Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-05-07 nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur ) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, paskiriant 60 MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridėta dalis apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyta A. A. savanoriškai sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė bei panaudojo fizinio asmens dokumentą: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo M. G. asmens tapatybės kortelę ir ją laikė nenustatytoje vietoje iki 2022-08-28, apie 13.05 val., kol ją pateikė (duomenys neskelbtini), D. M. elektrinių paspirtukų nuomos punkte dirbusiam M. A., siekdamas sudaryti elektrinių paspirtukų nuomos sutartį kito asmens vardu bei tokiu būdu apgaule įgyti svetimą turtą ir tokiu būdu šį dokumentą panaudojo.

2. Be to, A. A. nuteistas ir už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule įgijo svetimą turtą: jis, 2022-08-28, apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini), D. M. elektrinių paspirtukų nuomos punkte, pateikdamas ten dirbusiam M. A. svetimą – M. G. asmens tapatybės kortelę ir save pristatydamas šiuo asmeniu ir taip suklaidindamas M. A. dėl savo tapatybės, pasirašė M. G. vardu 2022-08-28 Elektrinio paspirtuko / elektrinių paspirtukų nuomos sutartį Nr. 0109 dėl trijų elektrinių paspirtukų „Dualtron 2S“ nuomos, grafoje „Nuomininko vardas, pavardė, parašas ir data, tel. Nr.“, įrašydamas M. G. vardą, pavardę bei pasirašydamas, ir tokiu būdu suklastojo šią sutartį, po ko, neketindamas vykdyti nuomos sutarties sąlygų ir suklaidinęs nuomos punkto darbuotoją dėl savo tapatybės, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą - tris D. M. priklausančius elektrinius paspirtukus „Dualtron 2S“, kurių kiekvieno vertė 600 eurų ir tokiu būdu nukentėjusiajai D. M. padarė 1 800 eurų turtinę žalą.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, veikos kvalifikacijos, įrodymų vertinimo, o prašoma taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba sumažinti paskirtą baudą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, sprendžia, jog apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino galimybę A. A. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau motyvuotai nusprendė, jog nėra pagrindo nuteistojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kolegija su tokiu apylinkės teismo sprendimu visiškai sutinka.

7. BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu ar be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, laidavimo instituto taikymas negalimas.

8. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-142-303/2021).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas netaikyti A. A. laidavimo, nurodė, kad A. A. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarė idealiąja sutaptimi, tačiau BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra realioji, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, be to, A. A. jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, todėl vertinta, jog nėra pagrindo manyti, kad A. A. laikysis įstatymų, jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų, padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl padaryta išvada, jog nesama BK 40 straipsnio sąlygų visumos atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde su nuosprendžio argumentais nesutinkama, laikomasi pozicijos, jog nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, nes visos buvo padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, dalyvaujant tiems patiems asmenims, ir kaltininkui siekiant to paties tikslo, be to, pasak apelianto, nepagrįstai sureikšminti faktai, jog jis praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti jog asmuo nedarys nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, jis nebuvo teistas, dirba, padeda savo mamai, močiutei, darbe charakterizuojamas teigiamai. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti A. A. BK 40 straipsnio nuostatų, savo sprendimą išsamiai motyvavo, kolegija nemato pagrindo nesutikti su nuosprendžio išvadomis.

11. Viena iš BK 40 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų yra, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). Atsižvelgiant į tai, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai nustatomos pavojingos veikos, atitinkančios baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, padarymo faktas, taip pat išsiaiškinama, ar tai pavienė veika, o jei keletas – kokią sutaptį (realiąją ar idealiąją) jos tarpusavyje sudaro. Konstatavus, kad padarytos nusikalstamos veikos nelaikytinos tęstinės nusikalstamos veikos sudedamosiomis dalimis (epizodais) ir sudaro realiąją sutaptį, nelaikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

12. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad A. A. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarė idealiąja sutaptimi, tačiau BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra realioji. Nėra ginčo, jog apeliantas padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 302 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nepagrįstai vertina, jog visos inkriminuotos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes esą visos buvo padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, dalyvaujant tiems patiems asmenims, ir kaltininkui siekiant to paties tikslo. Visgi tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dalyvaujant tiems patiems asmenims ir esant vienam tikslui buvo padarytos būtent BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Tačiau BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, A. A. padarė kitomis aplinkybėmis, skirtingais veiksmais, t. y. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo kito asmens tapatybės kortelę ir ją laikė nenustatytoje vietoje iki 2022-08-28, apie 13.05 val., kol ją panaudojo, pateikęs byloje nustatytoje vietoje, siekdamas sudaryti elektrinių paspirtukų nuomos sutartį kito asmens vardu bei tokiu būdu apgaule įgyti svetimą turtą. Kaip matyti, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį A. A. nuteistas dėl neteisėto fizinio asmens dokumento įgijimo, laikymo bei panaudojimo, šią nusikalstamą veiką sudarė keletas veiksmų, kurie tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, kaip apeliantas nurodė teisiamajame posėdyje, radęs svetimą asmens tapatybės kortelę, įsidėjo ją į piniginę ir turėjo apie 1 – 2 mėnesius, kol šią panaudojo kitoms nusikalstamos veikoms daryti, dėl kurių jam priimtas skundžiamas nuosprendis. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, jog, radęs M. G. kortelę automobilyje, šią įsidėjo į piniginę ir tik vėliau, jau 2022-08-28 prisiminė apie M. G. dokumentą. Be to, pats A. A. apylinkės teisme teigė, jog išvykęs į Palangą ten sutiko pažįstamą, pasiūlė pasivažinėti paspirtukais, nuomos punkte pamatė, jog turi M. G. kortelę, kurią ir pateikė, tuo metu paspirtukų neketino negrąžinti, tik vėliau švenčiant su draugais, jam kilo mintis apie paspirtukų nebegrąžinimą. Taigi apelianto parodymai rodo, kad visų jo padarytų nusikalstamų veikų nejungia vieninga tyčia, jis realizavo skirtingus nusikalstamus sumanymus. Todėl A. A. skirtingomis veikomis padarė skirtinguose BK straipsniuose numatytas atskiras nusikalstamas veikas, dvi iš kurių, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, tačiau su BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika jos sudaro jau realią sutaptį, kaip teisingai ir vertino pirmosios instancijos teismas. Tokiu atveju pagal teismų praktiką, A. A. nelaikomas asmeniu pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, todėl nėra vienos iš būtinų laidavimo sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

14. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė ir dar vienos būtinos laidavimo taikymo sąlygos, kad nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priešingai nei dėstoma apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog A. A. praeityje jau 2 kartus taikytas laidavimo institutas dėl kitų nusikalstamų veikų, negana to, po 2021-02-09 priimto ankstesnio sprendimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. pagal laidavimą praėjus kiek daugiau nei metams, jis vėl padarė tris naujas tyčines nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys ir į įvairius apelianto padarytus administracinius nusižengimus, apie daugumos skirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra. Tokie duomenys rodo, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime, išvadų dėl ankstesnio neteisėto elgesio jis nedaro. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra ir dar vienos iš būtinų laidavimo sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

15. Nesant aptartų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo A. A. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

16. Apeliantas taip pat mano, jog jam skirta per didelė bauda, kurią laiko nepakeliama našta, teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, nevertino lengvinančios aplinkybės, jog prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegija nemano, jog A. A. nubaustas per griežtai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamas veikas, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, A. A. kaltę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas asmens prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai pakankamai atsižvelgė skirdamas bausmę. Įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (neteistas, tačiau praeityje jau du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba). Atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas motyvuotai A. A. parinko švelnesnę sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatė artimą minimaliam (BK 47 straipsnis), taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl ko bausmė sušvelnėjo trečdaliu. Be to, nustatytas ir ilgesnis baudos sumokėjimo terminas (12 mėnesių). Kolegija neturi pagrindo manyti, jog A. A. nubaustas per griežtai ar neteisingai. Skiriant bausmę, tinkamai įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Skirdamas A. A. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo, kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 162,50 Eur. Nagrinėjamu atveju prašomos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. Atsižvelgiama į tai, kad pagal įstatymo reguliavimą gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas ir nepriklausė nuo nuteistojo valios, apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamu nuosprendžiu A. A. skirta finansinio pobūdžio sankcija, jis turi ir nesumokėtų administracine tvarka skirtų baudų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos iš A. A. neišieškoti.