Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-22 · Civilinė byla Nr. 2S-978-390/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
2S-978-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15841-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
individualios įmonės „Teisinės veiklos biuras“
Kreditorius
A. B.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-978-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15841-2013-5Procesinio sprendimo kategorija:128.11; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) individualios įmonės „Teisinės veiklos biuras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.: 2-19877-752/2013 pagal pareiškėjos individualios įmonės „Teisinės veiklos biuras“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. V., išieškotojai A. B. dėl antstolio veiksmų,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja IĮ „Teisinės veiklos biuras“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00506, prašydama panaikinti S. V. 2013-08-23 patvarkymą, turto arešto 2013-05-20 aktą Nr. B-110 16018, perkainuoti areštuotų daiktų vertę, o jeigu praleistas terminas prieštaravimams pareikšti – atnaujinti. Nurodoma, kad 2013-08-19 pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti turto arešto 2013-05-20 aktą Nr. B-1 10 16018 bei perkainoti areštuotų daiktų vertę. Antstolės 2013-08-23 patvarkymu skolininkės skundas tenkintas iš dalies: 2013-05-20 turto arešto aktas nepanaikintas, iki 2013-09-04 paprašyta į depozitinę sąskaitą pervesti 1 573 Lt (121 Lt už 1 vnt.) už ekspertizės atlikimą. Akivaizdu, kad antstolė 2013-08-23 patvarkymu netenkino skolininkės skundo, todėl kartu su vykdomąja byla turėjo persiųsti apylinkės teismui.

Skolininkė nedalyvavo areštuojant turtą, o 2013-05-20 turto arešto aktą gavo 2013-08-14, todėl CPK 681 str. 3 d. numatytas terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo nėra praleistas. Tačiau, jei antstolė mano, kad terminas prieštaravimams pareikšti yra praleistas, tai gali jį atnaujinti. Antstolė ignoravo įstatyminę pareigą pasitelkti ekspertą nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Iš skolininkės buvo atimtos procesinės teisės vykdymo procese, t. y. CPK 598 str. nustatyta tvarka pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą. Skolininkas nesutinka su turto įkainojimu, o prieštaravimai buvo pateikti motyvuoti bei pagrįsti įrodymais, kad įkeisto nekilnojamojo turto įkainojimas neatitiko realios rinkos kainos. Areštuoti daiktai yra beveik nauji, todėl pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, antstolio padėjėja neturėjo jokio teisinio pagrindo nusidėvėjimui priskirti net 67,30 proc. ir tokia suma sumažinti turto vertę. Pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Šiuo atveju taip nebuvo padaryta. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų akivaizdu, kad viso areštuoto nekilnojamojo turto rinkos kaina prieš maždaug 8 mėnesius buvo 7 308,97 Lt, o turto arešto 2013-05-20 akte nekilnojamasis turtas įkainuotas 2 390 Lt.

Suinteresuotas asmuo antstolė S. V. 2013-09-23 patvarkymu skundo netenkino ir skundą su vykdomąją bylą Nr.: 0114/13/00506 persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad turto arešto aktas pareiškėjo vadovei E. R. įteiktas 2013-05-20. Įstatymo nustatytu terminu skolininkė prieštaravimų nepareiškė. Nepaisant to, 2013- 08-19 antstolė gavusi skolininkės skundą, t. y. beveik po trijų mėnesių, 2013-08-23 patvarkymu skundą tenkino iš dalies ir nurodė į antstolės sąskaitą už ekspertizės atlikimą pervesti 1 573,00 Lt. C P K 682 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Pareiškėjas antstolės pasiūlymu nepasinaudojo. Taip pat nepasinaudojo įstatymo suteikta teise motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad atidėtų nurodytų sumų mokėjimą, kadangi antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo. Pažymėtina tai, kad vykdomojoje byloje ekspertizė nebuvo paskirta, skolininkui buvo pasiūlyta įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą lėšas tam, kad būtų paskirta ekspertizė. Nesant paskirtos ekspertizės, atitinkamai eksperto ar ekspertizės įstaigos, pareiškėja negali nustatyta tvarka reikšti ekspertui nušalinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) IĮ „Teisinės veiklos biuras“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį. Nurodomi šie atskirojo skundo argumentai:

pakartojami visi skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti argumentai;

teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad turto vertinimas yra skiriamas baldams ir kompiuteriams, o ne nekilnojamajam turtui. Tokia prašoma suma už ekspertizę yra per didelė turto vertei nustatyti ir siekia daugiau nei pusę sumos įvertintų daiktų. Tai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, tuo pažeidžiant skolininkės interesus;

šiuo metu yra ginčijamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus II darbo ginčų komisijos sprendimas. Ieškinyje nurodyti reikalavimai yra susiję su priverstinio vykdymo procedūromis, kadangi nesustabdžius vykdymo proceso ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, vykstantis priverstinis išieškojimas iš ieškovės nekilnojamojo turto traktuojamas kaip žalos darymas. Siekiant atitaisyti žalą, reikėtų ieškovei inicijuoti naujus teisinius procesus, neišvengiant rizikos, kad tam tikras turtas natūra gali būti ir negrąžintas;

teismui priėmus galimai palankų ieškovei sprendimą ir nesustabdžius įkeisto nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes visas skolinis įsipareigojimas, kurio dydis šiuo metu ginčijamas, būtų įvykdytas iš IĮ „Teisinio veiklos biuro“ įkeisto turto, tuomet bus neišvengiama rizika, kad turtas natūra gali būti ir negrąžintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė S. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodomi šie nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

skolininkė nemoka už turto vertinimą ir nevykdo Darbo ginčų komisijos sprendimo, iš to matyti, kad skolininkė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese reikšdama antstolei nepagrįstus prašymus ir skundus tuo vilkindama skolos (t. y. darbo užmokesčio) išieškojimo procesą, tuo pažeisdama išieškotojos A. B. teises;

skolininkė IĮ „Teisinės veiklos biuras“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2013-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17459-945/2013 skolininkės ieškinį atmetė. Iš tokių skolininkės veiksmų, matyti, jog skolininkė visais būdais vilkina skolos (t. y. darbo užmokesčio) mokėjimą;

su Kauno apylinkės teismo 2013-11-26 nutartyje išdėstytais motyvais sutinkama visiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde kelia klausimą dėl antstolės veiksmų areštuojant turtą ir nustatant jo vertę vykdomojoje byloje Nr.: 0114/13/00506.

Vykdomosios bylos Nr.: 0114/13/00506 duomenimis nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Darbo ginčų komisijos 2013-02-08 išduotą sprendimą Nr. DGKS-160 dėl 769,11 Lt ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti, skaičiuojant nuo ieškovės atleidimo iš darbo 2012-12-27 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo 2013-02-08 už kiekvieną darbo dieną, esant 5 darbo dienų savaitei, t. y. 30 d.d. po 36,60 Lt, viso priskaitytina suma – 1 098,00 Lt ir po 60 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo 2013-02-08 iki visiško atsiskaitymo dienos, bei dėl 1 400 Lt, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, išieškojimo iš skolininkės IĮ „Teisinės veiklos biuras“ išieškotojos A. B. naudai (b. l. 84-86).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolė, vykdydama priverstinį išieškojimą vykdymo procese, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias C P K bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra apibrėžtos CPK, Instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių naujų aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi pareiškėjos atskirojo skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia papildomomis aplinkybėmis, susijusiomis su atlyginimo už ekspertizės atlikimą dydžiu ir civilinės bylos Nr. 2-17459-945/2013 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovei A. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo nagrinėjimu.

CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirasis (apeliacinis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje dėl su atlyginimo už ekspertizės atlikimą dydžiu ir civiline byla Nr. 2-17459-945/2013 susijusių aplinkybių nepasisakė, šios naujos aplinkybės negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo šių aplinkybių pagrindu ir dėl jų iš esmės nepasisako (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje specialiai nurodė, kad skolininkė nepasinaudojo savo teise teikti antstolei prašymą atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17459-945/2013 ieškovės (skolininkės) IĮ „Teisinės veiklos biuras“ ieškinys atsakovei A. B. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmestas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Taigi, remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atskirojo skundo papildomi argumentai, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad antstolis netinkamai vykdė pareigas, vertintini kaip esantys tik deklaratyvaus pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio išieškojimo veiksmus vykdymo procese, neprieštarauja pagrindiniams vykdymo proceso principams, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Remiantis išdėstytais argumentais, atskirasis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Kukalis