Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant. Atsakovė nepaskyrė byloje įgalioto asmens, todėl visi jai skirti procesiniai dokumentai lieka byloje ir laikomi įteiktais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad K. A. su L. A. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr. 274. Gyventojų registro duomenimis, L. A. nuo (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į Ispaniją. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, K. A. ir L. A. nuo santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. VĮ Regitra duomenimis, K. A. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamoje byloje ištyrus įrodymus nustatyta, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek atsakovė – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi šeima. Pažymėtina, kas nors sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad santuoka iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neginčijo, atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl turto padalijimo

Santuokos metu sutuoktiniai bendro dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas nesant dalintino turto. Byloje nėra duomenų apie bendrus sutuoktinių turimus kreditorius.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam turėtą pavardę- (duomenys neskelbtini), atsakovei- (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuomonės dėl pavardžių nepareiškė. Tokiu atveju teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė- (duomenys neskelbtini), atsakovei- (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-10-29 sprendimu Nr. (8.4)TP-21-T-2911-10525 buvo visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nėra atleista. Byloje pagal pareikštus reikalavimus mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis. Byloje ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir susidarė 426 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Be to, teismas patyrė 5,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus, minėtos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. A. (K), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 274), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę- (duomenys neskelbtini), atsakovei-(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. A. valstybės naudai 100 Eur (šimto eurų) žyminį mokestį, 426 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis; įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 5,41 Eur (penkių eurų 41 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.