Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litbona“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ALBE Alliance GmbH ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litbona“ dėl kainos sumokėtos už nekokybiškas prekes grąžinimo, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagrindinės faktinės aplinkybės

20. Pardavėja (ieškovė) 2020 m. gruodžio 22 d. išrašė pirkėjai (atsakovei) išankstinę sąskaitą Nr. IS 2012221 už 35 000 dėžučių nitrilinių pirštinių, bendrai 369 250 Eur sumai. Pagal šią išankstinę sąskaitą 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovas atsakovei pervedė pinigus – 369 250 Eur. Atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija LIT Nr. 20088 už 35 000 dėžučių nitrilinių pirštinių, bendrai 369 250 Eur sumai. Ginčo prekės buvo pristatytos į (duomenys neskelbtini)klinikų sandėlius, (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2021 m. sausio mėn. kreipėsi į atsakovę, informuodama ją apie parduotų priekių netinkamą kokybę. 2021 m. kovo mėn. ginčo prekės iš (duomenys neskelbtini) miestų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) buvo parvežtos į pardavėjo sandėlį (duomenys neskelbtini) (8 600 vienetų dėžučių). Atsakovė 2021 m. birželio 16 d. pakartotinai išsiuntė atsakovei 4 080 vienetų dėžučių pirštinių. Ieškovė, laikydama, kad šių pirštinių kokybė netinkama, 2021 m. liepos 20 d. atsakovei pateikė raštišką pretenziją dėl pinigų grąžinimo už nekokybiškas prekes (90 730 Eur už 8 600 vienetus pirštinių dėžučių). Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakė į ieškovės pretenziją, nurodydama, kad pretenzijos netenkins.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

21. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys nesitarė, jog prekės atitiks EN 455 standartą, atsakovė negalėjo pateikti standartą patvirtinančios deklaracijos iš gamintojo, todėl negarantavo prekių atitikties šiam standartui. Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo teisės išeiti už ieškinio pagrindo ribų ir vertinti ieškovės argumentų dėl prekių atitikties EN 455 standartui.

22. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi, ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Todėl sprendžiant dėl pareikšto ieškovo reikalavimo, būtina įvertinti pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021).

23. Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė atsakovei pareiškė reikalavimą dėl kainos, sumokėtos už nekokybiškas prekes, grąžinimo. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, laikėsi pozicijos, kad atsakovės perduotos prekės yra nekokybiškos, akcentavo pirštinių trūkumus (dydį, pelėsį ir trūkinėjimą), tačiau aplinkybių dėl pirštinių atitikties EN 455 nenurodė. Tačiau, kaip matyti bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovė siekė įrodyti ir tai, kad atsakovė turėjo pareigą perduoti ieškovei nitrilines pirštines, tinkančias medicininei paskirčiai ir atitinkančias Europos medicininių pirštinių standartą EN 455. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, ir siekiant nustatyti, ar tarp ieškovės ir atsakovės vyko derybos dėl EN 455 standartą atitinkančias pirštines, teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti atsakovės atstovas P. R. ir ieškovės atstovas T. G., taip pat teismas analizavo ir šalių susirašinėjimą, kurio metu buvo sprendžiamas būtent klausimas dėl parduodamų nitrilinių pirštinių atitikties minėtam EN 455 standartui. Taigi, teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, siekė išsiaiškinti šalių sudarytos žodinės sutarties turinį ir nustatyti, dėl kokių konkrečių prekių savybių, šalys susitarė, įskaitant tai, ar šalys tarėsi dėl pirštinių atitikties EN 455 standartui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas procesinį sprendimą priima, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes. Šiuo atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl netinkamos kokybės prekių – pirštinių, todėl teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti šalių žodinės sutarties turinį, vertino visas aplinkybes, kurias šiuo atveju nurodė pačios šalys.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos reikalavimo teisę. Ieškovės teigimu, atsakovė pardavė prekes ieškovei, ieškovė pardavė prekes Savia Medical GmbH, kuri pardavinėjo prekes atskiroms (duomenys neskelbtini) medicinos įstaigoms. Tam, kad būtų galima nustatyti tokią aplinkybę turi būti pateikti įrodymai, jog: galutinis pirkėjas ginčo prekes grąžino Savia Medical GmbH, o Savia Medical GmbH galutiniam pirkėjui grąžino pinigus ar pakeitė prekes; Savia Medical GmbH prekes grąžino ieškovei, kuri Savia Medical GmbH grąžino pinigus arba pateikė kitas prekes. Teisėjų kolegija su apeliantės teiginiais nesutinka.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp šalių, kurias siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė šiame teisiniame santykyje yra pirkėja, kuri atsakovei (pardavėjai) grąžino nekokybiškas prekes (4 520 dėžučių pirštinių) ir reikalauja grąžinti už grąžintas prekes sumokėtą kainą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šiuo atveju nėra suprantamas atsakovės reikalavimas ieškovei įrodinėti, kad ji grąžino pinigus pirkėjams už prekes, kurios, negana to, yra atsakovės dispozicijoje. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti tik tai, kad prekes pirko iš atsakovės, ir tai, jog šios prekės turi trūkumų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundo argumentas, jog ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos reikalavimo teisę, yra nepagrįstas, todėl atmetamas

