Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-408-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-13
Bylos Nr.: 2S-408-856/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Ieškovas: M. Š.

Kategorijos

3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2S-408-856/2022 Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 13 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-268-1119/2022 pagal ieškovo M. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. B. dėl savavališkos statybos akto panaikinimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas M. Š. prašė sustabdyti civilinę bylą, nes siekia įteisinti statybą, tačiau kol nėra nustatytos tikslios žemės sklypo ribos ir plotas, kurie yra tikslinami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ieškovo prašymas buvo išsiųstas 2022-04-20 ir yra užregistruotas, telefonu tarnybos atstovas teigė, jog bus pateiktas atsakymas dėl prašymo per 1 mėnesį), tol nėra galimybių kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl statybos dokumentų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo M. Š. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo tenkino – sustabdė civilinę bylą Nr. 2-268-1119/2022 (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovo M. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. B. dėl savavališkos statybos akto panaikinimo, kol bus įteisinta betoninių trinkelių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), statyba; įpareigojo ieškovą M. Š. informuoti Šiaulių apylinkės teismą apie nustatytas tikslias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, betoninių trinkelių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), duomenis, kreipimąsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl statybos dokumentų, kreipimąsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos įteisinimo, pateikiant iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gautus raštus/dokumentus bei prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą įteisinus statybą arba pasikeitus pozicijai dėl statybos įteisinimo. 3. Teismas pažymėjo, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis bylos sustabdymo atvejis taip pat negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, dėl kokių priežasčių byla negali būti nagrinėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2005 ir kt.). Kasacinis teismas minėtą išaiškinimą pateikė civilinėje byloje, kuri buvo iškelta dėl savavališkos statybos (įpareigojimo atstatyti tvorą ir panaikinti įvažiavimą), o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad administraciniame teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp administravimo subjekto ir atsakovės dėl teritorijų planavimo procedūrų, kurį išsprendus paaiškės aplinkybės, reikšmingos išspręsti ginčą dėl savavališkos statybos. 4. Teismas nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2021-08-04 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-08-04 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-08-04 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atlikusi patikrinimą konstatavo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai pastatyta betoninių trinkelių aikštelė. Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad betoninių trinkelių aikštelė yra žemės sklype, dėl kurio ribų patikslinimo bei atitinkamai statybų įteisinimo ieškovas sudarė su matininku UAB „Geodezijos linija“ 2021-11-08 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas informavo, kad dėl žemės sklypo ribų patikslinimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo įpareigotas patikslinti betoninių trinkelių aikštelės duomenis (plotą, išsidėstymą žemės sklype ir t. t.), tačiau šių duomenų neįmanoma patikslinti nežinant tikslių žemės sklypo ribų. 5. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo, taip pat aktualu tai, jog ieškovas siekia įteisinti savavališką statybą tokiu būdu užbaigiant civilinę bylą. Tačiau savavališkos statybos įteisinimas neįmanomas nenustačius ir neįregistravus žemės sklypo ribų. 6. Teismas sprendė, kad tolimesnis civilinės bylos nagrinėjimas nenustačius šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių (dėl žemės sklypo ribų, betoninių trinkelių aikštelės duomenų), yra netikslingas, o sustabdžius civilinę bylą kartu ieškovui būtų sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą bei tokiu būdu (kuris yra skatintinas) užbaigti civilinę bylą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, civilinę bylą Nr. 2-268-1119/2022 sustabdė tol, kol bus įteisinta savavališka statyba, įpareigojant ieškovą informuoti teismą apie nustatytas tikslias žemės sklypo ribas, betoninių trinkelių aikštelės duomenis, kreipimąsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl statybos dokumentų, kreipimąsi į atsakovę dėl savavališkos statybos įteisinimo bei pateikiant iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybės administracijos, atsakovės gautus raštus/dokumentus bei prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą įteisinus statybą arba pasikeitus pozicijai dėl statybos įteisinimo (CPK 164 straipsnio 4 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 7.1. Teismas nutartyje pateikė motyvus, kodėl mano, jog yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą dėl žemės sklypo ribų sutikslinimo iki kol bus gauti duomenys apie sklypo ribas ir bus galima spręsti dėl betoninių trinkelių aikštelės išsidėstymo žemės sklype, jos ploto ir kt. Nurodė, kad be šių duomenų nėra galimybės išnagrinėti civilinės bylos. Tačiau teismas bylą sustabdė ne iki sklypo ribų sutikslinimo ir duomenų apie sklypo ribas gavimo, o iki bus įteisinta betoninių trinkelių aikštelės, esančios Žaliūkių g. 55A, Šiauliuose, statyba. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės, susijusios su betoninių trinkelių aikštelės įteisinimu, kliudo teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Taip pat, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, nemotyvavo, kodėl nėra būdų ir galimybių išnagrinėti šią bylą jos nesustabdžius, kuo gali būti svarbios nagrinėjant ieškovo pareikštus reikalavimus betoninių trinkelių aikštelės įteisinimo aplinkybės. Tai, kad teismo nutartyje nėra motyvų, dėl ko bylą reikia stabdyti būtent iki betoninių trinkelių aikštelės savavališkos statybos įteisinimo, sudaro pagrindą vertinti šią nutartį kaip teismo nutartį be motyvų (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 7.2. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovo reikalavimai yra: 1) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą apskųsti savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą ir 2) panaikinti savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą, bei ieškovui ieškinį grindžiant tuo, kad, jo manymu, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo surašyti savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą, jo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus įteisinta betoninių trinkelių aikštelės, esančios Žaliūkių g. 55A, Šiauliuose, statyba yra priešingas jo ieškinio reikalavimams ir turi būti vertinamas kaip bylos nagrinėjimo ribų peržengimas, o tuo pačiu ir kitų proceso dalyvių teisių ribojimas, nes ieškovo reikalavimų apimtis tampa nebeaiški. Pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo tinkamas įgyvendinimas. Esant tokiai situacijai, bylą nagrinėjantis teismas pagal savo įgaliojimų ribas turi veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nesiėmus priemonių ieškinio pagrindui ir dalykui patikslinti, ir dėl to tiksliai neapibrėžus bylos nagrinėjimo ribų, o priėmus skundžiamą nutartį, kuri taip pat peržengia ieškinyje suformuluotų reikalavimų ribas, pasunkėjo bylos nagrinėjimas, suvaržytos atsakovo teisės. Be to, teismas nepagrindė, kad buvo įstatyme nurodyta išimtis, kuri sudarytų pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovo išsakytas siekis įteisinti savavališką statybą turėjo būti vertinamas kaip pozicijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo neteisėtumo (panaikinimo) pakeitimas ir galimas atsisakymas nuo ieškinio ar siekis sudaryti taikos sutartį. Šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, t. y. kad ieškovas ieškinį teikė nurodydamas visai kitus tikslus, negu kad siekė iš tikrųjų, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą (CPK 95 straipsnis). 7.3. Tokia nutartimi formuojama ydinga praktika, kai pateikus ieškinį su reikalavimais panaikinti privalomąjį nurodymą, kitus savavališkas ar neteisėtas statybas konstatuojančius bei šalinti įpareigojančius aktus bei sustabdžius tokią bylą, neribotą laiką neužtikrinamas savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių kuo greitesnio šalinimo kontrolės klausimas. Nebėra jokio aiškaus ir konkretaus termino, iki kada tokie padariniai turi būti pašalinami, prarandama galimybė imtis teisės aktuose numatytų poveikio priemonių, jei tokie padariniai šalinami nepakankamai sparčiai ar veiksmai, susiję su tokių padarinių šalinimu, yra formalūs, nesiekiantys teigiamų rezultatų. Tokiu atveju pažeidžiamas valstybės bei visuomenės interesas, kad teisės pažeidimai statybų srityje būtų šalinami kuo greičiau. 7.4. Bylos sustabdymas šiuo atveju neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, proceso šalių, valstybės bei visuomenės teisėtų lūkesčių apsaugos principų. 8. Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkinamas. 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, t. y. nutartis yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymas sprendime savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.).

