Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. K. mušdama nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2022 m. lapkričio 10 d. apie 19.37 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia abiem rankomis sudavė A. S. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydama apatinės lūpos nubrozdinimą, tokiu būdu mušdama padarė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

G. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. jos kolegai V. V. įvažiavo į automobilį A. S.. Jie buvo susitarę po darbo užpildyti įvykio deklaraciją, tačiau A. S. pasišalino jos neužpildęs. V. V. laukė automobilių stovėjimo aikštelėje, kol atvyks policijos pareigūnai, o ji, grįžusi į (duomenys neskelbtini), jam atvežė sumuštinį pavalgyti. Policijai susisiekus su A. S., jis pirmas atvažiavo į įvykio vietą, dar iki atvykstant pareigūnams. Būdamas automobilyje jis pradėjo ją ir V. V. įžeidinėti, todėl tarp jos ir A. S. kilo konfliktas, kurio metu buvo pasakyta daug įžeidžiančių, grasinančių žodžių. Išlipęs iš automobilio A. S. jai, bevalgančiai sumuštinį, stovėdamas šalia, liepė užsičiaupti, pavadino ją necenzūriniais žodžiais, liepė ėsti sumuštinį. Dėl to ji metė sumuštinį į A. S. ir ištepė jo striukę. Sumuštinis nukrito ant žemės, po įvykio jį išmetė. Nesutvardė savo emocijų, inicijavo fizinį kontaktą, bandė abiem rankomis sugauti jį už pakarpos, trenkė į skruostą ranka. Greičiausiai, tuo metu kliudė akį, pataikė į veidą, mosikuodama rankomis. Kiek kartų pataikė jam į veidą, tiksliai nepamena. Pripažįsta, kad jos veiksmais buvo nubrozdinta nukentėjusiojo lūpa. Kad taip elgdamasi galėjo A. S. sužeisti, suprato, norėjo trenki jam antausį. Jie galynėjosi, bet juos išskyrė. Tada ji atsiprašė, kad ištepė A. S. striukę, pasiūlė ją išvalyti. Jis tuo metu pretenzijų neturėjo. Pripažįsta, kad elgėsi impulsyviai, neapmąsčiusi savo veiksmų ir jų pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nėra konfliktiškas žmogus. Inicijavo susitaikymą su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, jis jai atleido. Ji atlygino jam padarytą žalą. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. apie 19.50 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) susitiko su V. V. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes ryte automobiliu manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė V. V. automobilį. Ryte apžiūrėjo automobilius, tačiau V. V. pretenzijų dėl automobilio jam neturėjo, todėl eismo įvykio deklaracijos nepildė ir abu nuėjo į darbą dirbti. Tuomet apie 18.50 val. paskambino iš policijos, kad grįžtų į eismo įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nes V. V. persigalvojo ir nori užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Atvykus nurodytu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje laukė V. V. ir G. K.. G. K. matė pirmą kartą, iki šio įvykio jos nepažinojo. Stovėjo trise. Jis piktinosi, kad jie iškvietė policiją, kurios nereikėjo, o jie piktinosi, kad A. S. pabėgo iš įvykio vietos, kad neva nesutiko pildyti deklaracijos. V. V. pamelavo, kad iš ryto jie buvo susitarę susitikti. Tuomet V. V. tapo agresyvus jo atžvilgiu, pradėjo jį įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Jis įsižeidė, todėl pradėjo V. V. taip pat vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. V. V. jį pastūmė, tačiau nemušė, nežalojo, muštynių su V. V. nebuvo. Į konfliktą įsitraukė ir G. K.. Iš pradžių žodinio konflikto metu kartu buvusi G. K. metė į jį rankoje laikytą sumuštinį, o po to stūmė, dešine ranka trenkė jam į kairę veido sritį ir galimai smūgiavimo momentu nagu užkabino kairę akį, kurią po to labai skaudėjo. G. K. smūgių ranka buvo ne vienas, kažkuriuo smūgiu ji galėjo pataikyti į jo lūpą, nes daugiausiai smūgiavo į galvą. G. K. taip pat kabinosi jam už striukės, už kaklo, taip įplėšdama striukę, stumdė jį, o jis traukėsi nuo jos puolimo atgal. Tuomet V. V. sugriebė G. K. ir patraukė nuo jo. Jis nuėjo į savo automobilį atsisėsti ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę pareigūnai pasiūlė jam su V. V. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o dėl sukelto fizinio skausmo policija priėmė iš jo pareiškimą (1 t., b. l. 24–31, 50–52).

