- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-669-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui, A. B., P. J., Sergejui
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas, Gintaras Putvinskas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. ir atsakovės J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal E. S. ieškinį atsakovei J. S. , tretiesiems asmenims AB SEB bankui, A. B. , P. J. , išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl santuokos nutraukimo ir pagal atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui E. S. , tretiesiems asmenims AB SEB bankui, P. J. , Sergejui (Sergej) Jelkinui (Jelkin), išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką tarp ieškovo E. S. ir atsakovės J. S. , įregistruotą 1991 m. sausio 12 d. Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 155), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę - Sekmokas, atsakovei - pagal jos pageidavimą; 2) nepilnametes dukros G. S. (g. 1996-12-26) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina J. S. ; 3) priteisti iš ieškovo E. S. nepilnametės dukros G. S. (g. 1996-12-26) išlaikymą iki jos pilnametystės po 500 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. 4) Paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise J. S. ; 5) Padalinti santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą jo siūlomu būdu.
Atsakovė J. S. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį (b.l.97-105,t.2), prašė: 1) nutraukti J. S. ir E. S. santuoką, įregistruotą 1991-01-12, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 155 dėl E. S. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę - Sekmokienė; 3) nustatyti dukros L. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukros G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. S. ; 4) Priteisti iš ieškovo dukros L. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vienkartine pinigų suma - 3000 Lt nuo 2009 m. balandžio 26 d. iki dukros pilnametystės ir dukros G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vienkartine pinigų suma - 93 000 Lt nuo 2009 m. balandžio 26 d. iki dukros pilnametystės; 5) priteisti iš E. S. 32 500 Lt dukrų G. S. ir L. S. išlaikymo įsiskolinimą; 6) Padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę jos siūlomu būdu.
Atsiliepimas
Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas, palaikydamas atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį išdėstytą nuomonę (b.l.27-28, 112, t.1,57, t.2), nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko nėra, vaikas nuolat gyvena su motina. Nors atsakovė ir teigė, kad ieškovas nemokės išlaikymo periodinėmis išmokomis, bet tokių įrodymų nepateikė. Byloje yra įrodymų, kad ieškovas 2007-2009 metais teikė vaikams išlaikymą. Mano, kad tikslinga iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikui po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tokį išlaikymą ieškovas sugebės teikti, atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas, o ne atsakovės prašomą priteisti išlaikymą tvirta pinigų suma. Nors atsakovė nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra apie 2000 Lt, nemano, kad tai racionalūs ir pagrįsti poreikiai. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas, jeigu įrodoma, kad ieškovas buvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo, tuo tarpu atsakovė pati patvirtino, kad ieškovas teikė vaikams išlaikymą. Kadangi nepilnametis vaikas lieka gyventi kartu su atsakove, atsakovės finansinė padėtis blogesnė, mano, kad yra tikslinga nukrypti nuo lygių dalių principo ir yra pagrindas priteisti atsakovei didesnę dalį turto.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį (b.l.85-86, t.2; b.l.128-129, t.3) nurodė, kad neprieštarauja jog tarp ieškovo ir atsakovės būtų padalintas nekilnojamasis turtas, įkeistas bankui, su sąlyga, kad visas prievoles pagal 2004-09-14 Kredito sutartį Nr.1450418042033-36, šalys vykdys solidariai.
Trečiasis asmuo P. J. palaikydama atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes parodė, kad pinigus skolino kaip šeimai, jokių raštelių nepasirašinėjo. Pinigų, kurios skolino nedeklaravo. Pinigų ji turėjo. Nuo 1993 metų dirbo Žalgirio gamykloje, šlifuotoja, atlyginimas buvo 200 litų, gaudavo premijas, ten dirbo iki 1994 metų. Gaudavo ir 142 litus pensijos. Nuo 1993 metų vertėsi ir verslu, iš Vilniaus veždavo į Maskvą prekes, drabužius, ten juos parduodavo. Iki 1994 metų ji uždirbo 36000 dolerių. 2005 metais gaudavo 900 Lt pensijos, po to pensija padidėjo iki 1200 Lt. Savarankiškų reikalavimų nereiškia, nes neturi pinigų. Ieškovas jai sakęs, kad rado idealią moterį Oksaną, atsakovė labai pergyveno, gėrė vaistus gydėsi Kaune.
Trečiasis asmuo S. J. palaikydamas atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus parodė, kad 2009-06-08 atsakovė skolinosi iš jo pinigus, kai ieškovas jau buvo palikęs šeimą. Pinigus jis turėjo, nes buvo susitaupęs. Atsakovė turėjo skolų, reikėjo pinigų vaikams. Paskolos raštelio pusę rašė jis, kitą pusę rašė atsakovė. Apie paskolos sutartį jis ieškovui nesakė. Iš mamos žodžių žino, kad mama skolino jiems pinigus, savarankiško ieškinio nereiškia, skola turi būti priteista iš ieškovo ir iš atsakovės.
