Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo M. P. ieškinį UAB ,,Nermista“ dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-07-13 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2016-02-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį tikslino, prašė: 1) vadovaujantis LR CK 1.131 str. 2 d., atnaujinti ieškinio senaties terminą; 2) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu; 3) negrąžinti ieškovo į pirmesnį darbą ir priteisti iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas – 4395,30 euro; 5) priteisti delspinigius už vėlavimą mokėti darbo užmokestį darbo sutartyje nurodytais terminais iki darbo sutarties nutraukimo dienos – 2015-12-07; 6) jeigu teismas pripažintų ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu arba reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu taikytų ieškinio senatį, – priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d.) iki visiško atsiskaitymo; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas atsakovės direktoriaus įsakymu buvo priimtas dirbti į atsakovės bendrovę apdailininku mokant jam 425 Eur mėnesinį atlyginimą. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės direktoriaus įsakymu ieškovas buvo komandiruotas dirbti apdailininku į Švediją. Įsakyme buvo nurodytas komandiruotės tikslas – statybos remonto darbų atlikimas, komandiruotės trukmė – 2015 m. rugpjūčio 20 d.–gruodžio 4 d. Nurodo, kad įvairiuose Švedijos miestuose ieškovas faktiškai dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. Šiuo laikotarpiu ieškovas gavo tokius mokėjimus: 2015 m. rugsėjo 6 d. – 147,33 Eur už darbą rugsėjo mėn., 2015 m. spalio 14 d. ieškovas gavo 342,63 Eur darbo užmokestį, 2015 m. spalio 6 d. gavo komandiruotės pinigus – 583 Eur. Pažymėjo, kad už 2015 m. spalio mėn. darbo užmokesčio nėra gavęs, o 2015 m. lapkričio 12 d. atsakovės įmonė ieškovui pervedė 1590 Eur komandiruotės pinigų už nenurodytą laikotarpį. Paskutinę darbo dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 3 d., atsakovės direktorius N. M. ieškovui ir jo kolegoms pateikė pasirašyti dokumentus, kad juos pasirašius būtų apskaičiuotas uždirbtas, tačiau nesumokėtas darbo užmokestis. Įsiskolinimą pažadėjo sumokėti 2015 m. gruodžio 23 d. 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovės direktoriaus įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu), nors pareiškimo atleisti iš darbo ieškovas atsakovės direktoriui niekada nėra pateikęs. Kad yra atleistas iš darbo, ieškovas sužinojo 2015 m. gruodžio 17 d. iš interneto puslapio www.rekvizitai.lt, o atleidimo faktą patvirtino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2015 m. gruodžio 17 d.–2016 m. sausio 15 d. ieškovas su atsakovės direktoriumi bendravo socialiniame tinkle, teiravosi, kada bus sumokėtas žadėtas įsiskolinimas, tačiau nei nesumokėto darbo užmokesčio, nei paaiškinimo, kodėl buvo atleistas, ieškovas nesulaukė. Ieškovui kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) dėl konsultacijos dėl pažeistų teisių gynimo, o VDI netinkamai konsultavus ieškovą, pastarasis, 2016 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai (toliau – darbo ginčų komisija) dėl neišmokėto viso darbo užmokesčio, komandiruotės dienpinigių ir neteisėto atleidimo iš darbo. 2016 m. vasario 17 d. telefoninio pokalbio metu su minėtos komisijos nariu ieškovas sužinojo, kad ginčai dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo nagrinėjami tiesiogiai teismuose, nesinaudojant ikiteismine pažeistos teisės gynimo stadija. Teigė, kad dėl neteisingos VDI konsultacijos dėl pažeistų teisių gynimo būdo ieškovas dėl neteisėto atleidimo iš darbo iš karto kreipėsi ne į teismą (kadangi darbo santykiai jau buvo nutrūkę), o į darbo ginčų komisiją. Dėl šios priežasties ieškovas praleido DK 300 str. numatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas. Mano, kad yra pakankamas ir svarbus pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Paaiškino, kad atsakovė ieškovui per visą komandiruotės laikotarpį turėjo apskaičiuoti ir išmokėti 5724 Eur dienpinigių. Ieškovo darbo sutartyje, sudarytoje su atsakove, yra sulygtas 425 Eur mėnesinis atlygis. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus, ieškovui per visą jo darbo laikotarpį buvo priskaičiuotas 1205,49 Eur darbo užmokestis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 84 vienašališkai pakeitė ieškovo darbo sutarties 5 punkte darbo sutarties šalių sulygtą darbo laiko sąlygą, pakeisdama ieškovo kasdieninio darbo laiko trukmę iš 8 darbo valandų per dieną į 1 darbo valandą per dieną. Tokį darbo sutarties sąlygos pakeitimą laiko neteisėtu, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos 120 str. 1 d., kadangi darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik esant įstatymo nustatytoms sąlygoms ir darbuotojui sutinkant. Dėl šio neteisėto darbo sutarties pakeitimo ieškovas už 2015 m. lapkričio mėnesį gavo proporcingai mažesnį darbo užmokestį.Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, todėl prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad ieškovas puikiai žinojo, kad jis UAB „Nermista“ nebedirba, ir to fakto neneigė. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 84 pakeitė darbo sutarties šalių sulygtą darbo laiko sąlygą nevienašališkai, o tai suderinusi su ieškovu iš anksto, kaip tai numato LR DK 120 str. Nesutiko su ieškovo komandiruotės terminu ir atitinkamai su priskaičiuota delspinigių suma. Pažymėjo, kad ieškovui nebuvo sumokėjusi tik atlyginimo ir komandiruotės dienpinigių už gruodžio mėnesį, iš viso – 303,73 Eur, kuriuos sumokėjo 2016-04-18 bankiniu pavedimu.Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-07-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo 2015 m. gruodžio 7 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovo į darbą negrąžino, ieškovo su atsakove sudarytą darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu sprendimo įsiteisėjimo dieną. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, kuri sudaro 366,20 Eur, 1098,60 Eur išmoką už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. liepos 13 d.), 16,90 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos ir vėlavimo atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. liepos 14 d.) iki jo įsiteisėjimo ir 16,90 Eur vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 265 Eur komandiruotės dienpinigių, 47,18 Eur delspinigių. Sprendimo dalį dėl 366,20 Eur vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovui 1489,46 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės UAB „Nermista“ 102 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio senaties nepraleido, o jei ir būtų galima manyti, kad praleido, tai atsižvelgtina į tai, kad ieškovas buvo aktyvus aiškindamasis dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo kriterijus, teismas sprendė, kad tik 3 dienų termino kreiptis į teismą praleidimas nelaikytinas priežastimi nenagrinėti pareikšto ieškinio. Teismas konstatavo, kad ieškovas nebuvo išreiškęs valios nutraukti darbo sutartį (to neginčija ir atsakovės atstovas), jokio pareiškimo dėl atleidimo iš darbo jis nėra rašęs, todėl darbo sutarties nutraukimas pagal DK127 straipsnio 1 dalį neatitiko ieškovo tikrosios valios. Pripažindamas darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, sprendė, kad nėra tikslinga grąžinti ieškovą į darbą, yra pagrindas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei kitas išmokas. Be to, teismas sprendė, kad ieškovui yra teisingai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už dirbtą laiką įmonėje, todėl tenkinti reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nėra pagrindo. Konstatavo, kad ieškovui nebuvo išmokėti visi komandiruotės dienpinigiai, yra pagrindas priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-07-13 sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria pripažintas neteisėtu ieškovo M. P. atleidimas iš darbo 2015 m. gruodžio 7 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, nuspręsta ieškovo M. P. į darbą negrąžinti, ieškovo M. P. su atsakove UAB „Nermista“ sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu sprendimo įsiteisėjimo dieną, priteista ieškovui iš atsakovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, kuri sudaro 366,20 Eur, 1098,60 Eur išmoka už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 16,90 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos ir vėlavimo atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo ir 16,90 Eur vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 265 Eur komandiruotės dienpinigiai, 47,18 Eur delspinigiai, priteista iš atsakovės UAB „Nermista“ ieškovui M. P. 1489,46 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteista iš atsakovės UAB „Nermista“ 102 Eur žyminio mokesčio valstybei, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui, kuriuo ginčijamas atleidimo iš darbo teisėtumas. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus materialiąsias teisines normas, kurios reglamentuoja senaties terminą ir jo atnaujinimo pagrindus. Nurodo, kad: Tarp šalių nebuvo ginčo dėl senaties termino praleidimo. Mano, kad ieškovas apie jo atleidimą iš darbo žinojo, tačiau dėl teisminės gynybos kreipėsi praleidęs tam nustatytą terminą, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareikšto ieškinio. Pažymi, kad nėra svarbių priežasčių tokį terminą atnaujinti. Buvo padaryti formalūs pažeidimai įforminant ieškovo atleidimą iš darbo pasirenkant netinkamą DK straipsnį, tačiau ieškovas sutiko su atleidimo iš darbo faktu ir nekėlė pretenzijų dėl netinkamai pasirinkto atleidimo pagrindo, todėl nebuvo pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu. Kadangi nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog pagal DK 127 str. 1 d. ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, todėl atitinkamai nesutinka ir su teismo išvada dėl teisinių pasekmių – atitinkamų išmokų priteisimo. Teismas neteisingai sprendė dėl komandiruotės dienpinigių, nes atsakovė minėtas išmokas yra išmokėjusi ieškovui. Ieškovo atstovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo motyvais nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Dėl atleidimo pagrindo

