Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2-1474-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2-1474-1120/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00962-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Ieškovas
A. S., G. S.
Atsakovas
L. M., S. M.
Civilinė byla Nr. e2-1474-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00962-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.10; 3.1.18.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. laprikčio 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir G. S. ieškinį atsakovams L. M. ir S. M. dėl sandorių nuginčijimo, skolos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - notaras Ramūnas Trečiokas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. S. ir G. S. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. M. ir S. M. (toliau - atsakovai), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakvitavimą ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. perdavimo - priėmimo akto 1 punktą, priteisti solidariai iš atsakovų L. M. ir S. M. ieškovo A. S. naudai 70 177,30 Eur skolą, 10 234 Eur palūkanų, 3 789,57 Eur delspinigių ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, viso - 87 200, 87 Eur, priteisti solidariai iš atsakovų L. M. ir S. M. ieškovės G. S. naudai 17 403,61 Eur skolą, 2537,85 Eur palūkanų, 939,79 Eur delspinigių ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, viso - 23 881,25 Eur, priteisti solidariai iš atsakovų L. M. ir S. M. ieškovų A. S. ir G. S. naudai po 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti solidariai iš atsakovų L. M. ir S. M. ieškovų G. S. ir A. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 111 082,12 Eur sumai atsakovams L. M. ir S. M. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, nutarties vykdymą pavedant ieškovų pasirinktam antstoliui.

3. Ieškovai paaiškino, kad jų reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Atsakovai pasielgė nesąžiningai, apgavo ieškovus ir nesumokėjo už parduotus žemės sklypus didelės pinigų sumos. Apgaulės būdu gavę ieškovų pakvitavimą ir tapę trijų sklypų savininkais, du sklypus pardavė, tačiau neatsiskaitė su ieškovais. Atsakovai ateityje neketina sumokėti ieškovams, o vengdami galimo teismo sprendimo išieškojimo gali perleisti ar kitaip paslėpti jiems priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi netenkino ieškovų A. S. ir G. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atlikęs pateikto ieškovų ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, akivaizdžių duomenų dėl ieškinio nepagrįstumo nenustatė, todėl sprendė, ar yra pagrindas teismui taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovų prašymo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovų nurodoma aplinkybė, kad atsakovai nesumokėjo jiems už nupirktus sklypus, sudaro pagrindą ieškovams kreiptis į teismą ginant savo galimai pažeistas teises, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

8. Dėl nurodytų priežasčių, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas, ieškinio tenkinimo atveju, galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas, todėl ieškovų prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantai (ieškovai) A. S. ir G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės – patenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti 111 082,12 Eur sumai atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, bei turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Taip pat, nutarties vykdymą pavesti ieškovų pasirinktam antstoliui.

10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys yra fiziniai asmenys 111 082,12 Eur ieškinio suma yra laikytina labai didele, tačiau ieškovai neakcentavo šios aplinkybės ir neprašė vien jos pagrindu taikyti laikinąsias apaugos priemones.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą, todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, kad ieškovų prašymo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, neva ieškovai nepateikė jokių duomenų, jog atsakovai ketina turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovai apgavo ieškovus ir nesumokėjo už parduotus žemės sklypus didelės sumos – 87 580,91 Eur, nors tai turėjo padaryti dar 2014 m. birželio 1 d.Tai, kad atsakovai mokėjimus 2014-2015 m. atliko nedidelėmis sumomis (100-2000 Eur) patvirtina, kad atsakovų finansinė padėtis nebuvo gera. Atsakovai 2017 m. rugpjūčio 9 d. apgaulės būdu gavo ieškovų pakvitavimą, todėl tapo trijų žėmės sklypų savininkais, iš kurių du 2018 m. rugsėjo 26 d. pardavė, tačiau iš gautų pinigų su ieškovais neatsiskaitė. Tai reiškia, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai ir ateityje neketina sumokėti ieškovams už žemės sklypus, o siekdami išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo/skolos išieškojimo, atsakovai gali perleisti ar paslėpti priems priklausantį tutą. Taigi, egizstuoja didelė grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galu pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovai L. M. ir S. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti. Kita vertus, aplinkybes, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis bei teismų praktika turėtų įrodyti ieškovai, kurie teigia, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė.