13. Apeliantė nurodo, kad tai, jog teismo nutartyje nėra motyvų, dėl ko bylą reikia stabdyti būtent iki betoninių trinkelių aikštelės savavališkos statybos įteisinimo, sudaro pagrindą vertinti šią nutartį kaip teismo nutartį be motyvų.

14. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai į juos atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė, dėl ko bylą reikia stabdyti būtent iki betoninių trinkelių aikštelės savavališkos statybos įteisinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo. Aplinkybė, kad skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis visiškai nemotyvuotas.

15. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

16. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

17. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą pagal remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teisme nagrinėjama civilinė byla stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis bylos sustabdymo atvejis taip pat negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, dėl kokių priežasčių byla negali būti nagrinėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2005 ir kt.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas minėtą išaiškinimą pateikė civilinėje byloje, kuri buvo iškelta dėl savavališkos statybos, o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad administraciniame teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp administravimo subjekto ir atsakovės dėl teritorijų planavimo procedūrų, kurį išsprendus paaiškės aplinkybės, reikšmingos išspręsti ginčą dėl savavališkos statybos.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus, konstatuoja, kad toks nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinumo motyvavimas atitinka aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytas.

21. Byloje nustatyta, kad 2021-08-04 ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (versija Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 ieškovas įsirengė 184,25 m² ploto betoninių trinkelių aikštelę, kuri pagal statybos bei patikrinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 eilutės nuostata) priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams, kurios statybai buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte, STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 punkte įtvirtinta, kad statant nesudėtingąjį statinį mieste, privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento statyti II grupės nesudėtingąjį statinį mieste statytojas neturi.