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. apie 9 val. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje yra vaizdo kameros įvyko eismo įvykis tarp jo ir A. S., kuris taip pat buvo šios įmonės darbuotojas. Sutarė eismo įvykio deklaraciją užpildyti po darbo. Apie 18 val. atėjo į aikštelę ir pamatė, kad A. S. ir jo automobilio nebuvo. Paskambino policijai ir paprašė, kad nustatytų automobilio savininką. Policija jam nurodė laukti automobilių stovėjimo aikštelėje. Kol laukė, paskambino savo bendradarbei G. K. ir žinodamas, kad ji yra netoli PPC „(duomenys neskelbtini)“, paprašė jos nupirkti valgyti. G. K. tą ir padarė, atvežė valgyti ir jie kartu laukė policijos. Tada atvažiavo A. S.. Jis išlipo iš automobilio ir iš karto pradėjo jį bei G. K. plūsti necenzūriniais žodžiais, piktinosi, kad iškvietė policiją, įžeidinėjo, sakė, kad jis yra boksininkas, kad gali primušti, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, tai buvo tik žodžiai. Jie ginčijosi, kažką pasakė ir G. K.. A. S. G. K. išplūdo necenzūriniais žodžiais ir tada ji ranka užsimojo trenkti, taikė A. S. į veidą, bet nepataikė, nes A. S. atsitraukė, patraukė galvą. G. K. atliko mostą ranka ir delnu galėjo liesti A. S. kaklą arba striukės apykaklę. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pamatė, kad G. K. sudavė daugiau nei vieną smūgį A. S., tačiau ar nors vienas smūgis jam pataikė į veidą, pasakyti negali, ji mosikuodama rankomis galėjo pataikyti į bet kurią A. S. kūno vietą. Po mostų A. S. reakcija nepasikeitė, t. y. jis niekaip nesureagavo, nebuvo užsiėmęs rankomis kaklo, nesiskundė, kad skauda, nešaukė ir t.t. Be to, tas smūgis nebuvo stiprus, todėl negalėjo sukelti A. S. fizinio skausmo. G. K. trenkė vieną kartą, nes paskui ji metė į A. S. rankoje turėtą maistą. Juo išterliojo A. S. striukę. Kai G. K. tai padarė, V. V. atsistojo tarp A. S. ir G. K. ir tada viskas nurimo. G. K. pyko ant A. S. dėl jo įžeidinėjimo ir elgesio. Nei G. K., nei A. S. vienas kitam į atlapus nebuvo įsikibę, nesistumdė, nesimuistė, G. K. jo striukės nesuplėšė netrenkė A. S. į veidą tris kartus bei nedūrė pirštu į akį. A. S. nebuvo sužalotas nei iki įvykio, nei po jo, jokių vizualiai matomų nubrozdinimų, paraudimų, patinimų, kraujosruvų nematė. Pašalinių asmenų nebuvo, konflikte dalyvavo tik jie trise. Daugiau įvykio niekas nematė. Paskui atvažiavo policija. A. S. nenorėjo pildyti deklaracijos, prašė, kad nepildytų, mainais sakė, kad nerašys pareiškimo į policiją. A. S. siekė pasipelnyti iš situacijos, dėl kurios pats ir kaltas. Kol jis pildė deklaraciją, A. S. diktavo pareiškimą policijai. Ir po konflikto matėsi, kad A. S. nenukentėjo, nors kai paklausė policija, ar jis nepatyrė kokių sužalojimų (1 t., b. l. 63–65, 66–68).

Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gavo pranešimą dėl sužalojimo. Nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko A. S.. Jis įvykio vietoje buvo vienas ir paaiškino, kad ryte įvyko eismo įvykis, jis kliudė kitą automobilį, tačiau apžiūrėję automobilius, abu asmenys pretenzijų vienas kitam neturėjo, bet paskui kito automobilio savininkas jam turėjo pretenzijų, nes su juo susisiekė policija. A. S. grįžo į įvykio vietą, kurioje jau buvo G. K. ir V. V.. A. S. nurodė, kad tarp V. V. ir jo kilo žodinis konfliktas, V. V. jo atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, keikė necenzūriniais žodžiais. A. S. teigė, kad ir jis keikė juos necenzūriniais žodžiais. A. S. nurodė, kad šalia buvusi G. K. nei iš šio, nei iš to metė į jį sumuštinį, dūrė pirštu į akį, išterliojo striukę. A. S. teigė, kad V. V. G. K. atitraukė nuo jo ir tada A. S. ėjo kviesti policijos. A. S. skundėsi, kad jam skauda akį, ją peršti. Neatsimena, kad A. S. būtų kalbėjęs apie lūpos sumušimą. A. P. akivaizdžių vizualiai matomų sužalojimų ant A. S. nepastebėjo. Greitoji į įvykio vietą kviesta nebuvo. Įvykio vietoje V. V. nebuvo, todėl su juo pabendrauti negalėjo. Vėliau pasikvietė G. K., ji nurodė, kad A. S. viską išsigalvojo, neigė, kad mušė A. S.. A. S. minėjo, kad G. K. jam trenkė ne mažiau kaip du ar tris kartus į veidą delnu ir paskui vieną kartą dūrė pirštu į akį. A. S. minėjo, kad jam skaudėjo (1 t., b. l. 74–76, 77–79).

2022 m. lapkričio 10 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad A. S. kreipėsi į policijos įstaigą pranešdamas apie tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas (1 t., b. l. 14–19, 24–27).

Iš 2022 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotoloentelė (1 t., b. l. 40–47).

Iš 2022 m. lapkričio 11 d.–2022 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. konstatuotas apatinės lūpos nubrozdinimas, padarytas paveikus apatinę lūpą bukais objektais, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tiek suduodant, tiek atsitrenkiant į tokio pobūdžio objektus galimai 2022 m. lapkričio 10 d., užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 83–84).

Iš 2022 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu „IP Camera 02_S20221 110180501_E20221110195054.ts 2022-11-10 Darbuot_auto_aikstele“, užfiksuota neasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. 19.38 val. tarp dviejų tamsių automobilių stovi du vaikinai, vienas vilki šviesios spalvos striukę, kitas vaikinas – tamsios spalvos striukę. Šalia jų stovi mergina, rankoje laiko kažkokį daiktą. Vaikinai bendrauja, iš kūno kalbos matyti, kad vaikinas, vilkintis šviesią striukę, agresyviai nusiteikęs, jis ranka nustumia nuo savęs vaikiną, vilkintį tamsią striukę, ir priėjęs visiškai šalia jo jam kažką aiškina. Du vaikinai ir mergina išsidėsto trikampiu. Mergina, laikydama kažkokį daiktą rankoje, vaikšto. 19.37.48 mergina staigiu žingsniu prieina prie vaikino, vilkinčio tamsią striukę, atsistoja šalia jo, vaikinas, vilkintis šviesią striukę, stovi už jos. Mergina staigiu judesiu kaire ranka suduoda smūgį vaikinui, vilkinčiam juodą striukę, į veidą, tada ji dešine ranka suduoda minėtam vaikinui į galvą, tada vėl staigiais vienas po kito sekančiais smūgiais smūgiuoja abiem rankomis vaikinui, vilkinčiam tamsią striukę, į galvą. Tarp merginos ir vaikino vyksta grumtynės. Vaikinas, vilkintis tamsią striukę, traukia galvą atgal, eina atbulas nuo jį puolančios merginos. Mergina puola toliau, smūgiuoja rankomis į vaikino galvą. Tada tarp jų atsistoja vaikinas, vilkintis šviesią striukę, ir jis vaikiną, vilkintį tamsią striukę, ir merginą išskiria. Iš merginos kūno kalbos matyti, kad ji agresyviai nusiteikusi, kažką aiškina vaikinui, vilkinčiam tamsią striukę, vis eina link jo, bet tarp jų stovi vaikinas, vilkintis šviesią striukę. Pirmų smūgių metu mergina išmeta ant žemės rankoje turėtą daiktą, kurį 19.38 pakėlė nuo žemės ir nunešė į šalį (1 t., b. l. 108–111).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023).

Nagrinėjamu atveju G. K. baudžiamojon atsakomybėn patraukta dėl to, kad ji mušdama nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą. Kaltinamoji, ikiteisminio tyrimo savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigusi, teisiamajame posėdyje apklausiama ją pripažino visiškai ir detaliai nurodė aplinkybes, kuriomis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai yra ji patvirtino, kad iš pradžių įvykusio žodinio konflikto metu ji nesuvaldė emocijų ir dėl to inicijavo fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju, tai yra ji bandė abiem rankomis sugauti jį už pakarpos, ranka trenkė į skruostą. Greičiausiai, tuo metu kliudė ir akį, pataikė į veidą, mosikuodama rankomis. Nors kaltinamoji nurodė, kad tiksliai nepamena, kiek kartų pataikė A. S. į veidą, tačiau ji pripažino, kad jos veiksmais nukentėjusiajam galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nubrozdinta lūpa. Šie jos parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad iš pradžių žodinio konflikto metu G. K. metė į jį rankoje laikytą sumuštinį, o po to stūmė, dešine ranka trenkė jam į kairę veido sritį ir galimai smūgiavimo momentu nagu užkabino kairę akį, kurią po to labai skaudėjo. G. K. smūgių ranka buvo ne vienas, kažkuriuo smūgiu ji galėjo pataikyti į jo lūpą, nes daugiausiai smūgiavo į galvą. Šiuos jų parodymus objektyviai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kurį pateikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, iš kurio matyti, kaip G. K. staigiu judesiu kaire ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, tada dešine ranka sudavė jam į galvą, tada vėl staigiais vienas po kito sekančiais judesiais smūgiavo jam abiem rankomis į galvą. Nukentėjusysis tuo tarpu traukė galvą atgal, nuo kaltinamosios ėjo atbulas, jokių smurtinių veiksmų kaltinamosios atžvilgiu neatliko.

Teismo vertinimu, kaltinamosios atliktų veiksmų intensyvumas, pobūdis, pakartotinis smūgiavimas nukentėjusiajam į veido sritį patvirtina, kad ji šiuos veiksmus atliko veikdama tiesiogine tyčia, juo labiau, kad pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė siekusi suduoti antausį nukentėjusiajam ir patvirtino supratusi, kad tokiais veiksmais ji gali A. S. sužeisti.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji 2022 m. lapkričio 10 d. apie 19.37 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia abiem rankomis sudavė A. S. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydama apatinės lūpos nubrozdinimą, tokiu būdu mušdama padarė A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka visus objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų klausimų

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji baudžiamojon atsakomybėn yra traukiama pirmą kartą. Anksčiau ji nėra teista ir nebausta administracine tvarka. Veikdama tiesiogine tyčia, ji padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Nors ikiteisminio tyrimo metu ji neigė įvykdžiusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis teismo vertinamas visais atvejais, jei jis pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Byloje esantys įrodymai – mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, kad kaltinamoji savanoriškai atlygino tiek civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, tiek ir nukentėjusiajam padarytą žalą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu išreikšta pozicija, kad jis su kaltinamąja susitaikė, ji jam padarytą žalą atlygino ir jis sutinka, kad G. K. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, o iš 2023 m. rugsėjo 13 d. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad ši įstaiga civilinio ieškinio atsisakė, kadangi jai padaryta žala yra visiškai atlyginta. Byloje taip pat yra pateiktas 2023 m. gegužės 25 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuris pasirašytas kaltinamosios ir nukentėjusiojo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyti tiek formalieji, tiek ir materialieji pagrindai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismo vertinimu, byloje esantys teigiamai kaltinamąją charakterizuojantys duomenys, tai, kad ji yra dirbanti, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, naujų nusikalstamų veikų po šios veikos padarymo nepadariusi, sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamosios pasirinktas netinkamas konfliktiškos situacijos sprendimo būdas ir ateityje G. K. laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals, todėl baudžiamoji byla jai nutrauktina (BK 38 straipsnis).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu išreiškė prašymą kaltinamajai skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos tiek kartu su bausme (kaip tai numatyta to paties straipsnio 3 dalyje), tiek ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Vis dėlto, būtina pažymėti, kad tiek šios, tiek ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas negali būti savitikslis ir jos privalo būti parenkamos siekiant individualizuoti kiekvieno kaltinamo asmens baudžiamąją atsakomybę.

Šiuo atveju, nors kaltinamoji padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką dėl menkavertės dingsties, pasirinkusi netinkamą konflikto sprendimo būdą, veikdama tiesiogine tyčia, be to, ji yra dirbanti, tačiau ji savanoriškai, netgi nukentėjusiajam nepareiškus civilinio ieškinio, atlygino tiek jam, tiek ir civiliniam ieškovui padarytą žalą, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, nukentėjusiojo atsiprašė. Būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamoji nusikalto, kaip pati nurodė, nesuvaldžiusi emocijų po to, kai nukentėjusysis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, ką patvirtina ir liudytojo V. V. parodymai bei iš dalies ir paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apie tarp jo, V. V. bei G. K. kilusį konfliktą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, kurios minimalus dydis, numatytas BK 71 straipsnyje, yra 10 MGL (500 Eur), paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir perteklinis bei niekaip nepadėtų užtikrinti šia poveikio priemone siekiamų tikslų įgyvendinimo, o realizuotų vien kaltinamosios nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai neskirtina.

G. K. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikyta nebuvo. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 62,40 Eur turtinės žalos, patirtos dėl A. S. gydymo, atlyginimo. Kaip minėta, 2023 m. rugsėjo 13 d. teisme buvo gautas civilinio ieškovo raštas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kaltinamajai visiškai atlyginus turtinę žalą. Žalos atlyginimo faktą patvirtina kaltinamosios teismui pateikta mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad G. K. civiliniam ieškovui 2023 m. rugsėjo 4 d. pervedė 62,40 Eur žalai atlyginti (2 t., b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas, kaltinamajai savanoriškai atlyginus žalą.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, saugomų baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 111), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti (BK 38 straipsnis).

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 62,40 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti, G. K. savanoriškai atlyginus žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, saugomų baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 111), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.