Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo A. G. globėjo - Kalvarijos socialinės globos namų laikinai einančiai direktoriaus pareigas V. B.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus atstovei D. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. G., L. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. G., atstovaujamas globėjo Kalvarijos socialinės globos namų, kreipėsi į teismą, prašydamas jam išduoti išankstinį teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po motinos Z.B. G. a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama testatorė, motina), mirties (duomenys neskelbtini), jį priimant pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, taip pat prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių – apie Z.B. G. mirtį globėjas sužinojo atsitiktinai, po kreipimosi į notarą 2023-09-15 kai buvo atsiųstas mirties liudijimas. Globėjo žiniomis yra sudarytas testamentas, kuriame joks turtas pareiškėjui nepaliktas. Atstovė N. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad globotinis A. G. jau daug metų gyvena globos namuose ir yra valstybės pilnai išlaikomas. Motina jį lankydavo, dabar aplanko ir artimieji. Kai ji mirė, brolis ir sesuo galimai globotiniui apie jos mirtį pranešė, bet globėjas laiku informacijos negavo. Visus teisinius klausimus jie buvo perdavę tvarkyti UAB „Justicija“ teisininkams, kurie 2024-06-03 gavo iš notarės atsakymą, kad jokių duomenų dėl duomenų apsaugos neteiks. Po to užtruko nemažai laiko gauti reikiamus dokumentus ir tokiu būdu praleido terminą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo. Bet pageidauja globotinio vardu priimti palikimą (jo privalomąją dalį). Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atstovė N. Z. patvirtino, kad susirašinėjimą su teisininkais, iš kurio galima būtų nustatyti kada gavo pirminę informaciją apie testatorės mirtį, neišsaugojo, nes visą susirašinėjimą yra ištrynusi. Atstovė V. B. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

2. Suinteresuotieji asmenys L. A. ir Z. G. su pareiškimu nesutinka. Pateikė bendrą atsiliepimą (b.l. 24-26), kuriame nurodė, jog jie yra pareiškėjo A. G. brolis ir sesuo. Mirus mamai ir rengiantis laidotuvėms, jie informavo savo brolį apie netektį, pranešė laidotuvių vietą ir laiką bei kitas su tuo susijusias aplinkybes. Šį faktą patvirtina ir aplinkybė, kad A. G. savalaikiai, t.y. iki 2023 metų rugsėjo mėn. 15 dienos kreipėsi į Kauno raj. 4-ąjį notarų biurą. A. G. buvo informuotas apie testamento sudarymą, jo globėjo prašymu buvo nusiųsta testamento ir mirties liudijimo kopijos, įskaitant, bet neapsiribojant, kad apie testamento sudarymo faktą A. G. buvo žinoma ir anksčiau. 2014 metų lapkričio mėnesio 26 dieną jų mama, testatorė Z.B. G., sudarydama testamentą, konkrečiai ir aiškiai išreiškė savo valią apie jai priklausančio turto likimą po jos mirties. Savo testamentu mirusioji visa apimtimi įtvirtino jos nuomone esančią teisingumo prezumpciją, kadangi nuo 2005 metų visa apimtimi išlaikė savo sūnų A. G., nuo 2007 metų pilnai mokėjo už jo pragyvenimą Kalvarijos pensionate, o savo likusiems vaikams negalėjo suteikti tokios finansinės paramos. Būdama visiškai veiksni, tik prastėjančios sveikatos, mirusioji savalaikiai ir tinkamai pasirūpino savo turto likimu, kad tie vaikai, kurie visada rūpinosi motinos sveikata, talkino tvarkant ūkį, slaugė sergančią, kad jai visiškai susirgus bei nebegalint savim pasirūpinti, esant dideliam medikų priežiūros poreikiui, t.y. jos sveikatos priežiūrą patikėjus slaugos namų personalui, jie mokėjo įmokas pagal sutartį už mirusiosios pragyvenimą slaugos namuose bei mokesčius už mirusiajai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, motiną savo lėšomis palaidojo. Išreikšdama savo valią testamentu, mirusioji teisiškai įtvirtino faktinį nekilnojamojo turto valdymo faktą, kadangi nekilnojamame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jau daug metų, savo lėšomis remontavo paskirtas nekilnojamojo turto dalis, t.y. jį pagerino savo lėšomis ir darbu. Jie brolį lanko ir atveža lauktuvių, bet jokio išlaikymo nei motina, nei jie neteikė, nes jis pilnai valstybės aprūpintas ir prižiūrėtas.Teismo posėdžio metu abu suinteresuotieji asmenys su pareiškimu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais.

3. Institucija, teikianti išvadą byloje - Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius pateikė išvadą (b.l. 23), kad Kalvarijos socialinės globos namai yra institucija, teikianti ilgalaikę socialinę globą, užtikrinančią įvairiapusiškus asmens poreikius. A. G. juose gyvena, globos namai atlieka jo globėjo pareigas. Institucija, teiinati švadą neprieštarauja, kad teismas išduotų leidimą A. G. vardu priimti palikimą ir atnaujinti terminą. Mano, kad neveiksnaus A. G. interesai dėl to nebus pažeisti. Atstovė D. G. išvadą teisme palaikė. Nurodė, kad pareiškėjas yra pilnai išlaikomas valstybės, jokio turto neturi, gauna invalidumo pensiją, vienišo asmens išmoką ir našlaičių pensiją už maitintoją Z.G. Tikėtina, kad taip bus išlaikomas ir pilnai aprūpintas iki gyvos galvos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

4. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro išreikalautų Gyventojų registro duomenų matyti, jog testatorė Zofijos B. G. a.k. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini).

