Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1550-460/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akiro“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.). Nei absoliučių, nei kitokių civilinio proceso bei materialiosios teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiamą teismo sprendimą reikėtų panaikinti ar pakeisti, nėra. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsakovė pagrįstai nutraukė „Vandenvietės dispečerinės pastato ir garažo rekonstravimas, garažų pastato nauja statyba Laugalių g. 2B, Gargžduose“ pirkimo procedūras.Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pažeidimo pagrindo, netinkamai taikė šios teisės normos pagrindu suformuotą teismų praktiką ir neteisingai įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą nutraukti pirkimą. Pirkimo procedūrų nutraukimą reglamentuojanti VPĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Kasacinis teismas dėl paminėtos VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo yra pasisakęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir kt.).Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, atsižvelgtina ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Aptariamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, ar ne. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paminėtų VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo formaliųjų sąlygų egzistavimo byloje nėra, nes pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, o Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nutraukti pirkimo procedūras, atsižvelgiant į tai, kad pirkimas buvo vykdomas supaprastinto konkurso būdu, nebuvo reikalingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė be pagrindo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo procedūrų nutraukimo aplinkybės buvo tokios, dėl kurių tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas. Apeliantė, nesutikdama su atsakovės sprendimu nutraukti pirkimo procedūras, iš esmės akcentuoja tik dvi atsakovės nurodytas procedūrų nutraukimo priežastis – dėl neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų ir paaiškėjus tai aplinkybei, kad geologiniai tyrinėjimai jau yra atlikti. Apeliantės įsitikinimu, pirkimo dokumentai buvo visiškai aiškūs. Šiuos savo teiginius apeliantė iš esmės motyvuoja įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1140-777/2016 nustatytomis aplinkybėmis, kad inžineriniai geologiniai tyrinėjimai sudarė pirkimo objekto sudėtinę dalį, todėl tiekėjai, teikdami paraiškas, privalėjo pateikti duomenis, įrodančius, kad jie tuos darbus gali atlikti, tačiau nei vienas iš ginčo pirkimo pasiūlymų eilės 1-6 vietose nurodytų dalyvių neturi teisės atlikti inžinerinių geologinių tyrinėjimų. Anot apeliantės, paminėtas teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas pasireiškia tuo, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtoje byloje buvo sprendžiami iš esmės kitokio pobūdžio klausimai, nei keliami šioje byloje ir nors apeliantės cituojamos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, nagrinėjamu atveju situacija iš esmės yra pasikeitusi. Šioje byloje nėra ginčo, kad paminėtoje byloje buvo sprendžiama dėl 1-6 pasiūlymų eilėje esančių tiekėjų galimybės atlikti geologinius tyrinėjimus, kurie pripažinti pirkimo objekto sudedamąja dalimi, tačiau nagrinėjamu atveju situacija iš esmės yra pasikeitusi ir paminėtos prejudicinės aplinkybės realiai nebesukelia teisinių pasekmių.

Byloje nustatyta, kad geologiniai tyrimai buvo atlikti pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/SUT.01-42 dėl darbų techninio projekto parengimo, kuri sudaryta tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Urbon Design“ anksčiau įvykusių pirkimų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad šie darbai buvo atlikti po paminėto sprendimo kitoje byloje įsiteisėjimo. Esminė aplinkybė ta, kad nebeliko poreikio tokius darbus atlikti. Priešingai nei teigia apeliantė, UAB „Urbon Design“ atliktų darbų kokybė, jos teisė atlikti tokius darbus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes sutartis su šia tiekėja buvo sudaryta kito viešojo pirkimo pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad sąlygos buvo aiškios, todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė pirkimą.VPĮ 24 straipsnio 9 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo pirkimo dokumentai buvo neaiškūs, dviprasmiški. Tai įrodo ir kilęs ginčas, spręstas kitoje byloje. Paminėta, kad tik Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1140-777/2016 pagal apeliantės ieškinį, kuris iš esmės ir buvo pateiktas dėl pirkimo sąlygų neaiškumo, išanalizavęs dviprasmiškas pirkimo sąlygas ir įvertinęs šalių argumentus, sprendime pasisakė dėl geologinių tyrimų būtinybės. Antra, kad pirkimo dokumentai nebuvo aiškūs įrodo ir ta aplinkybė, kad iš devynių tiekėjų, pirkime pateikusių pasiūlymus, tik vienintelės apeliantės pasiūlymas, kaip paaiškėjo po paminėto sprendimo priėmimo, atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus. Akivaizdu, kad pirkimo dokumentai nebuvo aiškūs, tiekėjai negalėjo įvertinti geologinių tyrimų poreikio, kvalifikacinis reikalavimas turėti teisę juos atilikti nebuvo aiškiai ir suprantamai įvardintas, dėl ko daugumos tiekėjų galimybė pateikti tinkamą pasiūlymą ir dalyvauti pirkime buvo apribota. Kaip matyti iš atsakovės 2016 m. liepos 21 d. rašto, jame, be apeliantės akcentuojamų dviejų pirkimo procedūrų nutraukimo priežasčių, taip pat nurodytos ir dar dvi – tai, kad yra parengtas naujas, patikslintas techninis projektas, be to, pirkimas nutraukiamas dar ir dėl galimo tikslo racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas pažeidimo. Atsakovė paaiškino, kad pirkimo dokumentai buvo neaiškūs ir netikslūs, todėl tiekėjai neturėjo galimybių pateikti tinkamų pasiūlymų. Iš devynių tiekėjų tik vienintelė apeliantė pateikė pirkimo dokumentus atitinkantį pasiūlymą, kurio kaina yra net 188 998,92 Eur didesnė už pasiūlymą pirmoje vietoje, nors apeliantės pasiūlymo geologinių tyrinėjimų kaina sudaro 1 proc. pasiūlymo – tik 898,79 Eur. Taigi atsakovė dėl netikslių pirkimo sąlygų būtų turėjusi už paslaugas mokėti daug brangiau, o tai, akivaizdu, būtų neracionalus perkančiosios organizacijos lėšų naudojimas.Apeliantė, remdamasi teismų praktika, teigia, kad sprendžiant dėl atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras, būtina nustatyti, ar viešojo pirkimo paskelbimo metu perkančioji organizacija negalėjo protingai numatyti aplinkybių, dėl kurių pirkimas nutrauktas. Pareiga įrodyti tokias aplinkybės tenka būtent apeliantei (CPK 12, 178 str.), tačiau tokie įrodymai nepateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliantės deklaratyvus teiginys, kad atsakovė, vykdydama pirkimą, žinojo, kad geologiniai tyrimai neatlikti ir pati parengė būtent tokias pirkimo sąlygas, savaime nepagrindžia pirkimo procedūrų nutraukimo neteisėtumo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė jau yra paskelbusi naują „Vandenvietės dispečerinės pastato ir garažo rekonstravimas, garažų pastato nauja statyba Laugalių g. 2B, Gargžduose“ pirkimą, kuriame nurodyta, kad tiekėjas turės atlikti ir geologinius tyrimus. Naujo pirkimo objektas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, apeliantė turėjo galimybę dalyvauti ir šiame pirkime. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visetą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo nutraukimo procedūrą, pagrįstai atsakovės nurodytas aplinkybes pripažino esminėmis, sudarančiomis pagrindą nutraukti prikimo procedūras, ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti – teisiškai nėra reikšmingi.Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.