Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams G. A., D. A., B. A., atstovaujamo įstatyminio atstovo S. A., dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys atsakovams G. A., D. A., B. A., atstovaujamo įstatyminio atstovo S. A., dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, kuriame nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-27 įsakymu Nr. Ž49-3918 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo ir sklypo dalies nuomos sutarties dalinio pakeitimo bei sklypo dalių išnuomojimo I. A., D. A. ir G. A.“ buvo pripažinta, jog UAB „Šimtažiedis“ pagal 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 514 N01/200-23383, pakeistą 2002-08-20 susitarimu Nr. K01/2002-25769, 2009-10-05 susitarimu Nr. K01/200-23383 turėtos teisės ir pareigos pereina I. A. – dėl 14774 kv.m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ploto dalies, D. A. – dėl žemės sklypo 3910 kv.m. ploto dalies, G. A. – dėl 3910 žemės sklypo 3910 kv.m. ploto dalies. Šio įsakymo pagrindu 2010-12-30 tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir nuomininkės I. A. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2010-191, kuria nuomininkei I. A. buvo išnuomota 14774 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 54805 kv.m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). I. A. įsipareigojo laiku mokėti žemės nuomos mokestį, o žemės nuomos mokesčio dydis, mokėjimo terminai ir tvarka turėjo būti nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. I. A. išnuomoto žemės sklypo plotas yra 1,4774 ha dydžio, jai mokėtinas žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas 1941,71 Lt (562,36 Eur) už metus. I. A. pažeidė nuomininko pareigas, kadangi nevykdė pareigos laiku mokėti žemės nuomos mokestį nuo 2011 m. iki 2015 m., dėl ko susidarė 2301,40 Eur nepriemoka. 2015-09-28 ieškovas sužinojo, kad I. A. 2014-07-12 mirė. Remiantis įstatymu, po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako. Pagal 2015-10-20 Vilniaus 9-ojo notaro biuro pateiktus duomenis mirusios įpėdiniai pagal testamentą yra jos vaikai (atsakovai): dukra D. A., nepilnametis sūnus B. A., dukra G. A., kurie palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą. Po nuomininkės mirties jos įpėdiniams perėjo visos teisės ir pareigos, kylančios iš 2010-12-30 Valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl jiems kyla pareiga lygiomis dalimis sumokėti žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą – 2301,40 Eur. Pažymėjo, kad po I. A. mirties atsakovams priklauso po 1/3 dalį pastato – poilsio namų, esančio ginčo žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismo prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 2301,40 Eur įsiskolinimą, 205,65 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, jog ieškovas į atsakovų minimą bylą Nr. 2-1500-129/2015 nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl ieškovas nebuvo supažindintas su civilinės bylos medžiaga. Pažymėjo, kad palikėjos įpėdinės D. A. bei G. A., priimdamos palikimą turėjo ir galėjo žinoti apie I. A. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį bei su ja numatytus skolinius įsipareigojimus, turėjo juos įtraukti į paveldimo turto apyrašą, tačiau to nepadarė, todėl įpėdiniai pagal palikėjos skolas turėtų atsakyti savo turtu.

Teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas yra pažeidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vilniaus miesto savivaldybė yra įtraukta į civilinę bylą Nr. 2-1500-129/2015 ir toje byloje buvo žinomas faktas apie I. A. mirtį, mirties datą, todėl atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepareiškė kreditorinių reikalavimų, tai atsakovai laikė, jog valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49/2010-191 yra pasibaigusi. Teismo prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį bei rašytinius paaiškinimus palaikė juose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad atsakovai iki šiol naudojasi tuo žemės sklypu. Ant žemės sklypo stovi pastatai, priklausantys atsakovams. Ieškovas apie palikėjos mirtį sužinojo 2015-09-28. Remiantis CK 5.53 straipsnio 4 dalimi, CK 5.53 straipsnio 5 dalimi, atsakovai turėjo skolinius įsipareigojimus įtraukti į paveldimo turto apyrašą. Paveldėtojai žinojo apie nuomos sutartį, apie mokamus mokesčius, kadangi jie turėjo dalį tos sutarties. Teismo prašo ieškinį tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovai G. A., D. A., B. A., atstovaujamas įstatyminio atstovo S. A., atsakovus atstovauja advokatas Anatolijus Novikovas (atstovavimo sutartus byloje, e.b.l. 69). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Civilinio proceso kodekso – (toliau - CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-27 įsakymu Nr. Ž49-3918 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo ir sklypo dalies nuomos sutarties dalinio pakeitimo bei sklypo dalių išnuomojimo I. A., D. A. ir G. A.“ buvo pripažinta, jog UAB „Šimtažiedis“ pagal 2000-09-18 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 514 N01/200-23383, pakeistą 2002-08-20 susitarimu Nr. K01/2002-25769, 2009-10-05 susitarimu Nr. K01/200-23383 turėtos teisės ir pareigos pereina I. A. – dėl 14774 kv.m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ploto dalies, D. A. – dėl žemės sklypo 3910 kv.m. ploto dalies, G. A. – dėl 3910 žemės sklypo 3910 kv.m. ploto dalies (e.b.l. 8-9). Šio įsakymo pagrindu 2010-12-30 tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir nuomininkės I. A. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2010-191, kuria nuomininkei I. A. buvo išnuomota 14774 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 54805 kv.m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 10-11). I. A. išnuomoto žemės sklypo plotas yra 1,4774 ha dydžio, jai mokėtinas žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas 1941,71 Lt (562,36 Eur) už metus (e.b.l. 4). Ieškovas nurodė, kad I. A. pažeidė nuomininko pareigas, kadangi nevykdė pareigos laiku mokėti žemės nuomos mokestį nuo 2011 m. iki 2015 m., dėl ko susidarė 2301,40 Eur nepriemoka ( e.b.l. 4-5, 12, 22). Nurodė, jog 2015-09-28 ieškovas sužinojo, kad I. A. 2014-07-12 mirė (e.b.l. 5). Pagal Vilniaus 9-ojo notaro biuro pateiktus duomenis mirusios įpėdiniai pagal testamentą yra jos vaikai (atsakovai): dukra D. A., nepilnametis sūnus B. A., dukra G. A., kurie palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą (e.b.l. 28). Ieškovo teigimu, po nuomininkės mirties jos įpėdiniams perėjo visos teisės ir pareigos, kylančios iš 2010-12-30 Valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl jiems kyla pareiga lygiomis dalimis sumokėti žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą – 2301,40 Eur.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos įvykdyti prievolę pagal palikėjos skolinį įsipareigojimą, kuris nebuvo įtrauktas į antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą, kreditoriui praleidus įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Ginčo dėl skolos dydžio nėra.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). CK 5.53 straipsnyje reglamentuojamas palikimo priėmimas pagal apyrašą. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte, nes CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal apyrašą, atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu – pareiškiant reikalavimą tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieškinį teisme – atlikimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad būtent toks terminas nustatytas įstatyme (CK 5.50 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Taigi, CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Kasacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą.

CK 5.53 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyti pagrindiniai apyrašui keliami reikalavimai, nurodoma, kad apyraše turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Įpėdinis po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašo išdavimo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veikos teritorijoje veikiančiam anstoliui (CK 5.53 straipsnio 7 dalis).

Įvertinus nurodytą įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas pareigą informuoti įpėdinius apie kreditorinius reikalavimus numato ne tik kreditoriui, bet ir nustato pareigą įpėdiniams, sužinojus apie palikėjo skolinius įsipareigojimus, nedelsiant papildyti apyrašą (CK 5.53 straipsnio 5 dalis). Neteisingo apyrašo svarba įtvirtina CK 5.54 straipsnyje, numatant, jog įpėdiniui dėl savo kaltės nurodant ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpus palikėjo skolas ar skolininkus, įrašius neesamas skolas, įpėdinis atsako už palikėjo skolas visu savo turtu.