Dėl prekių atitikties EN 455 standartui

27. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, kad šalys nesusitarė dėl pirštinių atitikties EN 455 standartui. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.

28. Pažymėtina, kad pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės atstovų iš tiesų buvo sprendžiamas klausimas, ar siekiamos įsigyti pirštinės atitinka EN 455 standartą. Ieškovės atstovas, žinodamas pirkėjo (duomenys neskelbtini) reikalavimus, kėlė klausimą, ar prekės atitinka EN 455 standartą. Į šį klausimą atsakovės atstovas atsakė, kad „Aš užprašęs esu dar daugiau dokumentų, visų kiek turi, tada matysime“. Dar kartą ieškovės atstovui pasiteiravus, atsakovės atstovas nurodė, kad „Sulaukt noriu visų dokų, tada žinosiu“. Negavęs duomenų iš pirminio pardavėjo S. D. Sl, atsakovės atstovas ieškovės atstovui nurodė, kad internete publikuojama prekių atitikties deklaracija EN 455 standartui, nurodė, kad „Tokį pats radau, bet laukiam iš Ispanijos, kažką turi turėti, matau čia dokas iš kelių puslapių yra“. Ieškovės atstovas, vertindamas atsakovės atstovo internete surastą atitikties sertifikatą, nurodė, jog „Tai šito užtektų šiaip, bet normalioje formoje, ne screenshot“. Atsakydamas į tai, atsakovės atstovas nurodė, kad „Mes ryt skambinsim į pačią gamyklą iš pat ryto, žiūrėsim ar atsiųs“. Negavusi iš atsakovės tiekėjo oficialaus patvirtinimo dėl atitikties deklaracijai, ieškovė priėmė sprendimą prekes įsigyt: „Ok, aš jiems taip atidaviau. Tikiuosi, nepaves, nes kitaip teks iš naujo ieškoti“; „Dar kartą su klientu kalbėjau dėl pirštinių, tai gal prastums. Velnias žino, ar užteks tos deklaracijos“. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas rodo, kad atsakovė negavo oficialios gamintojo deklaracijos, jog prekės atitinka EN 455 standartą, ir ši informacija buvo pateikta ieškovei, todėl sutiktina su apeliantės argumentu, kad šioje ikisutartinių santykių stadijoje buvo aišku, jog atsakovė negali užtikrinti, kad prekės atitiks EN 455 standartą. Atitinkamai, ieškovė turėjo priimti sprendimą – arba atsisakyti pirkti prekes, arba pirkti ir prisiimti su tuo susijusią riziką, kad klientas gali pateiktų prekių nepriimti arba grąžinti atgal. Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentuoja, kad atsakovė yra verslininkė, kuri turi prisiimti riziką, tačiau pažymėtina, jog verslininke laikytina ir ieškovė, kuri šiuo atveju priėmė sprendimą pirkti pirštines, kurios galimai neatitinka EN 455 standarto, todėl prisiėmė su tokių prekių įsigijimu bei perpardavimu susijusią riziką.

29. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nors prekių atitikties klausimas buvo iškeltas bylą nagrinėjant teismo posėdyje, tačiau prekių neatitiktis EN 455 standartui šiuo atveju nebuvo esminė ieškovei. Ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje ar dublike neužsimena dėl pirštinių atitikties standartams – ieškovė atsakovei pirštines grąžino, nurodžiusi, jog pirštinės trūkinėja, yra per mažos ir su juodomis, pelėsio dėmėmis. Be to, ieškovė iš atsakovės pirko 35 000 dėžučių pirštinių. Ieškovė iš jų atsakovei grąžino 8 600 dėžučių, o ši, atrinkusi 4 080 dėžučių, grąžino ieškovei, tuo tarpu ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl 4 250 dėžučių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai patvirtina, kad prekių tinkamumas naudoti pagal paskirtį šiuo atveju neturėjo nieko bendro su EN 455 standartu.

30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudaryto žodinio susitarimo dalyku nebuvo prekių atitiktis EN 455 standartams, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo pareigą perduoti pirkėjui nitrilines pirštines, atitinkančias Europos medicininių pirštinių standartą EN 455.

Dėl kitų prekių trūkumų

31. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 4 520 dėžučių nitrilinių pirštinių buvo nekokybiškos, dėl ko nutraukė 2020 m. gruodžio mėn. šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 4 520 dėžučių nitrilinių pirštinių įsigijimo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikė restituciją.

32. Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų ginčo prekių trūkumus ir kad prekių negalima naudoti pagal paskirtį. Jos teigimu, ginčo prekių kokybės trūkumai yra grindžiami prielaidomis – atsakovės bendradarbiavimą vykdant ginčo sutartį interpretuojant kaip pripažinimą, kad ginčo prekės buvo nekokybiškos ir negalimos naudoti pagal paskirtį.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

34. Nagrinėjamos bylos atveju matyti tai, jog dauguma šalių nurodomų aplinkybių yra pagrįstos šalių paaiškinimais ir asmeninio susirašinėjimo interpretacijomis. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad kokybė turėjo būti įrodinėjama tiriant atsakovės saugomas ginčo pirštines ir vertinant ar jos iš tiesų turi ieškovės nurodytus trūkumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai, kad prekės neatitiko kokybės (juodos dėmės, lengvai plyšta ir yra per mažos), ieškovė įrodinėjo nuotraukomis, vaizdo medžiaga ir klientų pretenzijomis, taip pat šalių susirašinėjimu. Kaip jau minėta, būtent teismas sprendžia, ar pakanka duomenų padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, t. y. šiuo atveju, teismas sprendė, jog byloje esančių duomenų pakanka išvadai dėl prekių kokybės neatitikimo nustatyti.

35. Apeliantė nurodo, kad tik ji rūpinosi, ar su gautomis prekėmis viskas gerai, ar ieškovės klientas, priėmęs prekes, atliko jų patikrinimą, aiškinosi, ar paaiškėjus prekių trūkumams ieškovė turės prekes atsiimti iš kiekvienos klinikos, tačiau teismas tai laikė atsakovės prisipažinimu dėl netinkamos prekių kokybės. Vertinant teismo atliktą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad raštu pardavėja pripažino, jog ji pati buvo atrinkusi prekes, kurios nebuvo geros kokybės ir bandė jas grąžinti tiekėjui Ispanijoje. 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės rašte dėl pinigų grąžinimo už netinkamos kokybės pirštines nurodoma, kad iš 7 637 dėžučių UAB „Litbona“ atrinko ir patikrino 4 080 dėžučių, kurios buvo geros kokybės. Šias pirštines UAB „Litbona“ grąžino ieškovei. Likusias 3 557 dėžutes UAB „Litbona“ grąžino S. D. Sl, kuri po patikrinimo ir derybų, deja, tačiau atsisakė priimti grąžinamas prekes. Taigi, iš šio rašto turinio matyti, kad atsakovė ieškovės grąžintas prekes peržiūrėjo ir dalį jų siekė pakeisti. Be to, iš ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimo matyti, kad atsakovės darbuotojai atliko pirštinių rūšiavimą ir dalį jų pripažino nekokybiškomis. Iš šio susirašinėjimo taip pat matyti, kad į ieškovės atstovo T. G. klausimą „O kaip ten viduje atrodo? Normaliai?“, atsakovės atstovas P. R. atsakė „šiaip tai visokių yra, bet šitos, manau, ir yra prasčiausiame stovyje iš visų“. Nors apeliantė skunde teigia, kad pirštines grąžinti pirminiam pardavėjui S. D. Sl buvo nuspręsta ne todėl, jog dalies pirštinių nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, o todėl, kad jų kokybė buvo žemesnė ir atsakovė, siekdama abipusiai naudingo sprendimo, siekė jas pakeisti aukštesnės kokybės pirštinėmis, tačiau tokie apeliantės teiginiai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie aiškiai pagrindžia, jog pirštinės atsakovei buvo grąžintos dėl jų prastos kokybės (dėmės, pelėsis, trūkinėjimas ir netinkamas dydis). Net ir teigiant, kad atsakovė norėjo tik atrinkti žemesnės kokybės pirštines ir jas pakeisti aukštesnės kokybės pirštinėmis, kyla klausimas, kodėl tokio pakeitimo prireikė, jei atsakovės teigimu, visos pirštinės buvo tinkamos kokybės, t. y. šiuo atveju nėra aišku, ką atsakovė turi mintyje teigdama, kad siekė pakeisti pirštines aukštesnės kokybės pirštinėmis. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad pirštinės buvo netinkamos kokybės (tai galima matyti iš video medžiagos, nuotraukų, ieškovės klientų pretenzijų), o tai, jog atsakovė jas atrinkinėjo ir siekė grąžinti pirminiam pardavėjui, tai tik dar kartą patvirtina. Kaip matyti, pardavėjui S. D. Sl atsisakius atrinktas pirštines priimti, atsakovė pakeitė poziciją ir ieškovės atžvilgiu.