12.2. Nors atsakovai neprivalo įrodinėti savo geros turtinės padėties, tačiau teismui pateikia įrodymus, kad turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurio net mokestiniais tikslais Nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutinė vertė gerokai viršija ieškinio sumą (1-3 priedai. NTR išrašai). Be to, abu atsakovai gauna nuolatines pajamas, kurių dydį esant būtinybei gali pagrįsti įrodymais. Taigi, atsakovai, tiek šiuo metu, tiek 2014 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei vykdymo laikotarpiu turėjo nuolatines pajamas bei pakankamai nekilnojamojo ir kito turto atsiskaitymui su ieškovais.

12.3. Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apugardos teismas, atmesdamas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog atsakovai nesumokėjo jiems už nupirktus sklypus, sudaro pagrindą ieškovams kreiptis į teismą ginant savo galimai pažeistas teises, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12.4. Aplinkybes, kada ir kodėl buvo padaryti konkretūs mokėjimai ieškovams, atsakovai galės išsamiai paaiškinti civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Aplinkybes, kad atsakovai yra visiškai atsiskaitę su ieškovais už nekilnojamuosius daiktus, kuriuos nupirko 2014 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtina prie ieškinio pridėti 2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus m. 26 notarų biuro notaro Ramūno Trečioko patvirtinti Pakvitavimas bei tos pačios dienos Perdavimo-priėmimo aktas, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti. Kadangi atsakovai jau 2017 m. rugpjūčio 9 d. visiškai atsiskaitė su ieškovais, nebuvo jokių apribojimų perleisti 2014 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš ieškovų įsigytų žemės sklypų tretiesiems asmenims. Taigi, ieškovų nurodomos aplinkybės susijusios su pakvitavimų negaliojimu ar sklypų perleidimu neįrodo atsakovų nesąžiningumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d.. nutarties, kuria spręsta netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

16. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų prašymo nustatęs, kad ieškovų ieškinys preliminariais pagrįstas, tačiau nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, o ieškovai atskirajame skunde įrodinėja esant šią grėsmę, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog yra grėsmė galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Apeliantai (ieškovai) su tokia teismo pozicija nesutinka, paaiškina, kad teismas nepagrįstai susikoncentravo tik į didelę ieškinio sumą, tačiau visai nevertino atsakovų nesąžiningumo.

18. Sutiktina su apeliantais, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti sprendžiama vadovaujantis ne išimtinai ieškinio suma, tačiau vertinant situaciją atsakovų sąžiningumo aspektu. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovams ar atsakovų turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovų turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, t. y. jų veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-400-302/2020, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-551-330/2020 ir kt.).

19. Šiuo atveju, ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 111 082,12 Eur sumai atsakovams L. M. ir S. M. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Sprendžiant tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina įvertinti byloje esančius duomenis ir ieškovų nurodomas aplinkybės, kuriais ieškovai grindžia atsakovų nesąžiningumą, nes itin atsakovų interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-407/2020).

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl ieškovams kyla pareiga jį įrodyti (CPK 78 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovai, tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirąjame skunde, atsakovų nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovai laiku neatsiskaitė už jiems parduotus tris žemės sklypus, apgaulės būdu gavo ieškovų pakvitavimą dėl prievolės įvykdymo, o perėmę sklypų nuosavybę ir du iš jų pardavę vis tiek neatsiskaitė su ieškovais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius ieškovų argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nurodytos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šioje bylos stadijoje negali įrodyti atsakovų nesąžiningumo, t. y. ar nurodyti atsakovų veiksmai yra nesąžiningi, paaiškės tik nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu, šioje proceso stadijoje, kol nėra nuginčyti notarų biure patvirtintas pakvitavimas ir turto perdavimo-priėmimo aktas, nėra pagrindo sutikti, kad atsakovų veiksmai yra nesąžiningi ir keliantys grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybės, jog atsakovai elgiasi nesąžiningai, ateityje neketina sumokėti už žemės sklypus ar siekdami išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo/skolos išieškojimo ketina perleisti, paslėpdami savo turtą, taip pat neįrodo atsakovų skolos dengimo pobūdis (skola buvo dengiama mažomis sumomis, ne visuomet sumokėtomis pačių atsakovų vardu). Kadangi apeliantai nepateikia jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų tariamą nesąžiningumą šioje byloje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovai neįrodė grėsmės galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Taigi, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad priešingai, nei nurodo apeliantai (ieškovai) pirmosios instancijos teismas vertino atsakovų (ne) sąžiningumą.

21. Įvertinus nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu (nutartimi) atsisakyti taikyti laikinąsias apaugos priemones, nenustačius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – grėsmės teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė