Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. K., A. K. ir E. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinį grindė tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra 4232/19979 dalių pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) , kurioms 2008 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijos įsakymu suteiktas adresas Dzūkų g. 81-2, Vilnius, savininkas. Savivaldybės 2008-05-28 savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir šį butą.

2002 m. sausio 31 d. savivaldybės valdybos sprendimu nusprendus laikyti E. S. pagrindine buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomininke, 2002 m. vasario 13 d. tarp jos ir UAB „Naujininkų ūkis“ buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir patalpos išnuomotos E. S.. Nurodyta atsakovė ginčo bute negyvena, nesinaudoja jai išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis, o jame gyvena ir patalpomis naudojasi atsakovai Z. K. ir A. K.. Butas buvo išnuomotas atsakovei E. S. ir jos šeimos nariams, tačiau atsakovė jas neteisėtai subnuomavo tretiesiems asmenims, t. y. Z. K. ir A. K.. Vilniaus miesto savivaldybė rašytinio sutikimo, kad ginčo butas būtų subnuomojamas tretiesiems asmenims, nedavė, todėl šio buto subnuoma yra neteisėta, prieštarauja CK 6.595 str. 1 d., nuomos sutarties 3.3 p. ir pažeidžia ieškovo interesus, taip pat neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatų, nes jame nėra numatyta galimybės išnuomoti būstą ne eilės tvarka. Ieškovo manymu, savivaldybės būsto subnuoma, neturint jos sutikimo yra esminis nuomos sutarties pažeidimas, todėl vadovaudamasis CK 6.217 str. 1 d. turi teisę nutraukti sutartį. Be to, remiantis CK 6.611 straipsniu nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas ar jo šeimos nariai naudoja gyvenamąją patalpą ne pagal paskirtį. Perleisdama butą tretiesiems asmenims be savivaldybės sutikimo atsakovė E. S. butą naudoja ne pagal paskirtį, o tai sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį su šia atsakove.

Atsakovė E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė 2002-02-13 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 261 su E. S.. Iškeldino atsakovus Z. K. ir A. K. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio Dzūkų g. 81-2, Vilniuje, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Sprendimo vykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėjo dviems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė E. S. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), subnuomavo atsakovams Z. K. ir A. K. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) , be nuomotojo sutikimo, teismas sprendė, kad ji pažeidė nuomos sutartį. Nesant nuomotojos sutikimo suteikus nuomojamą patalpą naudotis kitiems asmenims, 2002-02-13 nuomos sutartimi išnuomota patalpa yra naudojama ne pagal paskirtį, nes ji buvo suteikta naudotis nuomininkei E. S. ir jos šeimos nariams. Atsakovai nėra jos šeimos nariai, o pati E. S. nuomojamoje patalpoje negyvena. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį su atsakove E. S. dėl esminio nuomos sutarties pažeidimo, t.y. patalpų subnuomos be nuomotojo sutikimo, kuris atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės būsto nuoma turi socialinę paskirtį, o būsto subnuoma neturint nuomotojo Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo akivaizdžiai prieštarauja šiai paskirčiai (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas nuomos sutartį nutraukė ir CK 6.611 straipsnio pagrindu, kadangi nuomininkė gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį (CK 6.611 straipsnis).

Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl atsakovės E. S. išdeklaravimo iš buto, esančio Dzūkų g. 81-2, Vilniuje, kadangi nutraukus nuomos sutartį ieškovas, kaip minėto buto savininkas, turi teisę kreiptis į atitinkamą subjektą, kuriam pavesta funkcija vykdyti gyvenamosios vietos deklaravimą, dėl E. S. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovus Z. K. ir A. K. teismas konstatavo, jog atsakovai gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t.y. nesant nuomos sutarties, todėl jie turi būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 str.).

Be to, teismui konstatavus, jog tarp atsakovės E. S. ir atsakovų Z. K. bei A. K. susiklostė subnuomos teisiniai santykiai bei nutraukus 2002-02-13 nuomos sutartį tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės E. S., pasibaigia ir subnuomos sutartis su šiais atsakovais ir subnuomininkai iškeldintini iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.597 straipsnio 1 dalis). Tesimas nesutiko su atsakovų argumentais, kad atsakovams ilgą laiką gyvenant Dzūkų g. 81-2, Vilniuje, tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų susiformavo faktiniai nuomos teisiniai santykiai ir buvo sudaryta nuomos sutartis konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuomotojui siunčiant atsakovams sąskaitas už nuomą, už butui teikiamas paslaugas, o atsakovams priimant šias sąskaitas ir jas apmokant. Kaip jau minėta, nors ieškovas nuo 2006 m. ir žinojo, jog atsakovai gyvena ginčo bute, tačiau neterminuota 2002-02-13 nuomos sutartis nutraukta nebuvo, butas ieškovui nebuvo perduotas perdavimo aktu, ieškovas buto adresu E. S. vardu siuntė sąskaitas už nuomą ir kt., kurios buvo apmokamos, todėl ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad nuomos santykiai su E. S. dėl šio buto nuomos yra nutrūkę ir dėl to negalėjo susiformuoti nuomos santykiai su atsakovais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovės apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties teisinius santykius bei asmenų iškeldinimą, aiškinimo ir taikymo, netinkamo įrodymų vertinimo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija iš dalies sutinka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra 4232/19979 dalių pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) , savininkė (t. 1, b. l. 8). 2008 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijos įsakymu Nr. A15-73 (1.2-SEN-8) „Dėl adreso gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) suteikimo, gyvenamosioms patalpoms, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 0101-0071-0239), pastate 1A1ž (unikalus Nr. 1094-0064-7012) Registrų centro plane pažymėtomis indeksais 2-1 (7,71 kv. m.), 2-2 (10,69 kv. m.), 2-3 (9,13 kv. m.), 2-4 (5,36 kv. m.), 2-5 (5,71 kv. m.), 2-6 (1,54 kv. m.), 2-7 (2,18 kv. m.), bendras plotas 42,32 kv. m., bei nuosavybės teise priklausančios Vilniaus miesto savivaldybei, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21). 2002 m. vasario 13 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 261 tarp UAB „Naujininkų ūkio“ ir atsakovės E. S., kuria nuomotojas suteikė nuomininkei E. S. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui 41,19 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-27). Iš 2010-03-17 buto patikrinimo akto Nr. 1145 matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , gyvena atsakovai Z. K. ir A. K. (t. 1, b. l. 16-17). Jų gyvenamoji vieta deklaruota prie Vilniaus miesto savivaldybės (t. 1, b. l. 11,13). Adresu Dzūkų g. 81-2, Vilniuje, gyvenamąją vietą yra deklaravusi E. S. (t. 1, b. l. 15, 44). Atsakovai Z. K. ir A. K. šiuo metu faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) , o atsakovė E. S. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas patenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovų Z. K. ir A. K. iškeldinimo iš savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šį klausimą.

Pažymėtina, jog socialinio būsto nuoma yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktas). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Valstybės paramos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje socialinis būstas apibrėžtas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos ir asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą pagal šio įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą; kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą. Pagal Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį savivaldybėje, remiantis prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje data, sudaromi šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus; gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu (Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatytos tokios sąlygos socialinio būsto nuomai: 1) asmuo pagal įstatymą turi teisę į socialinį būstą; 2) asmuo padavė savivaldybei prašymą suteikti socialinį būstą ir dokumentus, įrodančius teisę į socialinį būstą; 3) asmuo įtrauktas į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti; 4) atėjus eilei, įstatymų nustatyta tvarka sudaroma rašytinė socialinio būsto nuomos sutartis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai nurodytų sąlygų socialinio būsto nuomai neįvykdė: atsakovai, kaip jie patys nurodo ir ką nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2000 metų, apsigyveno Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame socialinio būsto statusą turinčiame bute savavališkai, t. y. įstatymų nustatyta tvarka nesudarę socialinio būsto nuomos sutarties, tačiau subnuomodami ginčo patalpas iš asmens, kuriam šios patalpos buvo išnuomotos (t. 1, b.l. 23). Tačiau, kaip matyti iš į bylą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2010-04-27 rašto (b.l. 69), atsakovas A. K. į bendrąjį sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti įrašytas nuo 2008 m., 2010 m. sąraše jo eilės Nr. 1647. Šis faktas reiškia, kad atsakovo šeima turi teisę į socialinį būstą ir kad ji atitinka įstatymo reikalavimus bei gali pretenduoti į socialinį būstą, tačiau minėta teisė yra įgyvendinta pažeidus įstatymų nustatytą tvarką – nesilaikius socialinio būsto patalpų suteikimo eiliškumo ir nesudarius su savivaldybe rašytinės nuomos sutarties.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui neginčijant atsakovų šeimos teisės į socialinį būstą, tačiau reikalaujant išsikelti iš ginčo gyvenamosios patalpos CK 6.612 str. pagrindu, t.y. kad joje gyvena neteisėtai, neteisėto patalpų užėmimo faktas savaime nėra pagrindas patenkinti savivaldybės reikalavimą iškeldinti iš užimtų patalpų pagal CK 6.612 straipsnį. Iškeldinimas reiškia teisės į būsto neliečiamybę apribojimą, todėl CK 6.612 straipsnis, reglamentuojantis iškeldinimą iš neteisėtai užimtų patalpų, turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su žmogaus teises (konkrečiai – teisę į būsto neliečiamybę) įtvirtinančiomis tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normomis.

Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę yra konstitucinė teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895/2003; 2004 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-7-298/2004; 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis šiais Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, formuoja praktiką, pagal kurią, sprendžiant asmenų iškeldinimo iš savavališkai užimtų socialinio būsto patalpų klausimą, turi būti nustatyta šalių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad savavališko patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V., E. V., bylos Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., M. V., bylos Nr. 3K-3-267/2011; kt.), t. y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į būsto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi būti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis. Tokiose bylose svarbiausia, nustačius ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, atsakyti į klausimą, ar iškeldinimas yra proporcinga neteisėtai užėmusių gyvenamąsias patalpas asmenų teisės į būsto neliečiamumą apribojimo priemonė, ar toks teisių apribojimas yra ne tik numatytas įstatyme ir juo siekiama įstatyme įtvirtintų tikslų, bet ir ar jis būtinas demokratinėje visuomenėje (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant šį klausimą, privalo būti atsižvelgiama į asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, savivaldybės, kaip socialinio būsto savininko, elgesį administruojant socialinius būstus, taip pat į tai, kad socialinio būsto nuomos santykiai susiklosto savivaldybei įgyvendinant jai priskirtą socialinę funkciją, todėl šių santykių sritis siejasi ir su kitų asmenų, įtrauktų į savivaldybės sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, teisėtais interesais, ir pan.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai Z. K. ir A. K. Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame Dzūkų g. 81-2, Vilniuje, apsigyveno 2000 metais. Nors mokamieji pranešimai 2007 m., 2008 m. (b.l. 115-127) buvo siunčiami adresu Dzūkų g. 81-2, Vilniuje, E. S. vardu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apie atsakovų gyvenimą šiame bute ieškovui buvo žinoma ne vėliau kaip nuo 2006 m. sausio 26 d., kai UAB „Naujininkų ūkis“ surašė įspėjimą dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų apžiūros aktą (t. 1, b.l. 18, 19). Jokių kitų veiksmų, susijusių su atsakovų iškeldinimu, ieškovas nesiėmė beveik 5 metus, siuntė nurodytu adresu sąskaitas už nuomą bei komunalinius mokesčius apmokėjimui. Iš atsakovo pateikto AB Swedbank banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-05-16 matyti, kad buvo mokamos įmokos už komunalines paslaugas, ieškovas patvirtina, kad įsiskolinimo nei už minėto buto nuomą, nei už suteiktas komunalines paslaugas nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai kitos gyvenamosios vietos neturi, į šį butą įsikėlė dėl to, kad 2000 m. buvo sunki turtinė padėtis, priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta. Vilniaus miesto savivaldybė, įtraukdama atsakovo šeimą į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą sąrašus, pripažino jų sunkią turtinę padėtį ir gyvenamojo būsto poreikį. Savivaldybė 2006 m. įspėjusi atsakovus dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir tik 2011 m. vasario mėnesį pasikreipusi į teismą, pakankamai ilgai delsė imtis teisinių veiksmų savo kaip savininko teisėms apginti, kas negali būti pateisinama asmenų teisėtų lūkesčių bei kitų pagrindinių teisių įgyvendinimu.

Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo iš jų gyvenamosios patalpos.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl atsakovų išreikštos valios sudaryti nuomos sutartį su ieškovu bei faktiškai susiklosčiusių nuomos santykių, taip pat nuomos sutarties su atsakove nutraukimo momento nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovai nereiškė savarankiško reikalavimo dėl ieškovo įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį su atsakovais, todėl atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio dalyką ir pagrindą suformuluoti yra ieškovo pareiga, o teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, dėl šių argumentų nepasisako. Pažymėtina ir tai, šiuo sprendimu yra konstatuojama asmenų teisė į būsto neliečiamybę, tuo tarpu klausimus dėl socialinio būsto nuomos pagal Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija ir priima dėl to sprendimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Panaikinus teismo sprendimą dalyje turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad yra naikinamas teismo sprendimas dalyje dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. K. priteistos 42,02 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, taip pat kuria iš atsakovų Z. K. ir A. K. priteistos po 1 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai.

Atsakovė už apeliacinį skundą žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-01-09 sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (t. 2., b.l. 9-10), ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p., todėl patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 93 str., 96 str.). Į bylą pateikti duomenys apie apeliantę atstovaujančio valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio asmens suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 360 Lt (t. 2, b.l. 11), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šios išlaidos iš jo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškinio reikalavimas dėl atsakovų Z. K. ir A. K. iškeldinimo su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos atmesti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. K. priteista 42,02 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, bei kuria iš atsakovės Z. K. ir A. K. priteista ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ po 1 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.