Nutraukiant darbo sutartį DK 127 ir 128 straipsniuose nurodytais pagrindais lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d., lemiamą reikšmę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB ,,P. J.”, bylos Nr. 3K-3-48/2001). Tai reiškia, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, darbuotojui išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu. Objektyvizuota darbuotojo valia – pareiškimo nutraukti darbo sutartį darbdaviui pateikimas. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008). Tai – minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Kartu pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia būti atleistas. Tačiau visais atvejais toks darbuotojo pareiškimas turi būti darbuotojo pasirašytas.

Tačiau byloje tokio ieškovo pareiškimo nėra, todėl pagal CPK 178 str. įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbdavys privalo įrodyti, jog atleido darbuotoją iš darbo DK nustatytais pagrindais, laikydamasis kiekvienam pagrindui jame nustatytos tvarkos. Šioje byloje ieškovas nurodo, jog jokio pareiškimo dėl atleidimo iš darbo savo noru nerašė, ir atsakovė šią aplinkybę iš esmės pripažįsta nurodydama apeliaciniame skunde, jog buvo padaryti formalūs pažeidimai įforminant ieškovo atleidimą iš darbo pasirenkant netinkamą DK straipsnį, tačiau atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ieškovas sutiko su atleidimo iš darbo faktu, nekėlė pretenzijų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas.

9. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui dėl atleidimo pagrindo ir išmokų konstatavus neteisėtą ieškovo atleidimą, t. y. sprendimui priteisti vieno mėnesio išeitinę išmoką – 366,20 Eur, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – 1098, 60 Eur ir po 16,90 Eur už dieną vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką, 47,18 Eur delspinigius, kurie buvo apskaičiuoti iki ieškovo darbo santykių pabaigos, nes iš esmės apeliaciniame skunde atsakovė šių sumų neginčijo, tik prašė jų nepriteisti susiedama su įrodinėjamu atleidimo teisėtumu. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.)

DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme. Ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo dokumento apie atleidimą iš darbo gavimo dienos. Vadinasi, įstatymo leidėjas šioje teisės normoje, kuri laikytina specialia norma CK 1.127 straipsnio (reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžią nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą) atžvilgiu (DK 27 str. 5 d.), įtvirtino objektyvų ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijų – atitinkamo dokumento apie atleidimą iš darbo gavimo diena. Kolegija konstatuoja, jog atsakovė klaidingai skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią (kreiptis į teismą) nuo to momento, kai ieškovas sužinojo esantis atleistas neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2005-03-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2005 yra išaiškinęs, jog pagal DK 297 straipsnio 1 dalį darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą, pavyzdžiui, darbdavio įsakymą, socialinio draudimo pažymėjimą ar darbo sutartį su įrašu apie darbo sutarties nutraukimą. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovas būtent darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2015-12-07, negavo darbo sutarties su įrašais apie darbo sutarties nutraukimą, nebuvo supažindintas su įsakymu apie darbo sutarties nutraukimą, todėl ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą neprasidėjo 2015-12-08, t. y. kitą dieną po įsakymo gavimo. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodomas argumentas, kad ieškovas turėjo sužinoti apie darbo teisinių santykių nutraukimą iš interneto puslapio, „Sodros“ duomenų, įsakymo pateikimo darbo ginčų komisijai, ieškovo mamos ir darbo ginčų komisijos konsultantės pokalbio, yra neparemtas įstatymu, nes DK 300 str. 1 d. vieno mėnesio termino skaičiavimo pradžią sieja su dokumento gavimo diena.

Byloje nustatyta, jog ieškovas 2016-12-07 įsakymu buvo atleistas iš darbo, su šiuo įsakymu ieškovas nebuvo supažindintas, jis jam nebuvo įteiktas. 2016-03-07 Darbo inspekcijos raštas įrodo, jog 2016-01-22 buvo gautas ieškovo prašymas išnagrinėti individualų darbo ginčą su atsakove. 2016-02-17 komisijos specialistė telefonu ieškovo mamai paaiškino, kad komisija nenagrinėja individualaus darbo ginčo dėl atleidimo iš darbo, ir tokį sprendimą Telšių darbo ginčo komisija priėmė tik 2016-03-15, nors ieškovas dar 2016-02-25 įteikė ieškinį teismui. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog ieškovas klaidingai kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir jo ginčas nebuvo išnagrinėtas. Byloje nustatyta, jog 2016-01-22 ieškovas kreipėsi į šią komisiją, todėl darytina išvada, jog įsakymą apie savo atleidimą jis gavo 2016-01-22, o į teismą kreipėsi 2016-02-25, t. y. nepraleidęs vieno mėnesio termino.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015 kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis). Tačiau šioje byloje ieškovo ginčas nebuvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, todėl ieškinio senaties termino eiga paduoti ieškinį teisme skaičiuojama nuo įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo įteikimo datos pagal DK 300 str. 1 d. nuostatas.

11. Dėl 265 Eur komandiruotės dienpinigių, priteistų ieškovui

Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 53 Eur komandiruotės dienpinigių už 2015 m. rugpjūčio mėnesį komandiruotėje praleistas 12 dienų. Atsakovė apeliaciniu skundu šią sprendimo dalį skundžia nurodydama, jog 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovas komandiruotėje buvo 11 dienų. Kolegija sutinka su šia apeliacinio skundo dalimi, nes byloje 2015-08-19 įsakymu nurodyta, jog ieškovas komandiruojamas į Švediją tik nuo

2015-08-20 iki 2015-12-04 (ieškinio 4 priedas ), todėl 12 dienų jis būti komandiruotėje rugpjūčio mėnesį negalėjo, nes mėnuo turi tik 31 dieną, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina.