Byloje nagrinėjamu atveju įpėdinių veiksmų informuojant apie žinomas skolines palikėjos pareigas specifiškumas pasireiškia tuo, kad įpėdiniai D. A. ir G. A. yra to paties valstybinės žemės sklypo, už kurio nuomą reikalaujama priteisti įsiskolinimą, nuomininkai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2014-05-12 nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1500-129/2015 pagal ieškovo UAB „Šimtažiedis“ patikslintą ieškinį atsakovui BĮ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje V. Š., G. A., D. A., D. Š., I. Š., V. K., J. N., A. Z., V. Z., E. Ž., J. K., I. J., K. K., UAB „Gaelitė“, UAB „Džamina”, B. Ž., J. S., A. S., M. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia žemės nuomos sutartį, pagal kurią buvo išnuomota dalis žemės sklypo, unikalus Nr.0101/003:1315, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. to paties žemės sklypo, dėl kurio dalies nuomos mokesčio priteisimo reiškiamas reikalavimas. Tos aplinkybės, kad šiame žemės sklype yra pastatytas pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovai ir tuo pačiu faktiškai valdo žemės sklypo dalį, atsakovų atstovas teismo posėdžio metu neneigė. Taigi, dalis žemės sklypo (14774 kv.m.), ant kurio stovi gyvenamasis namas, buvo išnuomotas palikėjai I. A., o kitos dalys: po 3910 kv.m. kiekvienai- D. A. ir G. A.. Kadangi valstybinės žemės dalis palikėjai I. A. buvo išnuomota tuo pačiu 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.Ž49-3918 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Baldžio g. 39 dalių dydžio nustatymo ir sklypo dalies nuomos sutarties dalinio pakeitimo bei sklypo dalių išnuomojimo I. A., D. A. ir G. A., galima daryti neabejotiną išvadą, jog įpėdiniams apie galimus kreditorinius reikalavimus ir teisių perėmimą, vertinant protingo žmogaus kriterijaus požiūriu, ne tik kad turėjo būti žinoma, bet įpėdiniai to net ir negalėjo nežinoti. Tuo labiau, kad UAB „Šimtažiedis“ (to paties žemės sklypo dalies nuomininkas) vadovas yra A. A., kuris yra nepilnamečio įpėdinio B. A. įstatyminis atstovas. Teismas atsakovų nurodytą aplinkybę, jog įpėdiniai tikėjosi, jog po palikėjos mirties valstybinės žemės nuomos sutartis pasibaigė, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, o ne teisiškai pagrįstą argumentą, kadangi, kaip minėta, atsakovai faktiškai naudojosi valstybine žeme neturėdami teisinio pagrindo ir tą turėję suprasti jau vien dėl to, kad įpėdinio B. A. įstatyminis atstovas A. A. buvo aktyvus valstybinės žemės sklypo nuomos teisinių santykių dalyvis santykiuose su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Įvertinęs tai, kad įpėdiniai faktiškai naudojosi valstybinės žemės dalimi, valstybinė žemė tiek įpėdiniams, tiek palikėjai buvo išnuomota tuo pačiu administraciniu aktu, įstatyminis įpėdinio atstovas buvo aktyvus valstybinės žemės nuomos procese, teismas konstatuoja, jog įpėdiniai žinojo apie palikėjos kreditorių, tačiau neįvykdė įstatyminės pareigos nurodyti paveldimo turto apyraše visus kreditorius (CK 5.53 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog įpėdiniai nenurodė visų palikėjo skolinių pareigų, o kreditorius įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu neinformavo įpėdinių apie kreditorinį reikalavimą, todėl svarbu įvertinti kieno interesų apsaugai turėtų būti suteiktas prioritetas. Teismui konstatavus, jog įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniai turėjo informacijos, reikšmingos apsispręsti dėl palikimo priėmimo apskritai, ieškinio atmetimas suteiktų atsakovams nepagrįstą pranašumą, t.y. nenurodžius palikėjo kreditoriaus būtų paveldėtas turtas, tačiau išvengta prievolių įvykdymo. Nors kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką, tačiau šiuo atveju įpėdiniai apie palikėjos skolą valstybei žinojo, todėl garantija, kad atsakytų tik už tas palikėjos skolas, apie kurias informavo kreditorius, neturi būti taikoma. Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa ir vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorius. Šiuo atveju įpėdiniams kreditorius (byloje ieškovas) buvo žinomas, todėl laikytina, kad nenurodydami kreditoriaus paveldimo turto apyraše įpėdiniai sau prisiėmė riziką. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai nesiremia ta aplinkybe, jog dėl kreditoriaus reikalavimų galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai.

Įvertinus išdėstytą, teismas ieškinio reikalavimą priteisti skolą, tenkina.

CK 5.52 straipsnyje nustatyta, jog priėmus palikimą paduodant prašymą notarui, jei yra keli įpėdiniai, visi įpėdiniai už palikėjo skolas atsako solidariai, o CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidariai, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Teismui taikant šias normas atsižvelgiama į CK 6.10 straipsnį, kuriame nustatyta, kad pasyvusis solidarumas nepaveldimas, nes solidarioji pareiga, jei įstatyme ar sutartyje nenumatyta kitaip, po skolininko mirties padalijama (CK 6.10 straipsnio 1dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas tenkinamas, iš atsakovų, kurie atsako pagal dalinės prievolės taisykles, priteisiant lygiomis dalimis 2301,40 Eur skolos (po 767,13 Eur iš kiekvieno) ir 205,65 Eur (68,55 Eur iš kiekvieno) palūkanų (CK 6.5 straipnis, CK 6.261 straipsnis).

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovų valstybės naudai priteisiamos 75,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, t.y. žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų valstybės naudai priteisiama po 25,00 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,74 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. A., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, naudai 767,13 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt septyni Eur 13 ct) skolos, 68,55 Eur (šešiasdešimt aštuoni Eur 55 ct) palūkanų.

Priteisti iš atsakovės G. A., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25,00 Eur (dvidešimt penki Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. A., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, naudai 767,13 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt septyni Eur 13 ct) skolos, 68,55 Eur (šešiasdešimt aštuoni Eur 55 ct) palūkanų.

Priteisti iš atsakovės D. A., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25,00 Eur (dvidešimt penki Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminio atstovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, naudai 767,13 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt septyni Eur 13 ct) skolos, 68,55 Eur (šešiasdešimt aštuoni Eur 55 ct) palūkanų.

Priteisti iš atsakovo B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminio atstovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25,00 Eur (dvidešimt penki Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.