22. Savavališkos statybos akto pagrindu 2021-08-04 ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo jis įpareigotas nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtą nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą 184,25 m2 ploto betoninių trinkelių aikštelę (išardyti betoninių trinkelių dangą) ir sutvarkyti statybvietę. Nustatytas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti iki 2022-02-04.

23. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2021-08-04 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-08-04 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-08-04 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savavališkos statybos įteisinimas neįmanomas nenustačius ir neįregistravus žemės sklypo ribų, todėl tolimesnis civilinės bylos nagrinėjimas nenustačius šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių (dėl žemės sklypo ribų, betoninių trinkelių aikštelės duomenų) yra netikslingas, o sustabdžius civilinę bylą kartu ieškovui būtų sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą bei tokiu būdu užbaigti civilinę bylą.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingu atveju, nesustabdžius civilinės bylos, byla būtų toliau nagrinėjama ir jei teismas konstatuotų savavališkos statybos akto teisėtumą, galimai kiltų dar vienas teisminis procesas dėl žalos, nuostolių, atlyginimo, o tai nėra suderinama su proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais. Todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad bylos sustabdymas šiuo atveju neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, proceso šalių teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Teismas taip pat negali sutikti su apeliante, kad bylos sustabdymu pažeidžiami valstybės bei visuomenės teisėti lūkesčiai. Teismo vertinimu, ieškovo padarytas pažeidimas – įsirengta 184,25 m² ploto betoninių trinkelių aikštelė neturint statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto – iš esmės nėra tokio sunkaus pobūdžio, jog būtų galima laikyti, kad yra pažeidžiami valstybės ar visuomenės interesai, juolab, kad ieškovas siekia įteisinti savavališką statybą. Pažymėtina ir tai, jog aikštelė įrengta ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio ribos tikslinamos.

26. Apeliantė nurodo, kad ieškovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus įteisinta betoninių trinkelių aikštelės statyba, yra priešingas jo ieškinio reikalavimams ir turi būti vertinamas kaip bylos nagrinėjimo ribų peržengimas, o tuo pačiu ir kitų proceso dalyvių teisių ribojimas, nes ieškovo reikalavimų apimtis tampa nebeaiški. Be to, teismas nepagrindė, kad buvo įstatyme nurodyta išimtis, kuri sudarytų pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovo išsakytas siekis įteisinti savavališką statybą turėjo būti vertinamas kaip pozicijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo neteisėtumo pakeitimas ir galimas atsisakymas nuo ieškinio ar siekis sudaryti taikos sutartį.

27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su aukščiau nurodytais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, ieškovui įstatymo nustatyta tvarka nepavykus įteisinti betoninių trinkelių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos, bylos sustabdymo pagrindas išnyks, civilinės bylos nagrinėjimas bus atnaujintas ir byla nagrinėjama ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų ribose, todėl visiškai nepagrįstai apeliantė teigia, kad ieškinio reikalavimų apimtis yra neaiški. Civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009 ir kt.). Kartu teismas pažymi, jog įstatymas nenumato, kad bylos sustabdymo pagrindas turi būti tapatus ieškinio reikalavimams, todėl apeliantės argumentas, jog ieškovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus įteisinta betoninių trinkelių aikštelės statyba, yra priešingas jo ieškinio reikalavimams ir turi būti vertinamas kaip bylos nagrinėjimo ribų peržengimas, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sustabdymo terminas priklauso nuo atitinkamų aplinkybių, dėl kurių byla buvo sustabdyta, išnykimo ar atsiradimo (CPK 167 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti bylą iki kol bus įteisinta betoninių trinkelių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), statyba. Šiuo atveju prioritetas teiktinas ne proceso koncentracijos, ekonomiškumo, bet kooperacijos principui, kuris numato, jog teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais asmenimis, privalo imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi ieškovas įpareigotas informuoti teismą apie nustatytas tikslias žemės sklypo ribas, betoninių trinkelių aikštelės duomenis, kreipimąsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl statybos dokumentų, kreipimąsi į atsakovę dėl savavališkos statybos įteisinimo bei pateikiant iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybės administracijos, atsakovės gautus raštus/dokumentus bei prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą įteisinus statybą arba pasikeitus pozicijai dėl statybos įteisinimo. Taigi, ieškovui nevykdant teismo įpareigojimo teikti informaciją, teismas turi pareigą bylos nagrinėjimą atnaujinti, kas iš esmės paneigia apeliantės argumentą, jog sustabdžius tokią bylą neribotą laiką neužtikrinamas savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių kuo greitesnio šalinimo kontrolės klausimas.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, tinkamai taikė CPK nuostatas, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė