Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2701-1078/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-02
Bylos Nr.
1-2701-1078/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29101-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
D. P.
Nukentėjusysis
R. J., V. K., V. M., V. P., A. T., V. A., V. Š., P. K., M. Ž., V. T., L. S., M. D., A. P., D. K.
Advokatai
Linas Kuprusevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2701-1078/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29101-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2; 1.1.7.2.5.; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui,

nukentėjusiesiems: R. J., V. K., V. M., V. P., A. T., V. A., V. Š., P. K., M. Ž., V. T., L. S., M. D., A. P., D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) direktorius, teistas:

1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 10 MGL 1300 Lt bauda,

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio. 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį 4 metams laisvės atėmimo. Remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (18 nusikalstamų veikų) ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, įgijęs nukentėjusiojo M. V. pasitikėjimą, žodžiu su juo sutarė, kad (duomenys neskelbtini) pigiai, tačiau tik esant išankstiniam apmokėjimui, už 11800,00 Eur parduos bei iki 2017 m. balandžio 15 d. M. V. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) pristatys statybines medžiagas (blokelius „Arko M12“, „Arko M18“, „Arko M24“, klijus), skirtas M. V. ir jo pusbroliui M. Ž., tačiau M. V. 2017 m. balandžio 6 d. sumokėjus D. P. grynaisiais pinigais 6750,00 Eur išrašant (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija BLB Nr. 9905852, bei M. Ž. 2017 m. balandžio 10 d. pervedus 5050,00 Eur į (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke AB DNB banke, statybinių medžiagų pristatė tik 981,45 Eur sumai, likusių prekių ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 10818,55 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, sutarė su nukentėjusiuoju R. K., kad jam parduos statybinių blokelių „Arco M18“ ir silikatinius klijus-46 vienetus už 2620,89 eurų sumą, t. y. R. K. pašto perlaida perves avansu įmonei (duomenys neskelbtini) pagal elektroninio ryšio priemonėmis 2017 m. kovo 27 d. pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 00106, išrašytą 2620,89 eurų sumai, o (duomenys neskelbtini) pristatys pirkėjui statybines medžiagas per 3-5 dienas nuo apmokėjimo dienos, tačiau R. K. 2017 m. kovo 28 d. pervedus per AB „ Lietuvos paštas“ 2620,89 eurų sumą avansu į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB „Luminor“, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), pristatė tik dalį prekių statybinių medžiagų, nurodant, kad kita dalis bus vėliau pristatyta, tačiau iki nurodyto laiko likusios dalies – 1078 eurų sumai nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą –1078 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule įmonės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, telefonu sutarė su nukentėjusiuoju A. P., kad jam parduos silikatinių blokelių ir klijų blokeliams, t. y. jis bankiniu pavedimu perves įmonei (duomenys neskelbtini) pagal elektroninio ryšio priemonėmis 2017 m. kovo 30 d. pateiktą išankstinę sąskaitą SV Nr. 001019 4862,75 Eur, o (duomenys neskelbtini) pristatys pirkėjui statybines medžiagas (silikatinius blokelius „Arko M18“, „Arko M12“, klijus „Mitto520“) per 4 darbo dienas po apmokėjimo, tačiau A. P. pervedus minėtą pinigų sumą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą DNB banke, per kelis kartus pristatė tik dalį prekių (už 1360,00 Eur), tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą – A. P. priklausančius 3502,75 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, telefonu sutarė su nukentėjusiuoju R. J., kad jam parduos statybinių blokelių, t. y. jis bankiniu pavedimu perves įmonei (duomenys neskelbtini) pagal elektroninio ryšio priemonėmis 2017 m. kovo 30 d. pateiktą išankstinę sąskaitą SV Nr. 0001145 4676,00 Eur, o (duomenys neskelbtini) pristatys pirkėjui statybines medžiagas (statybinius blokelius „Aeroc PPL“) per 3 darbo dienas po apmokėjimo, tačiau R. J. pervedus minėtą pinigų sumą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą SEB banke, statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą – R. J. priklausančius 4676,00 eurus. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, sutarė su nukentėjusiąja D. K., kad jai parduos silikatinių blokų ir klijų silikatiniams blokams, t. y. ji bankiniu pavedimu perves įmonei (duomenys neskelbtini) pagal elektroninio ryšio priemonėmis 2017 m. birželio 12 d. pateiktą išankstinę sąskaitą Nr. 1201 1669,10 Eur, o (duomenys neskelbtini) pristatys pirkėjui statybines medžiagas (silikatinius blokus „Siliblokas M-18“ ir klijus silikatiniams blokams „Simmix MK-15“) per 5 darbo dienas po apmokėjimo, tačiau D. K. pervedus minėtą pinigų sumą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą DNB banke, statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą – D. K. priklausančius 1669,10 eurų. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, 2017 m. birželio 15 d., patalpose (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju V. T. sudarė 2017 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 001099, kuria (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parduoti statybines medžiagas (silikatinius blokelius „Arko M18“ klijus „Mitto C520“) už 1391,49 Eur ir pristatyti prekes per 5 darbo dienas, tačiau 2017 m. birželio 15 d. V. T. sumokėjus D. P. grynaisiais pinigais 1391,49 Eur išrašant (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija BLB Nr. 9905862, statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą – V. T. priklausančius 1391,49 eurų. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, 2017 m. birželio 16 d., patalpose (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju V. K. sudarė 2017 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parduoti statybinių medžiagų (blokelius „Sili M18“, „Sili M15“, klijus) už 832,00 Eur ir pristatyti prekes per 4 darbo dienas, tačiau 2017 m. birželio 17 d. V. K. banko pavedimu sumokėjus 832,00 Eur (duomenys neskelbtini) sąskaitą SEB banke bei 2017 m. birželio 19 d. banko pavedimu sumokėjus 104,00 Eur į tą pačią sąskaitą už papildomas 2 paletes statybinių blokelių, statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą – V. K. priklausančius 936,00 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, patalpose (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju V. Š., sudarė 2017 m. birželio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1178, kuria (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parduoti statybinių medžiagų (silikatinius blokelius „Arko M24“, klijus „Mitto520“) už 1360,92 Eur ir pristatyti prekes per 3 darbo dienas, tačiau V. Š. 2017 m. birželio 26 d. grynais sumokėjus D. P. 1360,92 Eur išrašant (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija BLB Nr. 9905864, statybinių blokelių nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą – V. Š. priklausančius 1360,92 eurų. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, 2017 m. liepos 4 d., patalpose (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiaisiais E. P. ir D. P. žodžiu sutarė, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja parduoti bei pristatyti pirkėjams statybines medžiagas (blokelius „Arko M24“, klijus „Mito C520“, kalkinio skiedinio) už 1460,72 Eur, tačiau D. P. 2017 m. liepos 4 d. sumokėjus D. P. grynais minėtą sumą išrašant (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija BLB Nr. 9905866, nukentėjusiesiems statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą D. P. ir E. P. turtą – 1460,72 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, 2017 m. rugpjūčio 1 d., patalpose (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju L. S. žodžiu sutarė, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja parduoti bei pristatyti statybines medžiagas (vatą „Parox Extra“) už 960,00 Eur, tačiau L. S. sumokėjus D. P. grynais minėtą sumą išrašant (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija BLB Nr. 9905868, minėtų statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą - L. S. 960,00 eurų. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, 2017 m. rugpjūčio 15 d., patalpose (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju V. A. žodžiu sutarė, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja parduoti už 1000,00 Eur statybinius mūro blokus bei pristatyti iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. pirkėjo nurodytu adresu, tačiau V. A. sumokėjus D. P. grynais minėtą sumą išrašant (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija BLB Nr. 9905870, minėtų statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą - V. A. 1000,00 eurų. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu, 2017 m. rugpjūčio 31 d. patalpose (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju M. D. žodžiu sutarė, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja parduoti už 1252,00 Eur statybinius blokelius bei pristatyti iki 2017 m. spalio 1 d. pirkėjo nurodytu adresu, tačiau M. D. sumokėjus D. P. grynais minėtą sumą išrašant (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą serija BLB Nr. 9905872, minėtų statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą - M. D. 1252,00 eurų. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas šios įmonės vadovu, sutarė su nukentėjusiuoju V. M., kad jam parduos silikatinių blokelių, t. y. V. M. bankiniu pavedimu perves įmonei (duomenys neskelbtini) pagal elektroninio ryšio priemonėmis 2018 m. vasario 19 d. pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. HOD078744 4290,00 Eur ir 2018 m. vasario 19 d. pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. HOD078745 1387,02 Eur, o (duomenys neskelbtini) pristatys pirkėjui statybines medžiagas (silikatinius blokelius „FIBO plius“ ir „FIBO pertvaroms“) iki 2018 m. vasario 22 d., tačiau V. M. pervedus minėtas pinigų sumas į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Šiaulių banke, statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą - V. M. priklausančius 5677,02 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą-pinigines lėšas, būdamas šios įmonės vadovu, sutarė su nukentėjusiuoju R. B., kad jam parduos statybinių blokelių „Roclite“ už 2254,00 eurų sumą, t.y. R. B. bankiniu pavedimu perves 1500,00 eurų avansu įmonei (duomenys neskelbtini) pagal elektroninio ryšio priemonėmis 2018 m. gegužės 8 d. pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. HOD076788, išrašytą 2254,00 eurų sumai, o (duomenys neskelbtini) pristatys pirkėjui statybines medžiagas per 10-15 dienų nuo apmokėjimo dienos, tačiau R. B. 2018 m. gegužės 9 d. pervedus 1000,00 eurų sumą avansu į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB „SEB bankas“, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą – R. B. priklausančius 1000 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas šios įmonės vadovu, 2018 m. vasario 19 d., patalpose (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiuoju V. P. žodžiu sutarė, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja parduoti bei pristatyti pirkėjui statybines medžiagas (blokelius „Ytong“) už 2880,00 Eur, tačiau V. P. 2018 m. vasario 19 d. sumokėjus D. P. 2880,00 Eur surašant pinigų priėmimo kvitą BLB 9905883, pristatė tik dalį prekių (už 480,00 Eur), likusių statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą - V. P. priklausančius 2400,00 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas šios įmonės vadovu, 2018 m. kovo 16 d., patalpose (duomenys neskelbtini)su nukentėjusiuoju P. K. žodžiu sutarė, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja parduoti bei pristatyti pirkėjui statybines medžiagas (blokelius „ARKO M18“) už 1467,00 Eur, tačiau P. K. 2018 m. kovo 16 d. sumokėjus D. P. 200,00 eurų avansą surašant pinigų priėmimo kvitą BLB 9905887 bei vėliau, sudarius pirkimo pardavimo sutartį Nr. 0743, pagal ją sumokėjus likusią pinigų sumą, 1267,00 Eur, nukentėjusiajam statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą - P. K. priklausančius 1467,00 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas šios įmonės vadovu, sutarė su nukentėjusiuoju R. L., kad jam parduos statybinių blokelių ir klijų blokeliams, t. y. R. L. bankiniu pavedimu perves įmonei (duomenys neskelbtini) pagal elektroninio ryšio priemonėmis pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0745 1494 Eur, o (duomenys neskelbtini) pristatys pirkėjui statybines medžiagas (statybinius blokelius ir klijus blokeliams) per 10 darbo dienų po apmokėjimo dienos, tačiau R. L. 2018 m. kovo 29 d. pervedus 1380,00 EUR už statybinius blokelius į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Šiaulių banke, statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą – R. L. priklausančius 1380,00 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas šios įmonės vadovu, sutarė su nukentėjusiuoju A. T., kad jam parduos statybinių blokelių ir klijų blokeliams, t. y. A. T. bankiniu pavedimu perves įmonei (duomenys neskelbtini) pagal elektroninio ryšio priemonėmis pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0744 1404,00 Eur, o (duomenys neskelbtini) pristatys pirkėjui statybines medžiagas (statybinius blokelius ir klijus blokeliams) per 10 darbo dienų po apmokėjimo dienos, tačiau A. T. 2018 m. kovo 29 d. pervedus minėtą pinigų sumą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Šiaulių banke, statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą – A. T. priklausančius 1404,00 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), esančios jo ir jo žmonos A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudai įgyti svetimą turtą, būdamas šios įmonės vadovu, sutarė su nukentėjusiuoju V. G., kad jam parduos statybinių blokelių ir klijų blokeliams, t. y. V. G. bankiniu pavedimu perves įmonei (duomenys neskelbtini) pagal elektroninio ryšio priemonėmis 2018 m. balandžio 5 d. pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. HOD0744 1102,20 Eur, o (duomenys neskelbtini) pristatys pirkėjui statybines medžiagas (statybinius blokelius „ROCLITE 150“ ir klijus blokeliams „Kreisel“) per dvi savaites nuo apmokėjimo dienos, tačiau V. G. 2018 m. balandžio 6 d. pervedus minėtą pinigų sumą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Šiaulių banke, statybinių medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą - V. G. priklausančius 1073,20 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad apie šešis metus dirbo samdomą darbą pagal specialybę, o po to kilo mintis pradėti savo verslą ir pardavinėti statybines medžiagas. Nupirko įkurtą įmonę, išsinuomojo patalpas Mažeikiuose, tačiau vėliau nusprendė veiklą plėtoti Vilniaus regione. Lankėsi pas tiekėjus dėl statybinių medžiagų, bendravo dėl prekių asortimento, kainų, pristatymo sąlygų. Išsinuomojo puikiai tinkamas prekybinei veiklai patalpas adresu, (duomenys neskelbtini). Su tiekėjais sudarė prekybines sutartis, pirmoji sutartis buvo su UAB „Bikuvos prekyba“, ji buvo netoli, be to turėjo sandėliavimo paslaugas. Vėliau pradėjo plėsti prekių asortimentą, tačiau su kai kuriomis prekėmis neturėjo patirties. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai, klientai buvo patenkinti. Srautui padidėjus buvo pasamdytas projektų vadovas. Jis (D. P.) buvo atsakingas už grynųjų pinigų judėjimą - tik jis turėjo teisę išrašyti pinigų priėmimo kvitą ir paimti pinigus. Toliau plečiant prekių asortimentą, buvo nuspręsta pradėti ir blokelių prekybą. Pradžioje blokelius tiekė „Bikuvos prekyba“, buvo sutarę kainą už kubą, su sąlyga, kad kaina ir nuolaida priklauso nuo užsakymo prekių kiekio, t. y. jeigu užsakys 20 kubų blokelių, nuolaidos nebus, kad būtų suteikta nuolaida reikėjo pateikti užsakymą 100 kubų blokelių. Galvojo, kad su šia kainodara viskas aišku ir jis tarpininkaudamas galės užsidirbti, buhalterijos netvarkė, o sąskaitas-faktūras tiesiog dėjo į stalčių. Pirmiausiai gavęs pinigus, pervesdavo juos tiekėjams. Pažymėjo, jog prekių (duomenys neskelbtini) sandėliuoti neturėjo kur. Po pinigų pervedimo, tiekėjai pradėdavo prekes pristatinėti į įvairias Lietuvos vietas. Vėliau pasisamdė buhalterę, kuri pradėjusi suvedinėti sąskaitas, pajamas, išlaidas, pastebėjo, kad nurodomos kainos skiriasi, t. y. sutartyje nurodoma viena kaina, o sąskaitoje faktūroje – kita. Buhalterė jam nurodė, kad jis suklydo, buvo pastebėta, kad trūksta pinigų, apyvartinių lėšų, ir situacija tapo tokia, kad jis nebepajėgė vykdyti užsakymų klientams. Jį tiekėjai spaudė, kad reikia dar daryti užsakymų, tam jog būtų prekių pristatinėjimas. Teko spręsti klausimą, ar bankrutuoti, ar tęsti verslą. Tęsti verslą sunku buvo ir dėl to, jog internete atsirado daug neigiamų komentarų apie įmonę, tai pablogino situaciją, kuri ir taip jau buvo bloga. Nurodo, jog dar vienas svarbus įmonės veiklos sustreikavimo momentas buvo, kai prekes pradėjo vežti G., M. V. kolegai, draugui ar giminaičiui, tiksliai nežino. Jiems tiekė medžiagas apie 2 mėn. Veždavo po 12 ar 24 tonas, buvo sutarę kainas, kubus, tačiau viskas kardinaliai pasikėtė kainai išaugus apie 10 eurų už kubą. Be to, atsirado kitas iššūkis, tiekėjai pasakė, kad jis (D. P.) gali išsivežti tik 24 tonas, o toks kiekis laikytinas mažu, palyginus su turimais klientais ir užsakymais. Atsižvelgiant į tai, jis pradėjo skirstyti užsakymus ir klientus pagal pirmo būtinumo, ir ar gali palaukti ilgiau, ar nori iškart susigražinti pinigus. Jeigu būdavo galimybė, klientams grąžindavo pinigus arba sudarydavo taikos sutartį. G. pristatė visus blokelius ir kt. statybines medžiagas, vėliau M. V. parekomendavo savo draugui, M. Ž.. Buvo susitarta, jog viską pristatys, tačiau ne iš karto. Atvežė dalį prekių per du kartus, tačiau M. V. paprašė atvežti iškart šešias dideles mašinas, tačiau jis paaiškino, kad pristatys kaip išeis, svarbu iki termino bus pristatyta. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės situacija buvo sudėtinga, priėmė sprendimą, kreiptis į banką, dėl apyvartinių lėšų gavimo. Bankinė įstaiga patvirtino, kad gali suteikti, apyvartai reikalingą 15 000 Eur sumą, tačiau patikrinus sąskaitą, paaiškėjo, kad antstolis įšaldė 10 000 Eur ar 11 000 Eur sumą. Įmonės sąskaita buvo areštuota, pinigų sąskaitoje taip pat nebuvo. Tiekėjai nesutiko parduoti prekių pigiau, kainos buvo kardinaliai didesnės, klientai negavo prekių. Situacija buvo sunki, jis pats emociškai palūžo. Nepatenkinti klientai bandė susisiekti, jis nesislapstė, projektų vadovui liepė bendrauti su nepatenkintais klientais. Nurodė, kad dėl visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta kaltę, bendrovėje buvo sunki finansinė situacija, žinojo, kad nukentėjusiesiems prekių nepristatys, tačiau iš jų gautomis lėšomis dengė senesnius įsiskolinamus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, jog iš Bendrovės išgrynintomis lėšomis atsiskaitinėjo su tiekėjais, nes tiekėjai, mokant grynaisiais, prekes parduodavo mažesne kaina. Nurodė, jog vykdymas veiklą už (duomenys neskelbtini) ofiso nuomą kiekvieną mėnesį mokėdavo apie 1500 Eur plius PVM, o bendrovės pelnas per mėnesį sudarė tik apie 1000 Eur. Nurodė, kad kai nepatenkinti klientai kreipdavosi į jį, tai esant galimybei buvo grąžinami pinigai, su klientais bendradarbiauti nevengė. Vyko ir civiliniai procesai, jis nei viename iš jų nedalyvavo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2018 m. sausio 23 d. pripažintam D. P. pareiškus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulės būdu D. K. priklausančių pinigų įgijimo), jis savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2016 m. vasario 19 d. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Jie šią įmonę nupirko iš V. Š.. 2016 m. kovo 17 d. jo žmona A. P. tapo šios įmonės direktore. Jis visą laiką buvo šios įmonės komercijos direktoriumi. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. kovo 29 d. buvo sudaryta nuomos sutartis ir įmonės registracija pasikeitė į (duomenys neskelbtini). Įmonė 2016 metais aktyvios veiklos nevykdė, nes buvo išsinuomojusi patalpas (duomenys neskelbtini), planuojant teikti konferencijų, biuro nuomos paslaugas, (duomenys neskelbtini) pradėjo verstis statybinių medžiagų pirkimu iš tiekėjo ir pristatymu asmenims. Internetinėje svetainėje „www.statyk23.lt“ buvo galima rasti visą informaciją apie (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas. (duomenys neskelbtini) prekiavo plytomis, blokeliais, stogo dangomis. 2017 m. vasario 23 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Bikuva“, kuri buvo (duomenys neskelbtini) tiekėjas. Nuo to laiko ir buvo pradėta (duomenys neskelbtini) veikla. Įmonės veikla buvo pelninga, turėjo tiekėjus ir užsakymų. Jis buvo įmonės komercijos direktorius, bendravo su klientais, priimdavo visus finansinius, reklaminius sprendimus. Klientai, dažniausiai, norėdami užsakyti statybines medžiagas, atvykdavo (duomenys neskelbtini), į ofisą. (duomenys neskelbtini) 2017 m. pavasarį pradėjo bendradarbiauti su UAB „Simpras“, kuri yra UAB „Bikuva“ tiekėja - tai buvo padaryta siekiant įsigyti prekes didmenine kaina, ar buvo pasirašyta su jais oficiali sutartis, nepamena. Iš UAB „Simpras“ buvo perkami silikatiniai, keramikiniai ir akyto betono blokeliai, kuriuos iš jų įsigijusi (duomenys neskelbtini) parduodavo fiziniams asmenims. Apmokėjimai pagrinde buvo vykdomi į AB SEB ir AB DNB (duomenys neskelbtini) priklausančias banko sąskaitas. 2017 m. gegužės mėnesį su (duomenys neskelbtini) susisiekė D. K.. Įmonės veikla tuo metu veikė sklandžiai, finansinių sunkumų nebuvo. Su moterimi buvo susitarta dėl silikatinių blokelių pirkimo. Kadangi moteris gyveno Zarasuose, jai buvo išsiųsta tik išankstinio apmokėjimo sąskaita 1669,10 eurų sumai. 2017 m. birželio 13 d. D. K. šią sumą pervedė. Tą pačią dieną apie 1500,00 eurų buvo pervesta UAB „Simpras“ šiam konkrečiam užsakymui vykdyti. Blokeliai buvo pažadėti pristatyti po maždaug 10 dienų. Bevykdant užsakymą, UAB „Simpras“ vadybininkas telefonu informavo, kad per numatytą terminą nespės nuvežti blokelių. Apie tai iš karto buvo informuota D. K.. Moteris nusprendė nebepriimti prekių, o panoro atgauti pinigus. Kadangi užsakymui pinigai jau buvo pervesti, be to, maždaug tuo laiku (duomenys neskelbtini) dėl iki galo neįvykdytos sutarties su M. (pavardės neprisimena) šis buvo kreipęsis į teismą, antstolis areštavo apie 6000 eurų, be to buvo areštuotos (duomenys neskelbtini) priklausančios AB SEB ir AB DNB sąskaitos. D. K. telefonu pranešta apie finansinius įmonės sunkumus, jai buvo pasiūlyta taikos sutartis, bet ji reikalavo grąžinti pinigus, pervestus už silikatinius blokelius. Tuo metu įmonė buvo neįvykdžiusi užsakymų maždaug 5 asmenims. Su dalimi iš jų buvo sudarytos taikos sutartys, skolos yra išieškomos civiline tvarka. Su D. K. nepavyko taikiai išspręsti šio klausimo. Pažymi, kad tikslo sukčiauti neturėjo. Įmonė D. K. užsakymo negalėjo įvykdyti dėl susidariusios sudėtingos finansinės padėties. Kadangi pati D. K. pareiškė, kad jai nebereikalingi blokeliai, ji norinti tik grynųjų pinigų, jos užsakymas buvo perduotas kitam klientui, kokiam, nepamena.

