Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871 (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277) iki 2019 m. sausio 11 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2019 m. kovo 15 d., apie 23.28 val., Vilniuje, Liepkalnio g. ties pastatu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW „Golf“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,13 promilės etilo alkoholio). Atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.).

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

Be jau aptarto, kaltinamasis padarė dar dvi pavojingas administracinio nusižengimo veikas neužilgo po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo. O būtent, jis, 2019 m. gegužės 16 d. S. G. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1, 96 prom. girtumas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti, pateikti asmens dokumentą, nustoti keiktis ir grasinti, šalinantis iš įvykio vietos, nevykdė reikalavimo sustoti, kitų žmonių akivaizdoje policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiančius policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tai nustatyta įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. A18-1003-298/2019, kuriuo jam paskirta nuobauda- bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 5 d. (LITEKO, b. l. 65- 67).

Dėl aptarto teismas sprendžia, kad yra nustatyti tik trys iš keturių būtinų reikalavimų, kai asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ( taikyti BK 40 straipsnis), nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala nepadaryta. Visgi, jau aptarti kaltinamojo padaryti administracinis teisės pažeidimas ir administracinis nusižengimas patvirtiną, kad nėra dar vieno esminio pagrindo atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Minėta, kad išvengti sunkesnius padarinius dėl padaryto nusikaltimo pavyko tik dėl kito budraus asmens ir policijos aktyvių veiksmų reaguojant į pranešimą apie neblaivų vairuotoją.

Dėl laiduotojo tinkamumo.

Teismas vertindamas prašymą dėl laidavimo pateikusį asmenį nustatė, kad L. G. yra įgijusį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pagal specialybę yra mokytoja (b. l. 136). Dirba klientų aptarnavimo specialistės pareigose. Darbdavio vertinama kaip darbšti, savarankiška ir pareiginga, sąžininga ir disciplinuota, pasižyminti psichiniu ir emociniu stabilumu (b. l. 137). Ji nėra teista (b. l. 139), taip pat nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn (b. l. 138).

Teisiamojo posėdžio metu L. G. paaiškino, kad jos misija yra pakeisti S. ta linkme, kuria norėtų jį matyti, ir ji yra tam pasiryžusi ir dėl to viską padaris. Gali įtakoti brolį psichologiškai. Ji griežta tiek sau, tiek kitiems. S.s žino jos požiūrį į tam tikrus jo veiksmus. Jie ilgai diskutavo apie tai kas įvyko, kad tai neturėtų pasikartoti. Tai ko norėjo jau pasiekė, dabar tikslas išlaikyti, kad nieko nebeįvyktų per tą laiką kol laiduos ir ateityje. Ta situacija paveikė visą jų šeimą. Jie dažnai apie tai kalbasi, nori, kad tai nepasikartotų. Jų mama mirusi prieš 20 metų, juos užaugino seneliai, tėtis, pamotė. Santykiai su pamote puikūs. Ji dirba prekyboje su klientais, pagarba jai labai svarbu. Nepateisina vairavimo išgėrus, nemėgsta įžeidinėti žmonių, nemėgsta kai ją įžeidinėja. Pati vairuoja 11 metų. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas ji paaiškino, kad jie susipyko ir taip įvyko. Ji S. iškeikė, jis ją iškeikė. Jis buvo pasakęs: „gausi“, ji jam pasakė tą patį. Ji labai supyko, nes yra principingas žmogus, nepateisina to. Nieko neįvyko, tiesiog apsižodžiavimas. Viskas vyko namuose. Jis nesitikėjo, kad jos veiksmai bus tokie. Ji jam aiškiai pasakė, kad to netoleruos ir imsis griežtų sankcijų ir tai padarė. Kreipėsi į policiją tam, kad jį pamokyti. Dabar jis tai suprato, ji pasiekė, kad jis užsikoduotų, kad suprastų, kad jam to reikia. Jai tai yra nepriimtina. Ji su juo kalbėjo apie užsikodavimą, bet jo nevertė. Ji sakė jam pagalvoti, ar jo gyvenime reikalingas alkoholis ir jis pats priėmė tokį sprendimą. Problema išspręsta, nes jis nebevartoja alkoholio. Jis ir pats nenori. Jis nevartoja nuo jų susipykimo dienos. Ji tikrai juo tiki. Brolis geras, nuoširdus, darbštus. Jos santykiai su juo geri, jie kartu pramogauja, bendrauja, pasikalba, vasarą kartu leidžia laisvalaikį. Grįžus iš darbo bendrauja su visa šeima, vakarieniauja, pusryčiauja kartu. Turi nedidelių tradicijų. Visą gyvenimą gyvena kartu. S. turi draugę, planuoja su ja kurti šeimą. Ji nebijo su juo kurti šeimos, jų santykiai rimti. Jo draugė atvažiuoja, nakvoja pas juos. Jie visi kartu praleidžia daug laiko. Šiandien ji tikrai žino, kad jis nori į kariuomenę, apie tai kalbėjo jau seniau. Kariuomenėje jis gaus teigiamą priežiūrą. Jei neis į kariuomenę, dirbs namuose. Dabar nėra jokių išėjimų vakarais, jis padeda namuose. Jis išgyvena netekęs vairuotojo pažymėjimo, nes įdėjo daug pastangų, kad jį gautų ir kvailai jį prarado. Jie apie tai kalbėjo, jis dėl to labai išgyveno. Ji nesupranta, kodėl jis taip pasielgė. Supranta, kad reikėjo nuvykti pas močiutę, bet nesupranta, kodėl jis tam pasiryžo. Ji tuo metu buvo išvykusi į Šiaulius. Namuose buvo močiutė. Močiutei paskambinti sudėtinga. Senelis tuo metu buvo taip pat išvykęs. 2016 metų įvykį žino, matė ir per televiziją. Vairavo išgėręs, įvyko eismo įvykis. Sužeistų žmonių nebuvo. Po to įvykio kalbėjo su broliu. Jis sakė, kad pasielgė negerai. Buvo gailėjimasis, nesuvokimas. Ji yra nusiteikusi perauklėti brolį. Žino, kad turi teisę atsisakyti laidavimo, bet ji nori laiduoti, nes tikrai tiki, kad šį kartą viskas bus kitaip. Jos atlyginimas 700 eurų į rankas, bet sutiktų sumokėti iki 500 eurų užstatą, nes šį kartą tikrai juo tiki.

Visgi, L. G. kaip laiduotojos tinkamumas yra abejotinas. Tai patvirtina faktas, kad ir po padaryto nusikaltimo S. G. sugebėjo pabloginti savo santykius su seserimi tiek, kad 2019 m. liepos 30 d. buvo atidėtas teisiamasis posėdis, užtikrinant galimybę išspręsti galimo prašymo dėl laidavimo klausimą. Teisiamajame posėdyje laiduotoju prašoma būti kaltinamojo sesuo patvirtino nepagarbų brolio (kaltinamojo) elgesį jos atžvilgiu, dėl kurio ji kvietė policiją. Nors kaltinamajam dėl kitos veikos ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, visgi, teismo manymu, tai parodo, kad laiduotoju prašoma būti kaltinamojo sesuo negalės tinkamai atlikti laiduotojo pareigų ir daryti teigiamą įtaką broliui, kuris, sprendžiant iš aptarto, jos negerbia ir leidžia sau jos atžvilgiu, konflikto metu, išsakyti grasinamo pobūdžio žodžius ir keiksmažodžius.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis planuoja atlikti karo tarnybą Klaipėdos mieste. Tai bus kliūtimi laiduotojai tinkamai atlikti savo pareigas. Todėl, teismo vertinimu, L. G. nebus tinkama laiduotoja S. G..

Dėl to kas nustatyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesant visiems privalomiems tokio instituto taikymo pagrindams bei nesant tinkamam laiduotojui.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Dėl bausmės skyrimo

Teismas nustatė, kad S. G. pirmą kartą padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Anksčiau neteistas (b. l. 64).

Veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vairuoti neblaiviam yra draudžiama, tačiau jis vis vien sėdo už jo vardu registruoto automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus. Vadinasi, jis taip elgtis norėjo. Vien tai, kad jis, jo žodžiais, neturėjo kitos išeities ir turėjo neva vykti skubiai namo, nepateisina šio pavojingo veikimo. Minėta, kad tokią pavojingą veiką, kuri anksčiau nebuvo kriminalizuota, S. G. per trejus metus padaro antrą kartą.

S. G. nuosekliai pasakojo apie įvykį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, išreiškė apgailestavimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir savo kaltės neneigė. Tačiau, šiuo atveju pastebėtina, kad net ir nepripažinus kaltės, nustatytos aplinkybės (neblaivumo nustatymas) patvirtina, kad jis vairavo neblaivcus. Visgi, teismas šias aplinkybes pripažįsta, kaip S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jo elgesiui neigiamą įtaką daro alkoholio vartojimas, todėl jis padarė išvadas ir nusprendė užsikoduoti nuo alkoholio, ką patvirtina ir 2019 m. rugsėjo 28 d. Pažyma, kurioje nurodyta, kad S. G. užsikodavo nuo alkoholinių gėrimų (b. l. 148). Taip pat neigiamai vertindamas savo padarytą nusikalstamą veiką nusprendė savanoriškai atlikti karo prievolę ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos karo prievolės ir komplektavimo tarnybą (b. l. 146-147). Visgi, paskutinioji yra jo asmeninis pasirinkimas ir būtų tik sveikintinas, jeigu jis tai įvykdytu.

Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos S. G. charakteristikos matyti, kad jis gyvena kartu su savo močiute ir seneliu. S. G. nuolat rūpinasi neįgalumą turinčia močiute ir padeda jai buityje, t. y. pasiekti gydymo įstaigas, vaistinę, parduotuves. Močiūtės ir kaimynų yra apibūdinamas kaip pareigingas ir kultūringas žmogus (b. l. 140). Visgi, tai prieštarauja tam, kas nustatyta kaltinamojo elgesyje su policijos pareigūnais, su savo seserimi.

Kaltinamasis S. G. šiuo metu yra bedarbis, kaip pats nurodė darbo neteko dėl sumažėjusių darbo apimčių, tačiau šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 141).

Už padarytą nusikaltimą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871 (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277) iki 2019 m. sausio 11 d.) buvo numatytos trys alternatyvios bausmės, dvi kurių buvo susijusios su laisvės atėmimu, o viena – piniginė bausmė – bauda (BK 47 straipsnis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.)), už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina šio nuosprendžio 5-8 pastraipų duomenis, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir sprendžia, kad S. G. skirtina bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytam minimumui, t. y. 60 MGL (3 000 EUR) dydžiui.

Kaltinamasis S. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigtas supaprastinta tvarka, todėl pastarajam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu, paskiriant S. G. sumažintą 40 MGL dydžio (2 000 EUR) baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje - uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo būtinumą, teismas pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. G. padarė nors ir nesunkų, tačiau tyčinį nusikaltimą. Juo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2,13 promilės etilo alkoholio. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones. Padarytas nusikaltimas laikytinas gan šiurkščiu ir tik atsitiktinumo dėka nebuvo atsiradę sunkesnių padarinių.

Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę prioritetu laikoma visuomenės interesas, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų, kurios galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškinta, kad: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę <...>. Todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo faktiško vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo 2019 m. kovo 16 d. (b. l. 21).

Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatos nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad, taikydami šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismai turi įvertinti ir šios priemonės taikymo proporcingumą. Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-80-511/2018). Nustatęs, kad, paskyrus turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, teismas turi teisę neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Proporcingumo pricipo taikymas nereiškia ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, paskyrimas. Teismas išaiškino ir tai, kad nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, nuteistojo neblaivumo laipsnio, visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-719/2018).

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

S. G. nusikaltimą padarė neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas 2,13 prom. etilo alkoholio, o iškvėptame ore 2,28 prom. Nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau artimas sunkiam. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-04-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).

VĮ Regitra pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra S. G. (b. l. 9), todėl konfiskuotinas S. G. priklausantis automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl laikinosios nuosavybės teisės apribojimo.

Prokurorė 2019 m. kovo 18 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo kaltinamojo S. G. nuosavybės teisę į jo vardu registruotą turtą – transporto priemonę (automobilį) VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikydama visiška nuosavybės teisės apribojimą uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį valdyti ar naudoti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas iki 2019 m. rugsėjo 18 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis S. G. (b. l. 33-36). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo.

Dėl kardomųjų priemonių

Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. G. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 20-21), naikintinos.

Nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro Vilniaus apskrities VPK patirtos išlaidos (už automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą UAB „Sauda“ aikštelėje) – 1,04 EUR (b. l. 51).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai priteisiamos 1,04 EUR automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos (b. l. 51).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir paskirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą, kurią sumažinti 1/3 (BK 64¹ straipsnis) paskiriant sumažintą 40 MGL dydžio (2 000 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš S. G. valstybės naudai priteisti 1,04 EUR proceso išlaidų.

Paskirti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dviem) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. kovo 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį turtą – automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento, t. y. S. G. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2018 m. kovo 24 d. VĮ Regitra ir saugomo prie bylos viršelio, paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Prokurorės 2019 m. kovo 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (automobilį) VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.