Pirmosios instancijos teismas priteisė 212 Eur komandiruotės dienpinigių, nurodydamas, jog 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovas Švedijoje buvo 7 dienas ir atsakovė turėjo sumokėti 371 Eur dienpinigių, tačiau išmokėjo tik 159 Eur, nors teismas nurodė, jog pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį gruodžio mėnesį ieškovas dirbo 5 dienas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ieškovas gruodžio 3 dieną jau buvo grįžęs į Klaipėdą. Ši apeliacinio skundo dalis tenkintina.

Byloje įrodyta, jog ieškovas Švedijoje 2016 m. gruodžio mėnesį dirbo iki gruodžio 3 d., t. y. 3 dienas, kaip pats nurodo 2016-01-20 prašyme darbo ginčų komisijai išnagrinėti jo ginčą (ieškinio 12 priedas). 2015-08-19 įsakymas dėl ieškovo komandiruotės nurodo komandiruotės trukmę iki 2015-12-04. Dienpinigiai mokami tik už komandiruotėje dirbtą laiką, todėl ieškovui nurodant, jog komandiruotėje jis faktiškai buvo iki 2016-12-03, nėra pagrindo priteisti ginčo dienpinigių už laikotarpį iki gruodžio 7 d., t. y. iki jo atleidimo dienos, nes akivaizdu, jog nuo gruodžio 3 d. iki gruodžio 7 d. jam neturėjo būti mokami dienpinigiai.

Paminėtais motyvais sprendimo dalis dėl 265 Eur komandiruotės dienpinigių keistina ir ši ieškinio dalis atmestina, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos, nes apeliacinio skundo motyvais jų naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes pagrindinis ieškovo reikalavimas buvo priteisti 4395,30 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau ši ieškinio dalis buvo atmesta, nes atsakovė buvo neišmokėjusi iš šios sumos 303,73 Eur, kuriuos sumokėjo 2016-04-18. Ieškovas iškėlė darbo ginčą ir savo ieškinyje suformulavo turtinius ir neturtinius reikalavimus, iš esmės teismas tenkino ieškovo reikalavimus, išskyrus dėl 4395,30 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalį pakeitė ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl 265 Eur. Įvertinus ieškovo pradinį ieškinį ir patikslintą ieškinį darytina išvada, kad ieškovas iš esmės pareiškė 5 reikalavimus (iš jų keletą alternatyvių ir prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo). Iš šio turtinio reikalavimo ieškovo reikalavimai patenkinti 33 procentais (pakeitus sprendimą), tačiau visi kiti 4 reikalavimai iš esmės patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas pagal CPK 93 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo reikalavimų tenkinimas buvo sumažintas 6 procentais, skaičiuojant nuo 4395,30 Eur sumos, todėl šiuo procentu sumažintinas jam priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 1629,46 Eur, tačiau ši suma mažintina 6 procentais, t. y. 97,76 Eur, ir iš atsakovės ieškovui priteistina 1531,70 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteistos 140 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti padidintinos 6 procentais, t. y. 8,40 Eur, ir iš ieškovo atsakovei priteistina 148,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlikus įskaitymą, pirmosios instancijos teisme priteistos iš atsakovės ieškovui 1489,46 Eur bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 1383,30 Eur (CPK 93 str. 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 15 procentų, t. y. 265 Eur suma, skaičiuojant nuo apeliaciniame skunde nurodomos ginčo sumos – 1776,98 Eur, todėl pagal CPK 93 str. 2 d., 3 d. iš ieškovo atsakovei priteistina 4,65 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 60 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovės 605 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, šios išlaidos mažintinos iki 200 Eur (CPK 98 str.) ir iš atsakovės ieškovui priteistina 170 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-07-13 sprendimo dalį, kuria M. P. iš UAB ,,Nermista“ priteista 265 Eur komandiruotės dienpinigių, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

Priteistas iš UAB ,,Nermista“ M. P. 1489,46 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1383,30 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš M. P. UAB ,,Nermista“ 64,65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti M. P. iš UAB ,,Nermista“ 170 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.