Be to, papildomos apklausos metu 2018 m. gegužės 22 d. D. P. pareiškus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) (dėl apgaulės būdu V. M. ir P. K. priklausančių pinigų įgijimo), jis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo 2017 metų rugsėjo mėnesį tikslu vykdyti statybinių medžiagų prekybą. Realiai vykdyti veiklą pradėjo maždaug 2017 m. lapkričio mėnesį. Buvo sudarytos sutartys su tiekėjais (UAB „Makveža“, UAB „Senukai“). Taip pat prekes įsigydavo iš UAB „Baltparma“ ir UAB „BAUEN“, už prekes atsiskaitant tiek pavedimais, tiek grynaisiais. Įmonė sandėlio neturėjo. Klientai, priklausomai nuo užsakytos prekės, mokėjo avansą arba iškart visą sumą. Atsiradus klientui, užklausdavo tiekėjus, ar įmanoma tokias prekes pristatyti pirkėjui, jei taip, tik tada imdavo avansą arba visą sumą. Klientai atsiskaitydavo kaip jiems patogu biure (duomenys neskelbtini), arba bankiniu pavedimu į įmonės sąskaitą, arba grynaisiais pinigais atvežus prekes į numatytą vietą, aišku, jei tokį mokėjimo būdą leidžia tiekėjas. (duomenys neskelbtini) turi neįvykdytų įsipareigojimų - yra asmenų, su kuriais sudarytos sutartys, tačiau prekės nepristatytos. Taip yra dėl skirtingų priežasčių. Gavus pinigus už prekes, pinigai buvo mokami tiekėjui (grynais arba pavedimu), tačiau dalis pinigų nusiskaičiuodavo mokesčiams, įmonės išlaikymui, dėl to nepavyko visiems klientams pristatyti prekių. Pasitaikius pirmai progai, nepavykus pristatyti prekių, klientams buvo grąžinami pinigai. (duomenys neskelbtini) turi dvi banko sąskaitas, viena SEB, kita Šiaulių banko sąskaita. Banko kortelės buvo pas jį, jomis naudojosi tik jis, pinigus išgrynindavo pats, bet tik tada, kai reikėdavo grynaisiais apmokėti tiekėjams. Visa tai buvo dokumentuojama, išrašomi pinigų priėmimo kvitai ir sąskaitos-faktūros. Konkrečiai dėl įtarime minimų asmenų ir sutarčių su jais gali pasakyti, kad tikrai buvo sudarytos sutartys su V. M. ir P. K.. V. M. buvo planuojama pristatyti prekes, tačiau jis užsimanė kito gamintojo prekių. Kadangi V. M. užsimanė brangesnių prekių, nei apie kurias buvo kalbėta, telefonu atsisakė priimti prekes, dėl to jam prekių ir nenuvežė. V. M. pradėjo reikalauti kito gamintojo blokelių, tačiau to gamintojo blokelių už tokią kainą pristatyti nebuvo galimybės, jos buvo brangesnės, o jų siūlomų blokelių V. M. atsisakė. Jis nepamena, ar V. M. rašė prašymą dėl pinigų grąžinimo. Pinigai jau buvo panaudoti tiekėjams, todėl V. M. pirkti blokeliai buvo parduoti kitiems klientams. Su P. K. taip pat buvo sudaryta sutartis, kuri iš pradžių jį tenkino, tačiau vėliau jo nuomonė pasikeitė (t. 7, b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu įtariamuoju pripažintam D. P. 2018 m. birželio 14 d. pareiškus įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (16 epizodų), savo kaltės nepripažino ir be anksčiau nurodytų aplinkybių papildomai nurodė, kad jis ieškodavo klientus tiek pagal skelbimus, tiek juos rekomendavo ankstesni klientai. Su klientais dažniausiai buvo sudaromos pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau kurie nepageidavo sutarties, tai ir nesudarydavo. Priklausomai nuo prekių kategorijos, kai kada buvo išankstinis apmokėjimas, avansas, arba apmokėjimas po pristatymo. Gavęs išankstinį apmokėjimą, dažniausiai iškart padarydavo užsakymą tiekėjui, kartais nusiimdavo pinigus bankomate, tiekėjui mokėjo grynais, kad paspartintų prekių nuvežimą klientui. Kartais tiekėjai tiesiog veždavo prekes klientams, kartais jis samdydavosi transportą. Mokant grynais jam tiekėjai išrašydavo kasos pajamų orderius, juos jis teikdavo buhalterei. Iš pradžių, įmonei pradėjus veiklą, buhalterės nebuvo, jis tvarkė, tiksliau rinko, dokumentus, reikalingus buhalterinės apskaitos tvarkymui. Vėliau, 2017 metų pradžioje, susikaupus nemažai įmonės dokumentų, spaudžiant terminui juos pateikti, sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kuri abipusiu susitarimu nutraukta. Po to sudarė sutartį su kita įmone, UAB „Literula“ berods, tvarkė dokumentus V. J., tačiau ir ši sutartis buvo nutraukta. Maždaug 2017 metų vasarį ar kovą jį susirado klientai G. J. ir M. V., jų namai buvo statomi šalia, todėl kreipėsi kartu, pageidavo įsigyti „Arko“ blokelių, įkalbinėjo pristatyti prekių pigiau su sąlyga, kad duos jam daugiau užsakymų, ir ne tik blokelių, bet visų namo statybai reikalingų medžiagų. Jis padarė nemažą nuolaidą, kadangi tikėjosi užmegzti bendradarbiavimo santykius bei vėliau gauti daugiau užsakymų. Įpusėjus jų užsakytų medžiagų tiekimui, jam pakėlė tiekėjai blokelių kainas, tuo tarpu M. V. toliau jį spaudė dėl dar mažesnės kainos, primindamas, kad duos dar klientų ir iš jų galės užsidirbti. Jam nebuvo kitos išeities, kaip sutikti, todėl toliau tiekė pagal sutartą kainą. Tačiau jo sąlyga buvo, kad tiekimo terminas pailgės, nes jam tiekėjas per dieną leisdavo išsivežti tik 24 tonas blokelių. M. V. pradėjo daryti spaudimą, kad vienu metu jam atvežtų 6 mašinas blokelių, t. y. apie 144 tonas. Kadangi negalėjo įvykdyti to, kaip nori M. V., su juo kilo konfliktas. Konfliktas jau įvyko po to, kai gavo papildomą M. V. ir M. Ž. užsakymą. Po tų konfliktų su M. V., buvo užblokuota DNB sąskaita. Dar prieš sąskaitos užblokavimą kreipėsi dėl 15 000 eurų verslo kredito. Pateikus dokumentus kreditui gauti, gavo patvirtinimą, kad išduos paskolą, tačiau sekančią dieną jau pasakė, kad kredito nesuteiks, nes antstoliai areštavo sąskaitą. Tik panaikinęs šią problemą, po dar 3 mėnesių gali kreiptis dėl paskolos. Dėl M. V. gali pasakyti, kad jam buvo pristatyta žymiai didesnė dalis prekių, nei nurodyta įtarime. Prekes M. V. veždavo iš UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Blokelių centras“. M. net negrąžino palečių, už transportą taip pat neapmokėjo (viso paletės 1200 eurų vertės, transportas 1500 eurų, taip pat nuolaidų jam vertė apie 5000 eurų). Būtent po visos šios situacijos atsirado finansinės problemos, pradėjo strigti prekių pristatymas. Dalis pirkėjų negavo prekių iš viso ar tik dalies. Užsakymus vykdė pagal galimybes, daug kam yra gražinęs pinigus, su kai kuriais sudarė taikos sutartis. Visada klientams išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, registruodavo juos. Niekada neprisistatinėjo kitų vardais, mokėjo mokesčius, tiesiog susidarė tokia situacija. 2017 m. rugsėjį ar spalį, kai su (duomenys neskelbtini) praktiškai negalėjo vykdyti veiklos, ieškojo išeities, kaip atsiskaityti su klientais. Jis įsigijo kitą įmonę, (duomenys neskelbtini) Planavo ne tik pardavinėti medžiagas, bet ir praplėsti veiklą statybų darbais. Kadangi (duomenys neskelbtini) praktiškai veiklos nevykdė, jis pasiūlė vadybininkui A. M. dirbti (duomenys neskelbtini) Tiksliai pareigų nepamena, bet funkcijos kaip ir (duomenys neskelbtini) Po mėnesio A. M. susirado kitą darbą ir išėjo. (duomenys neskelbtini) pradėjo veiklą 2017 m., maždaug spalį. Vykdant (duomenys neskelbtini) veiklą, uždirbtais pinigais jis mažino (duomenys neskelbtini) skolas, dėl to palaipsniui jau nebegalėjo susitvarkyti su (duomenys neskelbtini) klientais. Pradėjus gerėti situacijai, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitos užblokuotos. Vėliau jis buvo sulaikytas įtariant sukčiavimu. Pažymėjo, kad nė vienu atveju neturėjo tyčios apgauti klientų, tiesiog dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių įmonė neįstengė laiku vykdyti savo įsipareigojimų. Bankroto neskelbė, kadangi vis tikėjosi ištraukti įmonę iš skolų. Dėl tokios situacijos gailisi, neneigia, kad įmonės yra skolingos įtarime minėtiems asmenims, tačiau tyčios apgauti neturėjo. Būdamas laisvėje stengėsi mažinti skolas, taikiai spręsti ginčus, yra nusiteikęs tą daryti ateityje (t. 7, b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu įtariamuoju pripažintam D. P., 2018 m. birželio 29 d. pareiškus įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (18 epizodų), savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dėl naujai pareikšto įtarimo lieka prie anksčiau duotų parodymų. Dėl naujo įtarimo epizodo, gali pasakyti, kad jam žinomos aplinkybės dėl kliento R. K., kuris gyvena Biržuose. Jis pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) gavo bankiniu pavedimu 2620,89 Eur iš R. K.. Jis pats asmeniškai organizavo prekių vežimą į Biržus per UAB „Moki veži“ ir UAB „Alnida“ įmonės lėšomis. Klientui buvo pasakyta, kad sudėtinga į šį regioną pristatyti prekes iš pačios „Arko“ gamyklos, kadangi niekas neveža prekių. Kiek buvo prekių Šiauliuose, t.y. arčiausiai Biržų, tiek nupirko. Iš Vilniaus niekas nevežė. Atvežė klientui tiek, kiek buvo įmanoma tuo metu nupirkti. Dėl likusios nepadengtos dalies su klientu tarėsi dėl alternatyvių prekių pristatymo pusmečio bėgyje. Dėl konkrečios prekės nesutarė. Klientas žadėjo patikslinti, bet nepatikslino. Jis liko skolingas pinigų už prekes, o R. K. jam liko skolingas už transportavimo išlaidas ir paletes. Klientas jo neprašė grąžinti pinigų ir sutiko žodžiu prailginti laikotarpį. Laikotarpis nebuvo nustatytas konkrečiai datai. Dėl paskutinio epizodo, kuris įrašytas į naujai pareikštą įtarimą su R. B., gali pasakyti, kad prekės R. B. turėjo būti pristatytos (vežamos) tą savaitę, kai jį sulaikė. Po sulaikymo jo žmona informavo R. B. apie susidariusią situaciją. Klientas sutiko palaukti iki birželio 21 dienos, kai turėjo baigtis jo suėmimo terminas. Tačiau, kiek žino, R. B. jo žmonai daugiau neskambino. Nori pasakyti, kad R. B. pervedė į įmonės sąskaitą 1000,00 eurų, už kuriuos nebuvo pristatytos prekės dėl objektyvių priežasčių. Į tyrėjos klausimus atsakė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo realiai vadovauti nuo 2017 metų rudens, spalio pradžios. Nuo 2017 metu spalio pradžios iki 2018 metų gegužės 8 d. prekių nepristatė mažiau nei trečdaliui klientų (t. 7, b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Ž. nurodė, kad jam jo pusbrolis M. V. rekomendavo statybinių blokelių pardavėją, vardu D., iš (duomenys neskelbtini) teigė, kad bus taikoma nuolaida perkant didesnį kiekį. 2017 m. balandžio 10 d. jam paskambino M. V., ir pasakė, kad norint gauti prekes už tą kainą, kuri buvo sutarta, turi pervesti pinigus (duomenys neskelbtini) direktoriui D. P., iki gaunant prekes. Jis tuomet tą pačią dieną, t. y. 2017 m. balandžio 10 d. pervedė į rekvizituose nurodytą sąskaitą 5050,00 eurų už statybinius blokelius ir jų klijus bei už pristatymą nurodytu adresu. Su pardavėju bendravo M. V., jis pats nebendravo. Prekės nei jam, nei M. V. pristatytos nebuvo, kreipėsi į pardavėją (duomenys neskelbtini) tačiau ši bendrovė į pretenziją neatsakė, pinigų negrąžino, dėl ko buvo kreiptąsi į teismą civilinio proceso tvarka.

M. Ž. pareiškė 5409,27 eurų civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 50-51).

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio proceso tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių nutraukta tarp ieškovų M. V. bei M. Ž. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 7 d. sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl atsakovo ieškovams neperduotų prekių ir iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovo M. V. naudai priteista 5409,28 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos bei 426 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo M. Ž. naudai – 5409,27 Eur, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos bei 426 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 44-45).

M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. balandžio 10 d. pavedimo kopiją 5050,00 Eur sumai (t. 3, b. l. 38), 2017 m. gegužės 10 d. pretenzijos kopiją, kurioje buvo prašoma iki 2017 m. gegužės 20 d. sumokėti skolą (t. 3, b. l. 39-40); 2017 m. spalio 10 d. vykdomojo rašto kopiją dėl aukščiau nurodytos skolos priteisimo iš (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 46-47); 2018 m. sausio 24 d. antstolio Daliaus Traigio raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta informacija apie išieškojimą iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 48, 3 tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. nurodė, kad jis internetiniame tinklalapyje „www.skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad parduodami statybiniai blokeliai. Jis susidomėjo, nes siūloma kaina buvo patraukliausia lyginant su rinkos kaina. Telefonu susisiekė su skelbime nurodytu kontaktiniu asmeniu. Iš pradžių tarėsi dėl vienos mašinos, kur pardavėjas pasiūlė už 1 kubą 65 eurus. Jam kaina tiko, prekes paprašė pristatyti nurodytu adresu, kur ir bus atsiskaityta. Pardavėjas sutiko. Pardavėjas jam iškėlė naują sąlygą, t. y. kad keičiasi neva gamintojo kainos, dėl to jis turi prieš gaunant prekes už jas susimokėti, neva jei susimokės vėliau, kai gaus prekes, tai kaina padidės. Jis susisiekė su pusbroliu M. Ž., ir pranešė pastarajm, kad reikia iš pradžių sumokėti iki tam tikros datos, jei nori gauti ta kaina prekes, dėl kurių ir susidomėjo pasiūlymu. M. Ž. sutiko ir padarė pavedimą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o jis 2017 m. balandžio 6 d. pardavėjui davė grynais 6750,00 eurų. Sutarties jokios nepasirašė, tai buvo žodinis susitarimas. Tiek jis, tiek M. Ž. laukė iki nustatytos datos prekių, tačiau jų negavo, o ir pardavėjas su jais nesusisiekė. Jis daug kartų bandė susisiekti su pardavėju. 2017 m. gegužės mėnesį nusprendė nuvykti į (duomenys neskelbtini) darbovietę adresu (duomenys neskelbtini), kur surado pardavėją, t. y. D. P. ir pradėjo su juo kalbėti, dėl ko nepristatomos prekės, tačiau iš pokalbio suprato, kad prekių negaus. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rašytine pretenzija, tačiau nei prekių, nei pinigų negavo. Vėliau kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir piniginės lėšos buvo priteistos teismo sprendimu iš (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 54-55).

M. V. pareiškė 5409,27 eurų civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 76-77).

M. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. balandžio 6 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 9905852 kopiją (t. 3, b. l. 56), susirašinėjimą su asmeniu „D. A. B.“ (t. 3, b. l. 57-63).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. nurodė, kad 2017 m. kovo 28 d. per „Lietuvos paštas“ Biržų skyrių perlaidos būdu (perlaidos Nr. PP995849) pervedė 2620,89 į (duomenys neskelbtini) sąskaitą už 46 paletes statybinių blokelių „Arko M18“ ir silikatinius klijus – 46 vienetus. Už šį kiekį medžiagų į jo el. paštą 2017 m. kovo 27 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta išankstinė sąskaita Nr. SV 001056. 2017 m. balandžio mėnesį jam įmonė pristatė dalį medžiagų, t.y. 32 paletes blokelių ir 23 maišus klijų. Šias medžiagas pristatė per du kartus. Liko nepristatyta 14 palečių blokelių ir 23 maišai klijų bendrai 1078,00 eurų sumai. Dėl likusių medžiagų ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vadovus, tačiau medžiagos pristatytos nebuvo. 2017 m. birželio 14 d. raštiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl pinigų grąžinimo už nepristatytą produkciją, tačiau pinigų iki šiol negrąžino (t. 2, b. l. 89, 127-128).

R. K. pareiškė 1078,00 eurų civilinį ieškinį (t.2, b. l. 134-135).

R. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. kovo 27 d. išankstinę sąskaitą, išrašytą (duomenys neskelbtini) pirkėjui R. K. 2620,89 Eur sumai (t. 2, b. l. 95), 2017 m. kovo 28 d. „Lietuvos pašto“ kvito kopiją, pagal kurią matoma, jog buvo sumokėta 2635,44 Eur (b. l. 97, 2 tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. nurodė, kad 2017 m. kovo 30 d. interneto portale www.statyk23.lt išsirinko (duomenys neskelbtini) siūlomus silikatinius blokelius. Interneto svetainėje nurodytu kontaktiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekė su pardavėju, su kuriuo sutarė prekių kiekį, kainą, pristatymo laiką ir apmokėjimą. 2017 m. kovo 30 d. 11.28 val. pardavėjas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), į jo elektroninį paštą atsiuntė išankstinio apmokėjimo sąskaitą 4862,75 Eur sumai. Kelių dienų bėgyje jis iš savo banko sąskaitos atliko pavedimą į nurodytą banko sąskaitą, tačiau prekės per 4 dienas, kaip buvo suderinta, pristatytos nebuvo. Registruotu laišku kreipėsi į (duomenys neskelbtini) reikalaudamas arba pristatyti prekes, arba grąžinti pinigus, tačiau nei prekių, nei pinigų vis tiek negavo. Dalį prekių (duomenys neskelbtini) atvežė tik tuomet, kai su šia bendrovė susisiekė teisininkas. Iš viso prekių pristatė už 1360 Eur, likusių sumokėtų pinigų negrąžino, prekių nepristatė, susisiekus telefonu su (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad daugiau prekių negaus. Jam buvo pasiūlyta prekes pakeisti į stogo dangą, jis sutiko, tačiau ir stogo dangos negavo. Su (duomenys neskelbtini) susisiekti nebepavyko, neatsako į laiškus, neatsiliepia telefonu, ofisas uždarytas (t. 3, b. l. 23).

A. P. pareiškė 3502,75 eurų civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 26-28).

A. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. kovo 27 d. iš (duomenys neskelbtini) gautą išankstinę sąskaitą serija SV Nr. 001019 4862,75 Eur sumai, SEB banko mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog 2017 m. kovo 31 d. I. P. (duomenys neskelbtini) pervedė 4862,75 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „SV Nr. 001019 A. P.“ (t. 3, b. l. 27)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) pirko statybinius blokelius „Aeroc PPL“. Pervedęs į įmonės sąskaitą 4676,00 eurus, prekių negavo, pinigų taip pat įmonė negrąžino. Pinigai 2017 m. kovo 31 d. buvo pervesti į „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prekės pristatytos per sutartą laiką nebuvo. Palaukęs apie savaitę dar susisiekė su vyriškiu, su kuriuo ir bendravo dėl blokelių pirkimo, pastarasis labai nustebo, kad jis dar negavo blokelių, sakė, kad galimai padaryta klaida, bet per keletą dieną blokeliai tikrai bus pristatyti. Taip skambino į (duomenys neskelbtini) kelis kartus, vis žadėdavo pristatyti blokelius, tačiau taip ir nepristatė. Vėliau dar bendravo ir su (duomenys neskelbtini) vadybininku, kuris nurodė, jog dėl prekių jis tarėsi su asmeniu, vardu D., bei su bendrovės direktore, jam buvo žadama grąžinti pinigus, tačiau pinigai negrąžinti, prekės nepristatytos. Bandė su šia bendrove susisiekti ir elektroniniu paštu, ir sms, tačiau pinigų jam niekas negrąžino. Nesulaukęs pinigų 2017 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir užpildė prašymo (skundo) teikimo formą. 2017 m. birželio 15 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nutarimą Nr. 10-856, kuriame nurodoma, kad pinigai turi būti jam grąžinti, o kitu atveju minėtas dokumentas taps vykdomuoju dokumentu, su kuriuo turės teisę kreiptis į antstolį dėl šio nutarimo priverstinio įvykdymo. 2017 m. liepos 19 d. kreipėsi į Vilniuje esančią antstolę J. B. (t. 1. 46, 64-65, 71-72)

R. J. pareiškė 4775,99 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 78-81), dėl minėtos sumos antstolė J. B. vykdo išieškojimą.

R. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. kovo 30 d. iš (duomenys neskelbtini) gautą išankstinę sąskaitą Nr. 0001145 4676,00 Eur sumai (t. 1, b. l. 51), Swedbank banko mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog R. J. 2017 m. kovo 31 d. į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 4676 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „PVM sąs SVNr. 0001145“ (t. 1, b. l. 51), 2017 m. balandžio 19 d. prašymą dėl pinigų grąžinimo, kuriame prašoma grąžinti suma yra 4676,00 Eur (t. 1, b. l. 53,), skundo Valstybinei vartotojo teisių apsaugos tarnybai kopiją (b. l. 54-55, 1 tomas); 2017 m. birželio 21 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą (t. 1, b. l. 57-60).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. nurodė, kad 2017 m. gegužės pabaigoje interneto svetainėje „Zarasuose.lt“ rado skelbimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) parduoda silikatinius blokelius. Su (duomenys neskelbtini) bendravo telefonu ir elektroniniu paštu, 2017 m. birželio 13 d., iš savo sąskaitos pervedė 1669,10 eurų į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurią D. P. atsiuntė elektroniniu paštu. Atlikus apmokėjimą, jai buvo paaiškinta, kad blokelius ir klijus jai pristatys po 5 dienų. Nesulaukusi prekių ji skambino ir rašė elektroninius laiškus. Jai vis žadėjo, kad prekes gaus. Paskutinis terminas buvo birželio 23 diena, tačiau ir šią dieną jokių prekių negavo. Po to ji su D. P. susisiekti negalėjo. Supratusi, kad prekių ji negaus, birželio 27 dieną ji parašė prašymą dėl pinigų grąžinimo už negautas prekes, tačiau, nors ir žadėjo grąžinti pinigus iki liepos 10 dienos, tačiau jų jai negrąžino (t. 2, b. l. 51-52).

