Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2016-01-01, apie 00.15 val., viešoje vietoje, t. y. gatvėje, prie pastato, esančio Žemaičių g. 10C, Joniškyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pašalinių asmenų akivaizdoje vieną kartą kumščiu smogė į veidą V. P., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. P. padarė muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, t. y. sužalojimą, priskiriamą prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir tokiu įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo V. P. parodymais (1 t.,14, 15 b. l.), liudytojų R. J., A. S., D. Č., N. J., K. N. parodymais (1 t., 44-45, 57-58, 64-65, 71, 77-78 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 4-5 b. l.), specialisto išvada (1 t., 36 b. l. b. l.), asmens blaivumo testo rezultatų šaknele (1 t., 12 b. l.).

E. M. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes E. M. 2016-01-01, apie 00.15 val., viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia vieną kartą kumščiu smogė į veidą nukentėjusiajam V. P., nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skirdamas bausmę E. M. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę: nepilnametis, neteistas (1 t., 117 b. l.), vieną kartą baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų (1 t., 118-119 b. l.), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (1 t., 120 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini), mokyklos charakterizuojamas teigiamai (1 t., 122 b. l.), šeima, kurioje auga E. M., nėra ir niekada nebuvo įrašyta į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., 125 b. l.). Įvertindamas E. M. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, jauną amžių, vadovaudamasis BK 91 straipsniu, bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. M. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Byloje nenustatytos BK 93 straipsnyje numatytos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: kaltinamasis žalos nei visiškai, nei iš dalies nėra atlyginęs, nėra pripažintas ribotai pakaltinamu, nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kitoje Joniškio rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis yra kaltinamas 2016-07-23 padaręs analogišką nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje ir kaltinimą iš dalies pripažino.

E. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

Nukentėjusysis V. P. iš kaltinamojo E. M. taip pat prašo priteisti 3500,00 EUR negautų pajamų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (LAT nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-173/2013).

Nukentėjusysis V. P. prašo iš kaltinamojo E. M. priteisti 5000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

V. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo E. M. neteisėtų veiksmų. Vien ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog nukentėjusiojo deklaruojami dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, nepatogumai dėl pakitusios veido išvaizdos, yra realūs. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. M. dar mokosi, nedirba, yra tėvų išlaikomas, pajamų ar turto neturi, nukentėjusysis dirba ir jo turtinė padėtis yra geresnė nei kaltinamojo. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškiniu reikalaujama 5000 EUR neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 400 EUR.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-11 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 pasisakė, kad procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šis nuosprendis pateikiamas vykdyti, kai sueina įvykdymo terminas (žr. Teismų praktika. 2010, 34). Vadovaujantis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje, kurioje prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio žalos atlyginimo dalyje visiško įvykdymo, yra atmestinas.

Kaip matyti iš 2016-03-04 advokato orderio Nr. 375648 (1 t., 28 b. l.) bei 2016-01-04 PVM sąskaitos už teisines paslaugas Nr. ADB 2087 (1 t., 20 b. l.), baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam V. P. atstovavo advokatė D. Balčiūnienė. Nukentėjusiajam V. P. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 423,50 EUR (1 t., 20 b. l.). Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iš kaltinamojo E. M..

CK 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Anot civilinio atsakovo S. L. atstovės, S. L., gyvendamas atskirai nuo kaltinamojo, negalėjo daryti jam įtakos, todėl žala atsirado ne dėl S. L. kaltės. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo įstatyminės atstovės V. M. bei paties kaltinamojo paaiškinimų, S. L. sūnaus (kaltinamojo) auklėjime nedalyvavo ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, o dėl to, kad jis to daryti tiesiog nenorėjo. Todėl teismas konstatuoja, kad civilinis atsakovas neįrodė, jog žala atsirado ne dėl jo kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. M. yra nepilnametis, vadovaujantis CK 6.276 straipsnio nuostatomis, jam neturint turto ar uždarbio, žalos atlyginimas subsidiariai priteistinas iš jo atstovų pagal įstatymą šioje byloje, civilinių atsakovų V. M. ir S. L..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo E. M. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės V. M. turtą (1 t., 103-104 b. l.) paliktinas galioti iki kaltinamojo E. M. pilnametystės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, BK 48 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti E. M. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei įpareigoti toliau mokytis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. M. 184,45 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 45 ct) turtinės žalos ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos nukentėjusiojo V. P. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiojo V. P. naudai 423,50 EUR (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajam V. P. suteiktą teisinę pagalbą.

E. M. neturint pakankamai turto ar uždarbio, iš jo įstatyminių atstovų civilinių atsakovų V. M. ir S. L. nukentėjusiojo V. P. naudai priteisti po ½ dalį nuo iš kaltinamojo priteistos 184,45 EUR turtinės žalos atlyginimo sumos, po 200,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, po 211,75 EUR proceso išlaidų, nustatant, kad V. M. ir S. L. prievolė atlyginti žalą pasibaigia, E. M. sulaukus pilnametystės, taip pat kai E. M. iki pilnametystės įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. M. turtą palikti galioti iki E. M. pilnametystės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.