Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio22 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant E. M. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei įpareigojant toliau mokytis.

Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. M. 184,45 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi eurai 45 ct) turtinės žalos ir 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos nukentėjusiojo V. P. naudai.

Taip pat priteista iš nuteistojo E. M. nukentėjusiojo V. P. naudai 423,50 Eur (keturi šimtai dvidešimt trys eurai 50 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajam V. P. suteiktą teisinę pagalbą.

E. M. neturint pakankamai turto ar uždarbio, iš jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų V. M. ir S. L. nukentėjusiojo V. P. naudai priteista po ½ dalį nuo iš kaltinamojo priteistos 184,45 Eur turtinės žalos atlyginimo sumos, po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, po 211,75 Eur proceso išlaidų, nustatant, kad V. M. ir S. L. prievolė atlyginti žalą pasibaigia, E. M. sulaukus pilnametystės, taip pat, kai E. M. iki pilnametystės įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad2016 m. sausio 1 d., apie 00.15 val., viešoje vietoje, t. y. gatvėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pašalinių asmenų akivaizdoje vieną kartą kumščiu smogė į veidą V. P., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. P. padarė muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, t. y. sužalojimą, priskiriamą prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir tokiu įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba prokurorui, siekiant atlikti pakartotinę V. P. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizę;

nesant pakankamo pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba prokurorui, Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl materialinės teisės normų pažeidimo pakeisti – padidinti jam iš nuteistojo E. M. priteistos turtinės žalos dydį iki 214,45 Eur, o priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Eur;

bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Skunde apeliantas nurodo, jog jis ginčija tik priteistos žalos dydžius, tačiau nekelia nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimo, bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant prokuroro, nuteistojo bei kitų bylos dalyvių.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio, nukentėjusysis nesutinka su ta Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalimi, kuria buvo sprendžiamas priteistinos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas bei tvirtina, jog jam buvo netinkamai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis klausimo dėl sveikatos sutrikdymo masto nebekėlė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas pasisako tik dėl žalų.

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog dėl E. M. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. P. sveikata, todėl ginčo dėl pastarojo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patikslintame civiliniame ieškinyje savo patirtą turtinę žalą įvertino 4034,45 Eur, o neturtinę žalą –5000 Eur (2 t., 22–25 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 184,45 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. P. prašė padidinti priteistos turtinės žalos dydį jo patirtomis papildomomis 30 Eur išlaidomis dėl jo apžiūros 2016 m. lapkričio 4 d. po patirtos traumos pas gydytoją UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei iki 2000 Eur padidinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. P. civilinį ieškinį šioje byloje reiškė dėl E. M. veiksmais sutrikdytos jo (nukentėjusiojo) sveikatos. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. konstatuota muštinė žaizda apatinėje lūpoje. Sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam buvo atliktas chirurginis žaizdos sutvarkymas (1 t., 36 b. l.). Šie sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir pareikalavo ambulatorinio gydymo.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo turėtas išlaidos už konsultacijas V. plastinės chirurgijos klinikoje „V. C.“, taip pat ir už medikamentus (2 t., 28–30 b. l.), ir šias išlaidas (184,45 Eur) pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo E. M. priteisė. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tuo metu, kai apylinkės teismas buvo pabaigęs įrodymų tyrimą, t. y. 2016 m. lapkričio 4 d., nukentėjusysis dėl patirto nagrinėjamo įvykio metu lūpos sužalojimo konsultavosi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pas gydytoją, tai patvirtina pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, ir už šią konsultaciją sumokėjo 30 Eur (2 t., 110–111 b. l.), tačiau šie dokumentai priimant nuosprendį apylinkės teismui nebuvo pateikti ir priteisiant turtinės žalos atlyginimą ši suma nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo nebuvo priteista. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad odontologijos klinikoje atlikta konsultacija dėl V. P. lūpos sužalojimo buvo būtina ir jos apmokėjimo išlaidos yra realios. Taigi nukentėjusiojo V. P. patirta papildoma turtinė žala turi būti atlyginta, todėl iš nuteistojo E. M. priteistina papildomai 30 Eur suma (kaip turtinė žala), įvertinus ją kaip realiai atsiradusią, įrodytą ir pagrįstą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).

Kaip matyti iš specialisto išvados, V. P. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, smūgis buvo suduotas į veidą, buvo prakirsta apatinė lūpa, kurią teko siūti, liko randas. Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ir praėjus ilgam laikui po traumos, t.y. 2016 m. lapkričio 4 d., medikai nukentėjusiajam nustatė apatinės lūpos dešinės pusės randą, nedidelį lūpos patinimą, nedidelę veido asimetriją esant ramybės būsenos ir besišypsant (2 t., 110 b. l.). Atsižvelgiant į tai, darytina neabejotina išvada, kad dėl tokio sužalojimo ir šio sužalojimo liekamųjų reiškinių nukentėjusysis galėjo jausti visus jo civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus. Įvertinus padaryto sužalojimo lokalizaciją akivaizdu, kad įvykis galėjo turėti įtakos tiek nukentėjusiojo visuomeninei, tiek darbinei veiklai, tiek ir asmeniniam gyvenimui.

Nukentėjusysis V. P. apeliaciniu skundu prašė priteisti iš E. M. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, apygardos teismo posėdyje šią sumą sumažino iki 2000 eurų, tačiau visiškam šio prašymo tenkinimui teisėjų kolegija visgi nenustatė objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis E. M. jau yra pilnametis, jaunas ir darbingo amžiaus, neturintis rimtų sveikatos problemų, t. y. turi galimybes dirbti ir gauti pinigines pajamas, patirtos neturtinės žalos atlyginimas negali virsti nukentėjusiojo pasipelnymo šaltiniu. Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. kol kas mokosi gimnazijoje, yra išlaikomas tėvų, kurių finansinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas, tačiau ne tiek, kiek prašo apeliantas. Nors E. M. elgėsi įžūliai ir smurtavo be jokios priežasties, veikė tiesiogine tyčia, jis savo kaltę pripažino, gailėjosi, atlygino padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai už V. P. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., 39 b. l.). Visa tai rodo, jog atsakomybės nuteistasis nevengia, supranta savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių pobūdį. Taigi, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi ne tik nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo liekamuosius reiškinius, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju iš nuteistojo E. M. priteistos neturtinės žalos suma turi būti padidinta iki 1000 Eur ir tai, kolegijos nuomone, neprieštarauja įstatyme įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keičiama BPK326s straipsnio 1 dalies 3 punkto, 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. Iš nuteistojo E. M. priteista suma turtinei žalai atlyginti didinama iki 214,45 Eur (184,45 Eur + 30 Eur = 214,45 Eur), taip pat priteista suma neturtinei žalai atlyginti didinama iki 1000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

Iš nuteistojo E. M. priteistą nukentėjusiajam V. P. (P.) turtinės žalos 184,45 Eur atlyginimą padidinti iki 214,45 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų 45 ct), o priteistą neturtinės žalos 400 Eur atlyginimą padidinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.