5. VĮ Registrų centro išreikalautų Gyventojų registro duomenų matyti jog ji mirė našle, o kiti vaikai yra Z. G. ir L. A.

6. Kauno raj. 4-ojo notaro biure Z.B. G. 2014-11-26 ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą iš ko jis susidėtų po ½ dalį paliko savo vaikams – suinteresuotiems asmenims Z. G. L. A.

7. Iš 2017-10-19 Kauno apylinkės teismo nutarties civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjo globėju paskirti Kalvarijos socialinės globos namai, kuriuose pareiškėjas gyvena iki šiol.

8. Iš 2007-06-13 Ilgalaikės socialinės globos lėšų kompensavimo sutarties Nr. 1 matyti, jog A. G. teikiamas ilgalaikės socialinės globos namuose paslaugos ir jų kompensavimas.

9. Iš 2024-10 09 Kalvarijos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus pranešimo matyti, jog A. G. mokama invalidumo pensija 441,08 Eur, vienišo asmens išmoka 38,23 Eur bei 212,50 Eur našlaičių pensija. Nekilnojamo ar registruoto kilnojamojo turto jis neturi.

10. Iš išreikalautos paveldėjimo bylos matyti, jog testatorės Z.B. G. palikimą priėmė jos vaikai Z. G. ir L. A.

11. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti jog testatorės vardu liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

12. Byloje kilo ginčas dėl vieno asmens teisės įgyti palikimą, termino palikimui priimti atnaujinimo, t.y. dėl teisės paveldėti.

Dėl testamento ir pareiškėjo teisės į privalomąją palikimo dalį

13. Kad teismas galėtų atnaujinti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi turėti teisę paveldėti, turi būti likę turto, kurį jis galėtų paveldėti bei būtų nustatytos svarbios aplinkybės, dėl kurių įpėdinis praleido terminą palikimui priimti.

14. Nagrinėjamu atveju, testatorė visą savo turtą paliko suinteresuotiems asmenims, pareiškėjui A. G. nepalikdama jokio turto.

15. Suinteresuotieji asmenys laiku priėmė palikimą, kreipdamiesi į Kauno raj. 4-ąjį notaro biurą.

16. Gi pareiškėjas, kaip praleidęs 3 mėnesių terminą palikimui priimti, prašo atnaujinti terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat prašo laikyti, jog jis kaip neveiksnus asmuo turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nes testatorės mirties dieną buvo reikalingas jos išlaikymo.

17. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.

18. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

19. Asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas, laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai. Taigi išlaikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų (mažą pensiją, bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą, alimentus ir pan.), t.y. tiek, kad nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai vien tik ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo 2017 metų, t.y. jau 7 metus yra pilnai išlaikomas ir globojamas valstybės. Jo iš valstybės gaunamos pajamos yra 691,81 Eur. Jis gyvena Kalvarijos socialinės globos namuose pagal ilgalaikės globos sutartį ir, kaip paaiškino globos ir rūpybos institucijos atstovė, gyvena neterminuotai ir valstybės pilnai bus išlaikomas iki gyvos galvos.

22. Tokiu būdu daryti išvadą, kad jam ko nors trūksta ar reikalinga gauti papildomą išlaikymą, negalima.

23. Globėjo atstovių teigimu, kaip jis buvo išlaikomas nuo 2017 metų, taip valstybė išlaikys ir ateityje. Todėl atmestinas pareiškėjo globėjo argumentas, kad pareiškėjas įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį. Kai testatorės valia buvo visą savo turtą palikti kitiems dviem vaikams, tai reiškia, kad po palikėjos mirties neliko turto, kurį galėtų paveldėti pareiškėjas.

24. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas konstatuoja, kad nesant turto, kurį pareiškėjas galėtų paveldėti, netenka prasmės ir jo reikalavimas atnaujinti terminą palikimui priimti.

25. Tačiau teismas pasisako ir dėl priežasčių, dėl kurių pareiškėjo globėjas laiku nesikreipė į notaro biurą.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo motina testatorė B.G. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo globėjas į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2024 m. liepos 23 d., t. y. praėjus daugiau kai 1 metams po testatorės mirties.

28. Pareiškėjas nurodo, jog terminą priimti motinos palikimą praleido dėl to, kad apie testatorės mirtį nežinojo.

29. Globėjas kaip institucija apie palikimo atsiradimą teigia sužinoję, kai 2024-06-03 jų teisininkai gavo iš Kauno r. 4-ojo notaro biuro atsakymą ir po to pradėjo rinkti dokumentus. Tačiau kaip matyti iš pridėtos 2023-09-13 teisinių paslaugų sutarties, globėjas kvalifikuotą teisinę pagalbą gavo jau nuo 2023-09-13.

30. Ir nors duomenų apie tai, kad suinteresuotieji asmenys būtų informavę pareiškėjo globėją apie testatorės mirtį, byloje nėra, tačiau pareiškėjo atstovė taip pat nepateikė duomenų kada ir kokiu būdu gavo informacijos apie testatorės mirtį, nes teismui pateikia tik notarės atsakymą globėjo teisininkams.

31. Pareiškėjo atstovė N.Z. paaiškino, kad tokių duomenų neišsaugojo, nes yra ištrynusi susirašinėjimus su teisininkais iš savo elektroninio pašto.

32. Jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų termino praleidimą palikimui priimti po testatorės mirties, teismui pateikta nebuvo. Juolab, kad globėjas kaip juridinis asmuo turi didesnes galimybes gauti iš institucijų informaciją, tikrinti registrus, turėjo teisinių paslaugų sutartį su UAB „Justicija“.

33. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti būtų praleidęs dėl svarbių priežasčių, kaip ir nėra galimybės išduoti teismo leidimą priimti palikimą į privalomąją palikimo dalį. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo A. G. pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir išankstinio teismo leidimo išdavimo atmestinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl šalių pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą išdavimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.