D. K. pareiškė 1669,10 eurų civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 57-58).

D. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. birželio 12 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 1669,10 Eur sumai (t. 2, b. l. 27); 2017 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad buvo sumokėta 1669,10 Eur suma (t. 2, b. l. 28); 2017 m. birželio 27 d. prašymą (duomenys neskelbtini) grąžinti pinigus (t. 2, b. l. 29); el. susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 230-47).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. T. nurodė, kad jis 2017 m. birželio mėn. pradžioje susirado internetinėje svetainėje „www.skelbiu.lt“ skelbimą, kad prekiauja visų rūšių statybiniais blokeliais. Susisiekus skelbime nurodytu kontaktu, vyriškis pasiūlė pirkti iš jų, kadangi prekės pristatymas nieko nekainuos. Jis nuvyko nurodytu adresu, kur perdavė pinigus, pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą serija BLB Nr. 9905862. Prekes turėjo atvežti po 4-5 dienų, tačiau neatvežė. Skambino, tačiau niekas neatsiliepė. Tą pačią dieną, kada turėjo būti prekės, ir jam jų negavus, skambinėjo visą dieną. Vakare, jam perskambino A. ir pasakė, kad „jų firma areštuota, prekių nebus“. Prekės jam nepristatytos, pinigai negrąžinti. Dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 86-87).

V. T. pareiškė 1391,49 eurų civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 90-91).

Civilinio proceso tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. teismo įsakymu 1391,49 Eur suma buvo priteista.

V. T. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. birželio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 0010099 ir sutarties priedą Nr. 1, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 1391,49 Eur sumą parduoti ir pristatyti priede nurodytas prekes per 5 darbo dienas (t. 3, b. l. 80-81), 2017 m. birželio 17 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905862, pagal kurį matyti, jog grynaisiais pinigais buvo perduota 1391,49 Eur suma (t. 3, b. l. 82), 2017 m. birželio 21 d. prašymą grąžinti sumokėtus pinigus už prekes (b t. 3, b. l. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį internetinėje svetainėje „www.skelbiu.lt“ rado skelbimą apie statybinius blokelius. Skelbime nurodytu kontaktu susisiekė su asmeniu, atsiliepė vyras, prisistatė D. vardu. D. jam pasiūlė statybinius blokelius už patrauklią kainą, kuri jį sudomino. Po to, kai suderino kainą telefonu, atvyko į vietą, (duomenys neskelbtini), į ofisą, kur jį pasitiko D.. D. pažadėjo gavęs pirmąjį apmokėjimą pristatyti prekę per 4 dienas. Po to, visą laiką bendravo telefonu ir elektroniniais laiškais. Buvo atliktas banko pavedimas 988,00 eurų sumai, antras apmokėjimas buvo 832,00 eurų sumai, ir trečiasis – 104,00 eurų sumai, papildomai prie antro pervedimo, nes perskaičiavus antrą užsakymą, paaiškėjo, kad dar trūksta kelių blokelių, dėl to apmokėjo papildomai trečią kartą. Po pirmo apmokėjimo prekes pristatė, tačiau prekių pristatymas vėlavo. Po pirmo prekių pristatymo, buvo pakoreguota sutartis, kur buvo įrašyta papildoma sąlyga - bauda, jeigu jie nepristatys prekių laiku. Ši sutartis buvo pasirašyta siunčiant el. paštu. Atvežimas po antro apmokėjimo taip pat turėjo būti padarytas per 4 darbo dienas, tačiau jis nebuvo įvykdytas. Skambino keletą kartų D., neatsiliepė telefonu, rašė jam trumpąsias žinutes, iš kurių į vieną atrašė, kad viskas bus gerai, kad tikrai prekes pristatys. Kadangi nieko nesulaukė ir negavo jokių prekių, dar bandė susisiekti, taip pat vyko į ofisą, tačiau ofisas buvo uždarytas. Iki šiol yra negavęs prekių, ir pinigų, t. y. už antrą ir trečią pavedimą prekių negavo (t. 3, b. l. 124-125).

V. K. pareiškė 1936 Eur civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 127).

V. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1148 ir sutarties priedą, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 1820,00 Eur sumą parduoti ir pristatyti priede nurodytas prekes per 4 darbo dienas (t. 3, b. l. 118-119), 2017 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 480, 832,00 Eur sumai (b. l. 120, 3 tomas), 2017 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 481, 104,00 Eur sumai ((t. 3, b. l. 121), 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 477, 988,00 Eur sumai (t. 3, b. l. 122), 2017 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminaraus sprendimo, kuriuo priteista 936,00 Eur skolos, 1000,00 Eur baudos, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 372,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kopiją (t. 3, b.l. 132-133); 2017 m. rugpjūčio 31 d. vykdomojo rašto kopiją dėl aukščiau nurodytos skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 131).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Š. nurodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. interneto paieškos sistemoje rado įmonę (duomenys neskelbtini) kuri skelbėsi prekiaujanti statybiniais blokeliais. Jis nuvykęs į įmonę pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, tuo metu pirko blokelius, klijus ir užsisakė transportavimo paslaugą, už kokią sumą nepamena. Savaitės bėgyje jo nupirktos prekės buvo atvežtos sutartu adresu. 2017 m. birželio 25 d., tęsiant statybas, vėl susiskambino su įmonės (duomenys neskelbtini) vadybininku D., su kuriuo susitarė, kad pirks 15,27 metrų kubinių blokelių „Arko M24“, kurių bendra vertė 1250,92 euro, klijų „Mitto C520“, 25 vnt., kurių vertė 50 eurų ir užsisakė transportavimo paslaugas, kurių vertė 60,00 eurų. 2017 m. birželio 26 d. jis atvykęs į įmonės ofisą adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, kurios Nr. 1178, kurioje nurodyta, kad prekes privalo pristatyti per 13 darbo dienų, sumokėjo 1360,92 eurus grynaisiais pinigais. Praėjus nurodytam terminui, prekių negavo. 2017 m. liepos 20 d. atvykęs į įmonės ofisą bendravo su direktore A. P., su kuria sutarė, jog pinigai už prekes jam bus grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., jie su ja pasirašė prašymą dėl pinigų grąžinimo. 2017 m. rugpjūčio 1 d. nesulaukęs pinigų, skambino tiek D. P., tiek A. P., tačiau su jais susisiekti nepavyko (t. 3, b. l. 153-154).

V. Š. pareiškė 1360,92 eurų civilinį ieškinį (3 t., b. l. 157-158).

V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. birželio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1178, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir V. Š. (t. 3, b. l. 145-146), 2017 m. birželio 26 d. pinigų priėmimo kvitą 1360,92 Eur sumai (t. 3, b. l. 147), 2017 m. liepos 20 d. prašymą dėl pinigų grąžinimo (t. 3, b. l. 148), susirašinėjimą su įmonės direktore A. P. (t. 3, b. l. 159-162).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. P. nurodė, kad jis norėjo nusipirkti statybines medžiagas iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio mėnesį telefonu susisiekė su įmonės (duomenys neskelbtini) nurodytu kontaktu, atsiliepė vyras, kuris telefonu jam prisistatė D. vardu, įmonės vadovu. Telefonu buvo aiškiai susitarta dėl blokelių kiekio ir sumos, bei prekių pristatymo adreso. Sutarta prekių kaina 1460,72 eurų, kuriuos turėjo sumokėti kartu su žmona D. P. prieš gaunant prekes. 2017 m. liepos 4 d. jo žmona sumokėjo grynaisiais pinigais minėtą sumą, pinigus padavė moteriai, kiek žino, ji D. žmona. Paduodant pinigus pats nedalyvavo. Kiek žino, D. P. padavusi pinigus, pasirašė pinigų priėmimo kvitą, kuriame buvo įrašyta 2017 liepos 4 d., 1460,72 eurų suma už prekes, ir parašai D. P. ir A. P.. Iki šios dienos nei prekių, nei pinigų nėra gavę. Po to, kai D. P. sumokėjo už prekes, kurių negavo, bandė aiškintis šią situaciją, t. y. skambino D., tačiau jis neatsiliepė, o einant į ofisą, durys būdavo uždarytos (t. 3, b. l. 192-193).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. P. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir jos vyras E. P.. Papildomai pažymėjo, kad A. P. padavė jai pinigų priėmimo kvitą, kuriame buvo įrašyta 2017 liepos 4 d., suma, t. y. 1460,72 eurų už prekes, pasirašė ji ir A. P.. Iki šios dienos nei prekių, nei pinigų nėra gavę (t. 3, b. l. 186-187).

D. P. pareiškė 2000,00 eurų civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 189-190).

E. P. ir D. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. liepos 4 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905866, pagal kurį matyti, jog grynaisiais pinigais buvo perduota 1460,72 Eur suma (t. 3, b. l. 179), 2017 m. liepos 17 d. prašymą grąžinti sumokėtus pinigus už prekes (t. 3, b. l. 178), susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 180-182).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. S. nurodė, kad jis internetiniame tinklalapyje „www.skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad parduodamos statybinės medžiagos. 2017 m. birželio 5 d. telefonu buvo sutarta dėl kiekio ir matmenų, bei pristatymo adresas. 2017 m. birželio 6 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) patalpas, (duomenys neskelbtini), ir davė grynaisiais pinigais 1070,00 eurų, D. P. jam išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905859 už prekes, kur pasirašė jis ir D. P.. Šios prekės turėjo būti pristatytos per 3-4 dienas, tačiau prekes pristatė po 2 savaičių, vis sakydamas kad tai transportas sugedęs, tai neturi galimybės ir panašiai. Kadangi prekės buvo pristatytos, jis pasitikėjo juo ir užsakė dar. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė dar vieną pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905868, kur suma buvo 960,00 eurų, už prekes, kurias taip pat turėjo pristatyti kelių dienų laikotarpyje, tuo pačiu adresu kaip ir pirmą kartą. Prekės buvo tos pačios statybinės šiltinimo vatos „Paroc Extra“ 38 kubai. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1d. iki šios dienos nėra gavęs nei prekių, nei pinigų (t. 4, b. l. 5-14).

L. S. pareiškė 960,00 eurų civilinį ieškinį (4 t., b. l. 16-17).

L. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905868, pagal kurį matyti, jog grynaisiais pinigais buvo perduota 960,00 Eur suma (4 t., b. l. 13); susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 7-12).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. A. nurodė, kad internete surado įmonę, kuri pasiūlė geriausią kainą blokams pirkti, tai buvo įmonė (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 15 d. jis nuvažiavo į minėtos įmonės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo susitikęs su įmonės direktoriumi D. P., susitarė dėl blokų kiekio, pristatymo dienos ir laiko. Taip pat jis sumokėjo grynaisiais pinigais 1000 eurų avansą už užsakytus blokus. D. P. išrašė pinigų priėmimo kvitą, kurį sakėsi pateiks vėliau. Kitą dieną blokus turėjo atvežti į sutartą vietą, tačiau blokų nesulaukė. Jis paskambino D. P. telefonu, pastarasis jam žadėjo, kad užsakymą atveš iki vakaro, tačiau blokų neatvežė, jis pasakė, kad užsakytas medžiagas atvežtų rytoj, tačiau kitą dieną D. P. nekėlė telefono ragelio ir užsakymo jam neatvežė. Jis ir jo žmona važiavo porą kartų į ofisą su tikslu sužinoti, kodėl iki šiol užsakytos medžiagos nėra pristatytos, tačiau paties direktoriaus ofise nebuvo, o darbuotojai nieko atsakyti negalėjo. Taip pat prašė grąžinti avansą, jiems pasakė, kad pinigus grąžins pavedimu, tačiau iki šiol pinigai nėra grąžinti. Yra išsiuntęs (duomenys neskelbtini) pretenziją, kurią D. P. priėmė, tačiau iki šiol pinigų jiems niekas negrąžino (t. 4, b. l. 23).

V. A. pareiškė 1000,00 eurų civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 25-26).

V. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. rugpjūčio 14 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905870, pagal kurį matyti, jog grynaisiais pinigais buvo perduota 1000,00 Eur suma (t. 4, b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. D. nurodė, kad jis yra įsteigęs įmonę, ir paskelbęs skelbimą internetiniame tinklalapyje, jog jo įmonė užsiima statybine veikla. Pats D. P. jį susirado maždaug 2017 m. kovo mėnesį, pats pasiūlė jam įsigyti prekių, t. y. bendradarbiauti. Po kurio laiko, maždaug 2017 m. rugpjūčio mėn., D. P. pats jam paskambino, iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė gera kaina statybinius blokelius. Pamena, jog D. P. sakė, kad reikia atlaisvinti sandėlį, ir dėl to siūlo juos mažesne kaina. 2017 m. rugpjūčio 31 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) ofise, (duomenys neskelbtini), sumokėjo avansą, 1250 eurų, tuos pinigus padavė pačiam D. P. į rankas, o D. P. jam išrašė pinigų priėmimo kvitą, serija BLB Nr. 9905872, bei pažadėjo, kad prekės bus pristatytos sekančią dieną nuo pinigų perdavimo, į jo objektą. Prekės pristatytos nebuvo, dėl to jis 2017 m. rugsėjo 1 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ofisą išsiaiškinti situacijos. Jį pasitiko kitas asmuo, ne D. P., kaip suprato, vadybininkas, kuris jam nieko nepaaiškino, vis bandė neva susisiekti su D. P., kuris neva nekėlė ragelio. D. P. parašė jam laišką, kad atsiųstų savo el. sąskaitos numerį, neva jis padarys pinigų grąžinimą, tačiau jokių veiksmų iš D. P. pusės nebuvo. Dėl to nusprendė kreiptis į policiją (t. 4, b. l. 39-40).

M. D. pareiškė 1252 eurų civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 42-43).

M. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2017 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905872, pagal kurį matyti, jog grynaisiais pinigais buvo perduota 1252 Eur suma (t. 4, b. l. 45), susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 46-49).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. nurodė, kad internete ieškojo statybinių blokelių, pigiausia rasta kaina buvo (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 19 d. buvo susitarta, kad jis užsakys 60 kubų blokelių. Už jas turėjo užmokėti 4290 eurų. D. P. atsiuntė išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. HOD078744, pagal kurią jis į nurodytą banko sąskaitą Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (esančios Norvegijos ETNE SPAREBANK) 4290 eurų. D. P. pasiūlė dar įsigyti „Fibo pertvaroms“ 7.25 kubo ir įkalbėjo nusipirkti 10.78 kubo „Fibo Plius su spym. Weber“ blokelių. Jam sutikus 2018 m. vasario 19 d. į jo elektorinį paštą atsiuntė antrą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. HOD078745, kurioje buvo nurodyta mokėtina suma 1387,00 euro, kurią iš karto apmokėjo. Telefonu D. P. žadėjo, kad 2018 m. vasario 22 d. bus pristatytos užsakytos prekės. 2018 m. vasario 22 d., nesulaukęs prekių, paskambino D. P., kuris pasakė, jog kadangi kieme -25 laipsnių šalčio, tai prekių negali vežti, susitarė, kad atveš po savaitės. 2018 m. kovo 1 ar 2 dienomis jis vėl paskambino D. P., kuris paaiškino, kad daug prisnigo ir vairuotojai tokiu oru negali atvežti blokelių, žadėjo atvežti antradienį, tačiau prekių neatvežė, pinigų taip pat negrąžino (t. 4, b. l. 77).

V. M. pareiškė 5677,00 eurų civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 81-82).

V. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2018 m. vasario 19 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui 4290,00 Eur sumai (t. 4,b. l. 73), mokėjimo pavedimą 4290 Eur sumai, iš kurio matyti, jog pinigai iš V. M. sąskaitos buvo pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (t. 4, b. l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn. internetiniame tinklapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą apie parduodamus „Roclite“ blokelius. Blokelių pardavėjas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) ir kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Paskambinęs sutarė, kad blokelių kaina bus 2254,00 eurai, iš jų avansas - 1500 eurų. Kadangi jo banko sąskaitos paros pervedimui yra taikomas pervedamos sumos limitas, jis į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 1000 eurų. Po to kalbėdami telefonu su (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. P. sutarė, kad likusią sumą perves tuomet, kai bus pristatyti statybiniai blokeliai jo nurodytu adresu. Išankstinėje sąskaitoje faktūroje yra nurodytas blokelių pristatymo terminas (10-15 darbo dienų). Nuo gegužės mėnesio vidurio bandė vyriškiui ne kartą paskambinti, tačiau telefonas būdavo išjungtas arba niekas neatsiliepdavo. 2018 m. gegužės 16 d. D. P. jam paskambino ir pasiūlė suorganizuoti blokelių atvežimą po dviejų dienų su sąlyga, jog jis jam praves dar 500 eurų. Vis dėlto likusią sumą sutiko pervesti tik kai bus pristatyti statybiniai blokeliai. 2018 m. gegužės 29 d. paskambino moteris, kuri prisistatė D. P. žmona ir pasakė, kad jos vyrui yra skirtas suėmimas. Taip pat ji pasakė, kad jeigu jis nori, kad jam būtų atvežti blokeliai, turėtų nerašyti pareiškimo dėl patirtos žalos (1000 eurų), o jei parašys, tuomet pinigų tikrai neatgaus (t. 4, b. l. 63).

R. B. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 67-68).

R. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2018 m. gegužės 8 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 1500 Eur sumai (t. 4, b. l. 58); 2018 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad buvo sumokėta 1000 Eur suma (t. 4, b. l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. nurodė, kad 2018 m. vasario 16 d. internetiniame tinklalapyje „www.skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad gera kaina parduodamos statybinės prekės. Susitiko aptarti pirkimo-pardavimo sąlygų ir sumokėjo grynaisiais pinigais 2880 eurų T. S., kuris padavė juos D. P. ir jie pasirašė pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905883 už prekes - 60 kubų. Šį kvitą pasirašė D. P. ir T. S.. Prekės turėjo būti pristatytos 2018 m. vasario 26 d. nurodytu adresu. 2018 m. kovo 5 d. jam paskambino asmuo, prisistatė (duomenys neskelbtini) pasakė, kad yra nuo D. P., ir jam teiks prekes. 2018 m. kovo 12 d. turėjo atvežti prekes, tačiau prekės nebuvo pristatytos, bendrauti vengė. 2018 m. kovo 22 d. nusprendė parašyti pretenziją D. P., kad per 14 dienų arba grąžina pinigus, arba pristato prekes. Šią pretenziją pasirašė D. P., kai jis nuvyko į (duomenys neskelbtini). Prekės pristatytos nebuvo. Galiausiai 2018 m. balandžio 11 d. jam atvežė 7 paletes (10 kubų) blokelių už 480 eurų, bet atvežė ne D. P., o kita įmonė nuo D. P. (turi tai patvirtinantį važtaraštį). Likusios prekės pristatytos nebuvo, dėl to 2018 m. balandžio 23 d. nusprendė kreiptis į policiją (t. 5, b. l. 7-9).

V. P. pareiškė 2400,00 eurų civilinį ieškinį (t. 5, b. l. 16-17).

V. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2018 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905883, pagal kurį matyti, jog grynaisiais pinigais buvo perduota 2880,00 Eur suma (t. 5, b. l. 15), 2018 m. kovo 22 d. pretenziją, kuria prašoma pristatyti prekes arba grąžinti pinigus ir su kuria D. P. susipažino pasirašytinai (t. 5, b. l. 14), 2018 m. balandžio 12 d. krovinio važtaraštį Nr. 20180412-2, kuris patvirtina, kad į Maišiagalą buvo pristatytos 7 paletės „Ytong 300“ (t. 5, b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. K. nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį, internetu, portale „skelbiu.lt“, jis rado skelbimą apie parduodamus blokelius, paskambino telefonu (duomenys neskelbtini) ir susitarė susitikti. Buvo sumokėta 200 eurų, o prekės turėjo būti pristatytos per savaitę. Maždaug po savaitės jie susiskambino su tuo pačiu asmeniu, asmuo pasakė, kad reikia sumokėti likusius pinigus, t. y. dar 1267 eurus. Jis sutiko sumokėti, tačiau paprašė, kad paruoštų ir sutartį. Susitikę jie pasirašė sutartį, jis tam pačiam asmeniui padavė pinigus, 1267 eurus, kvito nedavė. Asmuo jam pasakė, kad pristatys artimiausiu metu, tačiau vis prekių nepristatė. Su asmeniu, su kuriuo pasirašė sutartį – iš sutarties žino, jog tai D. P., susiskambindavo dar dvi savaites, tas asmuo jam vis nurodydavo skirtingas priežastis, kodėl prekių nepristato. Vėliau iš viso su tuo asmeniu nebebuvo galimybės susisiekti, buvo nuvažiavęs į ofisą, tačiau jis buvo uždarytas, prekės jam pristatytos nebuvo, pinigai negrąžinti (t. 4, b. l. 92).

P. K. pareiškė 1467,00 eurų civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 95-96).

P. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2018 m. kovo 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 0743 ir sutarties priedą Nr. 1, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 1267 Eur sumą parduoti ir pristatyti priede nurodytas prekes per 10 darbo dienų (b. l. 85-86, 4 tomas); 2018 m. kovo 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 9905887, pagal kurį matyti, jog grynaisiais pinigais buvo perduota 200 Eur suma (t. 4, b. l. 99).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. L. nurodė, kad 2018 m. kovo 28 d. jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0745 su (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) įsipareigojo jam parduoti 30 kubinių metrų statybinių blokelių ir 30 vnt. (po 25 kg) klijų blokeliams „Kreser“. Pagal šią sutartį jis į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių bankas, iš savo sąskaitos pervedė 1380,00 eurų. Pagal sutartį per 10 dienų jam turėjo atvežti blokelius, tačiau jis prekių negavo, pinigai negrąžinti. Dėl prekių pristatymo jis tarėsi su D. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vėl šiuo telefonu su D. P. jam susisiekti nepavyko (t. 4, b. l. 151-156).

R. L. pareiškė 1680 eurų (1380 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos) civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 160-161).

Žemesnės instancijos teismas

R. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2018 m. kovo 28 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 0745 ir sutarties priedą Nr. 1, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini)įsipareigojo už 1380 Eur sumą parduoti ir pristatyti priede nurodytas prekes per 10 darbo dienų (t. 4, b. l. 155-156); 2018 m. kovo 29 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 429 ir banko AB Luminor sąskaitos išrašą, pagal kuriuos matyti, jog buvo atliktas mokėjimas1380 Eur sumai (t. 4, b. l. 153-154).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. atliko 1404,00 eurų pavedimą (duomenys neskelbtini) už statybinių blokelių pirkimą, tačiau prekių, už kurias sumokėjo pinigus, negavo. Dėl blokelių pirkimo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0744. Sutartį gavo elektroniniu paštu. Po pinigų pervedimo dar bendravo su vyriškiu, kuris prisistatė D. P., tuo pačiu vardu buvo pasirašytas ir elektroninis laiškas, kuriuo gavo pirkimo-pardavimo sutartį. D. P. vis žadėjo, kad prekes jis gaus nedelsiant, tačiau prekių nepristatė su D. P. susisiekti nepavyksta, pinigai už prekes negrąžinti (t. 4, b. l. 120-121).

A. T. pareiškė 1404 eurų civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 127-128).

A. T. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2018 m. kovo 28 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 0744 ir sutarties priedas Nr. 1, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 1404,00 Eur sumą parduoti ir pristatyti priede nurodytas prekes per 10 darbo dienų (t. 4, b. l. 122-123); 2018 m. kovo 29 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 1, pagal kurį matyti, jog buvo atliktas mokėjimas1404,00 Eur sumai (t. 4, b. l. 124).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. G. nurodė, kad 2018 m. balandžio 4 d. internetiniame tinklalapyje „www.skelbiu.lt“ rado skelbimą apie parduodamas statybinius blokelius, skelbime nurodytu telefonu susisiekė su asmeniu, su kuriuo sutarė dėl susitikimo laiko, kad aptartų jo užsakymą. 2018 m. balandžio 5 d. Vilniuje, parduotuvėje „Ikea“, susitikimo metu su asmeniu, prisistačiusiu D. P., (duomenys neskelbtini) direktoriumi, sutarė, kad artimiausiu metu, per dvi savaites, D. P. firma jo nurodytu adresu atveš statybinius blokelius už 928,20 Eur ir klijus blokeliams už 145,00 Eur., iš viso 1073,20 Eur. 2018 m. balandžio 6 d. į D. P. atsiųstą AB Šiaulių banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1073,20 Eur ir paskambino, kad pervesti pinigai už užsakytas prekes. Porą kartų su pardavėju kalbėjo telefonu ir el. paštu dėl prekių pristatymo laiko, o vėliau gavo pranešimą, kad tokio el. pašto nebėra, į telefoninius skambučius (duomenys neskelbtini) neatsakė, bei iki šiol nei prekių, nei pinigų negavo (t. 4, b. l. 188).

V. G. pareiškė 1073,20 eurų civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 189).

V. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė: 2018 m. balandžio 5 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 1102,20 Eur sumai (t. 4, b. l. 181); 2018 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 180, kuris patvirtina, kad buvo sumokėta 1073,20 Eur suma (t. 4, b. l. 182); el. susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 176-180).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. nurodė, kad 2017 m. balandžio 28 d. tarp jos ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos sutartis. Buhalterinių paslaugų sutartį pasirašė A. P.. Galimai tą pačią dieną ar kitą dieną (duomenys neskelbtini) perdavė jai dokumentus, kurie buvo netvarkingi. Nebuvo jokių duomenų apie įmonėje vykdomą ar vykdytą veiklą, o būtent nebuvo didžiosios knygos, nebuvo parengta 2016 metų metinė finansinė atskaitomybė, nebuvo jokių duomenų apie įmonėje turimą ilgalaikį, trumpalaikį turtą, kapitalą ir įsipareigojimus. Dokumentai, kurie jai buvo pateikti, buvo paduoti nesusegti, nesutvarkyti, nesuregistruoti, nepasirašant priėmimo – perdavimo akto. Kadangi įmonė jau veikė nuo 2016 metų, matydama, kad dokumentai yra netvarkingi, surašė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties priedą NR. 2 „Bylų (dokumentų) perdavimo aktas“, kuriame nurodė, jog dėl aplaidžiai tvarkomos įmonės buhalterinės apskaitos neprisiima atsakomybės už praėjusių laikotarpių duomenų tikslumą ir teisingumą ir privalomos ataskaitos ir deklaracijos už paėjusius laikotarpius. Iš (duomenys neskelbtini) perduotų jai dokumentų matėsi, kad dar 2016 metais įmonė turėjo tik vieną pardavimo dokumentą, 2017 metais matėsi, kad įmonė pradėjo aktyviau vykdyti veiklą, o būtent, vasario mėnesį jau buvo pirkimų sąskaitų, taip pat matėsi pinigų judėjimas banko sąskaitose, taip pat buvo ir kovo bei balandžio mėnesiais. Norėdama tinkamai sutvarkyti buhalteriją, pradėjo reikalauti pateikti reikiamus dokumentus, dalį dokumentų jai pateikdavo, o dalies dokumentų išreikalauti buvo labai sudėtinga. Jokių duomenų apie įmonės skolas, įsipareigojimus klientams, tiekėjams ji neturėjo, tokie duomenys net ir prašant jai pateikti nebuvo. Kadangi įmonė jai neteikė jokios reikalaujamos informacijos ir dokumentų, be to ir neatsiskaitinėjo už suteiktas paslaugas, inicijavo sutarties nutraukimą. Apie savo ketinimus 2017 m. liepos 31 d. el. paštu informavo klientą, 2017 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) ofise susitiko su D. P.. Susitikimo metu buvo pasirašytas sutarties nutraukimas abiejų šalių bendru sutikimu ir „Bylų (dokumentų) perdavimo aktas“, kuriuo ji grąžino visus įmonės dokumentus. Visi dokumentai yra išvardinti minėtame akte, minėti dokumentai yra visi, kokius tik jai buvo pateikusi įmonė, papildomai pridėjo ataskaitas, avansines apyskaitas ir pan., o būtent, dokumentai, kuriuos paruošė atlikdama savo tiesioginį darbą pagal anksčiau minėtą sutartį. (duomenys neskelbtini) veiklą 2017 metais vykdė ganėtinai aktyviai, buvo daromi pirkimai, tačiau ar buvo pardavimo dokumentų, neprisimena, iš pirkėjų buvo gaunami avansai (tai matė pagal banko išrašus), ar buvo kokių nors pirkimo – pardavimo sutarčių, neprisimena, nežino, galimai jai jos nebuvo pateiktos, dėl to nenori suklaidinti. Gali pasakyti tik tiek, kad į dokumentacijos tvarkymą minėtoje įmonėje buvo žiūrima atsainiai, aplaidžiai. (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra atsiskaičiusi su ja už suteiktas paslaugas (t. 5, b. l. 30).

Iš ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustos liudytojos V. J. duotų parodymų nustatyta, kad ji prie (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų priėjimo neturėjo, banko generatoriai jai nebuvo duoti. Taip pat negali pasakyti, kiek atidarytų banko sąskaitų turėjo (duomenys neskelbtini) bei kas disponavo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitomis. (duomenys neskelbtini) turėjo mokėjimo kortelių, nes matė, kad jie iš įmonės sąskaitos išimdavo grynuosius pinigus. Ji (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė porą mėnesių, t. y. iki 2017 metų liepos pabaigos. Kas buhalteris (duomenys neskelbtini) nežino (t. 5, b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. D. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose. 2017 metų sausio-vasario mėnesį pas ją atėjo A. ir D. P., prašydami tvarkyti jų buhalterinę apskaitą. Jie norėjo užsiregistruoti PVM mokėtojais. Ji pati į VSDF pateikė pranešimus apie jų įdarbinimą jų pageidavimu. Bendrovėje buvo tik 2 dirbantys asmenys. Tarp jų bendrovės ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią buvo numatyta, jog jų bendrovė tvarkys buhalterinę apskaitą, o jie iki mėnesio 10 dienos pristatys visus buhalterinės apskaitos dokumentus, reikalingus suvesti į apskaitą, tačiau nė vienas iš jų dokumentų nepristatė. Prisijungimus prie banko sąskaitų turėjo tik direktorė A. P., todėl negali pasakyti, kokios operacijos buvo vykdomos. Kuomet jie nepristatė buhalterinės apskaitos dokumentų, ji rašė jiems el. p. reikalavimus, į kuriuos sureaguota nebuvo. Tada ji nutraukė sutartį (vienašališkai), nes apskaitos nebuvo. (duomenys neskelbtini) buvo teiktos VMI deklaracijos, t. y. tik mėnesinė pajamų deklaracija, susijusi su darbo užmokesčiu. Jų darbo užmokestis buvo minimalus. Kokias jie pajamas turėjo, ji nežino. Nebuvo pildytos pelno-nuostolių deklaracijos, nes nebuvo iš ko (t. 5, b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. nurodė, kad jis 2017 m. gegužės pradžioje įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini) kiek jis pamena, įmonės vadovė galėjo būti A. P., bet faktiškai visa įmonės veikla užsiiminėjo D. P.. Įmonėje A. P. kartais pasirodydavo, tačiau faktiškai darbo jokio neatlikdavo. Jis faktiškai atliko vadybininko pareigas, jo darbas buvo bendravimas su klientais. Realiai tokį patį darbą atliko ir D. P.. Tiek D. P., tiek jo telefonų numeriai buvo ant reklamų. Įmonė (duomenys neskelbtini) vertėsi statybinių medžiagų pardavimu. Jie rasdavo klientus, o po to įmonės tiekėjai pristatydavo prekes rastiems klientams, jie buvo kaip tarpininkai. Įmonė sandėlių jokių neturėjo, prekių nekaupė, atsiradus pirkėjams, jiems prekes pristatydavo tiekėjai. Tiekėjų įmonėje buvo keletas: „Moki veži“, UAB „Bikuva“. Dažniausiai klientai mokėdavo už prekes į priekį, kartais avansą, bet dažniausiai visą sumą. Iš pradžių, jam įsidarbinus, viskas buvo kaip ir normaliai, bet netrukus pradėjo skambinti nepatenkinti klientai, kurie skundėsi, jog gavo tik dalį, arba išvis negavo prekių. Tokių skambučių pradėjo vis daugėti. Dėl to jis kalbėjosi su D. P., bet pastarasis viską motyvavo tuo, kad priėmė užsakymus žiemos sezono kainomis, t. y. pigiau, negu dabar turi mokėti tiekėjams. Ir vėliau D. P. pasiaiškinimų atrasdavo labai daug, kalbėdavo įtikinamai. Kadangi jam nemokėjo algos, jis palaipsniui paprasčiausiai nustojo dirbti, kažkur nuo rugpjūčio išėjo, bet, kiek jam žinoma, oficialiai įdarbintas buvo ilgiau, kažkur iki lapkričio mėnesio. Jo darbas buvo bendrauti su klientais, o su tiekėjais pagrinde dirbo D. P.. D. P. buvo atsakingas, kad klientai laiku gautų prekes. Įmonės visus finansinius reikalus tvarkė D. P. - visi prisijungimai, generatoriai, kortelės buvo būtent pas jį. Kokiu būdu D. P. atsiskaitydavo su tiekėjais jis nežino, bet kažkada jam skambino iš „Moki veži“, iš „Bikuvos“, sakė, kad jiems yra skolingi pinigų už prekes. Taip pat iš „Moki veži“, galimai Kauno filialo direktorė, vardo pavardės nepamena jam sakė, kad nėra gavę pinigų už pristatytas prekes, sakė, kad jiems buvo pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos, kurios matomai suklastotos, nes pačių pinigų negavo. Vėliau D. P. įsigijo įmonę (duomenys neskelbtini) Jam perkant (duomenys neskelbtini) jis nedalyvavo, tik žino, kad D. P. mokėjo apie 1500 Eur. D. P. jam siūlė tapti įmonės direktoriumi, sakė, kad pats negali būti vadovu, nes su ankstesne įmone buvo problemų. Jis atsisakė bei niekada nebuvo įmonės (duomenys neskelbtini) akcininku ar vadovu, tačiau vėliau sužinojo, jog jis buvo užregistruotas įmonės direktoriumi. Sužinojo, kai D. P. kreipėsi į jį su prašymu jo vardu banke gauti prieigą prie (duomenys neskelbtini) sąskaitų. Motyvavo tuo, kad jis neturi šiuo metu dokumento, o skubiai reikia padaryti grąžinimą iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos vienam klientui. Jam tai tada sukėlė įtarimą, kad kažkas ne taip, tačiau dar nežinojo, kad jį užregistravo kaip (duomenys neskelbtini) vadovą. Jis niekada nieko bendro neturėjo su (duomenys neskelbtini). Joje nedirbo, nebuvo akcininku, nebuvo vadovu. Jis yra kreipęsis į pirmąjį policijos komisariatą dėl to, kad buvo suklastoti (duomenys neskelbtini) dokumentai. Taip pat, jam nieko nežinant, buvo paimta paskola (duomenys neskelbtini) kur jis yra laiduotojas, neva laidavo įmonė (t. 5, b. l. 23).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. P. parodymų nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas, 2018 m. vasario mėn. buvo sudaryta automobilio Škoda Superb nuomos sutartis, automobilis išnuomotas D. P., už nuomą per mėnesį mokama po 670 Eur, pažymėjo, jog už automobilio nuomą D. P. visada mokėjo laiku (t. 5, b. l. 57).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. V. parodymų nustatyta, kad jis maždaug nuo 2017 m. antrosios pusės D. ir A. P. išnuomojo jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta su D. P., buvo nustatytas 800 Eur nuomos mokestis už mėnesį, taip pat nuomininkai įsipareigojo apmokėti komunalines paslaugas. Liudytojas nurodė, jog D. P. nuomos laiku nemokėjo, vis surasdavo pasiteisinimų, kodėl negali sumokėti pinigų, išsisukinėjo (t. 5, b. l. 61).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip specialiosios liudytojos A. P. parodymų nustatyta, kad ji yra D. P. sutuoktinė. 2016 m. jos sutuoktinis ją įkalbėjo nupirkti įmonę. Ji pasirašė (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Už įmonę mokėjo sutuoktinis D. P.. Už įmonės akcijas sumokėjo apie 250 eurų. Ji pati save paskyrė įmonės direktore. Jai buvo perduotas įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudas, kuomet buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Ji pasirašė VĮ Registrų centras visus reikiamus dokumentus įmonės veiklai. Taip pat jie su vyru raštu pasirašė vidinį dokumentą, kad D. P. yra atsakingas už visą įmonės veiklą, t. y. buhalteriją, turtą, pirkimus, pardavimus, deklaracijų teikimą VMI. Kitaip sakant, ji buvo direktore tik pagal VĮ Registrų centras dokumentus ir pati toliau jokios veiklos nevykdė kaip direktorė, viską tvarkė jos vyras D. P.. Jis susirado patalpas nuomai vykdant įmonės veiklą, statybinių medžiagų teikėjus. Jie buvo sumanę, kad ims prekes didmenininko kainomis ir jas perparduos. Savo sandėlių ir transporto neturėjo. Dėl prekių tiekimo buvo sudarytos sutartys su UAB „Bikuva“, UAB „Moki veži“, UAB „Alnida“. D. talpino skelbimus, kad parduodamos statybinės medžiagos. Kai jie gaudavo užsakymą iš kliento, iš jo dažniausiai buvo imamas avansas. D. P. su klientais pasirašinėjo pirkimo-pardavimo sutartis. Tada klientas pervesdavo bankiniu pavedimu avansą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kartais priimdavo pinigus ir grynaisiais. Visus kasos dokumentus pasirašydavo D. P. kaip kasininkas. Jie gavę avansą už statybines medžiagas užsakydavo prekes iš tiekėjų, pasisamdydavo transportą ir nuveždavo prekes. Prekes veždavo iš prekybos centrų tiesiai klientui į namus. Klientas, gavęs medžiagas, sumokėdavo visą sumą. Kartais buvo mokama ir visa suma iškart, bet dažniausiai buvo mokamas avansas. Per visą (duomenys neskelbtini) veiklą įmonėje dirbo daugiausiai trys darbuotojai. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė V. J.. Jie buhalterei per savaitę vieną kartą teikdavo buhalterinius dokumentus. Visi buhalteriniai dokumentai yra laikomi ofise (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuomojosi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Ji gali paaiškinti, kad dalis žmonių negavo prekių, nes D. P. netinkamai skirstė įmonės pinigus. Ji nežino, kokiems asmenims įmonė liko skolinga, nežino kam ir kiek prekių nebuvo pristatyta, visais šiais klausimais rūpinosi D. P.. D. P. dažniausiai pats nuimdavo grynuosius pinigus nuo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Kartais ir ji išgrynindavo pinigus, kai D. P. jos paprašydavo. Kiek (duomenys neskelbtini) sąskaitų turi, ji negali pasakyti, bet kortelės turėtų būti pas vyrą (t. 6, b. l. 160).

Iš ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustos kaip specialiosios liudytojos A. P. duotų parodymų nustatyta, kad jos vyras prieš tris metus ėmė greituosius kreditus, tuo metu kai buvo atleistas iš darbo. Šiuo metu skoloje yra apie 20 000 eurų pagal paimtus kreditus. Kreditai buvo imti 2016-2017 metais, kurių nepadenginėjo, galvojo, kad kada nors juos grąžins. Jie sau iš (duomenys neskelbtini) išsimokėdavo 350 eurų darbo užmokestį. Kiek neoficialiai dar buvo išsimokama darbo užmokesčio, pasakyti negali. Įmonės bankrotas keltas nebuvo. D. P. nusprendė pirkti kitą įmonę, nes ši buvo nesėkminga. Galvojo, kad vėl darys tą patį ir tikėjosi sėkmingesnio verslo. (duomenys neskelbtini) registruotas jau D. P. vardu. Banko sąskaitoje buvo 40 000 eurų nuostolio. Įmonė bankams nėra skolinga, nes paskolų neėmė. Yra skolingi žmonėms apie 40 000 eurų už nepateiktas prekes. Į tyrėjo klausimą, kodėl įmonė veiklos nesustabdė, kuomet jau buvo nepristatyta prekių 10 žmonių, gali pasakyti, kad jie tikėjosi, kad viskas bus gerai ir išbris iš skolų. Jie nedengė ankstesnių skolų, nes neturėjo iš ko. Ėmė tik avansus ir bandė vežti prekes (t. 6, b. l. 166-168).

Iš 2016 m. kovo 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pardavė A. P. bendrąja jungtine jos ir sutuoktinio D. P. nuosavybėn 100 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių ne akcijų. A. P. buvo perduoti visi (duomenys neskelbtini) daiktai ir dokumentai (t. 5, b. l. 47-49, 51-53).

Iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 10 d. vienintelio akcininko sprendimo nustatyta, jog vienintelė (duomenys neskelbtini) akcininkė A. P. nuo 2016 m. kovo 10 d. paskyrė save bendrovės direktore (t. 5, b. l. 50, 97, 101).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2017 m. vasario 23 d. Prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P014437 matyti, jog tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „Bikuvos“ prekyba buvo sudaryta prekių pirmo pardavimo sutartis ir nustatytos šios sutarties sąlygos (t. 6, b. l. 4-9).

Iš 2017 m. balandžio 28 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. V2017-04-28-01 nustatyta, jog UAB „Liteura“ ir (duomenys neskelbtini) sudarė šią buhalterinės apskaitos sutartį ir nustatė jos sąlygas (t. 6, b. l. 10-13).

VĮ Registrų centro duomenimis vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas D. P. nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. paskyrė A. M. šios bendrovės vadovu (t. 6, b. l. 48-50, 66, 68).

2017 m. gruodžio 5 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė CD-R Verbatim 700 MB. Protokole nurodyta, jog asmuo atliekantis dvi pinigų išgryninimo operacijas yra D. P. (t. 1, b.l. 110-111).

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. sausio 8 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas UAB „Diginet LTU“ raštas Nr. R-1832. Nurodyta, jog pateikti 48 įvairaus pobūdžio skelbimai susiję su (duomenys neskelbtini) Su nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) yra pateikti 5 skelbimai, kurie nėra susiję su statybiniais blokeliais. Iš šio numerio visi 5 skelbimai įdėti Vilniuje, visi vartotojo bankiniai mokėjimai atlikti D. P.. Yra 8 skelbimai susiję su statybiniais blokeliais. Likę skelbimai nesusiję su tuo metu atliktu ikiteisminiu tyrimu (t. 1, b.l. 156-159).

2017 m. rugsėjo 22 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, gautas 2017 m. rugsėjo 19 d. iš AB DNB banko. Protokole nurodyta, jog asmuo atliekantis pinigų išgryninimo operacijas yra panašus į (duomenys neskelbtini) direktorę A. P. (t. 2, b. l. 78-79).

2018 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog bute rasta: antspaudas, priklausantis (duomenys neskelbtini), 3 mobiliojo ryšio telefonai, 4 bankų kortelės (3 kortelės (duomenys neskelbtini)ir 1 kortelė (duomenys neskelbtini)), 2 SIM kortelių rėmai (tel. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), 2 Tony Bet kortelės, (duomenys neskelbtini) pelno ataskaita, AB „Šiaulių banko“ kodų kortelė, banko sąskaitos sutartis, išrašas iš VĮ „Registrų centro“, 2 vnt. vokų su banko PIN kodais, nurodymas išmokėti grynuosius pinigus, pirkimo-pardavimo sutartys (Nr. 0742 ir 0743), kasos išlaidų orderių knygelė, 17 vnt. pinigų priėmimo kvitų, apyvartos žiniaraštis, buhalterinių apskaitos paslaugų teikimo sutartis, 3 banko generatoriai, AB „SEB“ kortelės sutartis, žurnalas ir užrašai (t. 5, b. l. 64-65).

2018 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti 2018 m. gegužės 21 d. buto (duomenys neskelbtini)apžiūros metu paimti daiktai (t. 5, b. l. 66).

2018 m. vasario 1 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. vasario 19 d. (adresu (duomenys neskelbtini)). Bendrovė ne pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ) mokėtoja. Bendrovės deklaruota veikla - statybinių medžiagų mažmeninė prekyba. Nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. bendrovė yra laikinai nevykdanti veiklos. SODROS 2018 m. vasario 7 d. duomenimis, bendrovėje nuo 2017 m. lapkričio 7 d. nėra įdarbinta darbuotojų. Bendrovė yra pateikusi Metinę pelno mokesčio (forma (duomenys neskelbtini)) deklaraciją už 2016 m., joje deklaravo 4793,00 Eur pajamų, 3075,00 Eur apmokestinamo pelno ir 461,00 Eur mokėtino pelno mokesčio. Pateikti (duomenys neskelbtini) už 2017 m. ir deklaruoti 2017 m. gautas pajamas dar nėra suėjęs terminas. Bendrovė nėra pateikusi Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572) už 2017 m. 08 - 11 mėn. Bendrovei dėl nepateiktų FR0572 išsiųsti priminimai. VMI prie FM duomenų bazėse esančiais duomenimis, 2018 m. vasario 7 d. bendrovė turėjo 566,40 Eur nepriemoką (iš jų - 461 Eur pelno mokesčio ir 25,20 Eur šio mokesčio delspinigių, 55 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 3,6 Eur šio mokesčio delspinigių). Valstybės įmonės „Regitra” ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, bendrovė neturi nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių ar nekilnojamojo turto objektų. Notarinių sandorių bendrovė nesudarinėjo. Kontrolės veiksmų bendrovės atžvilgiu atlikta nebuvo. Dėl bendrovės veiklos buvo gauti trys pranešimai (t. 2, b.l. 176-177).

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. rodantis atliktas bankines operacijas (b.l. 141-146, 4 tomas).

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) AB Luminor banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d. rodantis atliktas bankines operacijas (b.l. 114-155, 5 tomas).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. P. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, atpažino D. P. (b.l. 18-21, 5 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jo padarytos veikos – kaltinamajame akte nurodyto svetimo turto, piniginių lėšų įgijimas iš nukentėjusiųjų teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (aštuoniolika nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 2 dalį (1 nusikalstama veika).