36. Apeliantė skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės klientų pretenzijomis, kaip įrodymais, pagrindžiančiais nepakankamą prekių kokybę. Apeliantės manymu, iš šių pretenzijų negalima identifikuoti, kad pretenzijos buvo pareikštos būtent dėl ginčui aktualių pirštinių, kurias ieškovė buvo įgijusi iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovė bendrovei (duomenys neskelbtini)išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, jog iš atsakovės įsigytų pirštinių, visas kiekis (t. y. 35 000 dėžučių) buvo parduotas (duomenys neskelbtini) veikiančiai įmonei. Ginčo prekės buvo pristatytos (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini) miestuose (duomenys neskelbtini). Ieškovės į bylą pateikti krovinių važtaraščiai patvirtina, kad būtent iš (duomenys neskelbtini) miestų (duomenys neskelbtini)ginčo prekės 2021 m. pavasarį buvo parvežtos į atsakovės sandėlį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų pirmosios instancijos teismui pakako, kad galėtų padaryti išvadą, jog pretenzijos yra susijusios su tomis pačiomis pirštinėmis, kurias ieškovė įsigijo iš atsakovės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės argumentai, jog ieškovės nurodomos pretenzijos nėra dėl ginčo prekių, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad atsakovė ieškovei pardavė netinkamos kokybės prekes (4 520 dėžučių pirštinių), pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

38. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė turėjo užtikrinti ginčo prekių atitiktį Europos medicininių pirštinių standartui EN 455, tačiau byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovės ieškovei parduotos prekės (4 520 dėžučių nitrilinių pirštinių) buvo nekokybiškos, negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apelianto argumentais nėra pagrindo.

Dėl atsisakymo įtraukti S. D. Sl į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu

39. Apeliantė taip pat teigia, kad į nagrinėjamą bylą nepagrįstai trečiuoju asmeniu buvo neįtrauktas pirminis prekių pardavėjas S. D. Sl. Teismui nustačius, kad iš atsakovės iš S. D. Sl dalis įgytų prekių yra nekokybiškos, tai nulėmė išvadą, jog S. D. Sl ieškovei parduotų prekių dalis buvo nekokybiška, kas suponuoja S. D. Sl sutartinę atsakomybę prieš atsakovę dėl nekokybiškų prekių.

40. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

41. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje turi būti grindžiamas bylos baigties, nors ir netiesiogine, bet svarbia įtaka asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1066/2012), t. y. būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Taigi, teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu netiesiogiai turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių bei pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014). Atsižvelgiant į tai, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

42. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą įtraukti S. D. Sl trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į nagrinėjamą bylą. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad byloje nėra keliamas klausimas dėl atsakovę ir trečiąjį asmenį siejusių teisinių santykių ar jų pagrindu įsigytų prekių kokybės. Aplinkybė, kad tenkinus ieškinį atsakovė galimai (hipotetiškai) įgytų regreso teisę į juridinį asmenį S. D. Sl, su kuriuo galimai atsakovę siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti S. D. Sl.

43. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti S. D. Sl. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp ieškovės ir atsakovės, kaip pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvių (sutarties uždarumo principas), t. y. šioje byloje keliamas klausimas dėl atsakovės ieškovei perduotų prekių kokybės, o ne tai, kokie teisiniai santykiai siejo atsakovę ir S. D. Sl, neanalizuojamas ir šių šalių susitarimo turinys bei nesprendžiama dėl S. D. Sl atsakovei parduotų prekių kokybės.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

46. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.11 punktas), ieškovei iš apeliantės priteisiama 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias ši patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei ALBE Alliance GmbH, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litbona“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.