavė 10 000 Eur, t. y. po 5 000 Eur pagal kiekvieną raštelį atskirai (CPK 185 straipsnis). Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad iš trečiojo asmens gavo mažesnę sumą – 6 000 Eur. Nustatęs, kad atsakovo ir trečiojo asmens šalių sudaryti sandoriai neatitiko tokio sandorio formai keliamų reikalavimų, o notarinės sandorio formos nesilaikymas savaime lemia sandorio negaliojimą (CK 1.93 straipsnio 1 ir 3 dalis), teismas sandorius pripažino negaliojančiais ir taikė restituciją. Taigi, sprendimu nebuvo patenkinti ieškovės reikalavimai (ieškovei nebuvo priteista jos prašoma priteisti skola), tačiau sprendimu nebuvo patenkintas ir atsakovo prašymas tenkinti ieškinio reikalavimą 6 000 Eur dalyje.
14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra bylą laimėjusios šalies. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidų priteisimas nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo paties veiksmų jam laiku negrąžinus trečiajam asmeniui skolos, net ir didžiąją skolos dalį pripažįstant. Be to, atsakovo laimėjusia šalimi negalima laikyti vien dėl to, kad sprendimu buvo priteista iš jo 10 000 Eur suma, nors ir ne ieškovei, o trečiajam asmeniui. Darytina išvada, kad teismas pagrįstai atsakovui nepriteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė yra profesionali teisinė kontora, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl atsakovui pateikus reikalavimą atsikirtimą į ieškinį, papildomus argumentus. Pasak atsakovo, ieškovė turėjo galimybę dar prieš pradedant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme patikrinti nurodomas aplinkybes, įvertinti realią situaciją, teikti savo argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, naudotis kitomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis savo atsikirtimams pagrįsti, galų gale atsiimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka ir pažymi, kad CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Tik dėl to, kad ieškovės ieškinys nebuvo tenkintas, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar elgėsi nesąžiningai ir toks procesinis elgesys lėmė atsakovo bylinėjimosi išlaidų patyrimą. Kita vertus, ieškovės ieškinį atmetus ieškovei taip pat nebuvo kompensuotos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą skundžiamoje dalyje, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų, spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.