BK 182 straipsnyje numatytos veikos – sukčiavimo – dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta apgaule bent viena iš nurodytų veikų, t. y., svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas, turtinės prievolės panaikinimas. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kaltininkui įgijus svetimą turtą, tačiau vėliau dėl tam tikrų priežasčių (pvz., nukentėjusiajam suvokus apgaulę ir ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui atgauti) jį grąžinus savininkui, veika kvalifikuojama kaip baigta, jei kaltininkas turėjo galimybę šį turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

Konstatuojama, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiųjų V. A., R. B., M. D., V. G., R. J., V. K., R. K., D. K., P. K., R. L., V. M., D. P. ir E. P., V. P., A. P., L. S., V. T., A. T., V. Š. atžvilgiu teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis, veikdamas apgaule, tai yra nukentėjusiesiems sudarydamas skaidraus verslo įspūdį ir neatskleisdamas informacijos apie tai, kad nei (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini) neturi finansinių galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir neketina jų vykdyti, įgydamas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) naudai iš nukentėjusiųjų pinigines lėšas už jų siekiamas įsigyti prekes, tų prekių nukentėjusiesiems nepristatė, pinigų negrąžino, įgijęs nukentėjusiųjų pinigines lėšas su nukentėjusiais nustodavo bendrauti. Šias aplinkybes patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, jog jis pripažįsta kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tiek ir bylos medžiaga: į bylą pateiktos išankstinio apmokėjimo sąskaitos, grynųjų pinigų paėmimo kvitai bei rašytinės pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp vienos iš aukščiau minėtų bendrovių ir nukentėjusiųjų, patvirtinančios rašytinių bei žodinių sutarčių sudarymą tarp (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiųjų R. K., A. P., R. J., D. K., V. M., R. B., V. G., V. T., V. K., V. Š., P. K., R. L., A. T. D. ir E. P., L. S., V. A., M. D., V. P., nukentėjusiųjų susirašinėjimas elektroninėmis priemonėmis su D. P. bei kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, iš kurių matyti, jog kaltinamasis vengė bendrauti su nukentėjusiais, bei pačių nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Minėti bylos duomenys, kartu su kita bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir detaliau neanalizuoja, visiškai patvirtina kaltinamajam D. P. pareikštus kaltinimus.

Kaltinamasis iš anksto žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) kuri jam ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bei (duomenys neskelbtini) kurios jis yra vienintelis akcininkas, neturi piniginių lėšų ir neturi galimybių įgyti prekių iš tiekėjų, taip pat tai, kad prekių pristatyti klientams neturi jokios galimybės, sudarinėjo su nukentėjusiais tiek rašytines, tiek žodinis pirkimo pardavimo sutartis, taip apgaule įgydamas nukentėjusiųjų pinigines lėšas. Aplinkybes apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo sunki, patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek bylos rašytinė medžiaga. Kaltinamasis viso proceso metu teigė, jog jis pradžioje siekė vystyti verslą, tačiau susidūrė su finansiniais sunkumais, nors pradėdamas verslą dar ketino iš tiesų pardavinėti prekes klientams, tačiau vėliau, siekdamas tiesiog gauti pinigus ir dengti susidariusius įsiskolinimus, klientams, t. y. nukentėjusiesiems, siūlydavo įsigyti prekes, gaudavo iš jų pinigines lėšas, nors prekių už iš klientų paimtus pinigus pristatyti neketino, t. y. su nukentėjusiais sudarinėjo prekių pirkimo-pardavimo sutartis tik siekdamas įgyti nukentėjusiųjų pinigines lėšas. Kaltinamojo pozicija, apie tai, kad jis pradžioje ketino vykdyti įsipareigojimus ir tik susidūrus su finansiniais sunkumais tokio ketinimo atsisakė, buvo nuosekli viso proceso metu, tačiau parodymai apie tai, kada visgi bendrovė (duomenys neskelbtini) susidūrė su jo tariamais finansiniais sunkumais, nuolat kito. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog po įsipareigojimų prisiėmimo nukentėjusiesiems M. Ž. ir M. V. (2017 m. balandžio mėn.) (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis itin pablogėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. P. visgi teigė, jog (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės mėn. dar veikė sklandžiai ir finansinių sunkumų neturėjo. Be to, teismo posėdžio metu D. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sunki finansinė padėtis paaiškėjo tada, kai buhalterė, sutvarkiusi bendrovės buhalteriją, pamatė, jog bendrovė turi skolų, nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pirmoji buhalterinė sutartis buvo sudaryta dar 2017 m. pradžioje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuolat keitė parodymus apie tai, kada visgi (duomenys neskelbtini) susidūrė su finansiniais sunkumais, neva dėl kurių buvo nebeįmanoma vykdyti sutartinių įsipareigojimų, teismas sprendžia, jog kaltinamojo teiginiai apie tai, kad jis bendrovės veiklos pradžioje dar ketino vykdyti visa apimtimi jam pateiktus užsakymus, buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Be to, iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, jog, nors šioje banko sąskaitoje vyko aktyvi piniginių lėšų apyvarta, tačiau prekių tiekėjams buvo mokamos sąlyginai tik nedidelės pinigų sumos, pakankamai didelė pinigų suma iš šios sąskaitos buvo tiesiog išgryninta. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog pinigus išgrynino, siekdamas grynaisiais pinigais atsiskaitinėti su prekių tiekėjais, tačiau tokius kaltinamojo teiginius pagrindžiančių duomenų nėra, jie prieštarauja ir bylos medžiagai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal 2017 m. vasario 23 d. Prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P014437, sudarytos taro UAB „Bikuvos“ prekyba (pardavėjo) ir (duomenys neskelbtini) (pirkėjo) 2 punktą prekių pardavimas iš pardavėjo pirkėjui yra vykdomas naudojant Pardavėjui priklausančiomis ir Pirkėjo naudojimui perduotomis kreditinėmis kortelėmis ir tokiu atveju išduodant pirkėjui operaciją patvirtinantį specialų fiskalinį kasos aparato čekį, o jeigu prekės parduodamos nesinaudojant kreditinėmis kortelėmis, prekių pardavimo metu gali būti išrašoma PVM sąskaita-faktūra arba surašomas kitas prekių pardavimą/pristatymą patvirtinantis dokumentas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. J. nurodė, kad ji pagal pasirašytą sutartį su (duomenys neskelbtini) turėjo tvarkyti šios bendrovės buhalteriją, tačiau jokių duomenų apie įmonės skolas, įsipareigojimus klientams, tiekėjams ji neturėjo, tokie duomenys net ir prašant jai pateikti nebuvo. Šie bylos duomenys leidžia pagrįstai abejoti kaltinamojo D. P. teiginiais neva jis iš sąskaitos lėšas išgrynindavo tik tam, jog už prekes tiekėjams mokėtų grynaisiais pinigais. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialioji liudytoja A. P. nurodė, jog jos vyras D. P. 2016 m.-2017 m. imdavo greituosius kreditus ir įsiskolinimas kreditoriams siekia apie 20000 Eur, kreditai dengiami nebuvo. Be to, apklausta specialiąja liudytoja A. P. nurodė ir tai, jog (duomenys neskelbtini) turtėjo apie 40000 Eur skolų. Teismo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, jog po to, kai apie (duomenys neskelbtini) viešojoje erdvėje buvo paskelbta informacija, jog ji nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, jis įgijo kitą bendrovę, t. y. (duomenys neskelbtini) kuria prisidengus buvo vykdoma iš esmės ta pati veikla, t. y. iš klientų apgaule įgyjamas turtas neketinant vykdyti jokių įsipareigojimų. Šiuos kaltinamojo parodymus taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. M. parodymai. Be to, iš bylos medžiagos (paties kaltinamojo parodymų, liudytojų R. P., A. V. parodymų, kitos medžiagos) matyti, jog D. P., nors ir žinodamas tiek apie savo paties sunkią turtinę padėtį (tą jis pažymėjo ir teisme, kad pajamų neturėjo, o lėšų pragyvenimo gaudavo iš savo tėvų bei žmonos tėvų), tiek apie (duomenys neskelbtini) bei apie (duomenys neskelbtini) sunkią finansinę padėtį, pakankamai nemažas pinigines lėšas skyrė ne verslo vystymui, o (duomenys neskelbtini) biuro nuomai, kuri kiekvieną mėnesį kainavo apie 1000 Eur plius PVM, pakankamai brangaus būsto nuomai – jo savo šeimai išnuomoto buto nuomos mėnesinis mokestis sudarė 800 Eur plius komunaliniai mokesčiai, automobilio Škoda Superb nuomai, kuri kas mėnesį sudarė 670 Eur. Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog D. P., suvokdamas savo kaip fizinio asmens turtinę padėtį, taip pat tai, jog nei (duomenys neskelbtini) nei vėliau jo nupirkta (duomenys neskelbtini) neturi finansinių galimybių statybinių medžiagų pardavimams vykdyti, iš anksto žinodamas, jog tokie pardavimai ir nebus vykdomi, suklaidindamas nukentėjusiuosius, žadėdamas jiems itin pigiai parduoti statybines medžiagas bei su jais sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis, išrašydamas išankstines sąskaitas bei pinigų paėmimo kvitus, retais atvejais netgi pristatydamas dalį prekių (nukentėjusiajam M. Ž., R. K., V. P., A. P.), sudarė realiai vykdomo skaidraus verslo regimybę, ir tokiu būdu apgaule įgijo V. A., R. B., M. D., V. G., R. J., V. K., R. K., D. K., P. K., R. L., V. M., D. P. ir E. P., V. P., A. P., L. S., V. T., A. T., V. Š. pinigines lėšas.

Kartu teismas pažymi, kad D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos per vienerių metų laikotarpį, užvaldant skirtingų asmenų, kuriuos kaltinamasis rasdavo įvairiais būdais (vieni jį susirasdavo patys radę (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) skelbimus internete, kitus susirasdavo jis pats, pvz. nurodydamas, kad jam reikia atlaisvinti sandėlį dėl to parduoda pigiau statybines medžiagas, nors (duomenys neskelbtini) net neturėjo jokio sandėlio, o su kai kuriais jis buvo anksčiau sudaręs sandorius ir įgavęs jų pasitikėjimą), turtą. Kaip minėta, kaltinamas atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus prisidengė dviem skirtingomis bendrovėmis, iš pradžių (duomenys neskelbtini) o vėliau, kai viešojoje erdvėje atsirado apie (duomenys neskelbtini) neigiami komentarai – (duomenys neskelbtini)

Taigi esant tokioms aplinkybėms teismas laiko, kad D. P. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – kaltinamajame akte nurodytų aukščiau paminėtų nukentėjusiųjų piniginių lėšų įgijimą apgaule – yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kartu teismas sprendžia, jog D. P. veiksmai, kuomet jis panaudodamas apgaulę įgijo nukentėjusiųjų M. Ž. ir M. V. turtą, t. y. 10818,55 Eur, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad teismas jau išsamiai pasisakė dėl D. P. veiksmų, kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir į tai, kad nusikalstamos veikos, padarytos M. Ž. ir M. V. atžvilgiu, aplinkybės, išskyrus dėl panaudojant apgaulę įgyto svetimo turto dydžio, yra analogiškos, teismas dėl jų plačiau nepasisako. BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas kvalifikuojamas pagal turto vertę vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kurį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 182 straipsnio 2 dalis), o nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (to paties straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršiją 250 MGL sumą (įstatymo redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (37,66 Eur), galiojusį nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., darytina išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. balandžio 10 d.) metu didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršija 9 415 Eur. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, jog D. P. veiksmai M. V. ir M. Ž. atžvilgiu turėtų būti vertinami ne kaip viena nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, o kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, ir atsižvelgiant į tai, jog iš M. V. D. P. įgijo 6750 Eur, o iš M. Ž. – 5050 Eur, šios atskiros nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Su tokia gynėjo pozicija nesutiktina. Pažymėtina, jog D. P. panaudodamas apgaulę iš M. Ž. ir M. V. pinigus įgijo (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiais sudarius 2017 m. balandžio 7 d. žodinę sutartį ir nukentėjusiesiems patikėjus D. P. pervedus pastarajam šia sutartimi sulygtą pinigų sumą. Aplinkybė, kad tarp nukentėjusiųjų M. Ž. bei M. V. ir kaltinamojo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta viena, o ne dvi atskiros sutartys, yra nustatyta ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-28649-871/2017. Šis teismo sprendimas, kaip minėta, yra įsiteisėjęs, šiame sprendime konstatuotos aplinkybės nėra nuginčytos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad apgaule nukentėjusiųjų piniginės lėšos – 10818,55 Eur, buvo įgytos su jais sudarytos vienos sutarties pagrindu, todėl teismas sprendžia, jog D. P. veiksmai panaudojus apgaulę įgyjant M. Ž. ir M. V. turtą, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir šios nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, kokiomis dalimis nukentėjusieji, vykdydami aukščiau minėtą sutartį, (duomenys neskelbtini) naudai pervedė piniginės lėšas.

Dėl kaltinimo tikslinimo

Kaltinamajame akte kaltinamajam D. P. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, nurodant, jog D. P. panaudodamas apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo iš nukentėjusiojo R. B. 2254 Eur turtą. Pačiame kaltinime yra nurodoma, jog nukentėjusysis R. B. pagal (duomenys neskelbtini) išankstinę sąskaitą faktūrą pervedė ne 2254 Eur, o 1000 Eur. Tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinime yra nurodyta neteisinga iš R. B. panaudojant apgaulę įgyta turto vertė, todėl kaltinimas tikslinimas, nurodant jog D. P. (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą R. B. priklausančius 1000 Eur.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajam pareikštame kaltinime dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu nurodomas netikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, o būtent, nors ikiteisminio tyrimo metu pranešdamas apie jo atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusysis V. P. nurodė, kad jis pinigus D. P. sumokėjo 2018 m. vasario 19 d., ką patvirtina tiek teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas, ir paties V. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas – 2017 m. balandžio 19 d., t. y. nurodant jog būtent tada D. P. buvo sumokėti pinigai. Atsižvelgiant į tai, kad toks nusikalstamos veikos padarymo laikas yra aiškiai nurodytas klaidingai, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog V. P. 2880 Eur surašant pinigų priėmimo kvitą sumokėjo D. P. 2018 m. vasario 19 d.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Dėl bausmės skyrimo

D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė devyniolika nusikaltimų, iš kurių vienas yra priskiriamas sunkių, o likę aštuoniolika – nesunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, į jo veiksmus, darant kiekvieną iš nusikalstamų veikų, veikų padarymo motyvus. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo teistas už turtinio nusikaltimo padarymą. Jis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) bauda. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (t. 7, b. l. 113-117) matyti, kad minėtu nuosprendžiu paskirta bauda buvo išieškota 2014 m. kovo 28 d., kas, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, reiškia, jog D. P. teistumas galiojo iki 2017 m. kovo 28 d., tačiau nesant tikslių duomenų (pvz. antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo), kada konkrečiai buvo sumokėta ši bauda ir visas abejones, kurių negalima pašalinti, vertinant kaltinamojo naudai, teismas laiko, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų (kurių pirma padaryta 2017 m. kovo 27 d.), padarymo metu jis buvo neteistas, o duomenys apie jo pripažinimą kaltu padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laikytini tik D. P. asmenybę charakterizuojančia informacija. Taip pat teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia ir į tai, jog nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu D. P. buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemokėjo, kas rodo asmens pakankamai atsainų požiūrį į jam taikomas valstybės prievartos priemones. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamomis veikomis padarytą žalą – kaltinamasis iš nukentėjusiųjų, patikėjusių jo pažadais dėl galimybių įsigyti statybines medžiagas žemesnėmis kainomis ir taip sutaupyti, įgijo pakankamai nemažas pinigų sumas, kurios svyruoja nuo 936 Eur iki 10818,55 Eur. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais ne tik apgaule įgijo nukentėjusiųjų turtą, bet kartu, natūralu, sukėlė ir nepatogumus, dėl ko nukentėjusieji negalėjo atlikti suplanuotų statybos darbų, buvo priversti nuolat ieškoti kaltinamojo, bandyti atgauti sumokėtus pinigus, nors, akivaizdu, to padaryti nepavyko. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, teismas sprendžia, kad kaltinamajam D. P. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje skirtinos laisvės atėmimo bausmės, bausmių dydį nustatant artimesnį minimalioms atitinkamų normų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių riboms. Teismo vertinimu, būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Paskirtosios bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus ir D. P. skirtina subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka D. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės (minėtu nuosprendžiu bausmės vykdymas buvo atidėtas, todėl šio nuosprendžio priėmimo metu asmuo yra neatlikęs visos bausmės) pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės (pridedamos bausmės dalis nustatytina atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir jų pobūdį, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą).

