- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2576-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08564-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- J. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės J. G. ir atsakovo A. G., nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad nutraukus santuoką A. G. pasilieka pavardę – G., J. G. palikti mergautinę R. pavardę; 3) nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 4) nustatyti, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui mokės po 500 Eur kas mėnesį išmokomis iki kiekvienos iš jų pilnametystės ar iki kurio nors kito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 4 d. nustatyto teisinio fakto atsiradimo; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsigaliojimo priteisti nepilnamečių dukrų laikiną išlaikymą po 500 Eur iš atsakovo; 6) nustatyti su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką; 7) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 349/676 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Volvo XC60, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 9) ieškovės naudai priteisti piniginę 28 150 Eur kompensaciją iš atsakovo; 10) atsakovui asmenines nuosavybės teise priteisti ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 11) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti MB „Eldoja“, įmonės kodas 3004499055; 12) visus įsipareigojimus pagal su AB SEB banku 2014 m. liepos 11 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 15A1418211752-55 priteisti asmeniniais atsakovo finansiniais įsipareigojimais ir prievolėmis, už kurių vykdymą ieškovė įsigaliojus teismo sprendimui po 1 (vienerių) metų nebus atsakinga; 13) visus įsipareigojimus pagal su „Swedbank“, AB 2021 m. gruodžio 16 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 21-058588-FA priteisti asmeniniais ieškovės finansiniais įsipareigojimai ir prievolėmis, už kurių vykdymą atsakovas įsigaliojus teismo sprendimui po 1 (vienerių) metų nebus atsakingas; 14) viso žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo; 15) ieškovei iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. 2023 m. rugsėjo 19 d. atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. G. ir D. G. tvarką: 1. Vaikų tėvas bendrauja su vaikais nuo neporinės metų savaitės penktadienio, pasiimdamas vaikus iš mokymo įstaigos/ų po užsiėmimų joje/jose arba vaikų gyvenamosios vietos iki kitos savaitės penktadienio, nuveždamas vaikus į mokymo įstaigą/as užsiėmimų pradžiai; 2. Vaikų motina bendrauja su vaikais nuo porinės metų savaitės penktadienio, pasiimdama vaikus iš mokymo įstaigos/ų po užsiėmimų joje/jose arba vaikų gyvenamosios vietos, iki kitos savaitės penktadienio, nuveždama vaikus į mokymo įstaigą/as užsiėmimų pradžiai; 3. Dukrų mokyklinių atostogų (rudens, pavasario, žiemos, vasaros) metu kiekvienas iš tėvų praleidžia su dukromis po pusę atostogų laiko pagal iš anksto (ne vėliau kaip 2 savaitės iki atostogų) suderintą grafiką. Jei tėvai nesusitaria dėl buvimo su dukromis atostogų metu grafiko, dukros savo atostogų metu būna su tėvais tokiu grafiku: dukros pirmą atostogų pusę būna su motina J. G., antrą – su tėvu A. G..
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas grindė tuo, kad vaikai ir atsakovas yra priklausomi nuo ieškovės įnorių ir nuotaikos, nėra aišku, kada atsakovas galės bendrauti su vaikais. Ieškovė kategoriškai neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais maksimaliai, akcentuodama, kad kol teismas nepriims sprendimo, atsakovas vaikus matys tik tiek, kiek ji leis. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius prašomą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, atsakovui liktų galimybė pilnaverčiai ir visapusiškai toliau rūpintis vaikais, palaikyti iki tol buvusį glaudų ryšį, kas atitiktų vaikų poreikį ir interesą bendrauti su abiem tėvais. Paaiškino, kad ilgą laiką, ir šalims pradėjus gyventi skyrium, tėvai dalijosi vaikų priežiūros laikotarpį po savaitę, mergaitės tuo džiaugėsi, todėl tokia laikina bendravimo tvarka ir nustatytina.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad sutinka tik su bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais 3 punktu dėl mokyklinių atostogų. Nurodė, kad prasidėjus mokslo metams, vaikams reikalingas pastovus gyvenimo ritmas ir rėžimas, kas įtakoja gerus mokslo ir sveikatos rezultatus. Jau buvo bandyta, kad vieną savaitę vaikai būtų su tėvu, o kitą su mama. Tačiau vaikai iš tėvo grįždavo pavargę, neišsimiegoję, neatlikę namų darbų, mokslo rezultatai pradėjo blogėti. Būdamos su tėvu, mergaitės pamokų metu nesusikaupdavo, negirdėjo mokytojų, norėjo miego. Taip pat atsakovo bendravimo su vaikais noras didelis, tačiau paviršutiniškas, pagrįstas pramogomis, vaikų nuteikinėjimu prieš motiną. Atsakovas niekada nebūna vienas su mergaitėmis, pastoviai būna draugų kompanijos, linksminasi, vartoja alkoholį, kas daro blogą įtaką vaikams visą tai matant.
5. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pažymėjo, kad atsakovas prašo nustatyti ne tik sau laikiną bendravimo tvarką su vaikais, bet ir vaikų motinai. Tarnybos manymu, vaikų bendravimo tvarkos su abiem tėvais nustatymas negalimas ir atsakovas turi patikslinti savo prašymą dėl laikino tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Pasisakant dėl atsakovo prašymo nustatyti jo ir vaikų laikiną bendravimą, kai abu tėvai vienodai praleidžia laiko su vaikais, Tarnyba atkreipė dėmesį, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis („50:50 procentų laiko“ modelis) nėra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ar negalimas pagal Lietuvos teisę ir, kad tokią bendravimo tvarką teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Nurodė, kad bendravimo metu su Tarnybos specialistais (2023 m. birželio 25 d.) abi mergaitės pasakė, kad gyventi norėtų su mama, nors jiems labai patinka būti ir su tėčiu. D. G. papildomai nurodė, kad mama rūpinasi ja ir seserimi, daugiau nei tėtis. Tai reiškia, kad nepaisant šiltų santykių su tėvu ir emocinio prisirišimo prie jo, vaikų noras gyventi su motina liudija, jog vaikai savo tolesnį gyvenimą asocijuoja daugiau su motina nei su tėvu. Į tai būtina atsižvelgti, sprendžiant klausimą ne tik dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir sprendžiant klausimą dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Papildomai pažymėjo, kad Tarnyba dar 2023 m. liepos 13 d. išvadoje dėl ieškinio (Nr. 3SD-5800) nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje plėtojama taisyklė, kad sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Kadangi ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais kas antrą savaitgalį bei siūlo nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką darbo, švenčių dienomis ir atostogų metu, Tarnyba iš esmės neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Nustatė tokią atsakovo su nepilnamečiais vaikais E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1. Tėvas A. G. bendrauja su nepilnametėmis dukromis E. G. ir D. G. nuo neporinės metų savaitės penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. (bet ne vėliau iki 21 val.) pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą; 2. Nepilnamečių dukrų E. G. ir D. G. mokyklinių atostogų (rudens, pavasario, žiemos, vasaros) metu jų tėvas A. G. praleidžia su dukromis pusę atostogų laiko pagal iš anksto (ne vėliau kaip 2 savaitės iki atostogų) suderintą grafiką. Jei tėvai nesusitaria dėl buvimo su dukromis atostogų metu grafiko, dukros savo atostogų metu būna su tėvu A. G. antrą atostogų pusę.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalys nuo 2022 m. gruodžio mėnesio gyvena skyriumi, nepilnametės šalių dukros faktiškai gyvena su ieškove (tai patvirtino atsakovas nurodydamas, kad susitaikė su tuo), o atsakovas gyvena skyrium nuo vaikų. Teismas sutiko su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) pastebėjimu, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką bei atsižvelgdamas į tai, netenkino atsakovo prašymo dalyje dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su motina tvarkos nustatymo.
8. Teismas, nustatydamas laikiną su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, atsižvelgė ir į byloje esančią mergaičių nuomonę, kad jos norėtų gyventi su mama, nors joms labai patinka būti ir su tėčiu (2023 m. birželio 25 d. bendravimo su Tarnybos specialistais metu išreikšta nuomonė) bei į prasidėjusį vaikų ugdymo įstaigų lankymo laikotarpį. Sprendė, kad mergaičių interesus labiau atitiktų orientavimasis į maksimalų laiko, kurį jos praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais suvienodinimą. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo savaitgaliais neporinėmis dienomis, o atsakovas siekia, kad su mergaitėmis galėtų matytis irgi kas antrą savaitgalį, todėl laiko pagrįsta nustatyti, kad vaikų tėvas bendrauja su vaikais nuo neporinės metų savaitės penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. (bet ne vėliau iki 21 val.) pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos mokyklinių atostogų metu, laikė tikslinga tenkinti atsakovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką šioje dalyje.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantas (atsakovas) A. G. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipą taip: „vaikų tėvas A. G. bendrauja su vaikais nuo neporinės metų savaitės penktadienio, pasiimdamas vaikus iš mokymo įstaigos/ų po užsiėmimų joje/jose arba vaikų gyvenamosios vietos 18 val. iki kitos savaitės penktadienio, nuveždamas vaikus į mokymo įstaigą/as užsiėmimų pradžiai“. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos ne vaikų atostogų metu. Mano, jog nutartis pažeidžia vaikų teisę į maksimalų bendravimą su abiem tėvais, prieštarauja geriausiems vaikų interesams, neleistinai įtakoja ir keičia nusistovėjusius vaikų ir tėvo santykius, įprastą buvusį bendravimą, pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą savo vaikų atžvilgiu dar nesant bylai išspręstai iš esmės.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs be jokio teisėto pagrindo iš esmės minimalų vaikų tėvo bendravimą su vaikais iš esmės pažeidė vaikų teisę maksimaliai bendrauti su tėvu, kaip buvo iki šalims pradėjus teisminį ginčą, ir tėvo teisę į tiesioginį, tamprų, nuolatinį ryšį su savo vaikais, neleistinai deda pagrindus pagrindinio ginčo sprendimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
9.3. Teismas rėmėsi mergaičių nuomone, kad jos norėtų gyventi su mama, nors joms labai patinka būti ir su tėčiu, tačiau savo procesiniuose dokumentuose atsakovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad vaikų nuomonė buvo netinkamai išklausyta – ne asmeniškai, o kartu dalyvaujant jų motinai, „bijant vaiko teisių“, nepaisant to, vaikai išreiškė norą būti su tėčiu, todėl teismas nepagrįstai nustatė minimalią tėvo bendravimo su vaikais trukmę. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog tėvas netinkamai bendrautų su vaikais ar nemokėtų jais rūpintis. Priešingai, tėvas rūpinosi ir rūpinasi vaikais labiau dėl savo galimybės derinti darbo laiką (veža į mokyklas, būrelius, rūpinasi mokslais, kartu ruošia pamokas, samdo korepetitorę, perka drabužius, maistą, leidžia kartu laisvalaikį ir pan.). Todėl staigus bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimas iki minimalaus neigiamai veiks vaikų psichologinę ir emocinę būseną.
10. Ieškovė J. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog mano, kad atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie pagrindiniai argumentai.
10.1. Prasidėjus mokslo metams, vaikams reikalingas pastovus gyvenimo ritmas ir režimas, kas įtakoja gerus mokslo ir sveikatos rezultatus. Jau buvo bandyta, kad vieną savaitę vaikai būtų su tėvu, o kitą su mama, tačiau gyvenant pas tėvą vyko gyvenimo režimo pažeidimas, vaikai iš tėvo grįždavo pavargę, neišsimiegoję, neatlikę namų darbų, mokslo rezultatai pradėjo blogėti.
10.2. Atsakovas gali bendrauti su vaikais paprastomis savaitės dienomis, jeigu to nori mergaitės, kai nekenkia vaikų darbo ir poilsio režimui. Jam nėra draudžiama rūpintis vaikais, nuvežti į būrelius, pasiimti iš mokyklos, samdyti korepetitorių, pirkti drabužius, maistą, leisti laisvalaikį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo prašymas nustatyti laikiną bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
15. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo su mažamečiais vaikais nustatyta laikina bendravimo tvarka yra proporcinga ir adekvati bei neprieštarauja vaikų interesams. Siekiant užtikrinti mažamečių mergaičių interesus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonę, jog bendravimo su Tarnybos specialistais metu (2023 m. birželio 25 d.) abi mergaitės pasakė, kad gyventi norėtų su mama, nors joms labai patinka būti ir su tėčiu bei aplinkybę, kad D. G. papildomai nurodė, kad mama rūpinasi, ja ir seserimi, daugiau nei tėtis. Tarnybos nuomone, tai reiškia, kad nepaisant šiltų santykių su tėvu ir emocinio prisirišimo prie jo, vaikų noras gyventi su motina liudija, jog vaikai savo tolesnį gyvenimą asocijuoja daugiau su motina nei su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą bei į prasidėjusį vaikų ugdymo įstaigų lankymo laikotarpį, siekiant išlaikyti pastovų ir įprastu tapusį mergaičių gyvenimo ritmą, šiuo metu mergaičių interesus labiau atitinka laikina su atsakovu bendravimo tvarka, kuria suvienodinamas laikas, kurį jos praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais. Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pabrėžė, jog atsakovas gali bendrauti su vaikais ir paprastomis savaitės dienomis, jeigu to nori mergaitės, bei jam nėra draudžiama rūpintis vaikais, nuvežti į būrelius, pasiimti iš mokyklos, samdyti korepetitorių, pirkti drabužius, maistą, leisti laisvalaikį ir kt.
17. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad mergaičių nuomonė, jog jos norėtų gyventi su mama, nors joms labai patinka būti ir su tėčiu, buvo netinkamai išklausyta, kadangi kartu dalyvavo jų motina, o mergaitės „bijojo vaiko teisių“, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad mergaičių mamos dalyvavimas galėjo turėti įtakos jų išreikštai nuomonei, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darytų neigiamą įtaką vaikų interesams, žalingai veiktų jų vystymąsi ar pasaulėžiūrą. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo su vaikais tvarkos nustatymui, taip pat atsižvelgti į vaikų nuomonę, kurią jie geba išreikšti.
19. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovo su mažamečiais vaikais bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo (apelianto) A. G. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.