Trečiasis asmuo A. B. parodė, kad 1995 metais skolino E. S. 19200 Lt. Buvo sudaryta rašytinė sutartis. Skola jam nėra grąžinta, jis nereikalauja grąžinti skolos, E. S. leidžia jam su šeima apsipirkti parduotuvėje. Skolą turi grąžinti E. S. .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutrauktė E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , ir J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , santuoką, įregistruotą 1991-01-12 Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr.155) dėl E. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes –Sekmokas, Sekmokienė.
Nustatė vaiko G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su J. S. .
Priteisė iš E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , dukters L. S. , a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt (šešis šimtus litų) nuo 2009-06-30 iki L. S. pilnametystės (iki 2009-07-01).
Priteisė iš E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , dukters G. S. , a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt (šešis šimtus litų), sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009-06-30 iki G. S. pilnametystės.
Padalino E. S. ir J. S. santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kitą turtą sekančiai:
- priteisė E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) 1/3 dalį žemės sklypo (unikal. Nr.4137-0200-0188-0188), 76300 Lt vertės ir gyvenamojo namo (unikal.Nr.4198-4015-5010), 278000 Lt vertės (kas sudaro 118100 Lt), esančių Parko g.16, Juodšiliuose, Vilniaus r.; UAB „Stesa clasic“ 12956 vienetų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 1 Lt (kas sudaro 12956 Lt); ½ dalį UAB „Stesa Vip“ (buv. UAB „Džinsų centras“) 440 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, nominali vienos akcijos vertė 100 Lt, t.y. 220 vienetų (kas sudaro 22000 Lt), viso turto už 153056 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris tūkstančius penkiasdešimt šešis litus);
- priteisė J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , 2/3 dalis žemės sklypo (unikal. Nr.4137-0200-0188-0188), 76300 Lt vertės ir gyvenamojo namo (unikal.Nr.4198-4015-5010), 278000 Lt vertės (kas sudaro 236200 Lt), esančių Parko g.16, Juodšiliuose, Vilniaus r.; ½ dalį UAB „Stesa Vip“ (buv. UAB „Džinsų centras") 440 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, nominali vienos akcijos vertė 100 Lt, t.y. 220 vienetų (kas sudaro 22000 Lt), viso turto už 258200 Lt (du šimtus penkiasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus litų).
Nustatė, kad visi kreditoriniai įsipareigojimai, pagal 2004-09-14 sudarytą Kredito sutartį Nr.1450418042033-36, yra vykdomi AB SEB bankui E. S. ir J. S. solidariai.
Nustatė, kad kreditoriniai įsipareigojimai A. B. , pagal 1995-03-01 paskolos sutartį 19200 Lt sumai yra E. S. asmeninė prievolė.
Nustatė, kad kreditoriniai įsipareigojimai Sergejui (Sergej) Jelkinui (Jelkin), a.k(duomenys neskelbtini) pagal paskolos raštelį 15000 Lt sumai yra J. S. asmeninė prievolė.
Priteisė iš E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
J. S. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl L. S. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su J. S. , priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė.
Priteisė iš J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) 384,60 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 60 ct) žyminio mokesčio.
Priteisė iš E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , 285,68 Lt žyminio mokesčio, 3035,35 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 3321,03 Lt (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt vieną litą 3 ct).
Priteisė valstybei iš E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) 432 Lt žyminio mokesčio ir 19,86 Lt pašto išlaidų, viso 451,86 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt vieną litą 86 ct) bei iš J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , 21,39 Lt (dvidešimt vieną litą 39 ct) pašto išlaidų.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuoka sudaryta tarp šalių iširo dėl ieškovo kaltės.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. S. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą:
1) nutraukti E. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) , ir J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1991-01-12 Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. 155) dėl J. S. kaltės;
2) priteisti E. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį žemės sklypo (unikal. Nr. 4137- 0200-0188-0188), 76300 Lt vertės ir gyvenamojo namo (unikal. Nr. 4198-4015-5010), 278000 Lt vertės (kas sudaro 118100 Lt), esančių Parko g. 16, Juodšiliuose, Vilniaus r. ir priteisti J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis žemės sklypo (unikal. Nr. 4137-0200-0188-0188), 76300 Lt vertės ir gyvenamojo namo (unikal. Nr. 4198-4015-5010), 278000 LT vertės (kas sudaro 236200 Lt), esančių Parko g. 16, Juodšiliuose, Vilniaus r.;
3) panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl priteisimo iš E. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) , J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
4) panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl priteisimo iš E. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) , J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 285,68 Lt žyminio mokesčio, 3035,35 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 3321,03 Lt (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt vieną litą 3 ct);
5) kitą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:
Atsiliepimas
1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka tarp jo ir atsakovės iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas nurodo, kad atsakovė savo atsiliepime kaltino apeliantą neištikimybe su viena iš įmonės darbuotojų. Šie jos kaltinimai nepagrįsti ir neturi jokio realaus pagrindo. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos iš įvairių komandiruočių į Estiją ir į Italiją. Dažnai komandiruotėse lieka laisvo laiko, kurį stengiamasi išnaudoti poilsiui. Keliose pateiktose nuotraukose apeliantas nusifotografavo gamtoje kartu su įmonės darbuotojais, tačiau šios fotografijos nepatvirtina nei intymaus bendravimo nei kitų negatyvių aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas patvirtino aplinkybę dėl ieškovės valdingo būdo bei nurodė, kad ieškovė vairavo išgėrusi. Apeliantas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nesutinka, kad atsakovei iš ieškovo buvo priteista 2000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus dėl apelianto veiksmų.
3. Apeliantas su teismo sprendimo dalimi dėl priteistos 1/3 dalies gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių Parko g. 16, Juodšiliuose, Vilniaus r. - nesutinka. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo gali būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaikų teisės - teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo 14 metų, iki jos pilnametystės liko tik 4 metai, iš apelianto yra priteistas vaikui išlaikymas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, vadovaudamasis aplinkybe, kad šalių dukros gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove. Namas kuris yra ginčo dalykas yra didelis - 226 kv.m., 6 kambarių- teisės doktrina prioritetą teikia bendro turto padalinimui natūra, byloje nėra nustatyta, kad sutuoktiniai vienas prieš kitą vartojo smurtą, nežiūrint į tai, kad atsakovė neprisidėjo ir neprisideda prie kredito dengimo, namo išlaikymo apeliantas neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo padalinant šį turtą. Nukrypimas nuo lygių dalių principo teismų praktikoje motyvuojamas skirtingai - tam iš tėvų su kuriuo lieka vaikai, priteisiama didesnė turto dalis, kad vaikas turėtų savo kambarį, arba kad skirtingų lyčių vaikai neturėtų glaustis 1 kambaryje. Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių būtu galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teismo nurodyta tariama apelianto kaltė dėl santuokos iširimo taip pat neleidžia nuo šio principo nukrypti. Remiantis ankščiau išdėstytu, apeliantas teismo prašo padalinti turtą: žemės sklypą (unikal. Nr. 4137-0200-0188-0188), 76300 Lt vertės ir gyvenamąjį namą (unikal. Nr. 4198-4015-5010), 278000 Lt vertės (kas sudaro 118100 Lt) esančių Parko g. 16, Juodšiliuose, Vilniaus r. lygiomis dalimis.
4. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Nurodo, kad 8500 Lt atsakovei priteista nepagrįstai, nes byla nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai. Aplinkybė, kad atsakovė keisdavo ieškinio reikalavimus ar teismo nuolat prašydavo išreikalauti vienus ar kitus dokumentus, savaime bylos sudėtinga nedaro. Kadangi didžioji dalis ieškovo reikalavimų buvo patenkinta, todėl remiantis CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Šioje byloje nei vienai iš šalių neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies.
Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. prašo panaikinti 2010-12-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti jos priešieškinį:
1. priteisti iš E. S. nepilnametei dukrai G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vienkartine pinigų suma - 93 000 litų nuo 2009-04-26 iki dukters pilnametystės;
2. priteisti iš E. S. 32 500 litų dukrų G. S. ir L. S. išlaikymo įsiskolinimą;
3. padalinti santuokoje įgytą turtą ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, žemės sklypą, esančius Parko g.15, Juodšiliai, Vilniaus rajone ir 119 vienetų UAB „Stesa clasic“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų.
Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nustatė, kad ieškovo gaunamo atlyginimo dydis sudaro apie 3 400 Lt, tuo tarpu iš civilinėje byloje esančių duomenų (metinių pajamų mokesčių deklaracijų, pažymų apie darbo užmokestį ir kt.) matyti, kad ieškovo vidutinės mėnesio pajamos 2007 metais sudarė 16 846 Lt, 2008 metais - 18 061 Lt, o apeliantės gaunamas darbo užmokestis yra apie 686 Lt (2010-07- 07 UAB „Baltas siūlas“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 7-07). Įvertinus pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, matyti, kad ieškovo pajamos akivaizdžiai sumažėjusios daugiau nei 5 (penkis) kartus. Apeliantės darbo užmokestis mažesnis nei ieškovo, apeliantė viena augina dvi dukteris (viena jau pilnametė), kurios gyvena kartu su apeliante. Apeliantė mano, kad teismui buvo pagrindas nukrypti nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, nustatant kiekvienam iš jų priklausančio skirti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui.
2. Vilniaus rajono apylinkės teismas netenkindamas apeliantės prašymo dėl išlaikymo priteisimo konkrečia pinigų suma, neatsižvelgė į aukščiau išdėstytas aplinkybes, t.y. į ieškovo pajamų slėpimą, civilinės bylos nagrinėjimo metu gaunamo darbo užmokesčio esminį sumažėjimą, akcijų vertės kritimą ir kitas aplinkybes.
Šalies argumentai
3. Šioje civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl akcijų padalijimo, viršijo ieškiniu bei priešieškiniu pareikštų reikalavimų ribas – ieškovas teismo prašė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas UAB „Stesa clasic“, UAB „Stesa VIP“ akcijas bei UAB „Stesa“ 1 252 akcijas padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, o apeliantė, prašė teismo jai priteisti UAB „Stesa clasic“ akcijas, UAB „Stesa VIP“ akcijas priteisti ieškovui E. S. , apeliantei 17 500 Lt dydžio piniginę kompensaciją už UAB „Stesa“ akcijas), pažeisdamas CPK 270 str. reikalavimus, nepasisakė dėl UAB „Stesa“ akcijų padalijimo.
Apeliantė nesutinka su teismo motyvais dėl UAB „Stesa clasic“ padalijimo būdo, t.y. priteisimo ieškovui visų 12 956 akcijų, vien dėl to, kad ji nedalyvauja šios įmonės veikloje, o ieškovas yra šios įmonės direktorius. Pastebėtina, kad pats ieškovas prašė šias akcijas padalinti lygiomis dalimis. Teismo sprendimas naikintinas ir dėl to, kad, nusprendus priteisti ieškovui visas UAB „Stesa clasic“ akcijas, teismas nepasisakė dėl kompensacijos atsakovei priteisimo už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.
Be to, teismo sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas dėl to, kad teismas, pažeisdamas CPK 8 str., 179 str. 2d., 376 str. l d., matydamas, kad byloje yra ginčas dėl įmonių akcijų vertės, prieštaringi akcijų verčių duomenys, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus arba įpareigoti šalis pateikti įrodymus dėl akcijų vidutinės rinkos vertės nustatymo pačioms, t.y. imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.
Šalies argumentai
4. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 226,52 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4198-4015-5010, ir 0,2567 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4137-0200-0188, esančių Parko g. 16, Juodšiliai, Vilniaus rajone, padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas E. S. iš namų išėjo ir šeimą paliko dar 2007 metais, gyvenamajame name negyvena, juo nesinaudoja, visus šiuos metus neprisidėjo prie jo išlaikymo. Neatsižvelgė į ieškovo nereguliarius mokėjimus AB SEB bankui pagal 2004-09-14 kredito sutartį bei įsiskolinimus (2010-01-25 AB SEB banko pažyma dėl įsiskolinimo bankui), į tai, kad ir šiai dienai ieškovas neatlieka jokių mokėjimų pagal minėta kredito sutartimi numatytą prievolę. Neatsižvelgė į ieškovo abejingumą dėl vienintelio atsakovei ir jų vaikų turimo gyvenamojo būsto, nes dėl valstybėje susidariusios sunkios ekonominės padėties, nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės sumažėjimo bei esančio kredito įsiskolinimo dydžio (88 476,47 EUR), šis santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ieškovui tapo nebeaktualus, finansiškai nenaudingas, todėl, pasinaudodamas jam palankiu teismo sprendimu, kuriuo kredito įsiskolinimas AB SEB bankui yra pripažintas solidaria prievole, tad siekia, jog visą kredito įsiskolinimo apmokėtų apeliantė . Iš AB SEB banko pažymų, VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad 226,52 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4198-4015-5010, ir 0,2567 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4137-0200-0188, esančių Parko g. 16, Juodšiliai, Vilniaus rajone, vertė yra beveik lygi esančio kredito įsiskolinimo sumai.
Atsiliepimas
Ieškovas E. S. atsiliepimu į apeliantės skundą nurodė, kad jis nesutinka su jos nurodytais argumentais ir prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovė prašo jai priteisti visą gyvenamąjį namą ir visą žemės sklypą, esančius Parko g. 15, Juodžiliuose, Vilniaus rajone. Toks Atsakovės prašymas yra nepagrįstas ir aiškiai prieštarauja CK 3.117 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principui, taikomam dalijant turtą. Aplinkybė dėl nepilnamečių vaikų interesų nereiškia, kad visais atvejais nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš sutuoktinių, šiam turi būti priteista didesnė bendro turto dalis.
Šalies argumentai
Apeliantas teismo prašo padalinti turtą taip, kaip nurodoma E. S. apeliaciniame skunde: žemės sklypą (unikal. Nr. 4137-0200-0188-0188), 76300 Lt vertės ir gyvenamąjį namą (unikal. Nr. 4198-4015-5010), 278000 Lt vertės, esančius Parko g. 16, Juodšiliuose, Vilniaus r. padalinti lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.88 str. pagrindu, šalių bendrąja jungtine nuosavybe yra UAB „Stesa Vip“ akcijos, pagal į bylą pateiktus įrodymus, ieškovas turėjo UAB „Stesa clasic“ akcijų, UAB „Stesa“ akcijų. Teismo teigimu, atlikus reorganizavimą, UAB „Stesa“ prijungta prie UAB „Stesa clasic“, kuriai perduotas visas UAB „Stesa“ turtas, bei teisės ir pareigos, o nuo 2010-08-23 UAB „Stesa“ išregistruota iš juridinių asmenų registro. Remiantis išdėstytu akivaizdu, jog atsakovės teiginys, kad teismas nepasisakė dėl UAB „Stesa“ akcijų yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl UAB „Stesa classic“ akcijų padalijimo, t.y. priteisimo ieškovui visų 12 956 akcijų. Pažymėtina, kad atsakovė nedalyvauja šios įmonės veikloje, kurios direktorius yra ieškovas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad santuokoje įgytas UAB „Stesa clasic“ akcijas, ieškovas E. S. įgijo už savo tėvo dovanotus 2006 m. 15 000 Lt.
Šiuo atveju UAB „Stesa classic“ pirkimo pardavimo sutartis įrodo, kad šios akcijos yra E. S. asmeninė nuosavybė, todėl akcijos ar jų dalis nėra priteistinos atsakovei ir už jų priteisimą E. S. atsakovei kompensacija nepriklausanti.
Dėl atsakovės teiginio, jog teismas pažeidė CKP 8 str., 176 str., 376 str. 1 d. matydamas, kad byloje yra ginčas dėl įmonių akcijų vertės, pažymėtina tai, kad ieškovas pateikė į bylą Specializuotos turto bei verslo vertinimo formos 2010-05-24 ir 2010-05-25 turto vertės nustatymo pažymas, pagal kurias, 2010-04-30 dienai UAB „Stesa clasic“ vienos akcijos vertė lygi 2,23 Lt. Teismas akcentavo, kad šia pažyma nesirėmė nei ieškovas nei atsakovė nustatant akcijų vertę. Atsakovė nepateikė įrodymų ir neginčijo, kad akcijų vertė yra kitokia.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. pateikė atsiliepimą į apelianto E. S. apeliacinį skundą. Su skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl santuokos nutraukimo vieno iš sutuoktinių kaltės
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje, o atsakovė priešieškinyje prašo nutraukti santuoką dėl vienas kito kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, konstatavo ieškovo neištikimybę santuokos metu ir pripažino jį kaltu dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, byloje konstatuotiems faktams teisiškai kvalifikuoti neįvertino to, kad CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, taip pat ir sutuoktinio neištikimybė, yra nuginčijamos. Be to, kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, gali priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, šalių dukros L. S. , trečiojo asmens P. J. parodymais, į bylą pateiktomis fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas ieškovas su O. V. , galima spręsti, kad ieškovas nebuvo pakankamai lojalus ir ištikimas atsakovei ir tuo pagrindu neatliko savo sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27 str. 1 d. Tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Ieškovo argumentai dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, visiškai neįrodyti, niekuo nepagrįsti, be to, pats ieškovas posėdžio metu pripažino, kad jis nematė ieškovės girtuokliaujant. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.27, 3.60 straipsnius.
Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 100 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė 2000 Lt. Pirmosios instancijos teismas tai motyvavo tuo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra būtent 100 000 Lt.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).
Kolegija įvertinusi santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė šias materialines teisės normas, pagrįstai atsakovei priteisdamas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir formos
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą kiekvienai dukrai vienkartine pinigų suma nuo 2009-04-26 (nuo atsiliepimo į ieškovo ieškinį pateikimo), apskaičiuojant šią sumą pagrindu imant 1500 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai, t.y., L. S. , gim. 1991-07-01, 3000 Lt išlaikymą iki jos pilnametystės, o G. S. , gim.1996-12-26, 93000 Lt išlaikymą iki jos pilnametystės. Šį reikalavimą atsakovė grindė tuo, kad pagal šeimos buvusią turtinę padėtį iki 2007 metų, susiformavo atitinkamai ir dukrų poreikiai, todėl vaikų poreikiai negali nukentėti, bei, kad ieškovo gaunamos pajamos galimai yra ženkliai didesnės.
Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, yra išaiškinta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J. Ir kt., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 15 d nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra darbingo amžiaus, ieškovas turi savo verslą, ieškovas dirba UAB „Stesa clasic“, jo kas mėnesį gaunamo atlyginimo dydis sudaro apie 3 400 Lt, kad ieškovas nuo 2004-11-15 moka kreditą pagal šalių prisiimtus kreditorinius reikalavimus SEB bankui pagal Kredito sutartį Nr.1450418042033-36; atsakovės gaunamo atlyginimo dydis sudaro 686 Lt kas mėnesį, atsakovė studijuoja Vilniaus pedagoginiame universitete, semestro kaina sudaro 1300 Lt; abiejų šalių vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas; įrodymų, kad šalių dukros turi sveikatos problemų ir/ar jų priežiūrai yra būtinos kitokios papildomos išlaidos į bylą nebuvo nepateikta; atsakovės pateiktos pažymos apie įmokas už Gretos ir Lauros 2008-2009 metais lankytas aerobikos treniruotes bei už Gretos vokalinio lavinimo pamokas (b.l.28-29, t.2) neatitinka oficialiems rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177, 197 str. str. ). L. S. nuo 2009-07-01 yra pilnametė, studijuoja Vilniaus kolegijoje (b.l. 3, t.4). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl priteistino išlaikymo konkrečia pinigų suma ir būtent tokio dydžio, imant atskaitos tašką 1500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, nagrinėjamu atveju prasilenkia su sveika logika ir prieštarauja CK 1.5 str. nustatytiems principams. Teismas pagristais atsižvelgė į valstybėje susidariusią sunkią ekonominę padėtį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2008-01-01 yra 800 Lt (CK 6.461 str.).
Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko (tėvo) motinos turtinė padėtis, kai tai tikslinga siekiant apsaugoti vaiko teisės įgyvendinimą nuo galimo tėvo (motinos) nemokumo, priteisiant įsiskolinimą ir kita. Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti priteisiamas ir tais atvejais, kai atsiranda papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), taip pat vaiko būsimos gydymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad išlaikymo priteisimas iš ieškovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį geriausiai atitiks šalių vaikų poreikius ir interesus, nes ši išlaikymo forma garantuos realiai išlaikymo gavimą. Atitinkamai kolegijos nuomone, įvertintos ieškovo galimybės realiai teikti kas mėnesį po 600 Lt dydžio išlaikymą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Apeliantė prašo priteisti iš E. S. 32 500 litų dukrų G. S. ir L. S. išlaikymo įsiskolinimą.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Todėl ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą A. Č. v. G. K. byloje; bylos Nr. 3K-3-23/2004m.,nutartis paskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 21, p. 29-32).Įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Remiantis bylos medžiaga atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2007 metų liepos mėnesio iki 2008 metų sausio mėnesio kiekvienai dukrai mokėjo po 1000 Lt; nuo 2008 metų vasario mėnesio iki 2008 metų spalio mėnesio ieškovas mokėjo kiekvienai dukrai po 750 Lt kas mėnesį; nuo 2008 metų lapkričio mėnesio iki 2009 metų balandžio mėnesio po 500 Lt kas mėnesį. Tai patvirtino ir ieškovas, bei patvirtina byloje esantys išrašai iš ieškovo banko sąskaitos ir PMV sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai (b.l.116, t.1, 137-139, t.2, 2-49, 86-95, 110-119, t.3), iš kurių matyti, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu ne tik, kad mokėjo išlaikymą vaikams, bet ir mokėjo mokesčiuos už namo kreditą, draudimo mokesčius, apmokėjo dukters Lauros operacijos išlaidas, bei atskirai dukrai Laurai pervedė 2009-03-12 300 Lt bateliams, 2009-04-22 pervedė 200 Lt pakrovėjui ir dovanėlėm, 2009-05-21 pervedė 200 Lt už Lauros kelionę, 2009-04-15 pervedė 470 Lt už dukters Gretos kelionę į Čekiją, 2009-06-29 pervedė Laurai 1000 Lt gimtadieniui (b.l.115, t.1). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tėvas rūpinosi vaikais ir teikė jiems išlaikymą. Atsakovės pirminis priešieškinis gautas teisme 2009-06-30 (b.T., 3., b.l. 10). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas išlaikymo atsiradimo momentą nustatė nuo 2009-06-30. Šalių dukroms L. S. , gim. 1991-07-01, G. S. , gim. 1996-12-26, išlaikymas priteisė nuo 2009-06-30 iki jų pilnametystės. L. S. pilnamete tapo 2009-07-01 (CK 3.200 str.), todėl išlaikymas jai priteistinas iki jos pilnametystės (nuo 2009-06-30 iki 2009-07-01). Išlaikymo prievolė yra susijusi su pilnametystės sulaukimu, todėl išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės.
Dėl nukrypimo nuo lygių dalių
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).
Šioje byloje nustatyta, kad šalys turi didelės vertės nekilnojamojo turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi aplinkybė, kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametė duktė, kuriai priteistas išlaikymas kas mėnesį po 600 Lt, nėra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje yra tenkintinas.
Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas (unikal Nr.4137-0200-0188-0188), kurio vertė VĮ Registro Centras duomenimis 2010-05-04 yra 76300 Lt ir gyvenamasis namas (unikal.Nr.4198-4015-5010), kurio vertė VĮ Registrų Centras duomenimis 2010-05-04 yra 278000 Lt, esantys Parko g.16, Juodšiliuose, Vilniaus r. (b.l.200, t.2); Tarp šalių ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl dalintino nekilnojamojo turto; žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Parko g.16, Juodšiliuose, Vilniaus r. vertės. Ieškovas prašė vadovautis šio nekilnojamojo turto verte, nustatyta VĮ „Registrų Centras“ duomenimis pagal 2008-06-01 rinkos būklę (b.l.76-77, t.1), pagal kurią žemės sklypo (unikal.Nr.4137-0200-0188) vertė yra 360000 Lt, gyvenamojo namo (unikal.Nr.4137-4015-5010) vertė yra yra 394000 Lt. Atsakovė prašė vadovautis VĮ Registrų Centras 2010-05-04 nustatyta šio turto verte (b.l.200, t.2), pagal kurią žemės sklypo (unikal.Nr.4137-0200-0188) vertė yra 76300 Lt, o gyvenamojo namo (unikal.Nr.4137-4015-5010) vertė sudaro 278000 Lt, t.y. viso šio turto vertė sudaro 354300 Lt.
Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Kadangi šalys kitų įrodymų apie šio nekilnojamojo turto vertę į bylą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas nustatydamas šio dalintino nekilnojamojo turto vertę, pagrįstai vadovavosi VĮ Registro Centras 2010-05-04 vertės nustatymo duomenimis.
Šalys nurodė, kad į bendrą turto balansą netrauktini VĮ Registrų centre įregistruoti: ūkinis pastatas (unikal.Nr.4198-4015-5030, garažas (unikal.Nr. 4198-4015-5022), kiemo statiniai (unikal.Nr.4198-4015-5041) (b.l.14-15, t.2), kadangi jie neegzistuoja kaip nekilnojamieji daiktai, nes yra nugriauti. Ginčo dėl to tarp šalių nėra, šalys privalo nurodyti visą dalintiną turtą, todėl šis paminėtas nekilnojamasis turtas netrauktinas į dalintino turto balansą.
CK 3.88 str. pagrindu šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra UAB „Stesa Vip“ (buv. UAB „Džinsų centras") 440 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, nominali vienos akcijos vertė 100 Lt, kas sudaro viso 44000 Lt (b.l.195-197, t.2). Pagal į bylą pateiktus įrodymus, ieškovas turėjo UAB „Stesa clasic“ 119 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, nominali akcijos vertė 100 Lt, kas sudaro 11900 Lt (b.l.193. t.2); UAB „Stesa“ 1252 vienetų akcijų, kurių nominali akcijos vertė yra 10 Lt, kas sudarė 12520 Lt (b.l.194, t.2); Paskutiniai ieškovo į bylą pateikti duomenys rodo, kad atlikus reorganizaciją, UAB „Stesa“ prijungta prie UAB „Stesa clasic“, kuriai perduotos visas UAB „Stesa“ turtas bei teisės ir pareigos, nuo 2010-08-23 UAB „Stesa“ išregistruota iš juridinių asmenų registro, ieškovo vardu turimų UAB „Stesa clasic“ 12956 vienetų paprastųjų vardinių akcijų vertė viso sudaro 12956 Lt, vienos akcijos vertė 1 Lt (b.l.35-61, t.4). Ieškovas pateikė į bylą Specializuotos turto ir verslo vertinimo firmos 2010-05-24 ir 2010-05-25 turto rinko nustatymo pažymas (b.l.85-86, T.4), pagal kurias, 2010-04-30 dienai, UAB „Stesa clasic“ vienos akcijos vertė lygi 2,23 Lt, UAB „Stesa“ vienos akcijos vertė lygi 25,13 Lt. Tarp šalių dalintino turto priskirtini UAB „Stesa clasic“12956 vienetai paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 1 Lt, viso tai sudaro 12956 Lt. Atsakovė nepateikė įrodymų ir neginčijo, jog akcijų vertė yra kitokia.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad viso šalių dalintino turto vertė sudaro 411 256 Lt, todėl pagal bendrą prezumpciją, šalims turėtų tekti po 205 628 Lt vertės turto (CK 3.117 str.1d).
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo yra keistinas tokia tvarka: 1) priteisti po ½ dalį žemės sklypo (unikal Nr.4137-0200-0188-0188), kurio vertė VĮ Registro Centras duomenimis 2010-05-04 yra 76300 Lt ir 2) ½ dalį gyvenamojo namo (unikal.Nr.4198-4015-5010), kurio vertė VĮ Registrų Centras duomenimis 2010-05-04 yra 278000 Lt, esantys Parko g.16, Juodšiliuose, Vilniaus r.;
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl UAB „Stesa clasic“ akcijų yra keistinas. Teismo sprendime atsisakant priteisti minėtos įmonės akcijas apeliantei argumentu nurodant, kad ji nedalyvauja šios įmonės veikloje, yra nepakankamas ir nepagrįstas. Todėl minėtos akcijos turi būti padalintos šalims po ½ akcijų paketo. Tačiau, įvertinat byloje esamus duomenis, kad apeliantė įmonės veikloje nedalyvauja, su apeliantu tarpusavio santykiai yra probleminiai, akcijas padalinus pusiau gali tapti probleminiu minėtos įmonės valdymas. Atsižvelgiant į tai, E. S. priteisiamos visos UAB „Stesa clasic“ 12956 vienetai paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 1 Lt, viso tai sudaro 12 956 Lt. Tačiau, už ½ akcijų paketo dalį E. S. įpareigotinas išmokėti 6 478 Lt kompensaciją.
Teismas vertina kritiškai ieškovo argumentą, kad jis UAB „Stesa clasic“ akcijas įgijo už savo tėvo dovanotus 2006 m. 15 000 Lt, nes nėra paneigta nesąžiningumo prezumpcija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teisme iš dalies pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinant apeliacinius skundus, atitinkamai iš dalies tenkinant ieškinį bei priešieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteisiamos, kadangi jos iš esmės užsiskaito proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, susijusias su bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo būdo dėl ko iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas – ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, pakeičiant atskiras pirmosios instancijos sprendimo dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis:
priteista E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) 1/3 dalį žemės sklypo (unikal. Nr.4137-0200-0188-0188), 76300 Lt vertės ir gyvenamojo namo (unikal.Nr.4198-4015-5010), 278000 Lt vertės (kas sudaro 118100 Lt), esančių Parko g.16, Juodšiliuose, Vilniaus r.; UAB „Stesa clasic“ 12956 vienetų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 1 Lt (kas sudaro 12956 Lt);
priteista J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , 2/3 dalis žemės sklypo (unikal. Nr.4137-0200-0188-0188), 76300 Lt vertės ir gyvenamojo namo (unikal.Nr.4198-4015-5010), 278000 Lt vertės (kas sudaro 236200 Lt), esančių Parko g.16, Juodšiliuose, Vilniaus r.;
patenkinti iš dalies apelianto E. S. apeliacinį skundą ir priteisti ½ dalį žemės sklypo (unikal Nr.4137-0200-0188-0188), kurio vertė VĮ Registro Centras duomenimis 2010-05-04 yra 76300 Lt ir 2) ir ½ dalį gyvenamojo namo (unikal.Nr.4198-4015-5010), kurio vertė VĮ Registrų Centras duomenimis 2010-05-04 yra 278000 Lt, esantys Parko g.16, Juodšiliuose, Vilniaus r.
patenkinti iš dalies apeliantės J. S. apeliacinį skundą ir priteisti jei kompensaciją 6 478 Lt, tenkančią už ½ UAB „Stesa clasic“ 12956 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 1 Lt, paketo dalį.
Kitoje dalyje apeliacinius skundus atmesti.
„Nutraukti E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , ir J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , santuoką, įregistruotą 1991-01-12 Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr.155) dėl E. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes –Sekmokas, Sekmokienė.
Nustatyti vaiko G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su J. S. .
Priteisti iš E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , dukters L. S. , a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt (šešis šimtus litų) nuo 2009-06-30 iki L. S. pilnametystės (iki 2009-07-01).
Priteisti iš E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , dukters G. S. , a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt (šešis šimtus litų), sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009-06-30 iki G. S. pilnametystės.
Padalinti E. S. ir J. S. santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kitą turtą taip:
priteisti E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) ir J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) po ½ dalį žemės sklypo (unikal. Nr.4137-0200-0188-0188), kurio vertė VĮ Registro Centras duomenimis 2010-05-04 yra 76300 Lt; po ½ dalį gyvenamojo namo (unikal.Nr.4198-4015-5010), kurio vertė VĮ Registrų Centras duomenimis 2010-05-04 yra 278000 Lt, esantys Parko g.16, Juodšiliuose, Vilniaus r.; po ½ dalį UAB „Stesa Vip“ (buv. UAB „Džinsų centras") 440 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, nominali vienos akcijos vertė 100 Lt, t.y. 220 vienetų (kas sudaro 22000 Lt), viso turto už 258 200 Lt (du šimtus penkiasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus litų);
priteisti E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) UAB „Stesa clasic“ 12956 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos vertė 1 Lt, viso tai sudaro 12 956 Lt;
priteisti J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) 6 478 Lt kompensaciją už ½ dalį UAB „Stesa clasic“ 12956 vienetų paprastųjų vardinių akcijų paketą;
Nustatyti, kad visi kreditoriniai įsipareigojimai, pagal 2004-09-14 sudarytą Kredito sutartį Nr.1450418042033-36, yra vykdomi AB SEB bankui E. S. ir J. S. solidariai.
Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai A. B. , pagal 1995-03-01 paskolos sutartį 19200 Lt sumai yra E. S. asmeninė prievolė.
Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai Sergejui (Sergej) Jelkinui (Jelkin), a.k(duomenys neskelbtini) pagal paskolos raštelį 15000 Lt sumai yra J. S. asmeninė prievolė.
Priteisti iš E. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , J. S. , a.k(duomenys neskelbtini) , 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
J. S. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl L. S. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su J. S. , priimti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį atmesti.“