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas D. P. išbūtas suėmime nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius, prašydami atlyginti jiems D. P. nusikalstamas veiksmais padarytą žalą.

Nukentėjusysis R. K. pareiškė 1078 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo R. K. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (išankstinio apmokėjimo sąskaita bei AB „Lietuvos paštas“ pinigų perlaidos kvitu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis R. K. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo R. K. ieškinys dėl 1078 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis A. P. pareiškė 3502,75 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. P. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (išankstinio apmokėjimo sąskaita bei AB SEB bankas mokėjimo nurodymu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis A. P. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo A. P. ieškinys dėl 3502,75 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusioji D. K. pareiškė 1669,10 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo D. K. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (išankstinio apmokėjimo sąskaita bei AB Šiaulių bankas mokėjimo nurodymu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusioji D. K. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiosios D. K. ieškinys dėl 1669,10 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis V. Š. pareiškė 1360,92 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. Š. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pirkimo-pardavimo sutartimi bei pinigų priėmimo kvitu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis V. Š. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo V. Š. ieškinys dėl 1360,92 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis L. S. pareiškė 960 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo L. S. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pinigų priėmimo kvitu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis L. S. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo L. S. ieškinys dėl 960 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis V. A. pareiškė 1000 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. A. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pinigų priėmimo kvitu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis V. A. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo V. A. ieškinys dėl 1000 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis M. D. pareiškė 1252 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo M. D. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pinigų priėmimo kvitu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis M. D. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo M. D. ieškinys dėl 1252 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis V. M. pareiškė 5677 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. M. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (išankstinio apmokėjimo sąskaita, banko mokėjimo pavedimu, paties kaltinamojo parodymais), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis V. M. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo V. M. ieškinys dėl 5677 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis R. B. pareiškė 1000 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. Š. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (sąskaita išankstiniam apmokėjimui bei mokėjimo banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis R. B. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo R. B. ieškinys dėl 1000 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis V. P. pareiškė 2400 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. P. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pinigų priėmimo kvitu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis V. P. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo V. P. ieškinys dėl 2400 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis P. K. pareiškė 1467 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo P. K. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pirkimo-pardavimo sutartimi bei pinigų priėmimo kvitu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis P. K. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo P. K. ieškinys dėl 1467 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusysis R. L. pareiškė 1380 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo R. L. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pirkimo-pardavimo sutartimi bei banko Luminor mokėjimo nurodymu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis R. L. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo R. L. ieškinys dėl 1380 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis R. L. nekonkretizavo kuo pasireiškė dėl nusikalstamos veikos patirta neturtinė žala. Teismui yra suprantamas nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kadangi nusikalstama veika, natūralu, buvo nukentėjusiajam sukelti neigiami išgyvenimai, jis prarado pinigus, tačiau pažymėtina, kad prarasta pinigų suma nėra laikytina itin didele, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo R. L. prašoma priteisti neturtinė žala mažintina, jam iš kaltinamojo priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. T. pareiškė 1404 Eur ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. T. ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pirkimo-pardavimo sutartimi bei banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu), todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis A. T. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo A. T. ieškinys dėl 1404 Eur žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir minėto dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamojo D. P..

Nukentėjusieji M. Ž. ir M. V. pareiškė kiekvienas po 5409,27 Eur ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų M. Ž. ir M. V. civiliniai ieškiniai yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (mokėjimo pavedimu bei pinigų priėmimo kvitu), šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusieji M. Ž. ir M. V. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-28649-871/2017 iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovų M. V. ir M. Ž. naudai kiekvienam priteista po 5409,28 Eur skolos, atsiradusios dėl 2017 m. balandžio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini) nevykdymo, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos bei 426 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu yra išduotas 2017 m. spalio 9 d. bei 2017 m. spalio 10 d. išduoti vykdomieji raštai. Kaltinamojo D. P. padaryti neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su M. V. bei M. Ž. padaryta turtine žala, todėl iš jo nukentėjusiųjų M. Ž. ir M. V. naudai priteitinas kiekvienam po 5409,27 Eur žalos atlyginimas. Siekiant išvengti dvigubo žalos išieškojimo, nustatytina, kad jis dalyje dėl 5409,27 žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-28649-871/2017.

Nukentėjusysis R. J. pareiškė 4775,99 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. R. J., pagrįsdamas civilinį ieškinį, pateikė Swedbank, AB mokėjimo nurodymą 4676 Eur sumai, išankstinę sąskaitą bei antstolės J. B. 2017 m. liepos 19 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodoma, jog būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 99,99 Eur, bei Swedbank, AB mokėjimo nurodymą, kad tokios išlaidos buvo sumokėtos. Kartu pažymėtina, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Komisijos 2017 m. birželio 15 nutarimu Nr. 10-856 patenkintas R. J. reikalavimas. t. y. pripažintas vartotojo reikalavimas nutraukti prekių pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekes sumokėtus pinigus (4676 Eur). Nutarime pažymėta, jog įsigaliojęs nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Kaip nurodo pats R. J., jis įsigaliojusį nutarimą yra pateikęs vykdyti antstolei J. B.. Kaltinamojo D. P. padaryti neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su R. J. padaryta 4676 Eur turtine žala, todėl iš jo nukentėjusiojo R. J. naudai priteistinas 4676 Eur žalos atlyginimas. Siekiant išvengti dvigubo žalos išieškojimo, nustatytina, kad jis dėl 4676 Eur žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip skolininkas pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Komisijos 2017 m. birželio 15 nutarimą Nr. 10-856.

Be to, kaip minėta R. J. baudžiamojoje byloje pateiktu civiliniu ieškiniu prašo atlyginti ir jo antstolei J. B. už minėto 2017 m. birželio 15 nutarimu Nr. 10-856 vykdymą apskaičiuotas 99,99 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Komisijos 2017 m. birželio 15 nutarimą Nr. 10-856 šios 99,99 Eur dydžio būtinosios išlaidos ir taip bus išieškomos iš (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš kaltinamojo, todėl siekiant išvengti dvigubo išieškojimo situacijos, R. J. ieškinys dalyje dėl 99,99 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų priteisimo yra atmestinas.

Nukentėjusysis V. T. pareiškė 1391,49 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pirkimo-pardavimo sutartimi bei pinigų priėmimo kvitu), šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis V. T. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-33298-566/2017, skolininko (duomenys neskelbtini) kreditoriaus V. T. naudai priteista 1491,49 Eur skolos pagal 2017-06-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 001099, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos bei 8 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šis teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir įgijęs vykdomojo rašto galią. Kaltinamojo D. P. padaryti neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su V. T. padaryta turtine žala, todėl iš jo nukentėjusiojo V. T. naudai priteitinas 1391,49 Eur žalos atlyginimas. Siekiant išvengti dvigubo žalos išieškojimo, nustatytina, kad jis dalyje dėl 1391,49 žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-33298-566/2017.

Nukentėjusysis V. G. pareiškė 1073,20 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (išankstinio apmokėjimo kvitu bei AB SEB bankas mokėjimo nurodymu), šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis V. G. žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-13991-877/2018, skolininko (duomenys neskelbtini) kreditoriaus V. G. naudai priteista 1102,20 Eur skola pagal 2018 m. balandžio 6 d. išankstinę sąskaitą Nr. HOD0744, 3,02 Eur palūkanų 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šis teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir įgijęs vykdomojo rašto galią. Kaltinamojo D. P. padaryti neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su V. G. padaryta turtine žala, todėl iš jo nukentėjusiojo V. G. naudai priteitinas 1073,20 Eur žalos atlyginimas. Siekiant išvengti dvigubo žalos išieškojimo, nustatytina, kad jis dalyje dėl 1073 žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip skolininkas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-13991-877/2018.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė 1936 Eur civilinį ieškinį, dėl 936 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 1000 Eur baudos už sutarties nevykdymą priteisimo. Nukentėjusiojo V. K. ieškinys dalyje dėl 936 Eur žalos pagrįstas byloje esančiais įrodymais (2017 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, AB SEB bankas mokėjimo nurodymais), šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusysis V. K. 936 Eur žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų. Be to, kaip minėta nukentėjusysis reiškia ieškinį ir dėl 1000 Eur dydžio baudos už sutarties nevykdymą priteisimo.

Teismas pažymi, jog formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą atsižvelgtina į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Darytina išvada, kad gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Šiuo atveju sukčiavimo būdu kaltinamasis pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir V. K. apgaule įgijo iš nukentėjusiojo 936 Eur, todėl būtent tokio dydžio žala priteistina iš D. P. nukentėjusiajam, tuo tarpu nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai (priteisti baudą už sutarties nevykdymo) yra išimtinai civilinio pobūdžio, kylantis iš minėtos sutarties, todėl baudžiamojoje byloje nenagrinėtinas.

Kartu pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-34308-466/2017, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai yra priteista 936 Eur skolos, susidariusios dėl išankstinių įmokų, vykdant su (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 31 d. bei 2017 m. birželio 19 d pirkimo pardavimo sutartis, 1000 Eur bauda, 5 proc. procesinės palūkanos bei 372 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu yra išduotas 2017 m. rugpjūčio 31 d. vykdomasis raštas. Kaltinamojo D. P. padaryti neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam V. K. padaryta 936 Eur turtine žala, todėl iš jo nukentėjusiojo naudai priteistina 936 Eur žalos atlyginimas. Siekiant išvengti dvigubo žalos išieškojimo, nustatytina, kad jis dalyje dėl 936 žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-34308-466/2017.

Nukentėjusioji D. P. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį, dėl 1460,74 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur už advokato paslaugas bei 239,26 Eur už darbininkų prastovą. Nukentėjusiosios D. P. ieškinys dalyje dėl 1460,74 Eur žalos pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pinigų priėmimo kvitu), šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusioji D. P. 1460,74 Eur žalą patyrė būtent dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, civiliniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas ir dėl turtinės žalos, pasireiškusios 300 Eur advokato išlaidoms bei 239,26 Eur už darbininkų prastovą. Kaip minėta pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, nors D. P. civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, tačiau tai neatleidžia nukentėjusiosios, o kartu ir civilinės ieškovės, nuo pareigos pateikti įrodymus, kuriais ji grindžia ieškiniu prašomą priteisti turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog nukentėjusioji D. P. už darbuotojų prastovą būtų kam nors sumokėjusi ieškiniu prašomus 239,26 Eur, taip pat nėra duomenų, už kokias paslaugas, kada, ir kokiam advokatui ji būtų sumokėjusi ieškiniu prašomus priteisti 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog D. P. ieškinys dėl 239,26 Eur už darbininkų prastovą bei 300 Eur už advokato išlaidas yra nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl šioje dalyje atmestinas, kitoje dalyje (dėl 1460,74 Eur žalos) tenkintinas pilnai.

Kartu pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-51490-592/2017, iš skolininko (duomenys neskelbtini) kreditorės D. P. naudai yra priteista 1460,74 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos bei 61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir įgijęs vykdomojo rašto galią. Kaltinamojo D. P. padaryti neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su D. P. padaryta turtine žala, todėl iš jo nukentėjusiosios D. P. naudai priteistinas 1460,74 Eur žalos atlyginimas. Siekiant išvengti dvigubo žalos išieškojimo, nustatytina, kad D. P. dalyje dėl 1460,74 žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-51490-592/2017.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) yra taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimis pratęstus prokuroro 2018 m. balandžio 17 d. nutarimais nustatytus laikinų nuosavybės teisės apribojimus į (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą - banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiose Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitose, bei banko AB Šiaulių bankas Vilniaus filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias ir būsimas (įplaukiančias) visas pinigines lėšas, uždraudžiant piniginėmis lėšomis disponuoti, terminus, paliktinas galioti teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių visiško atlyginimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (M. Ž. ir M. V. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. K. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. P. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. J. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (D. K. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. T. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. K. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. Š. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (D. ir E. P. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (L. S. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. A. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (M. D. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. M. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. B. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. P. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. L. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (P. K. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. T. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. G. atžvilgiu), ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. P. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir D. P. paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 2 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d.

Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo R. K. naudai priteisti 1078 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt aštuonis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo A. P. naudai priteisti 3502,75 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus du eurus ir 75 centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiosios D. K. naudai priteisti 1669,10 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 10 centų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo V. Š. naudai priteisti 1360,92 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų ir 92 centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo L. S. naudai priteisti 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo V. A. naudai priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. D. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo M. D. naudai priteisti 1252 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo V. M. naudai priteisti 5677 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo R. B. naudai priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo V. P. naudai priteisti 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo P. K. naudai priteisti 1467 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo R. L. naudai priteisti 1380 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 100 (vieną šimtą eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo A. T. naudai priteisti 1404 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. Ž. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo M. Ž. naudai priteisti 5409,27 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devynis eurus ir 27 centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad D. P. dalyje dėl 5409,27 Eur žalos atlyginimo M. Ž. yra subsidiarai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip subsidiarusis skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-28649-871/2017.

Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo M. V. naudai priteisti 5409,27 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devynis eurus ir 27 centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad D. P. dalyje dėl 5409,27 Eur žalos atlyginimo M. V. yra subsidiarai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip subsidiarusis skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-28649-871/2017.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo R. J. naudai priteisti 4676 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad D. P. dalyje dėl 4676 Eur žalos atlyginimo yra subsidiarai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip subsidiarusis skolininkas pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Komisijos 2017 m. birželio 15 nutarimą Nr. 10-856. Likusioje dalyje (dėl 99,99 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų priteisimo) R. J. ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo V. T. naudai priteisti 1391,49 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 49 centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad D. P. dalyje dėl 1391,49 Eur žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip subsidiarusis skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-33298-566/2017.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo V. G. naudai priteisti 1073,20 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt tris eurus ir 20 centų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad D. P. dalyje dėl 1073,20 Eur žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip subsidiarusis skolininkas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-13991-877/2018.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo V. K. naudai priteisti 936 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad D. P. dalyje dėl 936 Eur žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su dalyje dėl 936 žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip subsidiarusis skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-34308-466/2017. Likusioje dalyje (dėl 1000 Eur baudos priteisimo) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiosios D. P. naudai priteisti 1460,74 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų ir 74 centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad D. P. dalyje dėl 1460,74 žalos atlyginimo yra subsidiariai atsakingas su (duomenys neskelbtini) kaip subsidiarusis skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-51490-592/2017. Likusioje dalyje (dėl išlaidų advokatui bei išlaidų darbuotojų prastovai padengti) D. P. ieškinį atmesti.

(duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nuosavybės teise priklausantį turtą - AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias ir būsimas (įplaukiančias) visas pinigines lėšas, uždraudžiant piniginėmis lėšomis disponuoti, palikti galioti iki ieškinių įvykdymo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Teisėja Ieva Narbutaitė